Todėl „valstiečių“ lyderis viliasi, kad prezidentas I. Šimonytės pasiūlytą ministrų sąrašą vertins reikliai ir atsižvelgs į kandidatų patirties trūkumą.

„Vyriausybės narių pasiūlytas sąrašas tiesiog mus stebina savo silpnumu ir atitinkamai rodo tikriausiai netgi nepagarbą prezidentui“, – Seime žurnalistams antradienį teigė R. Karbauskis.

Vyriausybės narių pasiūlytas sąrašas tiesiog mus stebina savo silpnumu ir atitinkamai rodo tikriausiai netgi nepagarbą prezidentui.

„Valstiečių“ lyderis taip pat primena situaciją, kai prezidentui dėl patirties trūkumo neįtiko į ekonomikos ir inovacijų ministrus „valstiečių“ pasiūlyta Luko Savicko kandidatūra. Todėl politikas viliasi, kad tokius pačius aukštus standartus šalies vadovas taikys ir I. Šimonytės pasiūlytiems kandidatams į ministrus.

„Dabar tame (kandidatų į ministrus – ELTA) sąraše, kuris pateiktas, tai ten pusė sąrašo yra, kurie pagal tą pačią logiką galėtų netikti. Bet pamatysime kaip bus, prezidentas savo žodžio dar nepasakė, mes tikimės, kad jis taip pat bus toks pats reiklus ir šiam sąrašui“, – vylėsi R. Karbauskis.

I. Šimonytė: reikėtų pažiūrėti ir į veidrodį

I. Šimonytė atsakė į kritiką, tenkančią tiek jos siūlomai Ministrų Kabineto sudėčiai, tiek būsimos Vyriausybės darbo vizijai. I. Šimonytės teigimu, kritikuojantys prieš savaitę atskleistą pretendentų užimti postus Vyriausybėje sąrašą, turėtų pirmiausiai pasižiūrėti į save, o tie, kurie kaltina būsimą Vyriausybę ambicijos stoka – turėtų prisiminti legendinės Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Thatcher suformuotus imperatyvus.

Mūsų visų ambicijos yra už svetimus pinigus. Mes neįgyvendiname ambicijų už savus. Kaip sakė ponia Margaret Thatcher, Vyriausybė nieko savo neturi – tik mokesčių mokėtojų pinigus

„Buvo priekaištų dėl komandos. Aš suprantu, kad kai išskiri žmones po vieną turbūt kiekvienam galima turėti daug priekaištų, įskaitant ir mane pačią. Tai, matyt, yra normalu. Tačiau aš į komandą žiūriu kaip į visumą. Aš matau žmonių savybes, kurios man atrodo yra tinkamos tam, kad būtų padaryti tie darbai, kurie man atrodo esantys prioritetu. Todėl tą komandą ir siūlau.

Be jokios abejonės, kiekvieno valia yra tuos priekaištus reikšti, bet prieš reiškiant priekaištus turbūt reikėtų pažvelgti ir į veidrodį“, – Seimo tribūnoje teigė I. Šimonytė, kartu sureaguodama ir į oponentų pastabas dėl esą ambicijos stokos.  

„Išgirdau kaltinimų sausumu, ambicijos neturėjimu. Tai seniai naudojamas motyvas apie buhalteriją, apie skaičius, apie dar kažką. Bet aš tik vieną dalyką noriu pastebėti: mūsų visų ambicijos yra už svetimus pinigus. Mes neįgyvendiname ambicijų už savus. Kaip sakė ponia Margaret Thatcher, Vyriausybė nieko savo neturi – tik mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigė ji.

„Todėl kai mes ambicijas įgyvendiname už mokesčių mokėtojų pinigus, mes turime tas ambicijas atitinkamai ir vertinti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Seimas antradienį turėtų apsispręsti, ar premjerės pozicijoje nori matyti buvusią finansų ministrę I. Šimonytę.

Politiko teigimu, prezidento pasirinktas kelias didinti gyventojų pajamas ir vartojimą nėra racionalus, o pats memorandumo pasirašymo faktas tėra nieko nereiškianti viešųjų ryšių priemonė. Todėl, pabrėžia R. Karbauskis, nepaisant prezidento geros valios padėti šalies ekonomikai ir žmonėms, valdantieji, ko gero, siūlys kitas, pažeidžiamiesiems būtinų resursų neeikvojančias, priemones.  

„Memorandumas – viešųjų ryšių priemonė. Nebandoma sėsti ir šnekėtis argumentų kalba, kodėl ir kaip... bet įmetamas toks memorandumas į viešąją erdvę, parodant, kokie mes teisingi ir geri. Mes nemanome, kad prezidentas nėra teisus, norėdamas padėti žmonėms ar spręsti krizės problemas. Mums tik prezidento pasirinktas kelias atrodo neteisingas“, – Eltai teigė R. Karbauskis, pabrėždamas, kad valdantieji kitokias būdais sieks tikslų, kurių, įsitikinęs „valstiečių“ lyderis, siekia ir prezidentas.

R. Karbauskio manymu, verslo organizacijų ir profesinių sąjungų atstovų pasirašytas memorandumas, kuriuo darbdaviai įsipareigojo, laikinai sumažinus GPM tarifą, darbo užmokesčio nemažinti, yra neaiškus. Politiko teigimu, darbdaviai pasirašytų bet kokį memorandumą, jei tai tik leistų gauti papildomos naudos.

„Darbdaviai pasirašinės bet kokį memorandumą, kuris leistų tiems, kurie gauna pakankamai didelius atlyginimus, gauti papildomai naudos“, – teigė R. Karbauskis.

Darbdaviai pasirašinės bet kokį memorandumą, kuris leistų tiems, kurie gauna pakankamai didelius atlyginimus, gauti papildomai naudos.

„Aš nesuprantu to, ką jie pasirašė (...) Tarytum mes prašome verslo, šiuo atveju prezidentas prašo, kad jis nesumažintų atlyginimų, kada sumažinami mokesčiai“, – stebėjosi „valstiečių“ lyderis ir kartojo jau anksčiau minėtus argumentus, kad sumažintas GPM reikštų papildomą naudą tiems, kuriems jos šiuo metu nereikia.

„Statybų sektorius ir kiti sektoriai nesusiduria su problemomis... ir mes juos dabar remsime? Mes tokiu atveju paremsime ne tuos, kuriems sunkiausiai ir ne tuos, kurie vartos, o įmones, kurioms paramos net nereikia“, – teigė R. Karbauskis.

Be to, akcentavo politikas, valstybės biudžetui brangiai kainuosiantis GPM sumažinimas 5 procentiniais punktais reikštų, kad būtų išeikvoti resursai paramai, kuri ateityje būtų nukreipiama labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir verslo sektoriams.

„Sumažinus GPM, didžiulė dalis verslo, kuri dėl viruso nepatiria problemų, turėtų naudą, o tiems, kurie iš tikrųjų patiria nuostolius, ši pagalba (iš valstybės – ELTA) atimtų resursą ateityje padėti dar labiau. Jeigu mes neapgalvotai išvaistysime pusę milijardo ir neturėsime efekto, kurio siekiame, bus labai negerai“, – sakė R. Karbauskis.

Politiko manymu, efektyviausia pagalba šalies ekonomikai būtų, jei toliau būtų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).

„Tai būtų teisingesnis sprendimas socialine prasme. Mes sakome, kad pinigai tiems, kurie uždirba mažiausiai, reiškia didesnį vartojimą. O tas, kuris gauna 2000-3000 atlyginimą, jis tikrai taupys. Todėl mes ir skiriame pinigus vaikams, neįgaliesiems, pensininkams, siūlome NPD didinimą gaunantiems mažiausius atlyginimus Tokiu atveju mes tikrai žinome, kad jie bus nukreipti į vartojimą“, – aiškino R. Karbauskis.

Dėl visų išsakytų argumentų, teigė R. Karbauskis, ir Vyriausybė yra linkusi prezidento siūlymą dėl GPM traktuoti kaip neracionalų.

„Klausimas yra susijęs su didžiuliais finansiniais resursais. Reikalinga Vyriausybės išvada ir aš tikiu, kad rytoj ar trečiadienį bus registruotos pataisos, kurios atspindėtų Seimo daugumos ir Vyriausybės nuomonę. Kiek aš žinau ir girdžiu, Vyriausybės nuomone, Prezidentūros siūlomas sprendimas dėl GPM yra neteisingas ir neracionalus“, – teigė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad šalies vadovas Seimui teikia įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį GPM tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 4000 eurų bruto).

Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.

G. Nausėdos pasiūlymai valstybei kainuotų apie pusę milijardo eurų.

Pirmadienį Prezidentūroje profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovai pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo, kad, jei bus priimtos prezidento siūlomos laikinos darbo jėgos apmokestinimo mažinimo iniciatyvos, tai nedarys įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui. Parašo dokumente nepadėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, kurios pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad dokumente nėra realaus darbdavių įsipareigojimo nemažinti atlyginimų.

Prezidentūra yra darni komanda, o patarėjai visada reiškia ne asmeninę, o Prezidentūros nuomonę, sako šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Šią poziciją Prezidentūra išsakė po to, kai P. Mačiulį, viešai pareiškusį, kad puolimas buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio atžvilgiu gali būti nulemtas ne tik politinių, tačiau ir verslo grupių interesų, R. Karbauskis apkaltino „fantazuojant“, bet neatstovaujant prezidentui. „Valstiečių“ lyderis Eltai pabrėžė, kad kai kuriuos P. Mačiulio pasisakymus prezidentui Gitanui Nausėdai jau ne kartą reikėjo paneigti.

„Prezidentūra yra darni komanda. Tai reiškia, kad prezidento patarėjai, komentuodami aktualijas arba reikšdami poziciją, visada reiškia ne savo asmeninę, o Prezidentūros nuomonę. Tai reiškia visų pirma prezidento nuomonę“, – Eltai teigė A. Bubnelis.

Prezidento patarėjai, komentuodami aktualijas arba reikšdami poziciją, visada reiškia ne savo asmeninę, o Prezidentūros nuomonę.

ELTA primena, kad P. Mačiulis LRT radijui teigė, jog R. Karbauskio paviešintos schemos apie neva R. Masiulio įdarbintus artimus žmones yra „politinės realybės šou“, o paviešinti argumentai, tvirtino P. Mačiulis, yra neįtikinami.

„Man peršasi tokia mintis, jog galbūt už tokio puolimo yra ne tik noras susidoroti politiškai su žmogumi, kuris galbūt kažkada ateityje dalyvaus ar ketintų dalyvauti rinkimuose, bet kyšo galbūt ir verslo grupių ausys tam, kad lygiai taip pat šitas žmogus ateityje neužimtų jokių pozicijų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė P. Mačiulis, pridurdamas, kad R. Karbauskio kaltinimai R. Masiuliui yra neargumentuoti bei politizuoti.

Savo ruožtu R. Karbauskis, reaguodamas į šį prezidento patarėjo pasisakymą Eltai teigė, kad P. Mačiulio pasakymai yra visiškas absurdas.

„Mes jau susidūrėme būtent su P. Mačiulio pasisakymais, kuomet jis pasisako ne taip, kaip galvoja prezidentas. Dėl to aš niekaip negalėčiau vertinti P. Mačiulio pasakymų, kaip Prezidentūros pasakymo. Tai yra asmeninis P. Mačiulio pasisakymas, kuris nieko bendro neturi su Prezidentūros nuomone. Jis jau ne vieną sykį sako prieštaringus dalykus, pavyzdžiui, kuomet sakė dėl rinkimų vienmandačių panaikinimo, o tuomet prezidentas turėjo paneigti jo žodžius“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Panašią poziciją R. Karbauskis išsakė ir dėl kitos P. Mačiulio LRT radijui išsakytos nuomonės. Jis P. Mačiulio ketvirtadienį deklaruotas užuominas apie esą sklandančias versijas, kad premjeras Saulius Skvernelis aktyviai ieško pamainos šalies vadovo pasitikėjimo netekusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, pavadino eiliniu kartu, kada patarėjas kalba nepasitaręs su prezidentu.

„Aš suprantu, kad žmogus turi didelę fantaziją. Jis atstovauja tik pats sau (...). Tikriausiai vėl žmogus kalba tai, ką jis nori“ , – Eltai sakė R. Karbauskis.

Tam, kad šis užmojis būtų  realizuotas, o visuomenė įtikinta, jog valdantieji per valdžioje praleistus metus darė gerai, o ne blogai, politikas žada atsisakyti pareigybių parlamente ir patraukti į Lietuvos regionus. Politologai teigia, kad tai ne kas kita, o ankstyva rinkimų kampanijos pradžia. Tačiau opozicinių jėgų ir tiesioginių „valstiečių“ konkurentų vyksiančiuose Seimo rinkimuose paskelbta LVŽS lyderio misija, panašu, kad nejaudina. Jų nuomone, R. Karbauskis, pasišovęs surengti žygį prieš „antivalstietišką“ propagandą šalies regionuose, greičiausiai atitrūko nuo realybės ir pridarys tik dar daugiau problemų sau ir savo vedamai partijai.

Pasiraukimas iš postų – LVŽS žygio per Lietuvą pradžia

R. Karbauskis, deklaravęs, kad ketina atsisakyti LVŽS frakcijos Seime seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų, sukėlė diskusijas ir nuostabą reiškiančias politikų bei apžvalgininkų reakcijas. Gausiausios valdančiosios partijos Seime vedlys ne kartą viešai aiškino, kad kitaip elgtis negalįs, kad pasitraukimas iš postų nėra atsitraukimas dėl baimės. Priešingai – kad tai ryžtingos, galbūt net žūtbūtinės kovos su valstybę apiplėšti siekiančiomis jėgomis pavyzdys.

R. Karbauskis teigia matąs ir kitą priešą, su kuriuo reikia kovoti – tai „antivalstietiška“ ir blogą nuomonę apie valdančiuosius formuojanti propaganda.

Politiko teigimu, Lietuvos žmonių nuteikimas prieš valdžios sprendimus yra sistemingas ir tendencingas. Visuomenė, pasak jo, mananti, kad valdžia per pastaruosius trejus metus nieko gero nepadarė ar padarė per mažai – yra tiesiog apgauta ir suklaidinta. Nepasitiki R. Karbauskis ir visuomenės nuomonę tiriančių apklausų bendrovių reitingais, skelbiančiais tiek jo paties, tiek jo vedamos partijos populiarumo mažėjimą.

„Kai mes darome savo apklausas, tai mūsų būna kitokie nei viešai skelbiama rezultatai. Kartais tiesiog atrodo, kad tai dalis propagandos. Propaganda siekiama parodyti, kad mes esame nevykėliai, kad mes nieko nesugebame“, – Eltai aiškino R. Karbauskis. Politikas pabrėžė, kad dėl sisteminio propagandinio klaidinimo visuomenė daug ko nežino.

Propaganda siekiama parodyti, kad mes esame nevykėliai, kad mes nieko nesugebame.

„Išeina taip, kad žmonės net nežino, pavyzdžiui, apie „Sodros“ situaciją, kad šiuo metu vietoj buvusių skolų yra milžiniški rezervai. Labai daug dalykų, kurių žmonės nežino – to yra visose srityse“, – tikino R. Karbauskis.

Su visuomenę suklaidinusia ir, pasak jo, realybės, kurioje valdantieji pasiekė didelių dalykų, pamatyti neleidžiančia propaganda galima kovoti tik vienu būdu – keliauti į regionus ir žmonėms gyvai paaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų.

„Mums, mūsų vienmandatininkams, būtinai reikia surasti laiko apvažiuoti maksimalų skaičių žmonių ir tokiu būdu atremti propagandą, kuri pilasi mūsų atžvilgiu (...). Mūsų atveju viskas labai aišku – mes turime pasiekti žmones. Kitų priemonių mes nebeturime“, – pabrėžė „valstiečių“ lyderis.

Teigia, kad šalies senjorai suklaidinti propagandos

Norėdamas geriau perteikti situaciją, apie kurią kalba, ir pavyzdžiu iliustruoti tai, kaip propaganda geba iškreipti realybę, R. Karbauskis papasakojo vieną socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui nutikusią istoriją. Pasak jo, kartą prie ministro priėjusi pensininkė šį sukritikavo. Senyvo amžiaus moteris, pasakojo R. Karbauskis, ministrą pavadino blogu žmogumi, nes šis, pasak jos, pensijas sugebėjo pakelti vos 3 eurais.

L. Kukuraitis tuomet, anot R. Karbauskio, paraginęs senjorę išvesti skirtumą tarp to, kokią ji gavo pensiją anksčiau, ir kokią gauna dabar.

„Močiute, o jūs bandėte atimti vieną iš kito skaičius, kad tai (skirtumas – ELTA) yra 30 eurų, o ne 3“, – perpasakojo L. Kukuraičio pensininkei adresuotą klausimą R. Karbauskis.

Man užtektų 5 minučių senjorų auditorijai pasakyti informaciją, apie tai, kokia neteisinga propaganda yra mūsų atžvilgiu.

Pasak jo, paraginta matematiškai įvertinti, kiek iš tikrųjų šiai valdančiajai daugumai valdant kilo jos pensija, senjorė, ministrui pripažinusi, kad jos suvokimas šiuo klausimu buvo paremtas ne matematine logika, bet tuo, kas buvo kalbama televizijos eteryje.  

„Ar suprantate, kas yra propaganda – kai žmogus net nebesupranta, net nebegali patikėti tuo, kas realiai vyksta, kad realiai padidėjo 30 eurų, o ji mano, kad 3, nes taip sakė per televiziją“, – apibendrino R. Karbauskis.

Politikas neabejojo, kad suklaidintus ir melo atmosferoje gyvenančius pensininkus galėtų vos per 5 minutes ištraukti iš propagandinio burbulo ir juos įtikini, kad visa tai, ką jie girdi blogai apie dabartinę valdžią, yra tiesiog netiesa.

„Man užtektų 5 minučių senjorų auditorijai pasakyti informaciją, apie tai, kokia neteisinga propaganda yra mūsų atžvilgiu“, – tvirtino jis, pabrėždamas planuojamų kelionių po Lietuvos regionus svarbą. 

Oponentai: R. Karbauskis prarado realybės jausmą

R. Karbauskiui pranešus apie ketinimus jau artimiausiu metu intensyvinti komunikavimą su Lietuvos regionuose gyvenančiais piliečiais, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius Eltai komentavo, kad „valstiečių“ lyderis tokiu pareiškimu tiesiog paskelbė apie savo partijos rinkimų kampanijos pradžią.

Politologas samprotavo, kad kaip valdančiajai partijai tokia ankstyva rinkimų kampanijos pradžia yra kiek neįprasta, tačiau kartu ir logiška. A. Krupavičiaus nuomone, R. Karbauskis šiuos strateginius manevrus atliko teisingai supratęs, kur kils pagrindinės įtampos 2020 m. Seimo rinkimuose. Jos, tvirtino profesorius, formuosis būtent vienmandatėse apygardose.

Tačiau „valstiečių“ lyderio siekis dar žiemą pradėti agitaciją, skirtą 2020 m. rudenį vykstantiems rinkimams politinių oponentų nesujaudino. Pastarieji teigia nei galvoją apie analogiškus, atsakomuosius žygius, nei apskritai tikį, kad pradėjęs važinėti po Lietuvos miestelius ir susitikinėti su regionų gyventojais R. Karbauskis sugebės susigrąžinti tai, ką išbarstė būdamas valdžioje. Eltos kalbinti „valstiečių“ oponentai kone vieningai sutaria – neteisus R. Karbauskis kalbėdamas apie propagandos suklaidintus žmones. Jų teigimu, greičiausiai ne Lietuvos pensininkai, skųsdamiesi, kad valdantieji per mažai juos myli, bet pats „valstiečių“ pirmininkas susipainiojo vertinimuose ir realybėje.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako tiesiai – R. Karbauskis tiesiog gyvena iliuzijomis. Jo teigimu, nėra dėl ko piktintis ir stebėtis, jei žmonės nusivylė valdančiaisiais. Kitokios reakcijos, pasak jo, apskritai būtų sunku tikėtis.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderis gyvena tiesiog iliuzijose ir labai dažnai sunkiai kalba racionaliai paaiškinamus dalykus. Niekas neteigia, kad Lietuvoje yra bloga gyventi – tai yra pačių „valstiečių“ lyderių retorika. Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad „valstiečiai“ jiems skirtą laiką ir mandatą panaudojo ne pagal paskirtį – rietenoms su konservatoriais, neprotingiems ir nesuderintiems sprendimams... Todėl sulaužius pasitikėjimą tikėtis kitokios visuomenės reakcijos yra tiesiog naivu“, – kalbėjo G. Paluckas.

Politikas teigė suprantąs, kad 2016 m. būtent „valstiečiams“ pavyko pervilioti socialdemokratų elektoratą. Tačiau, samprotavo LSDP pirmininkas, R. Karbauskio atsigręžimas į regionus – jau pavėluotas.

„Tai, kad „valstiečių“ lyderis dabar išvažiuos į Lietuvą ir puls visiems aiškinti... manau, kad jiems jau šaukštai po pietų, žmonės juk nėra akli“, – įsitikinęs politikas.

Jo teigimu, pas „valstiečius“ per pastaruosius Seimo rinkimus nutekėję rinkėjai jau grįžo į LSDP palaikytojų gretas.

„Rinkėjai tikrai buvo nutekėję, nes mes juos nuvylėme, nes buvome padarę klaidingų sprendimų ir nesilaikėme išdalintų pažadų. Bet „valstiečiai“ iš svetimų klaidų nepasimokė, jie padarė tų pačių ar net grubesnių klaidų. Tad kitokio rezultato nei nusivylimas ar didelis nepasitikėjimas tikėtis neverta“, – teigė jis, pridurdamas, kad jo vadovaujamoje partijoje nėra keliamų minčių rengti analogišką žygį per Lietuvos regionus.

„Mes nesiblaškome ir pagal kitų politines madas ar užgaidas nešokinėjame. Ruošiame savo politinių nuostatų ir idėjų programą: aiškią, išsamią. Todėl bėgioti iš paskos ir žiūrėti, ką Ramūnas pasakoja, aš nematau jokios prasmės. Tegu pasakoja ką nori, o žmonės pasirinks per rinkimus“, – apibendrino LSDP pirmininkas.

Panašiai mąsto ir kitos partijos, kuri, šiuo metu atsigauna „valstiečių“ turėto elektorato sąskaita, lyderis. Partinių reitingų lentelėje nuo dugno kiek pakilusios Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad R. Karbauskio sumanymas keliauti po regionus apskritai yra nerentabilus.

„Ką tu tuose regionuose... nuvažiuosi ten... susirinks šimtas gal du šimtai žmonių... jei į dešimtį rajonų nuvažiuosi – du tūkstančiai. Jei 50 rajonų pervažiuosi – 10 tūkstančių žmonių. Tai nėra efektyvu, jis (R. Karbauskis – ELTA) tik galvoja, kad tai efektyvu“, – sako pastaruosiuose rinkimuose į Seimą nepakliuvusios partijos vadovas.

Politiko teigimu, kadencijos pabaigoje išaugęs nusivylimas valdančiaisiais nėra propagandos pasekmė.

„Natūralu, o ko jis nori, kad jam esant valdžioje jį kažkas glostytų per galvą. Žinoma, kad taip nebus. Tuo labiau kad jie patys nieko nesukuria, jie nepriėmė nė vieno įstatymo, kuris paskatintų investicinę aplinką, paskatintų Lietuvos ekonomiką, paskatintų kurti daugiau darbo vietų. Tai, ką žmonės sunešė į biudžetą, o jie padalino – tam daug proto nereikia“, – kalbėjo V. Uspaskichas. 

Natūralu, o ko jis nori, kad jam esant valdžioje jį kažkas glostytų per galvą.

Į politinę areną grįžti užsimojusiam Darbo partijos įkūrėjui racionaliu pasirodė tik vienas R. Karbauskio žingsnis – trauktis iš užimamų postų Seime. „Darbietis“ šiuos „valstiečių“ lyderio žingsnius teigė suprantąs kaip siekį mažinti savo dalyvavimą viešojoje erdvėje. Jo teigimu, įvertinant tai, kad R. Karbauskis yra nepalankiausiai šalyje vertinamas politikas, sumanymas yra teisingas.

„Aš manau, kad Karbauskiui konsultantai patarė trauktis iš viešosios erdvės kuo toliau“, – sakė V. Uspaskichas. Jo teigimu, situacija analogiška ekspremjero Andriaus Kubiliaus situacijai 2012 m. Tuomet, samprotavo V. Uspaskichas, premjero ir konservatorių pirmininko pareigas ėjęs A. Kubilius dėl nepopuliarių priimtų sprendimų dorojantis su finansų krize siekė kuo mažiau figūruoti viešojoje erdvėje.

„Aš, kaip neblogas rinkimų kampanijos technologas, suprantu, kad Ramūnui Karbauskiui reikia kuo mažiau rodytis, kuo daugiau jis bus rodomas ir siejamas su „valstiečiais“, tuo sunkiau jam bus laimėti“, – teigė Darbo partijos pirmininkas.

Tą patį kartojo ir konservatorių partijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Visgi, jos teigimu, atrodo šiek tiek keista kadencijos pabaigoje mesti einamas pareigas. Konservatorė taip pat pernelyg nesureikšmino „valstiečių“ planuojamų susitikimų regionuose. Jos teigimu, kiekviena partija savo politinį kalendorių planuoja savaip.

„Kiekviena politinė partija planuoja savo politinį kalendorių. Mane tik stebina truputį patosinis R. Karbauskio išėjimas ir pasiskelbimas. Visi politikai dirba ir aš nežinau, ar pono Ramūno Karbauskio toks didžiulis krūvis frakcijoje ir Kultūros komitete... mano žiniomis, Kultūros komitetas darbą baigia maksimum užtrukęs 20 minučių“, – kalbėjo politikė, pridurdama, kad konservatoriams įtakos neturės šiuo metu pagrindinių politinių oponentų sprendimai.

„Mes nesižvalgome į politinius varžovus, planuojame savo kalendorių savu tempu“, – pabrėžė ji.

Tarsi duodama suprasti, kad rinkėjas yra toks nesąmoningas, kad reikia važiuoti per Lietuvą ir jam prakrapštyti akis, kad jis pats savo proto ir nuomonės neturi.

Tuo tarpu kalbėdama apie R. Karbauskio deklaruotus siekius išvaduoti regionus nuo propagandos, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė stipriai abejojanti „valstiečių“ lyderio galimybėmis pakeisti visuomenės nuomonę.

„Žmonės jaučiasi taip, kaip jie jaučiasi. Faktai, kuriuos nuolat kartoja valdantieji, matyt, neįtikina žmonių. Tokia yra realybė ir nežinau, ar jo bendravimas su rinkėjais tai galėtų dramatiškai pakeisti. Apskritai aš nežinau, ar Karbauskiui pavyktų žmonėms paaiškinti, pavyzdžiui, pono Narkevičiaus politikos stilių, premjero keliuką ar kitus dalykus, kurie tikrai neprideda garbės šiam Seimui“, – apibendrino politikė.

Tvirtina, kad R. Karbauskis užvaldytas naujos aistros

Buvęs R. Karbauskio bendražygis, šiuo metu mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys tvirtina manąs, kad pastarieji LVŽS pirmininko pareiškimai rodo kelis dalykus: tai, kad R. Karbauskis suprimityvina rinkėjus bei naują aistrą, kuri užvaldė valdančiųjų lyderį.

„R. Karbauskis suprimityvina savo rinkėją. Sudaromas įspūdis, kad rinkėją vos ne botagu reikia varyti. Pavyzdžiui, antrajame prezidento rinkimų ture... Jis vijo juos prie urnų, kad balsuotų. Juk R. Karbauskis gąsdino, kad konservatoriai ateina“, – komentuodamas R. Karbauskio pareiškimus, esą visuomenė yra tikslingai suklaidinta, kalbėjo politikas.

„Tarsi duodama suprasti, kad rinkėjas yra toks nesąmoningas, kad reikia važiuoti per Lietuvą ir jam prakrapštyti akis, kad jis pats savo proto ir nuomonės neturi“, – Eltai sakė jis.

„Tai rodo, kad žmogus šiek tiek atitrūkęs nuo realybės. Jei jis galvoja, kad ten, kur jis atvažiuos, ten susiburs žmonių minios ir jie išsižioję klausys... Situacija jau nebe ta, kuri buvo „valstiečių“ pakilimo metu. Manau, kad R. Karbauskis nesuvokia vieno dalyko – didžiausias kliuvinys yra ne konservatoriai ar kiti oponentai, bet jis pats. Kuo labiau jis važinės po Lietuvą, tuo jis labiau erzins žmones“, – sakė P. Urbšys, pabrėždamas, kad greičiausiai LVŽS lyderį apėmė nauja aistra.

„Jis tiki savo antgamtinėmis galiomis, nes jis panašu, įsivaizduoja, kad yra pusdievis“, – apibendrino politikas.

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui neteikiant į šias pareigas valdančiųjų pasiūlytos Kęstučio Bartkevičiaus kandidatūros, „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis kartoja savo anksčiau išsakytą nuomonę, kad Konstitucijos pažeidimas yra akivaizdus ir dėl to planuojama kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Naujų žinių kol kas nėra. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą dar neatiduotas, bet jis bus artimiausiu metu atiduotas, nes Konstitucijos pažeidimas  akivaizdus“, – antradienį žurnalistams  Seime sakė R. Karbauskis.

Naujų žinių kol kas nėra. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą dar neatiduotas, bet jis bus artimiausiu metu atiduotas, nes Konstitucijos pažeidimas  akivaizdus.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė pradėti tirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės kreipimąsi, kuriame ji prašo etikos sargų įpareigoti Seimo pirmininką V. Pranckietį vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimus ir toliau nepažeidinėti Konstitucijos.

Kreipimesi A. Širinskienė nurodo Konstitucinio Teismo nutarimus, kurie, pasak jos, reiškia, kad formuojant Seimo vadovybę – valdybą, kaip ir formuojant komitetus, turi būti išlaikyta tiek pozicijos ir opozicijos, tiek ir skirtingų politinių grupių – frakcijų – atstovavimo proporcija, primena ELTA.

Užimti laisvą Seimo pirmininko pavaduotojo kėdę valdantieji siūlo Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariui K. Bartkevičiui.

Seimo pirmininko pavaduotojo kėdė liko tuščia, atleidus iš šių pareigų „tvarkietį“ Remigijų Žemaitaitį.

Seimo statutas numato, kad Seimo pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni.

„Lengvata tikrai bus, aš neabejoju, ji yra koalicinėje sutartyje ir, kiek man yra žinoma, Vyriausybė tą sprendimą yra numačiusi. Mes turime kaimynus lenkus, kurie tą padarė ir žmonės iš tikrųjų labai džiaugiasi“, - ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įtvirtinti, kad visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Mes turime kaimynus lenkus, kurie tą padarė ir žmonės iš tikrųjų labai džiaugiasi.

Projektu taip pat numatoma, kad mažas pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones bus padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. šiems pacientams už tai mokėti nereikės.

Už tokius siūlymus po svarstymo balsavo 68, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 Seimo narių.

Šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į liepos 5 d. pasirašytos valdančiosios koalicijos sutarties nuostatas.

„Aš įsivaizduoju prie tos retorikos, kokia yra, kad jis tikrai nereaguos (į tarybos sprendimą – BNS). O klausimas kitas, kad aišku, mes nueisime į Seimą ir Seimas balsuos pagal atleidimo procedūras. (...)  Bet bus parodyta, kad visa ta akcija, kuri vyko beveik mėnesį laiko pasakojant, kad tai yra kerštas – tai yra melas, tiesiog paprasčiausias bukas melas“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Karbauskis.

„Žmogus nori išsaugoti savo postą ir dėl to daro viską“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis taip pat pabrėžė, kad Seimo pirmininko pozicija sudarant koaliciją paaukota siekiant išsaugoti kuo daugiau atsakomybės sferų Vyriausybėje.

Bet bus parodyta, kad visa ta akcija, kuri vyko beveik mėnesį laiko pasakojant, kad tai yra kerštas – tai yra melas, tiesiog paprasčiausias bukas melas.

„Suvesdamas į mane, į kažkokį menamą kerštą, jis bando pasakyti, koks aš esu nuskriaustas, kaip mane skriaudžia tas blogas Karbauskis. Bet esmė tame, kad tuos sprendimus priiminėjo frakcija, o dabar priiminės partija“, – kalbėjo jis.

Praėjusį penktadienį valdančiosios koalicijos sutartį pasirašę „valstiečių“, „socialdarbiečių“, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai sutarė, kad Seimo pirmininko postas turi atitekti „socialdarbiečiams“.

Tuo metu valdančiųjų partijų politikai sutiko palaukti, ką šiuo klausimu pasakys „valstiečiai“ per liepos 15 dieną vyksiantį partijos tarybos posėdį.

Tačiau parlamento vadovas V. Pranckietis jau anksčiau teigė, kad neatsistatydins, o jo atleidimas yra „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio keršto akcija, taip pat V. Pranckietis tikino, kad bet kokiu atveju klausimą dėl jo atleidimo spręs visas parlamentas.

Pasak R. Karbauskio, Seimo vadovas inicijavo susitikimus su prezidente Dalia Grybauskaite, prieš tai neišsiaiškinęs visos situacijos dėl atmestos aplinkos ministrės kandidatūros. Todėl, neslėpdamas skepsio V. Pranckiečio pareiškimų atžvilgiu, LVŽS pirmininkas pabrėžia, kad Seimo vadovo nuomonė nieko bendro su frakcijos pozicija neturi.

R. Karbauskis teigia iki šiol nesuprantantis, kokio iš tikrųjų vaidmens imasi V. Pranckietis ir ką jis galėtų pasiūlyti tiek vienai, tiek kitai pusei. Pasak LVŽS pirmininko, Seimo vadovas derybose tarp prezidentės ir premjero iš esmės nieko negali padaryti, nes pats S. Skvernelis savo pozicijos nekeis.

Jis ateis prezidentei ir pasakys - atleiskite, jūs neturite apgaudinėti? O ką premjerui pasakys? Klausyk, tu esi apgautas, bet dabar susitaikyk su tuo ir siūlyk kitą kandidatą.

„Čia buvo pirmas toks atvejis, kuomet suderinta kandidatūra nėra pateikiama Seimui, ir į šitą situaciją premjeras sureagavo labai skausmingai, todėl, kad prezidentės buvo apgautas. Klausimas, ką Seimo pirmininkas gali šitoje situacijoje padaryti. Jis ateis prezidentei ir pasakys - atleiskite, jūs neturite apgaudinėti? O ką premjerui pasakys? Klausyk, tu esi apgautas, bet dabar susitaikyk su tuo ir siūlyk kitą kandidatą“, - Eltai sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis tikina, kad Seimo pirmininko statuso jis nenorėjo sumenkinti. Tačiau, pabrėžia „valstiečių“ lyderis, jam nebuvo suprantama, kodėl V. Pranckietis savo iniciatyvų ir pasisakymų nederino nei su frakcija, nei premjeru.

„Seimo pirmininkas nebuvo su premjeru šnekėjęs, jis nebuvo apsitaręs, jis nebuvo išsiaiškinęs situacijos ir štai atitinkamai ėmėsi šios funkcijos. Aš tiesiai šviesiai pasakiau, kaip tai man atrodo, kad Seimo pirmininkas norėjo parodyti savo reikšmę valstybei ir tiesiai tą padarė, bandydamas kažką taikyti, bet juk niekas su niekuo nesusipykęs. Čia esmė, kad jis neišsiaiškino situacijos (...). Seimo pirmininkas daro tai, kas jam atrodo reikalinga, tačiau nei aš, nei premjeras tokio jo elgesio nesuprantame“, - teigė R. Karbauskis.

Keistai R. Karbauskiui atrodo ir Seimo pirmininko siūlymas išskirstyti Aplinkos ministerijos funkcijas kitoms ministerijoms. Pasak R. Karbauskio, tai yra taip pat asmeninis ir nesuderintas V. Pranckiečio pasiūlymas.

„Seimo pirmininkas daro nesuderintą pareiškimą, kad reikia perskirstyti (ministerijų. - ELTA) funkcijas. Jis paėmė ir pasakė. Aš galiu pasakyti viena, kad tai labai keista mintis. Kaip tas Aplinkos ministerijos funkcijas išskirstyti (...). Ką jis (V. Pranckietis. - ELTA) galvoja, tai jis vienas ir težino (...) Su visa pagarba Seimo pirmininkui, čia yra jo asmeninė nuomonė, jis neatstovauja nė vieno Seimo nario nuomonei. Viskas yra gerai, ir niekas negali ginčytis, kad jis negali turėti asmeninės nuomonės, jis turi turėti nuomonę. Tačiau darant tokius pareiškimus jis turi pasakyti, kad aš su niekuo nieko nederinu“, - teigė R. Karbauskis.

Kita vertus, R. Karbauskis teigia, kad S. Skvernelio siūlymas sujungti Energetikos ir Aplinkos ministerijas yra svarstytinas. Kartu jis pateikė ir savo siūlymą, kaip spręsti situaciją dėl Aplinkos ministerijos, neskiriant naujo ministro. Politikas siūlo papildyti Aplinkos ministerijos patarėjų korpusą.

„Dar vienas variantas - stiprinti politinę komandą, neskiriant naujo ministro, stiprinant pavaduotojų korpusą. Liko keli mėnesia,i iki Vyriausybė atiduos savo įgaliojimus naujam prezidentui. Tai nieko neatsitiks, jei šį laikotarpį ministro ir nebus“, - teigė R. Karbauskis.

Praėjusią savaitę prezidentė D. Grybauskaitė atmetė premjero S. Skvernelio siūlomą „socialdarbietės“ Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministres.

Premjeras S. Skvernelis aštriai sureagavo į tokį prezidentės sprendimą. S. Skvernelio teigimu, prezidentė dar kartą parodė ne tik savo požiūrį į jo vadovaujamą Vyriausybę, tačiau ir norą destabilizuoti Vyriausybės darbą.

Šalies aukščiausioje valdžioje įsipliekus nesutarimams, Seimo pirmininkas V. Pranckietis ėmėsi tarpininko vaidmens.

„Reikia tiesiog kalbėtis. Į vieną ir į kitą sekretoriatą esame paskambinę ir paprašėme susitikimo. Aš prašiausi nuvažiuoti ir į vieną, ir į kitą instituciją atskirai“, - savo planais ketvirtadienį su žurnalistais pasidalino V. Pranckietis.

,,Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis tokią Seimo pirmininko iniciatyvą vienyti institucijas įvardino kaip pozicijos ieškojimą, kur V. Pranckietis galėtų atrodyti svarbus ir reikalingas.