Tai Kauno rajono savivaldybės akcija, kurios tikslas – paskiepyti vyresnius, vienišus, neturinčius galimybių atvykti į vakcinavimo centrus, nutolusiose vietovėse gyvenančius žmones.

„Esu nuoširdžiai dėkingas Andriui ir Arūnui, kurie sutiko neatlygintinai pareklamuoti mūsų akciją. Šie sportininkai yra mūsų kraštiečiai, todėl jų autoritetingas žodis svarbus ir jaunimui, ir pagyvenusiems žmonėms“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pirmieji mobilaus skiepų autobusiuko sulaukė Čekiškės ir Vilkijos apylinkių seniūnijų gyventojai. Kaip tik iš šios seniūnijos Padauguvos kaimo yra kilęs A. Gudžius.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Per pusdienį „Johnson & Johnson“ firmos vakcinomis paskiepyti 105 gyventojai.

Įpusėjus skiepijimo procesui teko papildyti vakcinos atsargas. „Manėme, kad pirmą akcijos dieną žmonių bus mažiau“, – sakė Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Valdas Oniūnas.

Čekiškės seniūnijoje esančiame Liučiūnų kaime į gyvą eilutę stojo 41 gyventojas. Daugelis jų tvirtino, kad skiepytis viena vakcinos doze yra patogu.

Čekiškės miestelyje tądien paskiepyti 45 žmonės.

Vėliau skiepų autobusiukas pasuko Vilkijos apylinkių seniūnijos link. Daugėliškių ir Purviškių kaimuose paskiepyta 19 asmenų.

Skiepytis norėjo įvairaus amžiaus žmonės, tačiau daugiausia buvo senjorų. „Mūsų vaikai jau pasiskiepijo, tai daryti paragino ir mane su žmona“, – pasakojo Čekiškės gyventojas Jonas.

Mobilusis skiepų autobusiukas seniūnijas lankys kiekvieną savaitę, dažniausiai jis užsuks į atitolusius kaimus, vienkiemius.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius pabrėžė, kad organizuojant tokias akcijas ypač svarbus vaidmuo tenka seniūnams. „Jie privalo operatyviai informuoti gyventojus apie akciją, o judėjimo negalią turintiems senjorams organizuoti pavėžėjimą. Taip pat svarbu tinkamai parengti patalpas, pakviesti savanorių, užtikrinti, kad būtų geriamojo vandens, pakankamai vietų atsisėsti“, – kalbėjo direktorius.

Birželio 17 d. susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų Kauno rajone siekė 87,1. Paskiepyta daugiau kaip 44 proc. gyventojų. Vyresnių kaip 80 m. paskiepyta – 50,8 proc., 45 m. ir vyresnių – 52,9 proc., 25 m. ir vyresnių – 40,7 proc.

„COVID-19 padėtis Vilniuje labai sudėtinga, prašome gyventojų laikytis visų saugumo reikalavimų“, – rašoma penktadienį išsiųstame perspėjimo pranešime.

Taip pat sostinės gyventojai raginami registruotis COVID-19 vakcinacijai.

„Kviečiame skiepytis: vyresnius nei 55 metų gyventojus, lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, mokytojus, abiturientus“, – rašoma pranešime.

ELTA primena, kad praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 1306 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės.

Teigiama, kad mažėjant vakcinacijos apimtims ir augant žmonių migracijai, kyla grėsmė, jog kils difterijos protrūkių.

ULAC duomenimis, Lietuva priskirta prie difterijos rizikos šalių. Per pastarąjį dešimtmetį šalyje užregistruoti trys šios ligos atvejai: 2008 metais – du, vienas jų baigėsi mirtimi, dar vienas ligos atvejis užfiksuotas 2011 metais.

Teigiama, kad didžiausias sergamumas Europoje šia liga fiksuojamas Latvijoje, o pastaraisiais metais ligos atvejų nustatyta Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje.

Tuo metu stabligės atvejų užregistruota daugiau – kasmet po du–tris susirgimus, iš jų vienas–du baigiasi mirtimi. ULAC duomenimis, mirštamumas nuo šios ligos Lietuvoje siekia 40 procentų.

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje registruota 17 stabligės atvejų, iš jų aštuoni baigėsi mirtimi. Didžiąją dalį sergančiųjų sudarė senyvo amžiaus žmonės, kurie nebuvo skiepyti nuo stabligės.

Susirgti difterija ir stablige rizikuoja neskiepyti nuo šių infekcijų neskiepyti ar nepilnai paskiepyti žmonės.

Difterija yra viena sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti infekcinė liga, pasireiškianti aukšta temperatūra, patinusiais limfmazgiais, sausu kosuliu, kaklo patinimu, pilkos spalvos gleivinės apnašos ant ryklės tonzilių ir gomurio. Tačiau kai kuriems jokie simptomai nepasireiškia, bet jie gali užkrėsti kitus.

Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga, pasireiškianti trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais, „tirpimu“ užkrato patekimo vietoje, taip pat įvairaus stiprumo raumenų spazmais, nuo kurių gali lūžti ir kaulai ar dantys.

Abi šios ligos pasižymi aukštu mirštamumu.

Būtina užtikrinti dideles skiepijimų apimtis

Skiepai apsaugo nuo susirgimų, neįgalumo ir mirties nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų (gimdos kaklelio vėžio, tymų, plaučių uždegimo, difterijos, stabligės ir kt.). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje Lietuvoje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc. Deja, jeigu vaikų skiepijimų apimtys yra žemesnės, mūsų nebesaugo kolektyvinis imunitetas.

Vakcinacija svarbi visų amžiaus grupių asmenims

Pasaulinės imunizacijos savaitės proga rekomenduojama kartu savo šeimos gydytoju įvertinti savo imunizacijos būklę ir persirgtas skiepais valdomas ligas. Taip pat rekomenduojama pasitikslinti, nuo kurių užkrečiamųjų ligų galima pasiskiepyti valstybės biudžeto lėšomis ir kada paskutinį kartą skiepijotės. Nors PSO rekomenduoja skiepus visų amžiaus grupių asmenims, raginama atkreipti dėmesį į vaikų skiepijimų būklę. Jeigu paaiškės, kad vaikas dar nepaskiepytas nuo visų ligų, nuo kurių jam priklauso pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, šeimos gydytojas jam sudarys individualų skiepijimų planą ir kartu su tėveliais pasirinktu laiku, jį paskiepys. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad kasmet atsiranda naujų galimybių apsaugoti savo vaikus juos paskiepijus nuo užkrečiamųjų ligų.

Raginama pasiskiepyti ne vien tam, kad patys nesirgtumėme. Skiepais galime apsaugoti ir kitus, kurie dar per jauni skiepams, kurie negali būti paskiepyti, arba tuos, kurių vakcinos neapsaugo.