Skelbiama, kad pavykus deryboms nupirktas dar vienas, 17-asis mobilus radaras, kuris į Ukrainą iš Lietuvos iškeliaus artimiausiu metu.

„Radarus pirkome iš Izraelio, siuntėme į Lietuvą ir tada atskirais etapais į Ukrainą. Kadangi tai yra specialios paskirties įrenginiai, užtruko dokumentacijos, leidimai, draudimai. Taip pat nupirkome tam tikrą programinę įrangą radarams, leidžiančią plėsti jų galimybes – veikia priešdroninė sistema, taip pat galima matyti artilerijos ir minosvaidžių sviedinius, raketas“, – teigia organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohman.

Pasak jo, šių radarų lokacijos nebus atskleidžiamos, kadangi jie saugos svarbius kritinės infrastruktūros objektus.

„Galiu tik pakartoti, kad ukrainiečiai nenustoja žavėtis tuo, ką padarė Lietuva – žmonės ir verslas šaliai nupirko gyvybiškai svarbias apsaugos sistemas. Tai neabejotinai įeis į istoriją“, – sakė J. Ohman.

Kaip skelbiama, Ukrainos kariai jau iš anksto buvo apmokyti, kaip naudotis moderniais radarais.

Lietuvių surinktomis lėšomis nupirkti radarai pasižymi universalumu, puikiai identifikuoja, aptinka ir apskaičiuoja objektų, pavyzdžiui, raketų ar dronų trajektorijas.

Akciją „Radarom!“ šių metų pradžioje organizavo visuomeninis transliuotojas LRT ir Ukrainai paramą teikiantys fondai: „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“.

Pirmieji mokymai

Lietuvoje jau kelias savaites yra vienas akcijos metu „Radarom“ už žmonių suaukotus pinigus nupirktas radaras. Šią savaitę jis pervežtas į Kauną, kur prasidėjo Ukrainos karių mokymai.

„Mokymų kursą pradėjome pirmadienį. Pirmos dvi dienos numatytos teorinėms paskaitoms, toliau vyksime į laukus ir bandysime praktiškai. Mokome, kaip eksploatuoti patį sensorių. Šiuo metu mokosi keturiolika Ukrainos karių“, – komentavo Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės ir kontrolės valdybos kurso koordinatorius Donatas Kulokas.

Pasak kariuomenės atstovo, Lietuvos kariuomenė taip pat naudoja panašius radarus, todėl mūsų kariai gali pasidalyti žiniomis. Pašnekovas tikino, kad radarus valdymas nėra labai sudėtingas, o Ukrainos kariai greitai perpranta veikimo principus.

„Į Kauną atvykę kariai tikrai turi patirtį dirbti su radiolokacine technika, todėl jie perpranta viską labai greitai“, – pridūrė D. Kulokas.

Į Kauną atvykę kariai tikrai turi patirtį dirbti su radiolokacine technika, todėl jie perpranta viską labai greitai.

Radarai turi kelis darbo modulius, todėl gali skirtis ir techninės galimybės bei atstumai, kada gali pamatyti atskrendančią artileriją, dronus ar kitą Ukrainos dangų raižančią karinę techniką.

„Jis veikia, kaip ir kiekvienas radaras. Yra siunčiamas elektroninis impulsas į erdvę, tas impulsas atsispindi nuo objekto ir radaras išmatuoja atstumą ir kampą iki taikinio. Taip gauname trijų dimensijų duomenis apie objekto koordinates erdvėje. Tam tikrame režime radarai gali numatyti ir objekto skridimo kryptį. Vienas rimų yra priešartilerinis, tad galima nustatyti tiek, iš kur paleidžiamos, tiek kur skris raketa. Šiai dienai ši technologija yra naujausia radarų pasaulyje“, – radaro veikimo principus trumpai apžvelgė D. Kulokas.

Ne simbolinė parama

Kaip vyksta karių mokymai atvyko stebėti ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. Pasak jo, nupirkti radarai tikrai leis uždengti dalį dangaus.

„Tai dar vienas labai svarbus Lietuvos žmonių projektas padėti Ukrainai šiame kare. Praėjo jau metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir mes turime šansų laimėti, nes turime didelį palaikymą tiek iš kitų valstybių, tiek jų gyventojų. Buvo ne vienas projektas, kuris buvo neįsivaizduojamas prieš karą, lietuviai buvo pirmieji, kurie pasitelkė sutelktinio finansavimo kompanijas ir pirkto „Bayraktar“ dronus, dabar – radarus. Anksčiau tokius pirkimus galėjo daryti tik vyriausybės. Radarai yra tikrai labai gera priemonė uždengti Ukrainos dangų. Svarbu apsaugoti ne tik karines teritorijas, bet ir energetikos infrastruktūrą bei gyvenamuosius namus, į kuriuos Rusija nuolat taikosi. Tai reiškia, kad turime daryti daugiau, kad galėtumėme viską apsaugoti, todėl ši akcija buvo labai taikli ir reikalinga Ukrainos žmonėms“, – kalbėjo Kaune apsilankęs ir mokymus stebėjęs P. Bešta.

Paklausus, ar toks kiekis radarų gali padaryti ryškių pokyčių kare, ar visgi tai daugiau simbolinis gestas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje patikino, kad tai tikrai daugiau nei simbolis.

„Keturiolika radarų tikrai rimtas žingsnis tokio dydžio šaliai kaip Lietuva. Jei tokį kiekį paaukotų Didžioji Britanija, tai būtų simboliška, bet tikrai ne Lietuvai. Be to, labai svarbu parodyti pavyzdį kitoms tautoms, kaip galima daugiau prisidėti“, – pridūrė P. Bešta.

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

Daugiau nei planuota

Akcijos metu buvo surinkta 14 mln. eurų. Anksčiau skelbta, kad už šią sumą išeis keturiolika radarų, tačiau vienas akcijos iniciatorių, organizacijos „Blue-Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas atskleidė, jog bus perkami dar papildomai du radarai.

„Kiekvienam radarui buvo numatyta po milijoną eurų, bet mes perkame šešiolika. Kai kur pavyko nusiderėti, taip pat bus keturi specialiosios paskirties radarai. Jie šiek tiek kitokie ir bus naudojami kiek kitokiems tikslams“, – teigė J. Ohmanas.

Pirmieji radarai jau pasiekė Lietuvą, dar trys iš Izraelio bus atgabenti artimiausiu metu. Po to likusieji keliaus tam tikromis porcijomis. Iš Lietuvos radarai siunčiami į Ukrainą.

„Dabar Lietuvoje yra pirmieji Ukrainos kariai, kurie apmokomi su šiais radarais. Ilgai laukti nereikės ir pirmieji radarai jau pasieks ir Ukrainą. Kita radarų partija – jau pakeliui į Lietuvą. Reikia suprasti, kad anksčiau Izraelis niekam neduodavo tokių radarų, o mums pavyko susiderėti ir procesas jau vyksta. Akcijos pradžioje nebuvo aišku, kiek pavyks pinigų surinkti, tad dešimt radarų jau buvo paruošti, kiti dar gaminami. Svarbu pažymėti, kad tai daroma ne per viešuosius pirkimus, nes tada būtumėme trukę gal ir pusmetį, o mes tai padarėme per mėnesį“, – kalbėjo J. Ohmanas.

„Blue-Yellow“ organizacija veikia ne vienerius metus, todėl jos darbai jau matomi tarptautinėje rinkoje. Tai, pasak jos įkūrėjo, leido įgyti pasitikėjimą ir pasiekti tokių rezultatų, o kartu tapti ir geru pavyzdžiu kitiems.

„Kai dirbi metų metus, žmonės pradeda tave matyti ir tikėti. Rinkti pinigus buvo iššūkis, bet mes pažįstame lietuvius, kad jie gali. Be to, dabar lietuviai tikrai gali sau tai leisti, nes žmonės turi pinigų ir supranta visą situacijos rimtumą, kad reikia prisidėti“, – nurodė „Blue-Yellow“ vadovas.

Akcijos „Radarom“ metu žmonės buvo labai suaktyvinti aukoti, tačiau J. Ohmanas tikino, kad parama nenutrūko ir žmonės toliau aukoja pinigus. Jie skiriami humanitarinei pagalbai bei įvairios technikos, kurios reikia Ukrainos kariams, pirkimams.

„Dabar grįžtame į savo normalią situaciją, kai stabiliai gauname paramą. Kad ir šią savaitę mes išsiųsime įrangos už pora šimtų tūkstančių. Karas dar nesibaigė, todėl vis dar reikia prisidėti“, – apie tai, kokią paramą gauna organizacija pasibaigus akcijai, kalbėjo J. Ohmanas.

Prie sostinės iniciatyvos prisijungė tiek didžiųjų miestų, tiek rajonų savivaldybės: organizuojami palaikymo mitingai, bus degami solidarumo laužai, žmonės kviečiami žiebti solidarumo su Ukraina žiburius.

Renginiai Vilniuje prasidės 16.30 val. – Katedros aikštėje rengiamas vadinamasis Pirmadienio mitingas. Jame dalyvaus beveik visų NATO valstybių ambasadoriai, surengsiantys savo flashmob‘ą – kiekvienas savo  valstybine kalba ištars visiems žinomą šūkį „Slava Ukraini“.

17.30 val. iš Katedros aikštės, Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę pajudės eisena, kurioje bus nešamos didelio formato Ukrainos ir Lietuvos valstybinės vėliavos.

18.30 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks pagrindinis akcijos koncertas. Į sceną, be svarbiausių valstybės vadovų ir svarbiausių Ukrainos paramos fondų atstovų, lips G&G Sindikatas, Ieva Narkutė, KAnDIS, Baltos Varnos, Merūnas Vitulskis, Aistė Smilgevičiūtė, ukrainiečių atlikėja Alana ir kiti! Renginį ves Edmundas Jakilaitis ir Gerūta Griniūtė. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas per LRT televiziją.

Kaune, Vienybės aikštėje, žmones su vėliavomis ir solidarumo žiburiais telktis kviečia VDU Studentų atstovybė ir partneriai. Invazijos metinių minėjimo scenoje pasirodys grupės Flash Voyage, Thundertale, atlikėjas Gebrasy, šeimos projektas HansaNova ir kiti atlikėjai.

Vilniaus savivaldybės nuotr. 

Solidarumo ir vienybės akcijas visoje Lietuvoje organizuoja miestų ir miestelių savivaldybės bei kultūros centrai ir nors renginių formatai šiek tiek skirsis, žmonės visoje Lietuvoje tylos minute pagerbs žuvusius ir palaikys tebekovojančius. Pagrindinis akcijos akcentas – iniciatyva „Radarom“, prie kurios visi bus kviečiami dar kartą prisidėti.

Prie visuotinės tylos minutės prisijungs ir didžiausi Lietuvos prekybos tinklai, kurie lygiai 18.30 val. savo darbuotojus ir pirkėjus pakvies akimirkai sustoti ir susivienyti su visais žmonėmis, išėjusiais į gatves už Ukrainą.

„NESUSTOKITE. Darykite tą patį“, – paklaustas, ką dar Lietuva galėtų padaryti, atsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vasario 24-oji krauju įrašyta į modernaus, demokratiško pasaulio istoriją. Tos dienos paryčiais Rusija nusitaikė į strateginius Ukrainos gynybos objektus ir visą laisvąjį pasaulį. Jau žuvę dešimtys tūkstančių nekaltų žmonių, kankinamos ir niekinamos moterys, vaikai.

Nesuvokiamas žiaurumas nepalaužė Ukrainos valios gintis, o jos kova sutelkė laisvei neabejingus žmones visame pasaulyje.

Ukrainos laisvė yra Lietuvos laisvė. Todėl nevalia sustoti!

„Laisvė šviečia: RADAROM“ renginiai Lietuvoje:

VILNIUS – 18.30 val. Nepriklausomybės aikštėje;

KAUNAS – 18.30 val. Vienybės aikštėje;

KLAIPĖDA – 18.30 val. Klaipėdos šviesų festivalyje;

ŠIAULIAI – 19 val. centrinėje miesto Prisikėlimo aikštėje;

PANEVĖŽYS – 18.30 val. Laisvės aikštėje prie Panevėžio miesto savivaldybės;

KĖDAINIAI – 18.30 val. Rinkos aikštėje;

UKMERGĖ – 18.30 val. prie Lietuvos nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“;

ELEKTRĖNAI – 18.30 val. Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje;

ALYTUS – 17.30 val. Rotušės aikštėje;

VARĖNA – prie Varėnos rajono savivaldybės;

KERNAVĖ – 18.45 Kernavės archeologinė vietovėje;

JONIŠKIS – 16.30 val. prie Joniškio kultūros centro;

MARIJAMPOLĖ – 18.30 val. J. Basanavičiaus aikštėje;

MOLĖTAI – 17.30 val. Savivaldybės aikštėje;

RASEINIAI – 9 val. Žemaičio aikštėje;

ŠAKIAI – 16 val. prie savivaldybės Rotušės;

LENTVARIS – 18 val. Lentvario kultūros rūmuose;

ROKIŠKIS – 17 val. Sąjūdžio aikštėje prie Kultūros centro;

KAIŠIADORYS – 18.30 val. Teofiliaus Matulionio aikštėje;

VIEVIS – 18.30 val. Vievio miesto aikštėje;

PASVALYS – 18.30 val. Vytauto Didžiojo aikštėje prie Pasvalio kultūros centro;

NERINGA –  18.30 val. prie Liudviko Rėzos kultūros centro, Juodkrantėje;

RIETAVAS – 18.30 val. Rietavo Laisvės aikštėje;

IGNALINA – 18.30 val. Ignalinos Laisvės aikštėje;

BIRŽAI – 18.30 val. prie Nepriklausomybės paminklo;

VISAGINAS – 18.30 val. prie Visagino kultūros centro „Draugystės“ pastato;

LAZDIJAI – 15 val. Laisvės kovų muziejus;

ANYKŠČIAI – 17.30 val. prie Laisvės paminklo;

NAUJOJI AKMENĖ – 18 val. L. Petravičiaus aikštėje;

JONAVA – 18.30 val. Savivaldybės aikštėje.

Visuotinė tylos minutė – 18.30 val.

„Nesustokite. Darykite tą patį“, – paklaustas, ką dar Lietuva galėtų padaryti, atsakė Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis.

Žuvo ir žūsta tūkstančiai nekaltų žmonių, kankinamos ir niekinamos moterys, vaikai.

Nesuvokiamas žiaurumas nepalaužė valios gintis, negana to, Ukraina sutelkė laisvei neabejingus žmones visame pasaulyje.

„Ukrainos laisvė yra mūsų laisvė. Todėl nesustokime palaikyti“, – ragino organizatoriai.

Prieš metus Vienybės aikštėje susirinko tūkstančiai kauniečių, kad parodytų savo solidarumą su užpulta Ukraina.

1482 – paskambinę šiuo numeriu (5 eurai) galite prisidėti prie akcijos „RADAROM“.

Vasario 24 d. 18.30 val., vėl susiburkime Kaune, Vienybės aikštėje su vėliavomis ir solidarumo žiburiais.

Invazijos metinių paminėjimo mitingo scenoje pasirodys grupės „Flash Voyage“, „Thundertale“, atlikėjas Gebrasy, šeimos projektas „HansaNova“ ir kiti muzikantai.

Organizatorių teigimu, politikų kalbų nebus.

„Šis profilis nulaužtas, todėl galime paskelbti tai, ką nuo jūsų ilgai slėpė Vilniaus valdžia – numeriu 1482 registruojamos gatvės, kurias būtina praplatinti“, – feisbuke ketvirtadienį paskelbė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, paskutiniu metu sulaukęs kritikos dėl iniciatyvos siaurinti miesto gatves.

Žinia suskubo pasidalinti jo kolega iš Laisvės partijos, kandidatas į merus Tomas Vytautas Raskevičius.

„Sustabdyk nusikalstamą gatvių siaurinimą SKAMBINK 1482“, – rašė parlamentaras.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienio Vyriausybės posėdį taip pat pabaigė informacija, kur reikėtų kreiptis, jeigu kažkas liko pamiršta.

„Ir tuo darbotvarkę baigiam, kas ką pamiršot, skambinkit telefonu 1482 ir praneškit ten“, – sakė ji.

Laisvės partijos narys Nerijus Vitkauskas, agituojantis už kanapių legalizavimą, savo ruožtu tviteryje informavo, kad minėtu numeriu reikėtų skambinti „jeigu reikia kam „žolės“.

Konservatorius Seimo narys Andrius Navickas 1482 rekomendavo kaip numerį, išgelbėsiantį Lietuvą nuo konservatorių.

„Taip pat yra manančių, kad jei labai dažnai skambinsite 1482, galiausiai būtinai sužinosite, kur Landsbergis slepia šiferį ir ką Šimonytė bando nuslėpti nuo savo apsauginių“, – žadėjo parlamentaras.

Taip pat yra manančių, kad jei labai dažnai skambinsite 1482, galiausiai būtinai sužinosite, kur Landsbergis slepia šiferį ir ką Šimonytė bando nuslėpti nuo savo apsauginių.

Paramą Ukrainai teikiančios organizacijos „Blue/yellow“ vadovas Jonas Ohmanas, dalindamasis akciją „Radarom“ menkinančiu įrašu, siūlė 1482 numeriu kreiptis visus, turinčius nusiskundimų dėl akcijos. „Išklausysime“, – žadėjo jis.

Tuo metu populiari satyrinė feisbuko paskyra Valstybinis Tautos Frontas kvietė šiuo numeriu skambinti norint „asmeniškai pasiųsti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o humoristas, vienas iš satyrinės laidos „Dviračio šou“ kūrėjų Haroldas Mackevičius prašė šiuo numeriu paskambinti, nes niekaip neranda telefono.

Prie akcijos prisidėjo ir valstybės įmonė Turto bankas, pranešusi, jog nuo šiol juos galima pasiekti nauju trumpuoju numeriu 1482, o vienoje automobilių meistro paskyroje buvo žadama šiuo numeriu pakonsultuoti įvairiais automobilių elektronikos klausimais.

Akcija „Radarom!“ vyksta nuo pirmadienio iki vasario 24-osios, karo Ukrainoje metinių. Akcijoje dalyvauja nacionalinis transliuotojas LRT, organizacijos „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“.

Per akciją „Radarom!“ tikimasi surinkti 5 mln. eurų, už kuriuos būtų perkami radarai Ukrainai.

Ketvirtadienio duomenimis, jau surinkti 3 mln. eurų.

„Netrukus bus metai, kai agresorės raketos griauna taikių Ukrainos žmonių gyvenimus. Be elektros, šildymo žiemą, be svarbios infrastruktūros ir kartais net geriamo vandens. Tą išgyvena Ukrainos gyventojai ir už šalies laisvę kovojantys kariai. Jaučiame pareigą prisidėti apsaugant Ukrainos dangų, kad pavyktų išgelbėti kuo daugiau žmonių gyvybių. Tikimės, kad ne tik pavieniai žmonės, bet ir daug šalies verslų aukos šiam prasmingam tikslui“, – sakė „SBA grupės“ prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Prie bendrovės kilniam tikslui paaukotos sumos papildomais asmeniniais įnašais prisidėjo ir „SBA grupės“ vadovai.

Po iniciatyvos „RADAROM!“ vėliava susivienijo didžiausios Lietuvoje organizacijos, telkiančios pagalbą Ukrainai – „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“, „Stiprūs kartu“, skirtingos žiniasklaidos priemonės.

Nuo karo pradžios „SBA grupė“ jau skyrė paramos Ukrainai ir jos žmonėms už ketvirtį milijono eurų. Be „RADAROM“ inciatyvos, pirmosiomis karo dienomis 100 tūkst. eurų pervesta visuomeninių organizacijų iniciatyvai „Mūsų širdys ir rankos Ukrainai“, už 30 tūkst. eurų nupirkta medicinos priemonių, o „Utenos trikotažas“ perdavė apatinių termodrabužių Ukrainos pareigūnams už 10 tūkst. eurų. Taip pat SBA apgyvendino keliasdešimt vaikų iš Ukrainos vaikų namų savo poilsiavietėse, įvairiuose miestuose organizavo savanorystės akcijas, skirtas paremti ir pagelbėti Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams.