Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į greitkelį Lysyčanskas–Bachmutas.
Tai, pasak S. Haidajaus, yra vienintelis kelias, kuriuo galima evakuoti žmones ir pristatyti humanitarinę pagalbą.
„Šis kelias labai svarbus, nes tai vienintelis susisiekimas su kitais šalies regionais, – elektroniniu paštu sakė jis. – Rusai bando mus nuo jo atkirsti, kad apsuptų Luhansko regioną.“
Rusijos pajėgos nuolat apšaudo kelią iš įvairių krypčių, tačiau ukrainiečių šarvuočiai vis dar gali pravažiuoti, pridūrė S. Haidajus.
Rusai bando mus nuo jo atkirsti, kad apsuptų Luhansko regioną.
Vienas iš penktadienio išpuolių buvo nukreiptas prieš Severodonecko mokyklą, kurioje prieglobstį rado daugiau kaip 200 žmonių, tarp jų – daug vaikų. Žuvo trys suaugusieji, S. Haidajus pranešė per „Telegram“.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.
Tuo tarpu naujasis rusų iškeltas srities gubernatorius Volodymyras Saldo „Telegram“ skelbė, kad užimtas Chersono regionas netrukus taps Rusijos dalimi.
Rusija sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai
Rusija šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai, pranešė suomių valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“, Helsinkiui atsisakius patenkinti Maskvos reikalavimą mokėti rubliais už eksportuotojos „Gazprom“ tiekiamas dujas.
Vakarų šalys paskelbė griežtų finansinių sankcijų Rusijai, vasario 24 dieną pasiuntusiai savo pajėgas į Ukrainą. Maskva savo ruožtu pareikalavo, kad klientai „nedraugiškose šalyse“, įskaitant Europos Sąjungos nares, nuo balandžio pradžios mokėtų už tiekiamas dujas rubliais.
„Gamtinių dujų tiekimas Suomija pagal „Gasum“ tiekimo sutartį buvo nutrauktas“, – sakoma „Gasum“ pranešime. Bendrovė pridūrė, kad gamtinės dujos vasaros sezono metu dujas savo klientams tieks iš kitų šaltinių per jungtį su Estija „Balticconnector“.
„Gazprom“ šeštadienį patvirtino visiškai sustabdžiusi gamtinių dujų tiekimą Suomijai, negavusi apmokėjimo už energijos išteklius rubliais.
Bendrovės pranešime sakoma, kad „Gazprom“ šeštadienį „visiškai sustabdė dujų tiekimą“, nes „Gasum“ nesumokėjo rubliais „iki gegužės 20-osios darbo dienos pabaigos“
„Nuo balandžio 1-osios už dujas turi būti mokama rubliais, naudojantis naujais bankiniais rekvizitais, apie ką kolegos buvo laiku informuoti“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.
Bendrovė nurodė, kad 2021 metais Suomijai pardavė 1,48 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai sudaro apie du trečdalius šalyje suvartojamo dujų kiekio.
Kita vertus, gamtinės dujos sudaro tik apie 8 proc. Suomijos suvartojamos energijos.
„Gasum“ ankstesnę dieną informavo, kad Rusija perspėjo nutrauksianti gamtinių dujų tiekimą.
„Labai apgailestaujame, kad gamtinių dujų tiekimas pagal mūsų sutartį bus sustabdytas dabar. Tačiau mes kruopščiai ruošėmės šiai situacijai ir dujų perdavimo tinkle jokių sutrikimų nebus“, – penktadienį paskelbtame pranešime cituojamas „Gasum“ valdybos pirmininkas Mika Wiljanenas (Mika Viljanenas).
Anksčiau šią savaitę „Gasum“ skelbė atmetanti Rusijos vienašališką reikalavimą už jos eksportuojamas dujas mokėti rubliais ir yra pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, tačiau pripažino, jog „Balticconnector“ pajėgumai yra riboti.
„Gasum“ taip pat pranešė, kad nuo praėjusių metų rudens derėjosi su „Gazprom export“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrus „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ginčo sprendimą perduoti arbitražui“.
„Gazprom export“ teigė savo interesus ginsiantis teisme visomis „prieinamomis priemonėmis“.
Stengdamasi sumažinti priklausomybės nuo Rusijos eksportuojamų energijos išteklių riziką Suomijos vyriausybė taip pat paskelbė, kad šalis pasirašė sutartį dėl 10 metus truksiančios plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo nuomos iš JAV įsikūrusios bendrovės „Excelerate Energy“. Plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą Helsinkis tikisi įgyvendinti iki šių metų pabaigos kartu su Estija.
Praeito sekmadienio naktį Rusija sustabdė elektros tiekimą Suomijai, kuri gegužės 18-ąją kartu su Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą abiem Skandinavijos šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Maskva praeitą mėnesį taip pat užsuko dujų čiaupus Lenkijai ir Bulgarijai. Europos Sąjunga pareiškė, kad tokie Rusijos veiksmai yra „šantažas“.
Rusija paskelbė visiškai „išvadavusi“ „Azovstal“
Rusijos kariuomenė penktadienį paskelbė „visiškai išvadavusi“ metalurgijos įmonę „Azovstal“ strategiškai svarbiame Mariupolio uostamiestyje Ukrainos pietryčiuose, pasidavus paskutiniams ten tebekovojusiems ukrainiečių kariams.
„Nuo gegužės 16 dienos pasidavė 2 439 naciai iš [pulko] „Azov“ ir Ukrainos kariai, užblokuoti šioje gamykloje“, – pareiškė Gynybos ministerijos atstoas Igoris Konašenkovas.
„Šiandien, gegužės 20-ąją, pasidavė paskutinė grupė – 531 kovotojas“, – pridūrė jis.
Atstovas sakė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu informavo prezidentą Vladimirą Putiną apie „operacijos pabaigą ir visišką [„Azovstal“] pramonės komplekso bei Mariupolio miesto išvadavimą“.
I. Konašenkovas sakė, kad pramonės komplekse kovojusių pulko „Azov“ karių vadas pasidavė ir buvo išvežtas iš gamyklos „specialia šarvuota mašina“ – esą kad apsaugotų jį „nuo Mariupolio gyventojų neapykantos ir jų troškimo jį nubausti“.
„Įmonės požeminiai objektai, kuriuose slapstėsi kovotojai, visiškai kontroliuojami Rusijos pajėgų“, – nurodė I. Konašenkovas.
Šiandien, gegužės 20-ąją, pasidavė paskutinė grupė – 531 kovotojas.
Ukrainos nacionalinės gvardijos pulkas „Azov“, suformuotas ir buvusio ultradešiniojo judėjimo bataliono, pagarsėjo savo narių koviniu ryžtu ir ištverme.
„Azovstal“ gynybai vadovavęs „Azov“ vadas Denysas Prokopenka penktadienį per platformą „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė gavęs Kyjivo vadovybės įsakymą nutraukti kovą.
„Aukštesnioji karinė vadovybė davė įsakymą gelbėti mūsų įgulos karių gyvybes ir nutraukti miesto gynybą“, – sakė D. Prokopenka.
Ištisas savaites milžiniškoje plieno gamykloje užblokuoti kariai tapo nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad iš „Azovstal“ komplekso evakuoti beveik visi ten buvę žmonės.
„Išvežti civiliai, medikai, sunkiai sužeistieji. Šiuo metu taip pat tęsiasi žmonių išvežimas. Man atrodo, kad artimiausiu metu... bus baigti išvežti visi“, – sakė jis.
Prezidentas pridūrė, kad „Azovstal“ gynėjams buvo duotas įsakymas, leidžiantis jiems pasiduoti ir išgelbėti savo gyvybes, nes Ukrainos pajėgos neturi galimybių deblokuoti apsiausto miesto.
Ukraina tikisi karius iš „Azovstal“, kurie dabar yra Maskvos rankose, iškeisti į rusų belaisvius.
Rusija paskelbė G. Kasparovą ir M. Chodorkovskį užsienio agentais
Rusija penktadienį įtraukė į savo „užsienio agentų“ sąrašą du iškilius Kremliaus kritikus – šachmatų didmeistrį Garį Kasparovą ir buvusį naftos oligarchą Michailą Chodorkovskį.
„Užsienio agentų“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai priskiriama Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kaltinamiems, kad jų politinė veikla finansuojama užsienio jėgų. „Užsienio agentais“ paskelbtiems subjektams taikoma daugybė apribojimų ir sudėtingų procedūrų, kurių nesilaikant gresia didelės baudos.
Be kita ko, visos jų publikacijos turi būti pažymėtos kaip išleistos „užsienio agento“.
Internetu paskelbtame atnaujintame Teisingumo ministerijos sąraše nurodoma, kad 58 metų M. Chodorkovskio ir 59 metų G. Kasparovo veikla yra finansuojama „šaltinių“ Ukrainoje.
Sovietų Sąjungoje gimęs buvęs šachmatų pasaulio čempionas G. Kasparovas yra ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas. Jis jau beveik dešimtmetį gyvena Jungtinėse Valstijose.
M. Chodorkovskis 10-ajame dešimtmetyje buvo vienas įtakingiausių Rusijos verslininkų, bet įsitraukė į konfliktą su Kremliumi, kai 2000 metais į valdžią atėjo V. Putinas.
2003 metais M. Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime, o paskui išvyko į užsienį. Jam skirtą bausmę M. Chodorkovskis laikė prezidento V. Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.
Daug metų M. Chodorkovskis padėjo finansuoti Rusijos opozicijos organizaciją „Atviroji Rusija“. Pernai gegužę ši grupė likvidavosi, neatlaikiusi didėjančių represijų.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną dešimtys rusų intelektualiojo elito narių ir žurnalistų paliko savo šalį, valdžiai didinant spaudimą paskutiniesiems kritikuojantiems balsams ir žiniasklaidai.
V. Zelenskis: karą Ukrainoje gali užbaigti tik diplomatija
Karas Ukrainoje gali būti užbaigtas tik diplomatija, šeštadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjivo ir Maskvos deryboms tebesant aklavietėje.
„Pabaiga ateis per diplomatiją“, – prezidentas sakė vienai Ukrainos televizijai. V. Zelenskis pripažino, kad karas „bus kruvinas, vyks kautynės, bet neabejotina, kad [karo] pabaigą atneš diplomatija“.
„Kai kuriuos dalykus įmanoma pasiekti tik prie derybų stalo“, – aiškino jis ir pridūrė, kad Kyjivas nori grąžinti ankstesnę padėtį, bet „to nenori Rusija“. Šios temos jis toliau neplėtojo.
Antradienį Kyjivo vyriausiasis derybininkas Mychaila Podoliakas sakė, kad derybos su Maskva „sustabdytos“. Ankstesniu konflikto etapu abi šalys reguliariai rengdavo derybų susitikimus, bet jie reikšmingų rezultatų nedavė.
Trečiadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino Ukrainos valdžią nenorint tęsti derybų, kad būtų užbaigti karo veiksmai.
„Derybos iš tikrųjų nejuda į priekį, ir stebime visišką Ukrainos derybininkų valios stygių tęsti šį procesą“, – teigė jis.
Kaip nurodo Rusijos naujienų agentūros, vėliausios derybos įvyko balandžio 22 dieną.
Vasario 24-ąją invaziją Ukrainoje pradėjusiai Rusijai nesugebėjus greitai užimti Kyjivo, Maskva savo pajėgas sutelkė šalies rytinėje dalyje, kur tebevyksta įnirtingos kautynės.
Buvęs NATO vadovas sukritikavo Vokietiją dėl nepakankamo ginkluotės tiekimo Ukrainai
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vokietijos poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai, kurią užpuolė Rusija. Savo nuomonę jis išsakė interviu metu laikraščiui „Handelsblatt“, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Anot buvusio NATO vadovo, Vokietija per daug dvejoja tiek dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai, tiek dėl sankcijų įvedimo Rusijai.
„Žinoma, Vokietija itin priklausoma nuo dujų importo iš Rusijos. Tačiau aš manau, kad tvirta Federalinės vyriausybės pozicija pakeistų visą dinamiką Ukrainoje. Mums reikalinga Vokietijos lyderystė“, – sakė A. F. Rasmussenas.
Jis paragino Europą nedelsiant nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą.
Kiek anksčiau Ukrainos ambasadorius Andryjus Melnykas sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą sakydamas, kad pastarasis turbūt nenori perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės.
„Mes susidarėme įspūdį, kad kancleris nenori šito daryti. Yra tik 7 savaeigės haubicos, tačiau nėra nei tankų „Gepard“, nei „Leopard 1“, nei šarvuočių „Marder“. Visų jų Bundesveras nebeeksploatuoja ir gynybos pramonė juos galėtų perduoti mums nepakenkdama Vokietijos gynybai“, – sakė diplomatas.
Vokietija taip pat blokavo Slovėnijos turimų tankų T-72 perdavimą Ukrainai.
„Tai kruvina logika, kuri palieka žmones bėdoje“, – sakė A. Melnykas.
Rusija skelbia sunaikinusi Ukrainoje didelį Vakarų perduotos ginkluotės krovinį
Maskvos pajėgos ilgo nuotolio raketomis sunaikino didelę Vakarų šalių perduotos ginkluotės siuntą Ukrainos šiaurės vakaruose, šeštadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo raketomis „Kalibr“ Malyno geležinkelio stoties rajone Žytomyro srityje sunaikinta didelė siunta ginklų ir karinės technikos, atgabenta iš JAV ir Europos šalių, skirta ukrainiečių pajėgų grupei Donbase“, – pranešė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
Ukrainos rytinis Donbaso regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nuo 2014 metų iš dalies buvo kontroliuojamas promaskvietiškų separatistų. Dabar šiame regione vyksta įnirtingiausios Kyjivo ir Maskvos pajėgų kautynės.
Maskva vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, teigdama, kad siekia „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ provakarietišką šalį bei apsaugoti joje gyvenančius rusakalbius.
Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.
Portugalijos premjeras lankosi Ukrainoje
Šeštadienį Kyjive lankosi Portugalijos premjeras Antonio Costa. Ten jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptars šalies siekį įstotį į Europos Sąjunga bei Portugalijos paramos paketą Ukrainai, praneša politico.eu.
Portugalijos premjeras, kurį vizito metu lydi už užsienio reikalus atsakingas valstybės sekretorius Francisco Andre ir ambasadorius Ukrainoje Antonio Alvesas Machado, aptars karinę, humanitarinę ir finansinę paramą Ukrainai bei susitiks su šios šalies premjeru Denysu Šmyhaliu.
A. Costa lankosi Kyjive tuo metu, kai Rusija tęsia Ukrainos puolimą, ypač šalies Rytuose, o penktadienį užėmė Mariupolio miestą.
Dar prieš vizitą Portugalijos premjeras pareiškė sieksiąs pragmatiško požiūrio į Ukrainos narystę ES. Jis taip pat pabrėžė Ukrainos ekonominės integracijos į ES svarbą.
Rusija uždraudė į šalį atvykti 963 amerikiečiams, įskaitant JAV prezidentą
Maskva uždraudė 963 amerikiečiams atvykti į Rusiją, praneša „The Telegraph“.
Draudimas vykti į Rusiją paskelbtas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. JAV dolerių paramos paketą Ukrainai.
„Reuters“ duomenimis į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas JAV prezidentas Joe Bidenas, valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Williamas Burnsas.
Balandžio mėnesį Rusijos Užsienio reikalų ministerija į šalį uždraudė keliauti Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui, užsienio reikalų sekretorei Liz Truss, gynybos sekretoriui Benui Wallace‘ui ir dar 10 vyriausybės atstovų.
Tuomet Kremlius aiškino, kad tokio žingsnio imtasi dėl neva „Jungtinės Karalystės vyriausybės beprecedentiškai priešiškų veiksmų“.
Rusija svarstys galimybę „Azovo“ pulko karius iškeisti į V. Medvedčuką
Rusija ketina svarstyti galimybę Rusijos prezidento Vladimiro Putino krikštatėvį ir Ukrainos deputatą iš jau nebeegzistuojančios partijos Viktorą Medvedčuką iškeisti į Ukrainos kalinius iš „Azovostal“, praneša UNIAN.
Tai pareiškė derybų proceso narys, Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.
„Svarstysime galimybę V. Medvedčuką iškeisti į „Azovo“ pulko karius“, – gegužės 21 dieną spaudos konferencijoje Rusijos okupuotame Donecke sakė S. Sluckis.
Primename, kad Ukrainoje V. Medvedčukas įtariamas išdavyste. Balandžio 12 dieną jis buvo sučiuptas bandantis pabėgti iš šalies su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniforma.
Vėliau pats V. Medvedčukas kreipėsi į V. Putiną ir V. Zelenskį su prašymu iškeisti jį į Mariupolio gynėjus ir gyventojus. Maskvoje šis pasiūlymas buvo atmestas.
