Seime ketvirtadienį už R. Jurkuvienės skyrimą į šias pareigas balsavo 60, prieš – 11, susilaikė penki Seimo nariai.
Krikščionių sąjungos vadovas Rimantas Jonas Dagys apie R. Jurkuvienę teigė, kad „jos kvalifikacija niekam nekelia abejonių“, o priekaištai dėl konservatyvumo yra ne kas kita kaip diskriminacija pažiūrų pagrindu.
„Tikrai jos biografija ir jos kvalifikacija niekam nekėlė abejonių, žmogus yra tam darbui pasiruošęs, dirbęs ir praktinį darbą, ir ne vienas išsilavinimas – ir gydytojo, ir socialinių mokslų“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatęs Seimo narys.
„Iš esmės neradus priekaištų kandidatūrai nuskambėjo priekaištas – man jūsų konservatyvios pažiūros yra nepriimtinos. Įsiklausykime, Seimo salėje mes dėl pažiūrų norime pradėti diskriminaciją. Neturėtų būti metami kaltinimai dėl to, kad turi konservatyvias pažiūras. Tiksliau, normalias pažiūras apie vyrą ir moterį, apie šeimą, kam ji reikalinga“, – kalbėjo R. J. Dagys.
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog nerimą kelia būsimos vadovės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje.
„Pasisakymai apie smurtą artimoje aplinkoje, mėginimai ieškoti kažkokių giluminių priežasčių ar netgi kalbėti apie tai, kad mes nežinome, kiek kartų moterys smurtauja prieš vyrus, yra tikrai mėginimas neigti šios labai opios problemos mastą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Sukuriama dar viena institucija, kurios, matyt, pagrindinis tikslas yra stumti tam tikrą, labai konservatyvų požiūrį ir neigti problemas, kurios yra labai realios ir su kuriomis Lietuvos moterys kasdien susiduria“, – teigė liberalų vadovė.
Kas man labai stipriai kelia abejonių, ar tikrai policinės priemonės yra pačios efektyviausios kovojant su smurtu.
R. Jurkuvienė anksčiau prisistatydama Seime teigė, kad po to, kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, smurto artimoje aplinkoje ne sumažėjo, bet padaugėjo, „ir ne keliais procentais, o šimtais procentų“.
„Kas man labai stipriai kelia abejonių, ar tikrai policinės priemonės yra pačios efektyviausios kovojant su smurtu. Vienas momentas. Antras momentas yra tas, jeigu mes pasižiūrėtume skubios pagalbos skyrių statistiką, tai ten dominuoja vyrų prieš vyrus smurtas. Ar tai yra vienintelė koncepcija smurto prieš moteris, tai yra lyties pagrindu, ar tai yra, pavyzdžiui, socialinio išmoktumo teorija, čia dar reikia rimtų analizių ir labai rimtai reikėtų pasižiūrėti, kaip vis dėlto, kas čia yra, kodėl jo nemažėja, o auga, ir ką veikia tie specializuoti pagalbos centrai“, – kalbėjo R. Jurkuvienė.
Nacionalinė šeimos taryba kaip institucija numatyta prieš porą metų Seimo priimtame prieštaringų vertinimų sulaukusiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Jo šalininkai teigė, jog įstatymas būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką, o kritikai įžvelgė galimybę diskriminacijai.
Nacionalinės šeimos tarybos vadovą renka patys tarybos nariai, jis skiriamas Seimo balsavimu.
Įstatymo preambulėje skelbiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.
