„Yra pagrindo manyti, kad amerikiečių puolamosios priemonės, anksčiau buvusios uždraustos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartimi, labai tikėtina, gali būti dislokuotos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Europoje, siekiant išprovokuoti įtampą“, – kalbėjo S. Šoigu per saugumo forumą Pekine.

„Toks sprendimas neišvengiamai ves prie ginklavimosi varžybų, konflikto potencialo augimo; padidės tikimybė, kad įvyks incidentų“, – perspėjo ministras.

Jis pabrėžė, jog „šalys, sutiksiančios dislokuoti savo teritorijoje vidutinio ir mažesnio nuotolio raketų, iš esmės taps Amerikos politikos įkaitėmis“.

„Rusija pasisako prieš tokį scenarijų“, – pareiškė S. Šoigu.

„Esame pasiruošę dialogui dėl regioninio stabilumo išsaugojimo, pasitikėjimo ir sąveikos priemonių vystymo kartu su visomis suinteresuotomis šalimis“, – pridūrė jis.

„Šia tema buvo daug tuščių spėlionių, bet negirdėjau nieko konkretaus. Beje, per susitikimus su Rusijos vadovybe ši tema nebuvo aptariama. Visuomet yra grėsmė ir visuomet kaltos Jungtinės Valstijos“, – radijui „Echo Moskvy“ J. Huntsmanas, anksčiau paskelbęs, kad spalį baigs darbą dabartiniame poste.

„Tačiau mūsų naujojo gynybos sekretoriaus atsakymo, pateikto, jei neklystu, ne vėliau kaip šią savaitę, esmė buvo ta, jog net jeigu tokios klasės ginklų prireiks, jie veikiausiai pirmiau būtų dislokuoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono salose, o ne Europoje“, – pridūrė ambasadorius.

Rugpjūčio 2 dieną Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, pareiškusios, kad Maskva pažeidinėjo šį susitarimą, draudžiantį abiem šalims turėti 500-5 500 km nuotolio nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nešti ir branduolines, ir įprastas kovines galvutes.

Atsakydama Rusija oficialiai paskelbė šios svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties galiojimo pabaigą, pažymėjusi, kad paktas žlugo „JAV iniciatyva“. 

Vašingtonas daug metų kaltino Rusiją kuriant naujo tipo raketą 9M729, kuria, kaip teigia amerikiečiai, pažeidžiama INF sutartis. NATO palaikė šiuos kaltinimus.

Kaip nurodo NATO, raketos 9M729 gali nuskrieti maždaug 1,5 tūkst. kilometrų. Maskva tvirtina, kad jos skrieja tik 480 kilometrų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pernai spalio 20 dieną paskelbė apie ketinimus trauktis iš šio susitarimo. Gruodį valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pareikalavo, kad Rusija per 60 dienų sunaikintų arba modifikuotų raketą 9M729.

Vėliau Vašingtonas sugriežtino savo poziciją ir pareiškė, kad jį tenkins tik patikrinamas raketos sunaikinimas.

Vasario mėnesį Vašingtonas pradėjo šešis mėnesius trukusią pasitraukimo iš sutarties procedūrą, o Maskva netrukus pasekė jo pavyzdžiu.

D. Trumpas pareiškė, kad bet kokioje naujoje sutartyje, kuria būtų ribojamas branduolinių raketų kaupimas, turėtų dalyvauti ir Kinija, nedalyvavusi 1987 metais Maskvos ir Vašingtono sudarytoje INF sutartyje.

„Netolimoje ateityje nauja priešlėktuvinė sistema pradės kovinį budėjimą Rusijos Federacijos oro erdvei apsaugoti“, – trečiadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos Pietų karinės apygardos pulkininkas Vadimas Astafijevas.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad sistema bus dislokuota iki metų pabaigos. Kryme, kurį Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais, jau yra trys sistemos S-400.

V. Astafijevas sakė, kad Krymui skirta nauja sistema S-400 buvo sėkmingai išbandyta ir yra parengta dislokuoti.

Šaltiniai Rusijos saugumo tarnybose rugsėjo mėnesį sakė, kad ketvirtoji sistema bus dislokuota prie Džankojaus Krymo šiaurėje, netoli Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.

Trečiadienio pranešimas pasirodė Maskvai ir Kijevui įsivėlus į didžiausią pastarųjų metų tarpusavio krizę, kurią išprovokavo sekmadienio incidentas, kai rusų pakrančių apsaugos laivai prie Krymo krantų apšaudė ir užėmė tris ukrainiečių karinio laivyno laivus.

„S-400 Triumf“ yra naujausia ir pažangiausia Rusijos priešlėktuvinės ir raketinės gynybos sistema.

„Jei amerikiečiai vis dėlto pradės dislokuoti Europoje savo raketas, neturėsime kitos išeities kaip atsisakyti atsakomojo smūgio doktrinos ir pereiti prie prevencinio smūgio doktrinos“, – dienraščio „Zvezda“ publikuotame interviu sakė V. Jesinas.

Jis pridūrė, kad Rusija modernizavo Sovietų Sąjungoje sukurtą raketų sistemą „Perimetr“, galinčią automatiškai duoti komandą paleisti tarpžemynines raketas tuo atveju, jei Rusijai būtų suduotas branduolinis smūgis.

„Sistema „Perimetr“ veikia ir net buvo patobulinta“, – sakė generolas.

Paklaustas, ar ši sistema gali suduoti užpuolusiam priešui atsakomąjį smūgį kariškis nurodė: „Kai ji suveiks, turėsime mažai priemonių – galėsime paleisti tik tas raketas, kurios išliks po agresoriaus pirmo smūgio“.

V. Jesinas taip pat konstatavo, kad „veiksmingo atsako į amerikiečių vidutinio nuotolio raketas Europoje kol kas neturime“.

Aljansas pažymėjo, kad kalbama apie „provokuojančius karinius veiksmus, tarp jų – vykdomus prie NATO narių sienų: šiuolaikinių dvejopos paskirties raketų dislokavimo Kaliningrade, ne vieną NATO valstybių oro erdvės pažeidimą, tęsiamą karinį buvimą Kryme ir didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizaciją“.

Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliai naikinti taikinius, esančius už 50–500 kilometrų. Taigi, Kaliningrado srityje laikomi kompleksai potencialiai galėtų smogti taikiniams kaimyninėse valstybėse, NATO narėse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat pietų Švedijoje.

„Euroatlantinis saugumas tampa vis nestabilesnis ir sunkiau prognozuojamas dėl neteisėtos Krymo aneksijos ir tęsiamos destabilizacijos Rytų Ukrainoje“, – sakoma viršūnių susitikimo dokumente.

Be to, NATO atkreipė dėmesį į Rusijos „neatsakingą ir agresyvią branduolinę retoriką“ bei „iš anksto neskelbtas karines pratybas, taip pat didinamą manevrų, skirtų tobulinti su branduoliniu ginklu susijusius veiksmus, skaičių“.

Aljansas pakartojo, kad jo priešraketinės gynybos sistema nėra nukreipta prieš Rusiją.

„NATO priešraketinės gynybos sistema skirta apsiginti nuo potencialių grėsmių, kylančių už euroatlantinės zonos ribų... Daug kartų aiškinome Rusijai, kad priešraketinės gynybos sistema negali būti panaudota prieš Rusijos strateginio branduolinio atgrasymo priemones ir kad nėra ketinimų šią sistemą ateityje pertvarkyti, jog ji įgytų tokių pajėgumų“, – pažymėjo bloko lyderiai.