Juos Seimo nariai prašo įtraukti ateityje sudarinėjant prezidento delegacijas.

Pagal Seimo statutą, už dalyvavimą EVT posėdžiuose Europos reikalų arba Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose atsiskaito ministras pirmininkas, ministras arba kiti Vyriausybės atstovai. Ataskaitos taip pat gali būti pateiktos Seimo posėdyje.

Vasario pradžioje į EVT prezidentas vyko be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Tuomet Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad toks Prezidentūros elgesys yra akibrokštas ir teigė, kad iki šiol užsienio reikalų viceministrai, atsakingi už europinius reikalus, važiuodavo į EVT susitikimus.

Trečiadienį po posėdžio ji teigė, kad komiteto nariai išklausė Prezidentūros atstovų ataskaitos iš EVT susitikimo.

„Išklausėme to, ką turi pasakyti Prezidentūros atstovai. Mano vertinimu, tai yra ne statutinis pokalbis, o toks labiau bičiuliškas pokalbis“, – žurnalistams Seime sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, komiteto nariai susipažino ir su Lietuvos nuolatinės atstovybės Briuselyje raštu pateikta riboto naudojimo EVT susitikimo ataskaita.

„Paprastai mes fiksuojame, kad išklausyta informacija. Tai išklausyta, bet girdėjau tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos narių nusiteikimą dėl delegacijos formavimo, kad nėra normalu, kad Vyriausybės atstovo delegacijoje nėra“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Mes negalime daryti įtakos teisine prasme Prezidentūros, bet tikrai kelis sykius ir aš pakartojau, nebuvo prieštaraujančių, kad prašome Prezidentūros nestumti mūsų į keistą bendravimo būdą, kai mes nebe žinia ką mandatuojame ir iš ko išklausome informacijos. (...) Mes kaip komitetas negalime įpareigoti Prezidentūros“, – pridūrė ji.

Kitas EVT susitikimas numatomas kovo mėnesį.

„Tikiuosi, kad bus atsižvelgta į šias diskusijas ir Vyriausybės deleguotas atstovas prezidento delegacijoje bus. (...) Tikiuosi, kad tai nėra kažkokie asmeniškumai prieš konkretų viceministrą“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

S. Šatūnas žurnalistams šią situaciją komentuoti atsisakė.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad S. Šatūnas nebuvo pakviestas į delegaciją, nes jame buvo aptariami „ne jo lygio klausimai“. A. Skaisgirytė taip pat pažymėjo, kad ataskaitą iš susitikimo rengia Lietuvos nuolatinė atstovybė Briuselyje.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, valdantieji konservatoriai ėmė kelti dar laimėję Seimo rinkimus prieš kelerius metus. Dalis konservatorių atstovų parlamente rengia įstatymo pataisas, kurios apibrėžtų, kada į EVT vyksta šalies vadovas, o kada – premjeras.

Konservatoriai sako, kad per Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimus kartais svarstomi klausimai, susiję su Vyriausybės, ne prezidento kompetencija.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

„Siekiant aiškesnio reguliavimo, aš manau, kad pribrendo laikas aiškiau apibrėžti Europos Sąjungos reikalų koordinavimą: kas atstovauja, kas ataskaitas duoda ir t.t., kaip mes traktuojame Europos Sąjungos klausimus“, – Eltai teigė Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jeigu yra svarstomas biudžetas, kuris tiesiogiai daro įtaką kiekvienos valstybės narės gyvenimui, ar tai tikrai yra užsienio politikos klausimas? Man atrodo, kad tikrai ne“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad dažniausiai EVT yra sprendžiami su ES kasdienybe susiję klausimai.

Todėl R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslepia, kad šių rengiamų pataisų tikslas būtų sudaryti galimybę EVT Lietuvai atstovauti ir premjerui.

„Vis tik europinė praktika rodo, kad tik trys šalys be Lietuvos dėl savo konstitucinės sąrangos Europos Vadovų Taryboje yra atstovaujamos prezidento – visur yra vykdomosios valdžios atstovai, nes tuos sprendimus jie turi įgyvendinti savo valstybėje. Tai būtų tiesioginis aiškesnis ryšys. Ir, aš manau, ateities kadencijų politikams tai būtų daugiau aiškumo“, – sakė politikė.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad šios pataisos atsiras Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje.

„Svarstome, ieškome formuluočių ir, aš manau, kad tie patikslinimai turėtų atsirasti. Visiems nuo to būtų suprantamiau, aiškiau ir toje pačioje Europos Sąjungoje dviprasmybių nekiltų“, – pabrėžė konservatorė.

Politikė neslėpė, kad šias pataisas paskatino pastarąją savaitę įvykusi situacija, kai, jos teigimu, Prezidentūra sulaužė reglamentais grįstą tvarką, kai į EVT išlydėjo prezidentą Gitaną Nausėdą be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, tai yra netipinis šalies vadovo veiksmas, kuris iš svarbių Lietuvai sprendimų eliminuoja Vyriausybę bei Seimą.

ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

„Aš esu santūrus žmogus, bet, man atrodo, kad visos linijos jau yra peržengtos. Nežinau, ko tokiais veiksmais yra siekiama“, – Eltai teigė ERK pirmininkė.

Pasak jos, užsienio reikalų viceministras, atsižvelgiant į Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje praktiką, turėjo vykti kartu su prezidento delegacija.

„Juk labai aiškiai yra parašyta, kas rengia ir derina pozicijas. Tai yra Vyriausybė“, – teigė konservatoriams priklausanti politikė.

ERK pirmininkės teigimu, neįprasti ir nekonstituciški Prezidentūros sprendimai suformavo neapibrėžtą situaciją, kai jos vadovaujamame komitete nebus galimybės, laikantis reglamentų, išklausyti ataskaitos dėl EVT vykusio posėdžio. 

„Tokiais atvejais Komitete pirmiausiai žodis suteikiamas Vyriausybei. Taip įpareigoja statutas. Dabar Prezidentūros pasirinkimas stumia mus į antistatutinį ir antikonstitucinį veiksmą. Ko mes išklausysime? Kaip aš galiu paklausti Simono Šatūno apie tai, kas buvo kalbėta, jei jo paties nebuvo?“, – pasipiktinimo neslėpdama retoriškai klausė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Aš esu santūrus žmogus, bet, man atrodo, kad visos linijos jau yra peržengtos. Nežinau, ko tokiais veiksmais yra siekiama.

„Gaila, jei šiuo atveju vadovaujamasi asmeniškumais. Gaila, jei prezidentas ir jo komanda negerbia valstybės sąrangos. Juk Seimas, Vyriausybė dalyvauja ES politikos formavime ir tai numatyta pagal konstitucinę teisę bei prievolę“, – pridūrė ji.

ERK pirmininkės teigimu, susiklosčiusi situacija yra neįprasta ir veikiausiai analogų neturinti.

„Pagal pozicijų derinimo principą, mes vadovaujamės konstituciniu aktu bei Seimo statuto straipsniais. Tokiu atveju Vyriausybė mums pateikia pozicijas, kurias mes, jei reikia, papildome ir patvirtinamame arba nepatvirtiname. Tada jos yra įgarsinamos Lietuvos atstovų Europos vadovų taryboje. Iki šiol visada po vykusios EVT ataskaitą pristatydavo atsakingas viceministras, kuris atsakingas už ES klausimus. Ar tai buvo Pranckevičius, Karoblis, Neliupšienė. Dabar pareigas einantis Simonas Šatūnas nėra įtrauktas į delegaciją. Tad reikia užduoti klausimą, kokią ataskaitą gali duoti žmogus, kai jis pats nedalyvavo susitikimuose“, – stebėjosi parlamentarė.

Pasak jos, tokia situacija kaip reikiant papiktino ERK priklausančius politikus.

„Niekas nepasakė, kad tai yra normalu. Buvo net balsų netvirtinti pozicijų“, – teigė ji.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, nemažiau keista ir tai, kad trečiadienį vykusiame ERK narių susirinkime nebuvo įprastų Prezidentūros atstovų. Vietoje jų dalyvavo Prezidentūros darbuotoja, kuri negalėjo aiškiai atsakyti į parlamentarų keliamus klausimus.

„Mes jos paprašėme perduoti Prezidentūrai, kad tai nėra priimtina“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Prezidentūra: S. Šatūnas rengiantis EVT susitikimui jau padarė, ką galėjo

Reaguodama į ERK narių reiškiamą pasipiktinimą Prezidentūra teigia, kad S. Šatūnas jau atliko savo darbą tiek, kiek galėjo, prisidėdamas prie pasirengimo EVT.

„Europos reikalų ministrai savo darbą atlieka ES Bendrųjų reikalų taryboje. Šios Tarybos darbo rezultatai atsispindi parengiant Europos Vadovų Tarybos susitikimus, taigi, viceministras Simonas Šatūnas rengiantis šiandienos neeiliniam Europos Vadovų Tarybos susitikimui jau padarė kiek ir ką galėjo“, – teigia Prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.

Prezidentūra taip pat akcentuoja, kad EVT „yra šalių vadovų susitikimo formatas, derybų salėje jie sėdi vieni, be ministrų ar kitų delegacijos narių“.

Svarsto grįžti prie Lietuvos atstovavimo EVT reglamentavimo klausimo

Apibendrindama situaciją R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apgailestavo, kad Lietuvai svarbus dalyvavimo EVT klausimas tapo persmelktas asmeninių antipatijų.

„Gaila jei šiuo atveju vadovaujamasi asmeniškumais. Suaugę žmonės turėtų vadovauti sutartomis taisyklėmis“, – sakė konservatorė, neatmesdama galimybės, kad jau artimiausiu metu valdantieji galėtų pateikti prieš kelis metus žadėtą atstovavimo EVT reglamentavimo įstatymą.

„Viskam yra ribos“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

Ginčai tarp G. Landsbergio ir prezidento tęsiasi jau nuo praėjusių metų

Pastaruoju metu tęsiasi Prezidentūros ir Vyriausybės tarpusavio kivirčai, prasidėję nesutarimais dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. URM sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms. Tačiau Daukanto aikštė ragino atlikti nepriklausomą tyrimą. Be to, pasak prezidento G. Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.

Vėliau įtampos persikėlė ir į debatus dėl naujojo diplomatinės atstovybės vadovo Varšuvoje paskyrimo. Institucijos nesutaria, kas kaltas, kas strategiškai svarbioje kaimyninėje valstybėje Lietuva vis dar neturi savo atstovo.

Situacija tarp Prezidentūros ir URM dar labiau paaštrėjo po to, kai šalyje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau ministras G. Landsbergis nebuvo pakviestas į šalių delegacijų susitikimą. Pats G. Nausėda teigė, jog jis nebuvo kviestas ne dėl asmeninių priežasčių.

„Anksčiau, jeigu būdavo tam tikro požiūrio išsiskyrimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, jeigu mums atrodydavo, kad gal jos stokodavo tam tikro judėjimo į priekį, tai dabar tikrai panašu, kad politiniame lygmenyje matomas labai kryptingai ir vieningai projekto svarbos klausimas (...). Tikrai yra pajudėjęs nemenkai projektas ir, man atrodo, ypatingai svarbus tarpvalstybinis sutarimas“, – BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Yra supratimas visų šalių judėti į priekį. Tikimės, kad neatsitiks kažkokie nenumatyti dalykai, kurie galėtų sulėtinti šį projektą“, – pridūrė ji.

Parlamentinę „Rail Baltica“ projekto kontrolę vykdantis komitetas trečiadienį uždarame posėdyje aptarė „Rail Baltica“ eigą. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad tai vienas iš nuolatinių aptarimų: „Kas keletą mėnesių aptariami postūmiai“.

Anksčiau Baltijos šalys planavo, kad „Rail Baltica“ bus nutiesta 2026 metais, valstybių pozicijos kai kuriais projekto klausimais išsiskyrė, darbai jose vyksta skirtingais tempais. Vėliau projekto pabaiga atidėta iki 2030 metų.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, per pastaruosius mėnesius pasistūmėta tiesiant geležinkelio linijas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Yra supratimas visų šalių judėti į priekį. Tikimės, kad neatsitiks kažkokie nenumatyti dalykai, kurie galėtų sulėtinti šį projektą.

 

„Kas mums yra labai svarbu ir kalbant apie prioritetus, tai šiame projekte vienas svarbiausių dalykų – pasistūmėta taipogi šiuo klausimu per pastaruosius mėnesius“, – teigė komiteto vadovė. 

Jos manymu, Lietuvos teritorijoje dabar vyksta „didžiosios darbų apimtys, kurios imliausios pinigams“.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, iki šiol darbams Lietuvoje skirta 990 mln. eurų, o visam projektui – 2,7 mlrd. eurų. Anot jos, ateityje būtina galvoti ne tik apie Europos Sąjungos (ES), bet ir valstybės finansus projektui.

„Kiek pamenu, prieš porą metų buvo Komisijos (Europos Komisijos – BNS) atstovas šiuo klausimu, buvo kalbama, kad bus atsižvelgta ir į infliacijos dalykus ir tai, kas buvo tuo metu aktualu energetikos krizės, išaugusių kaštų akivaizdoje, tai buvo toks patikinimas, o su tuo vertinimu siejasi ir kiti įsipareigojimai. Bet, aišku, turime galvoti, ką ir savomis jėgomis pasidaryti“, – BNS sakė Europos komiteto pirmininkė.

Už europinio geležinkelio tiesimą Baltijos šalyse atsakinga bendra valstybių įmonė „RB Rail“, Lietuvoje už tai atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“.

Oficiali gerokai pabrangusio projekto kaina neskelbiama, anksčiau skelbta, kad ji gali siekti apie 7 mlrd. eurų.

„Rail Baltica“ numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais. 

„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pirmagimiui išrinko Antano vardą.

„Šventadienio ir viso gyvenimo dovana – Antanas Mikulėnas. Auganti meilė ir laimė.

Man vis tik didelė nuostaba – kaip? Kaip taip susitveria? Kaip žmonija šituos stebuklus priima taip natūraliai, tarsi įprasčiausią dalyką? Gal ir nereikia atsakymų. Tiesiog stebėsiuos šituo sutverimėliu, nes, akivaizdu, laukia labai daug naujo ir gražaus“, – rašė moteris, pasidalijusi bendra savo ir naujagimio nuotrauka. 

„Facebook“ nuotr.

Seimo narė nepamiršo padėkoti medikų komandai.

„Labai ačiū už rūpestingumą Vilniaus klinikinės ligoninės 2 gimdymo skyriui – gydytojam Ričardui Daunoravičiui, Dainiui Jankauskui ir jų komandai! Ir visiems kitiems už pagalbą ir patarimus“.

Parlamentarė etikos sargų prašo apsvarstyti Seimo nario D. Kepenio elgesį, įvertinti jo atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktams bei etikos ir moralės normoms.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipimesi pažymi, kad, piktnaudžiaudamas savo išskirtine Seimo nario ir valstybės politiko padėtimi, D. Kepenis aktyviai prisideda prie visuomenės bauginimo, melagingų žinių konstravimo ir kursto rasinę neapykantą. Negana to, savo pasisakymais ir prieš vakcinas nukreiptomis iniciatyvomis prisideda, pasak jos, prie mažėjančių imunoprofilaktikos apimčių Lietuvoje, kas sukelia grėsmę visuomeniniam atsparumui užkrečiamosioms ligoms, ir taip pažeidžia viešąjį interesą.

„Liūdna stebėti, kaip parlamentaras D. Kepenis ir toliau baugina visuomenę, konstruoja melagingas žinias, iš esmės ragina žmones nesiskiepyti ir tokiu būdu prisideda prie užkrečiamų ligų protrūkio. Negana to, kad kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui, tai dar ir kursto rasinę neapykantą, savo pasisakymais kuria nuomonę, kad kitos rasės žmonės yra prastesni“, - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasak jos, duodamas interviu LRT laidai „Specialus tyrimas“ D. Kepenis teigė: „Dabar bajeriai baigėsi. Dabar aš pareikalavau, kad būtų ištirti... Nieks niekuomet nieko netyrė. Po skiepo daugybė atvejų, bet neištirtų iki šiol. Dėl to, kad netyrė! Aš šiek tiek pasidomėjau skiepų sudėtimi ir pamačiau... man pačiam buvo šokas, kad ten gali būti tokių dalykų! (...) įdomiausia, jie man neįrodė, kad po to, kai į mus suleidžia ten, sakysime, žmogaus embriono ląstelių arba beždžionės tenai, sakysim, inkstų ląstelių, arba viščiuko inkstų ląstelių... O kas žino, ar ten ne negriuko buvo kokios DNR su tom ląstelėm... Įleidžia į mus ir sako „nieko čia negali būti, mes viską išvalėm“. Pabandykit DNR išvalyti iš kažkokio skysčio. Kaip jie tą išvalė? Su tuo DNR mes gauname tam tikrą medžiagą, kuri naikina mūsų vaisingumą. Niekas neatsako, kas įdomiausia, niekas neatsako“.

Šių metų kovo 21 d. rezoliucijoje „Dėl neatidėliotinų priemonių siekiant padidinti skiepijimo aprėptį Lietuvoje“ Seimas yra pažymėjęs melagingų žinių įtaką imunoprofilaktikos apimčių mažėjimui ir paragino politikus susilaikyti nuo nepatikrintų ir mokslinėmis žiniomis nepagrįstų nuomonių apie vakcinas žinių sklaidos. „Dainius Kepenis šį raginimą ignoruoja. Be to, jis aktyviai menkina Seimo remiamas pastangas padidinti imunoprofilaktiką Lietuvoje iki Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų aprėpčių ir stiprinti visuomenės saugumą“, - sako Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Skiepų diena siūloma minėti rugsėjo 25-ąją, pažymint, kad tą dieną 1996 metais priimtas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas.

„Skiepų diena būtų simbolinis žingsnis, kuris turėtų atkreipti dėmesį į neskiepijimo mastų suvokimą, į tai, kad pamirštama, jog prieš kelis dešimtmečius situacija Lietuvoje ir Europoje buvo visai kitokia“, – BNS sakė Seimo narė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiais metais labai išaugo laboratoriniais tyrimais patvirtintų susirgimų tymais skaičius, o dauguma susirgusiųjų šia liga yra neskiepyti arba nepilnai skiepyti vaikai iki dešimties metų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo šių metų sausio iki kovo pradžios šalyje užregistruoti 123 tymų atvejai. Tuo metu pernai per visus metus Lietuvoje šia liga susirgo 30 žmonių.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė taip pat svarstanti siūlyti įstatymu įtvirtinti privalomą skiepijimą.

„Aš svarstau Seime registruoti iniciatyvą, kad į darželius būtų priimami tik skiepyti vaikai“, – BNS sakė parlamentarė.

Tai ne pirma tokia iniciatyva Lietuvoje. 2016 metais sveikatos apsaugos ministras įsakymu buvo uždraudęs neskiepytus vaikus priimti į darželius, tačiau po teismo sprendimo šis įsakymas atšauktas.

Vakcinuojamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų. Tais metais paskiepyta 97 proc. vaikų, pernai – 92,2 proc., skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Seimo narys „valstietis“ Dainius Kepenis Skiepų dienos iniciatyvą vertina neigiamai. Jis BNS sakė pritariantis tiems, kurie mano, kad skiepijimas yra žmogaus apsisprendimo teisė, kai gaunama pilna informacija apie reiškinį.