„Šią poziciją mes ne kartą esame išsakę, PVM lengvatų, kurios yra taikomos tuose sektoriuose, kuriuose kainos dažniausiai yra nereguliuojamos, jos yra netaiklios, naudą gauna ne galutiniai vartotojai, o perpardavėjai, didieji prekybos centrai ir tiekėjai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Skaistė.

Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė antradienį teigė, jog ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, PVM lengvata maistui būtų įmanoma, tačiau reikėtų ieškoti modelio, kad jos naudą pajustų galutinis vartotojas.

G. Skaistės teigimu, reaguojant į maisto kainų augimą geriau didinti labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių pajamas.

„Matant maisto infliaciją yra daromi sprendimai dėl socialiai pažeidžiamiausių grupių pajamų augimo, kad jų perkamoji galia būtų išsaugota, manome, kad tie sprendimai yra taiklesni“, – kalbėjo ministrė.

Pasak G. Skaistės, PVM lengvata Lietuvoje yra efektyvi tik ten, kur kainos yra reguliuojamos – Vyriausybės parama šildymo išlaidoms padengti šiuo atveju yra tikslesnė.

„Taiklesnės priemonės yra tos, kurios yra reguliuojamose sektoriuose arba ten, kur galima padaryti, kad galutinė nauda atitektų visa pilna apimtimi tiems žmonėms, kuriems tos paramos labiausiai reikia. Kadangi šiuo metu problemos didžiausios yra būtent energijos kainų augime, yra siūlomos konkrečios priemonės, ir horizontalios, ir taiklios tam kainų šuoliui suvaldyti“, – kalbėjo G. Skaistė.

Kovą nutarta, kad dėl išaugusių šilumos kainų 9 proc. PVM už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams nuo sausio iki balandžio pabaigos bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Kruopos, makaronai, daržovės ir aliejus – toks pilnas maisto krepšelis labiausiai patuština lietuvio piniginę. Iš algos reikia išskaičiuoti net penktadalį lėšų. 

Statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį palyginti su tuo pat metu pernai, maisto kainos Lietuvoje padidėjo daugiau nei 15 proc. 

Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ duomenimis, virš 100 proc. į viršų šoko aliejaus kaina. Labiausiai brango ir kruopos, grūdiniai produktai, o tai – ne tik mėgstamas žmonių, bet ir gyvūnų maistas, tad brango ir mėsa.

„Vištiena, kiauliena, visi baltyminiai produktai irgi auga 30–40 proc.“ – teigė „Pricer.lt“ kainų ekspertas Petras Čepkauskas.

Pabrangus maisto produktams gyventojai perka šiek tiek mažiau. Labiausiai tai pajuto mažmeninės prekybos nespecializuotos parduotuvės, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas – čia apyvarta sumažėjo beveik 5 proc. 

Dviejų vaikų mama Ana apsipirkimą parduotuvėje iškeitė į kioskelius.

Lengvatos maisto produktams neturi tik kelios Europos Sąjungos valstybės, tame tarpe ir Lietuva.

„Mažiau žmonės tikriausiai valgyti nepradėjo, bet turbūt yra racionalesni ir labiau apgalvoti tie pirkiniai. Galbūt žmonės pradėjo ieškoti, kur galima pigiau iš ūkininkų įsigyti“, – nuomonę dėstė Ana. 

Kai kurie politikai ir prezidentas mano, kad tuštesnės tautiečių piniginės – ne išeitis.

„Viena iš tų priemonių yra PVM lengvatos maistui, tam tikroms grupėms. Tai būtų viena iš opcijų, nes labai didelėje Europos Sąjungos šalių ji yra taikoma. Ir lengvatos maisto produktams neturi tik kelios Europos Sąjungos valstybės, tame tarpe ir Lietuva. Ši priemonė greitai pritaikoma ir ji gali turėti tikrai didelę naudą vartotojui“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

„Toks sprendimas paveiktų ne tik pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, bet ir tuos, kurie puikiai gali savo finansinėmis išgaliomis atsispirti infliacijos išbandymams“, – kalbėjo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė.

Ekonomistė skaičiuoja, kad šiuo metu tokie pasiūlymai atrodo populistiški, ypač žinant kontekstą. Karas Ukrainoje privertė didinti gynybos biudžetą, išlaidų reikia ir kitoms sritims, o ir dėl naudos ekspertai abejoja. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Paprastai pasiklysta pridėtinės vertės grandinėje kažkur pakeliui link galutinio vartotojo. Tuo  pasinaudoti atveriama erdvė ar gamintojams, ar prekybininkams, ar kitiems tarpinės grandinės dalyviams. Tuo tarpu galutinis vartotojas gali to efekto ir nepajausti“, – aiškino I. G. Pikčienė.

Galutinis vartotojas gali to efekto ir nepajausti.

„Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis ne toks kategoriškas. Jis mano, kad PVM lengvatos reikia tiems produktams, kurių tautiečiai bėga pirkti pas kaimynus lenkus.

„Labiausiai į Lenkiją važiuoja apsipirkti dėl mėsos gaminių. Puikiai žinome, kad mėsos gaminių šešėlinė rinka yra labai didelė. Siūlyčiau išvis mėsos gaminiams, vaisiams ir daržovėms padaryti nulinį PVM, o visiems kitiems nereikia. Jeigu taip padarytų, manau, kad biudžetas praktiškai neprarastų pajamų. Šešėlinė rinka tikrai sumažės, nes pagrindinis įrankis kovoje su šešėliu yra ekonominės priemonės, o ne jėgos struktūros“, – tvirtino D. Dundulis.

Lenkijoje daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, jau ir anksčiau galiojo 5 proc. PVM tarifas, o nuo vasario pradžios jis šešiems mėnesiams tapo nulinis. Visgi vieniems produktams sumažinus mokesčius lenkai, anot ekspertų, gauna lėšų iš kitur.

„Pas juos yra didelis cukraus mokestis gaiviesiems gėrimams. Čia yra kompleksas – iššokti kaip Jack iš dėžutės ir pareikšti, kad dabar mažinsime PVM ir ateis pas mus gėris. Nebus taip, nebus“, – dėstė P. Čepkauskas.

Nulinį PVM maistui be kaimyninės Lenkijos taiko Didžioji Britanija, Airija ir Malta. Nuo 3 iki 7 proc. tarifas pagrindiniams maisto produktams taikomas Liuksemburge, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre ir Olandijoje.

Ji sutiko, kad būtų efektyvu mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, suradus modelį, kaip užtikrinti, kad lengvatos naudą pajustų galutinis vartotojas.

„Žinome, kad Lietuvoje išlaidos maistui yra didesnės, nei vidutiniškai ES ir sudaro maždaug penktadalį visų išlaidų. Jei kalbėtume apie pažeidžiamiausias grupes, jų individuali infliacija maistui yra dar didesnė. Todėl jau dabar reikia galvoti apie sisteminius sprendimus dėl pagalbos žmonėms susidorojant su maisto kainomis“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

„Viena iš galimų priemonių yra PVM lengvatos maistui, ar tam tikroms produktų grupėms“, – tikino ji.

Pasak Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos ekonomikos ir socialinės politikos klausimais, mažesnis PVM maistui galioja daugelyje ES šalių, lengvata pritaikoma greitai ir galutinis vartotojas ją pajustų. I. Segalovičienė vis tik pripažino, kad visa lengvatos nauda gyventojams gali ir neatitekti, todėl ją svarstant kartu būtina numatyti saugiklių.

„Ji greitai pritaikoma, gali turėti tikrai didelę naudą vartotojui. Tačiau tam tikras trūkumas yra taiklumas, todėl reikėtų ieškoti tokio modelio, kad būtent PVM lengvata visa atitektų galutiniam vartotojui – žmogui“ , – kalbėjo prezidento patarėja.

Anot jos, kokiems maisto produktams galėtų būti pritaikytas mažesnis PVM, pasakyti sunku, tačiau, patarėjos teigimu, tikslinga jį mažinti tiek visiems, tiek daliai maisto produktų. Svarbiausia, I. Segalovičienės įsitikinimu, kad lengvata galiotų būtiniausioms prekėms.

„Visų pirma kalbame apie būtiniausias prekes. Ir čia išanalizavus pažeidžiamiausių žmonių vartojimo krepšelius, turbūt surastume tuos atsakymus“, – tikino ji.

Antrąja priemone maisto kainų augimui švelninti I. Segalovičienė įvardijo trumpųjų maisto grandinių kūrimą.

„Dėl kurių mažėja atstumas nuo ūkininkų, gamintojų iki galutinių vartotojų. Čia irgi yra rezervo padirbėti ir ieškoti tų sprendimų“, – paaiškino ji.

I. Segalovičienė taip pat neatmetė, kad priėmus kainų augimui sušvelninti skirtų priemonių paketą ir patikslinus biudžetą, nederėtų „užmigti“ ir būti pasirengus jį tikslinti ir rudenį.

„Neturime užmigti ant šito paketo, kuris dabar yra priimtas, ir tikrai būti pasiruošus svarstyti jau dabar ir būti pasiruošus vėl tikslinti biudžetą, tam, kad galėtume padėti žmonėms“, – pažymėjo I. Segalovičienė.

Ne vieną siūlymą mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, kurui ir kitoms būtiniausioms prekėms opozicinės parlamento frakcijos teikė jau ne kartą, tačiau pritarimo nesulaukdavo.

Savo ruožtu „Sodrai“ paskelbus, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei gyventojų pajamų augimas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlo skubiai peržiūrėti antiinfliacinių priemonių paketą.

Vyriausybė raginama taikyti PVM lengvatą maistui, taip pat neapmokestinamą pajamų dydį prilyginti minimaliai algai.

Pasak V. Blinkevičiūtės, naujausia informacija apie gyventojų pajamas „dar kartą liudija kad priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė, buvo nepakankamos ir pavėluotos“.

Statistikos departamento duomenimis, šį balandį, lyginant su pernykščiu, infliacija siekė 16,8 proc. Metinei infliacijai didžiausią įtaką turėjo degalų ir tepalų, šilumos, kuro, pieno ir grūdų produktų, daržovių, mėsos, maitinimo paslaugų ir kt. kainos.

Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc.

Ketvirtadienį Seime, Vyriausybės valandos metu, pritaikyti „gerąją patirtį“ ir sumažinti PVM maisto produktams panašiai kaip jis buvo sumažintas centriniam šildymui žiemą, siūlė socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

„Ar nebūtų galima pritaikyti jūsų gerąją patirtį su centriniu šildymu, kai buvo sumažintas ir kompensuojamas PVM tarifas (...), taip pat atitinkamai laikotarpiui kažkuriuo procentu (sumažinti PVM – red. past.) ir maisto produktams?“, – klausė parlamentaras.

Kainos ir toliau bus tokios, kiek žmonės bus pasirengę už vieną ar kitą prekę mokėti.

Atsakydama I. Šimonytė pabrėžė, kad maisto kainos nustatomos rinkos, o ne valstybės, tad garantijų, kad PVM lengvatos maisto produktams naudą gyventojai pajus – nėra.

„Mano nuomonė tuo klausimu neturi pagrindo pasikeisti, todėl kad kainas ir toliau nustato rinka, kainos ir toliau bus tokios, kiek žmonės bus pasirengę už vieną ar kitą prekę mokėti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Čia yra labai didelis skirtumas nuo centrinės šilumos, kadangi centrinio šildymo kainas nustato komisija. Tai reiškia, kad sumažintas PVM 100 proc. tampa vartotojo nauda. Su kitomis prekėmis, kurių kainas nustato rinka, taip nebūna“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Anot premjerės, net ir Lenkijoje, kurioje 0 proc. PVM lengvata maistui ir 8 proc. mokesčio tarifas kurui pusmečiui pritaikytas nuo vasario, infliacija vis tiek augo daugiau nei 10 proc.

„Ir čia jei norėtumėt paieškoti pavyzdžių, tai labai toli eiti nereikia  – (...) Lenkijoje tų sprendimų priimta dėl akcizų kurui, PVM mokesčių lengvatų, o vis dėlto infliacija kaip 12, taip 12 proc.“, – argumentavo I. Šimonytė.

„Kuomet yra rinkoje susiklosčiusi tokia nepalanki situacija, kada yra labai daug struktūrinių šokų – žaliavų, trąšų, grūdų ir t.t. (kainų augimo – red. past.) – tame „drumstame vandenyje“ tikrai šito mokesčio sumažinimo naudą pasiims ne tos grupės“, – apibendrino ji.

Ne vieną siūlymą mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, kurui ir kitoms būtiniausioms prekėms opozicinės parlamento frakcijos teikė jau ne kartą, tačiau pritarimo nesulaukdavo.

Savo ruožtu „Sodrai“ paskelbus, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei gyventojų pajamų augimas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlo skubiai peržiūrėti antiinfliacinių priemonių paketą.

Vyriausybė raginama taikyti PVM lengvatą maistui, taip pat neapmokestinamą pajamų dydį prilyginti minimaliai algai.

Pasak V. Blinkevičiūtės, naujausia informacija apie gyventojų pajamas „dar kartą liudija kad priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė, buvo nepakankamos ir pavėluotos“.

Statistikos departamento duomenimis, šį balandį, lyginant su pernykščiu, infliacija siekė 16,8 proc. Metinei infliacijai didžiausią įtaką turėjo degalų ir tepalų, šilumos, kuro, pieno ir grūdų produktų, daržovių, mėsos dujų, maitinimo paslaugų ir kt. kainos.

Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc.

Tuo metu Lenkijoje infliacija balandį toliau didėjo. Vartotojų kainos, lyginant su ankstesniu mėnesiu, augo 2 proc., o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 12,4 proc., penktadienį Varšuvoje pranešė statistikos departamentas.

Už tai, kad pataisos būtų pradedamos svarstyti, balsavo 57 Seimo nariai, prieš – du (konservatorius Mykolas Majauskas ir „valstietis“ Audrys Šimas), o susilaikė 15. Toliau dėl PVM lengvatos maistui Seimas svarstys gruodžio 6 dieną, kai gaus Vyriausybės išvadą. 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas siūlo Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė ir Petras Čimbaras.

A. Palionis teigė, kad sumažintas tarifas paskatintų gyventojus pirkti vietos parduotuvėse, o ne vykti į kaimynines šalis.

„Sumažintų keliones pas kaimynus į Lenkiją ir Latviją“, – Seime teigė jis.

Pasak jo, pernai Lietuvos gyventojai vien tik Lenkijos prekybos centruose išleido 304 mln. eurų.

A. Palionis pripažįsta, kad dėl tokio sprendimo pajamos į biudžetą iš PVM laikinai sumažėtų. Tačiau pataisa turėtų teigiamos įtakos verslui ir padės atpiginti maisto produktus.

Standartinis PVM siekia 21 proc.

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas dabar taikomas tik vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, pavyzdžiui, vadovėliams, enciklopedijoms ir žodynams, piešimo ir spalvinimo knygelėms, viešbučiams (iki 2022 metų pabaigos) ir centralizuotam šildymui.   

Taip pat bus diskutuojama dėl galimybės  sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams.

Diskusijoje dalyvaus ūkio viceministras Marius Skuodis, Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Ernestas Virbickas, Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, Pieno perdirbėjų asociacijos direktorius Tomas Čepononis.

Konservatoriai diskusijos dalyviams pristatys naujas savo pataisas, kuriomis siūloma nuo kitų metų visiems maisto produktams, išskyrus alkoholinius gėrimus, nustatyti 9 proc. PVM tarifą. Vienas tokių pataisų autorių parlamentaras Žygimantas Pavilionis BNS sakė, kad nustačius šį tarifą, kainos turėtų sumažėti iki  9–10 proc. Dabar maistui taikomas 21 proc. PVM tarifas.

Ž. Pavilionis be kita ko siūlo politikams su prekybininkų bei  gamintojų asociacijomis pasirašyti susitarimą, kad sumažinus PVM, „kainos neliktų tos pačios“.

„Pažiūrėsime, ar mums pavyks padėti parašus, nes juos turėtų dėti jau ne opozicijos atstovai, o visos valstybės vardu gal premjeras, gal dar kažkas. Aš preliminariai kontaktavau su visų tinklų atstovais, jie pasiruošę pasirašyti, jie to ir anksčiau norėjo, bet valdžia iki šiol išsisukinėjo, kad nepasirašys, sakydama, kad nesuveiks (nustačius mažesnį PVM tarifą sumažėtų maisto kainos – BNS). Matyt, apsimoka (valdžiai – BNS) biudžetą sau pildyti“, – teigė Ž. Pavilionis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad tokio susitarimo idėja diskutuotina, tačiau su sąlyga, kad susitarimas būtų esminė sąlyga politiniam sprendimui dėl PVM tarifo maisto produktams mažinimo priimti.

„Tokia geros valios praktika – viešai pareiškimą pasirašant ar tiesiog viešai deklaruojant, kad ta situacija nebus pasinaudota, taip kaip pavyzdžiui, buvo įvedant eurą su teisingu kurso perskaičiavimu, tai įmanoma viena iš opcijų, jeigu būtų esminė sąlyga politiniam sprendimui priimti. Toks susitarimas negali būti tarp verslo organizacijų ar įmonių dėl kainų derinimo, tą turi aprobuoti – apskritai mintį ar kontrolę – Konkurencijos tarnyba, kitos institucijos“, – BNS kalbėjo L. Vilimas.

„Kainas nustato ne tik prekybininkas, yra visa grandinė, tai kiekvienas jos dalyvis ir turi pasakyti savo galimybes, viziją“, – pridūrė L. Vilimas.

Pernai vasarą socialdemokratams pranešus apie siūlymus mažinti PVM  tarifą pagrindiniams maisto produktams – duonai, pieno produktams, daržovėms, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad sumažinus PVM tarifą svarbiausiems maisto produktams, nebūtų užtikrinta, kad kainos sumažės. 2017 metų sausį Vyriausybė posėdyje atmetė siūlymus nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM mėsai, žuviai bei kitiems būtiniausiems maisto produktams – tada Finansų ministerija skaičiavo, kad dėl sumažinto tarifo biudžetas netektų 135 mln. eurų pajamų. 

Dabar 5 proc. lengvatinis PVM  tarifas taikomas vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.