Didžiausias Europos branduolinis objektas į Rusijos pajėgų rankas pateko netrukus po 2022 metų vasario mėnesį įvykusios Maskvos invazijos į Ukrainą. Kyjivas ir Maskva dažnai kaltina viena kitą planuojant incidentus šioje teritorijoje.

Šiuo metu elektrinėje dirba Rusijos pilietybę priėmę asmenys, todėl dar nėra aišku, kiek žmonių paveiks naujoji tvarka.

Dėl įnirtingų kovų regione ir sutrikusio elektros tiekimo tarptautinė bendruomenė baiminasi, kad Zaporižios AE neturi pakankamai energijos ir vandens sistemai aušinti.

Agentūros išplatintame pranešime teigiama, kad kitą savaitę Zaporižios AE lankysis TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

Pranešama, kad vizito metu jis iškels klausimą dėl draudimo „Enerhoatom“ darbuotojams patekti į objektą.

„Labai svarbu, kad elektrinėje dirbtų kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai, kurių reikia branduolinei saugai ir saugumui užtikrinti“, – nurodė R. Grossi.

„Nuo karo pradžios darbuotojų skaičius jau buvo gerokai sumažintas“, – pridūrė jis.

Beveik prieš dvejus metus Zaporižios AE dirbo 11,5 tūkst. žmonių. Dabar Rusijos operatoriaus valdomoje elektrinėje dirba 4,5 tūkst. žmonių, o dėl 940 įdarbinimo neva yra dar svarstoma.

TATENA pranešime nurodoma, kad objekte dirbę buvę „Enerhoatom“ darbuotojai priėmė Rusijos pilietybę ir susitarė dėl naujų darbo sutarčių su nauja Zaporižios AE eksploatuotoja.

Be to, elektrinėje dirba ir iš Rusijos atsiųsti darbininkai, teigė TATENA.

Agentūra ne kartą yra įspėjusi, kad šiame objekte išlieka branduolinės saugos pavojus.

TATENA pareigūnai stebi elektrinę nuo 2022 metų rugsėjo, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ją užėmė Ukrainą užpuolusios Rusijos pajėgos.

Šeši reaktoriai, kurie iki karo pradžios gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros, šiuo metu yra sustabdyti.

Branduolinė jėgainė atsidūrė kovų centre netrukus po to, kai ją 2022 m. užėmė rusų pajėgos, o abi šalys viena kitą kaltina keliant pavojų jos saugumui.

Jėgainės prieigos ne kartą apšaudytos artilerijos sviediniais, todėl jėgainė ne kartą atsijungė nuo elektros tinklų, buvo baiminamasi, kad gali kilti rimta branduolinė nelaimė.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertams „pastarąsias dvi savaites... nebuvo leidžiama patekti į 1, 2 ir 6 reaktoriaus bloko patalpas“, – pranešime spaudai nurodė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

„Tai yra pirmas kartas, kai TATENA ekspertams nebuvo leista patikrinti šaltuoju būdu išjungto reaktoriaus bloko patalpų“, – toliau teigiama pranešime.

Be to, toliau ribojamos galimybės patekti į kai kurias jėgainės turbinų patalpas, TATENA vis dar laukia galimybės patekti ant reaktoriaus stogo – tą padaryti planuota dar gruodžio 19 d., tačiau tai „neįvyko dėl saugumo sumetimų“.

R. Grossi pareiškė, kad jo komanda toliau prašys leidimo patekti į reaktoriaus patalpas, kuriose laikoma reaktoriaus šerdis ir panaudotas kuras.

Nuo 2020 m. spalio TATENA pareigūnai tikrina jėgainės saugumą, kuriam užtikrinti būtina nuolatinė jėgainės priežiūra, siekiant išvengti perkaitimo.

Jėgainė liovėsi tiekti elektrą Ukrainos tinklams 2022 m. rugsėjį, konflikto metu ji ne kartą buvo apšaudoma artilerijos sviediniais, prieš ją surengta ne viena dronų ataka.

Jis kalbėjo Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP28 Dubajuje, kur grupė šalių šeštadienį paragino kovojant su pasauliniu atšilimu patrigubinti branduolinės energetikos pajėgumus.

Branduolinės energijos šalininkai sako, kad tai labai svarbus energijos šaltinis, neteršiantis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į riziką ir didelę tokių projektų kainą, kai energijos iš atsinaujinančių šaltinių kaina toliau krenta.

"[Dar] yra darbo“, – pripažino R. Grossi. Jis paminėjo šalių, norinčių plėsti branduolinę energetiką, tokių kaip Brazilija, Argentina ir Pietų Afrika, finansavimo poreikius.

Pasak R. Grossi, su panašiais iššūkiais susiduria ir šalys, galvojančios apie branduolinę energiją, įskaitant Maroką, Senegalą, Keniją ir Filipinus.

„Tam tikrų tarptautinių skolinimo organizacijų statutai nenumato finansavimo branduoliniams [projektams], – sakė jis. – Manau, tai visiška atgyvena. Tai neatitinka jokių mokslinių ar technologinių kriterijų.“

Pavyzdžiui, Pasaulio bankas jokio branduolinio projekto nėra finansavęs nuo 1959 metų.

„Galvoju ir tikiuosi, kad [jų mąstysena] evoliucionuos“, – sakė R. Grossi.

Daugiau kaip 20 valstybių šeštadienį per JT klimato konferenciją Dubajuje paragino patrigubinti pasaulio branduolinės energetikos pajėgumus, kad būtų galima iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

Siekiama, kad iki 2050 metų būtų patrigubinti branduolinės energetikos pajėgumai, palyginti su 2020-aisiais.

Tarp deklaraciją pasirašiusių valstybių yra JAV, Japonija, Didžioji Britanija, Bulgarija, Kanada, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Pietų Korėja, Moldova, Mongolija, Marokas, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai.

Ukrainos pietrytiniame Zaporižios regione esančio didžiausio Europos branduolinės energijos objekto saugumas kelia susirūpinimą nuo tada, kai Rusijos pajėgos jį užėmė daugiau nei prieš metus, Maskvai pradėjus karą su kaimynine šalimi.

Zaporižios atominė elektrinė buvo dažnai apšaudoma, todėl kelis kartus nutrūko elektros tiekimas, labai svarbus jėgainės reaktoriams aušinti.

Prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą vis labiau nuogąstaujama, kad suaktyvėjus kariniams veiksmams galėtų įvykti branduolinė katastrofa.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius R. Grossi po kelis mėnesius trukusių derybų informavo JT Saugumo Tarybą apie savo pasiūlymus dėl elektrinės saugumo užtikrinimo.

„Šiandien žengtas žingsnis teisinga kryptimi kalbant apie Zaporižios atominės elektrinės saugą ir saugumą, – Tarybai sakė R. Grossi. – Mus džiugina išreikšta parama mūsų darbui, įskaitant... penkis principus, kuriuos šiandien nustačiau.“

Pagrindinis iš jų, anot diplomato, yra tas, kad neturėtų būti jokių išpuolių iš elektrinės ar prieš ją.

R. Grossi pridūrė, kad Zaporižia neturėtų būti naudojama kaip sunkiosios ginkluotės, įskaitant raketų paleidimo įrenginius ir tankus, sandėlis ar karinio personalo bazė.

Jis taip pat teigė, jog „reikia dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir saugus elektros tiekimas“.

Jis pabrėžė, kad visos konstrukcijos ir komponentai, būtini saugiam ir patikimam elektrinės darbui, turėtų būti apsaugoti nuo išpuolių ar sabotažo veiksmų.

TATENA ketina pradėti stebėti principų taikymą elektrinėje, pridūrė R. Grossi.

Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad jį nudžiugino tai, jog šie principai sulaukė plataus palaikymo ir nebuvo nė vieno jiems prieštaraujančio balso.

Rusijos ir Ukrainos pasiuntiniai Jungtinėse Tautose dėl krizės Zaporižioje kaltino vieni kitų šalis, nors neatmetė TATENA pateiktų principų.

„Pono Grossi pasiūlymai... atitinka priemones, kurias jau seniai įgyvendiname“, – teigė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia. Jis kaltino Kyjivą ir jo sąjungininkes Vakaruose kuriant grėsmes elektrinės saugumui.

Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia savo ruožtu sakė: „Mes atsižvelgiame į generalinio direktoriaus principus, padėsiančius užtikrinti branduolinę saugą ir saugumą [elektrinėje].“

S. Kyslycia siekė visiško teritorijos aplink elektrinę demilitarizavimo, tačiau šios pastangos nepasistūmėjo į priekį.

R. Grossi teigė pripažįstantis skirtingus abiejų šalių požiūrius.

Tačiau „svarbu tai, kad mažiausias bendras vardiklis, tai yra, šie penki pagrindiniai principai, sulaukė plataus pritarimo“, sakė jis.

Zaporižia tiekdavo apie 20 proc. Ukrainos elektros ir, nepaisant dažno apšaudymo, veikė pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais, bet pernai rugsėjį nutraukė elektros gamybą.

Nuo to laiko nė vienas iš šešių sovietinių laikų reaktorių negamina elektros, tačiau jėgainė tebėra prijungta prie Ukrainos elektros tinklo savo reikmėms, visų pirma – reaktoriams aušinti.

„Akivaizdu, kad karinė veikla intensyvėja visame regione“, – lankydamasis šioje elektrinėje naujienų agentūrai AFP sakė Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

Jis pridūrė, kad jo vizitas surengtas tikintis „susitarti dėl tam tikrų principų, tam tikrų įsipareigojimų, įskaitant [įsipareigojimą] neatakuoti elektrinės“.

Anksčiau trečiadienį R. Grossi sakė, kad TATENA rengia planą, kaip užtikrinti saugumą Zaporižios atominėje elektrinėje.

„Bandau parengti ir pasiūlyti realistiškas priemones“, – sakė jis ir nurodė, kad joms turėtų pritarti visos šalys. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Privalome išvengti katastrofos. Esu optimistas ir tikiu, kad tai įmanoma“, – sakė R. Grossi.

Atvyko į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį atvyko į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos, pranešė Kyjivas.

„Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) atvyko į Zaporižios atominę elektrinę. Tai antras TATENA vadovo vizitas didžiausioje Ukrainos ir Europos atominėje elektrinėje nuo to laiko, kai ją okupavo rusai“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė ukrainiečių branduolinės energijos agentūra „Enerhoatom“.

Nuolat baiminamasi dėl didžiausios Europoje atominės elektrinės, esančios pietiniame Zaporižios regione, dažnai apšaudomame nuo tada, kai į jį įsiveržė Rusijos kariuomenė.

TATENA vadovas ir jo delegacija turėtų išvykti po pietų, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos branduolinės energetikos operatorės „Rosenergoatom“ pareigūnu.

TATENA teigimu, R. Grossi planuoja pats „įvertinti rimtą branduolinės saugos ir saugumo padėtį objekte“.

Agentūra nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio gamykloje laiko ekspertų komandą, tačiau R. Grossi tvirtino, kad padėtis „vis dar pavojinga“.

Prieš vizitą jis pirmadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidento teigimu, neįmanoma atkurti branduolinės jėgainės saugumo, kol ją kontroliuoja Rusija.

„Jei iš Zaporižios atominės elektrinės ir gretimos teritorijos nebus nedelsiant išvesta Rusijos kariuomenė ir personalas, bet kokios iniciatyvos atkurti branduolinę saugą ir saugumą bus pasmerktos žlugti“, – sakė V. Zelenskis TATENA vadovui.

Jėgainei reikalingas patikimas elektros tiekimas, kad būtų užtikrintos svarbiausios branduolinės saugos ir saugumo funkcijos.

Tačiau per karą joje ne kartą buvo nutrūkęs elektros tiekimas, o tai sukėlė nerimą TATENA ir tarptautinei bendruomenei.

Susitikimas rengiamas po rusų pajėgų kontroliuojamos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės – didžiausios Europoje – apšaudymų, privertusių nuogąstauti dėl galimos branduolinės katastrofos.

„Mums tai yra akivaizdu, nes tai ukrainiečių elektrinė, jos savininkas yra „Enerhoatom“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją, turėdamas omenyje ukrainiečių branduolinės energetikos agentūrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įsakė perduoti savo vyriausybės nuosavybėn didžiausią Europoje atominę elektrinę, esančią Rusijos aneksuotoje Zaporižios srityje pietų Ukrainoje.

Ši elektrinė jau ne vieną savaitę yra geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, kurie sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.

R. Grossi, kuris vėliau vyks vizito į Rusiją, pareiškė, kad „elektrinės saugos ir saugumo, taip pat techninio veikimo klausimais mes ir toliau vadovausimės susitarimais, kuriuos esame pasiekę su Ukraina“.

„Mes esame tarptautinė organizacija, kuri vadovaujasi tarptautine teise, ir kaip jūs labai gerai žinote, aneksija pagal tarptautinę teisę nėra priimtina“, – pridūrė jis.

Karo pradžioje buvo kovojama aplink Černobylį Ukrainos šiaurėje, kur dėl 1986 metais įvykusio sprogimo buvo užteršta didelė dalis aplinkinės teritorijos.

R. Grossi „tęs savo konsultacijas“ dėl branduolinio saugumo ir apsaugos zonos aplink Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę nustatymo, sakoma TATENA pranešime.

Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – pastarosiomis savaitėmis yra atsidūrusi geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, dėl kurių kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos.

Atominė elektrinė yra Rusijos iš dalies užimtoje Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje. Šį regioną Kremlius penktadienį aneksavo kartu su dar trimis Ukrainos teritorijomis: Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis.

Dėl karo veiksmų aplink elektrinę Kyjivas ir jį remiančios Vakarų šalys ragina demilitarizuoti Ukrainos branduolinių objektų zonas.

Rugsėjo pradžioje Zaporižios AE lankėsi JT inspektorių grupė.

Apšaudymai aplink Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę pietų Ukrainoje padidino būgštavimus dėl branduolinės nelaimės.

TATENA, kurios du ekspertai dirba elektrinėje po šio mėnesio pradžioje vykdytos palaikymo ir pagalbos misijos, paragino nutraukti kovas aplink šį objektą.

„Mums čia tikrai reikia, kad Ukraina ir Rusija susitartų dėl labai paprasto principo nepulti ar neapšaudyti elektrinės“, – žurnalistams sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

„Iš esmės tai įsipareigojimas, kad jokiais kariniais veiksmais nebus taikomasi į elektrinę ar jos teritoriją,... kas galėtų turėti įtakos normaliam jos veikimui. To mes ir tikimės“, – teigė R. Grossi.

Jis pridūrė, kad Kyjivas ir Maskva „bendradarbiauja“ su agentūra spręsdami šią problemą ir užduoda „daug klausimų“.

„Mačiau ženklų, kad jie suinteresuoti šiuo susitarimu“, – sakė R. Grossi, prasidėjus eiliniam Vienoje įsikūrusios agentūros 35 narių Valdytojų tarybos posėdžiui.

Kyjivas primygtinai reikalauja, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš elektrinės, tačiau R. Grossi sakė, kad „sritys, susijusios su didesne demilitarizacija ar karių judėjimu, nepriklauso mano įgaliojimams“.

Šią savaitę TATENA Valdytojų tarybos posėdyje turėtų būti priimta rezoliucija, raginanti Rusiją „nedelsiant nutraukti“ visus veiksmus prieš Zaporižios elektrinę ir „bet kurį kitą“ branduolinį objektą Ukrainoje, kad „kompetentingos institucijos“ atgautų visišką kontrolę, sakė keli diplomatai naujienų agentūrai AFP.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad buvo išjungtas šeštasis ir paskutinis Zaporižios elektrinės reaktorius.

R. Grossi teigė, kad padėtis kol kas yra „stabili“, tačiau perspėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje ji bus „netvari“, jei apšaudymai tęsis.

Tiek Kyjivas, tiek Maskva dėl apšaudymo kaltina vienas kitą.

Anot Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) biuro, sekmadienį jis telefonu paprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino išgabenti iš elektrinės rusišką sunkiąją ir lengvąją ginkluotę.

V. Putinas sakė, kad Rusijos specialistai elektrinėje imasi veiksmų užtikrinti jos saugumą, ir pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti darbą su TATENA, kad susitartų dėl „nepolitizuotų“ objekto problemų sprendimų, teigia Kremlius.

„Apšaudymas sukėlė visišką elektros energijos tiekimo nutraukimą Enerhodare ir pakenkė saugiam šalia miesto esančios Zaporižios (AE) darbui“, – tviteryje pranešė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

Jis pavadino tai „dramatišku įvykiu“.

„Tai visiškai nepriimtina. Tai negali tęstis“, – sakė jis savo pareiškime ir skubiai paragino „nedelsiant nutraukti visus apšaudymus visame rajone“.

„Tik taip bus užtikrintas aptarnaujančio personalo saugumas ir užtikrintas ilgalaikis elektros energijos tiekimas Enerhodare ir elektrinei – didžiausiam Europos branduolinės energetikos objektui“, – pridūrė R. Grossi.

Jis sakė, kad apie apšaudymą sužinojo penktadienį iš TATENA darbuotojų, dirbančių toje vietoje, ir atkreipė dėmesį į „rimtą padėtį, kuri susidarė praėjusią naktį“.

Trečiadienį Kyjivas paragino įsteigti tarptautinę misiją Zaporižios atominėje elektrinėje ir paragino gyventojus evakuotis, baiminantis branduolinės katastrofos.

Kaip pranešta, rusų pajėgos Zaporižios AE ir Enerhodarą užėmė kovą.

Rusija atsisako sukurti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę. Ukraina praneša, kad nuo rugpjūčio pradžios rusų pajėgos periodiškai apšaudo atominę elektrinę ir teritoriją aplink ją. Rusija savo ruožtu dėl apšaudymų kaltina Ukrainą.