„Iš mokslinių tyrimų galiu pasakyti, kad apie 30–60 proc. pacientų, kurie serga onkologine liga, taip pat serga ir psichikos sutrikimais. Todėl drąsiai galiu teigti, kad mažiausiai trečdaliui pacientų yra tiesiog būtina psichologinė pagalba“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė Irina Banienė.
Pasak jos, onkologijos srityje dirbantys specialistai atliko analizę, kuri dalis onkologinių ligoninių didžiosiose šalies gydymo įstaigose sulaukia psichologinės pagalbos, ir skaičiai itin maži.
„Nustatėme, kad pacientai sulaukia psichologinės pagalbos tokiais skaičiais: apie 16 proc., 10 proc., o kai kur tik 2,1 proc., kurie gydomi įstaigoje sulaukia psichologinės pagalbos, kada reikia mažiausiai 30 procentų. Taip yra dėl to, kad tiesiog trūksta specialistų, nes nėra etatų. Visoj Lietuvoj dirba apie dešimt specialistų, dirbančių onkopsichologijos srityje, o pacientų yra žymiai daugiau“, – kalbėjo I. Banienė.
Spaudos konferencijoje Seime trečiadienį pristatytas visuomeninių pacientų organizacijų, medikų bei politikų inicijuotos socialinės akcijos „Minios balsas“ rezultatai. Šios akcijos tikslas buvo išsiaiškinti pagrindines su gydymu nesusijusias krūties vėžiu sergančioms pacientėms ir jų artimiesiems svarbias problemas.
„Diagnozę dėl krūties vėžio išgirsta apie du tūkstančiai moterų per metus, tai dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Krūties vėžys yra iššūkis ne tik moteriai, bet ir jos šeimai, artimai aplinkai, neretai ta problema būna didesnė nei pats gydymo faktas“, – sakė spaudos konferenciją surengusi Seimo narė konservatorė Monika Navickienė.
Socialinės akcijos iniciatyvinė grupė kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą, prašydama ieškoti galimybių privalomai įtraukti medicinos psichologus į sveikatos priežiūros specialistų, tiekiančių pagalbą onkologiniams pacientams, komandą.
Taip pat prašoma kompensuoti krūtų atkuriamąsias operacijas panaudojant implantus po mastektomijos, užtikrinti reabilitacijos prieinamumą ir kompensavimą po krūties vėžio gydymo.
Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė spaudos konferencijoje teigė, jog gydytojai negali pacientui skirti tiek laiko, kiek jam norėtųsi, susidūrus su onkologine liga.
„Gydytojai dirba profesionaliai ir gali skirti profesionaliausią gydymą, bet negali skirti tiek laiko, kiek norėtųsi pacientui, kad išklausytų kaip kunigas tavo visas nuoskaudas, ką tu jauti, tada tu pradedi ieškoti savo likimo draugų, kurių tikrai yra daug“, – sakė A. Bružienė.
„Vienintelė problema, kad žmonės bijo kalbėti garsiai, todėl labai kviečiu nebijoti kalbėti garsiai ir susirgus šia liga nedėti brūkšnio, tai nėra nuosprendis“, – pažymėjo pacientų atstovė.
Onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugijos „Eivena“ pirmininkė Dalia Barauskienė sakė, jog krūties vėžiu sergančios moterys pasigenda psichologų pagalbos, jos gali prireikti ir visai šeimai.
„Pasigedo moterys psichologo, ypač iškart po operacijos, gal vėliau jos reikėtų ir vyrui, šeimai, vaikams. Sergant onkologiniams ligoniams tikrai reikalingi ne tik vaistai, bet ir bendravimas, ir palaikymas tokių pačių ligonių, kaip ir mes esame“, – kalbėjo D. Barauskienė.
Lietuvos vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Moterys dažniausiai serga odos piktybiniais navikais ir krūties vėžiu, vyrams dažniausiai nustatomi priešinės liaukos ir plaučių navikai.
Kasmet Lietuvoje nuo onkologinių ligų miršta daugiau nei 8 tūkstančių žmonių
Vėžys išlieka viena iš pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje. 2018-aisiais pasaulyje buvo diagnozuota apie 17 mln. naujų vėžio atvejų, nuo ligos mirė 9,6 mln. žmonių.
