Be to, Ukraina per apsikeitimą belaisviais atgavo dviejų britų savanorių, žuvusių, kai bandė padėti evakuoti žmones iš rytinės karo veiksmų zonos, palaikus.

„Šią savaitę Rusijos okupacinės pajėgos metė visas savo pastangas, kad pralaužtų mūsų gynybą ir apsuptų Bachmutą, ir pradėjo galingą puolimą Lymano sektoriuje“, – sakė gynybos viceministrė Hana Maliar.

„Tačiau dėl mūsų karių atsparumo jiems nepavyko“, – pridūrė ji.

Ukrainos sienų apsaugos tarnyba pranešė, kad jos kariai sustabdė naujausią rusų ataką, nukaudami keturis ir sužeisdami dar septynis priešus.

Rusija šeštadienį ryte pradėjo naujus bombardavimus prie rytinio fronto linijos. Ukrainiečių pareigūnai pranešė apie apšaudymą Černihivo, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Charkivo, Luhansko, Donecko ir Mykolajivo regionuose.

Savo vakaro kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad padėtis tampa sunkesnė.

Šią savaitę Rusijos okupacinės pajėgos metė visas savo pastangas, kad pralaužtų mūsų gynybą.

Rusija, pasak jo, „meta vis daugiau savo pajėgų mūsų gynybai pralaužti“.

„Dabar labai sunku Bachmute, Vuhledare, Lymane ir kituose rajonuose“, – sakė jis.

Žuvę užsieniečiai

Ukrainiečių pareigūnai šeštadienį pranešė, kad per apsikeitimą belaisviais buvo atgauti dviejų britų, 28 metų Chriso Parry (Kriso Pario) ir 47 metų Andrew Bagshaw (Endriaus Begšo), palaikai.

Šie britai savanoriavo Soledare Ukrainos rytiniame Donecko regione, ir bandė padėti evakuoti žmones iš karo zonos, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys.

Palaikai atgauti per apsikeitimą, kai Rusija paleido 116 belaisvių ukrainiečių, o Ukraina – 63 belaisvius rusus.

Sausio 9 dieną Ukrainos policija pranešė, kad prarado ryšį su A. Bagshaw ir Ch. Parry po to, kai jiedu išvyko į Soledarą.

Penktadienį taip pat pasirodė pranešimų, kad Bachmute žuvo 33 metų amerikiečių medikas Pete'as Reedas (Pitas Ridas), į kurio evakuacijos automobilį pataikė raketa.

Organizacija „Global Outreach Doctors“, kuriai jis dirbo, pranešė, kad jis yra buvęs JAV jūrų pėstininkų šaulys.

Naujos sankcijos

Sekmadienį turi įsigalioti naujos sankcijos Rusijai – embargas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams.

Didžiojo septyneto (G-7) pramoninių šalių grupė ir Australija taip pat susitarė dėl Rusijos naftos produktų kainų viršutinių ribų.

Dar gruodį Europos Sąjunga  įvedė embargą Rusijos neperdirbtai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš G-7 nustatė 60 JAV dolerių (55 eurų) už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.

Kremlius įspėjo, kad sekmadienį įsigaliojantys embargas ir kainų „lubos“ tokiems rusiškiems naftos produktams kaip benzinas, dyzelinas ir krosnių kuras, destabilizuos pasaulines rinkas.

Protestuotojai nešė kurdų vėliavą ir mojavo plakatais, ant kurių buvo parašyta „Trumpas = serijinis žudikas“, bei vadino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) „tikruoju „Daesh“ lyderiu“, vartodami arabišką džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (SI) pavadinimą.

Organizatoriai sakė, kad „daugiau nei 20 tūkst. žmonių“ dalyvavo demonstracijoje Paryžiuje po to, kai šeštadienį Ankarą ėmė dar aktyviau pulti kurdų valdomus miestus šiaurės rytinėje Sirijos dalyje, nepaisant kylančios tarptautinių sankcijų grėsmės.

„Turkija vykdo invaziją į Rojavą (kurdų zoną Sirijos šiaurės rytuose), o Europa stebi“, – Paryžiaus centre vykusios protesto akcijos metu šaukė žmonės.

Vienos kurdų grupės Prancūzijoje atstovas paragino Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai.

Panašūs protestai vyko ir kituose Prancūzijos miestuose: Marselyje, Strasbūre, kur posėdžiauja Europos Parlamentas, Bordo, Lilyje ir Grenoblyje.

Turkija pradėjo puolimą po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nurodė amerikiečių karius išvesti iš Sirijos pasienio. Dėl to JAV prezidentas susilaukė kritikos bangos, nes iš esmės apleido ištikimus sąjungininkus, kurie prisidėjo prie JAV vadovaujamos kampanijos prieš IS.

Kurdų palaikymo protestai vyko ir Vokietijoje. Pavyzdžiui, Kelne tokioje akcijoje dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių, skelbia naujienų agentūra DPA.

Keli šimtai žmonių dalyvavo protestuose ir Vengrijos sostinėje Budapešte prie Turkijos ir JAV ambasadų, ir žmonės skandavo „Trumpas-Orbanas-Erdoganas yra diktatoriai!“

Dešimtys kurdų taip pat žygiavo ir Kipro sostinėje Nikosijoje. Čia protestuotojai nešė plakatą su užrašu „Nebūkite kurdų tautos genocido bendrininkais.“

„Etninis valymas“

Tūkstančiai žmonių žygiavo Vienoje, o Atėnuose apie 1 800 žmonių, kaip skelbia vietos policija, mėgino žygiuoti prie Turkijos ambasados skanduodami „Erdoganas – teroristas“.

Panaši protesto akcija vyko ir Ciuricho senajame kvartale, skambant kurdiškai muzikai. „Turkijos armija, lauk iš Kurdistano, – šaukė protestuotojai. – Nutraukite terorą.“

Stokholme maždaug 5 tūkst. žmonių žygiavo iki Švedijos parlamento. Panašūs protestai vyko Hagoje, Varšuvoje ir Briuselyje.

„Turkija mėgina įvykdyti etninį valymą ir sustiprinti džihadizmą, kad... priverstų Vakarus klauptis“, – Paryžiuje sakė Kurdų demokratinės tarybos atstovas Agitas Polatas. – Nuo Turkijos kariuomenės invazijos pradžios iki tol „miegojusios“ „Daesh“ grupelės įvykdė išpuolių. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos bet kokia kaina privalo įvesti konkrečių ekonominių sankcijų Turkijai.“

A. Polatas taip pat paragino Prancūziją atšaukti iš Turkijos savo ambasadorių.

Eitynėse Paryžiuje dalyvavo ir keli Prancūzijos kairiųjų pažiūrų ir žaliesiems atstovaujantys politikai.

„Tai, kas vyksta Sirijos šiaurės rytuose, yra istorinė nesąmonė, nes jie yra ištikimiausi Prancūzijos sąjungininkai“, – sakė radikalios kairiųjų pažiūrų partijos „La France Insoumise“ („Nepasidavusi Prancūzija“) narys Ericas Coquerelis (Erikas Kokerelis).

Žaliųjų partijos senatorė Esther Benbassa (Estera Benbasa) paragino Prancūziją nutraukti ginklų pardavimą Turkijai. Apie tokias priemones jau paskelbė Suomija, Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai.