Ji savo darbą pristatė ką tik pasibaigusioje Frankfurto knygų mugėje.

R. Jančiauskaitė Bolonijos knygų mugei iliustracijas pateikė iš savo pirmosios iliustruotos knygos. 

Mugės organizatoriai nebuvo suformulavę konkrečios temos, tik norėjo, kad įvaizdis primintų pirmykštį meną, piešinius urvuose. 

Lietuviškai išleista tik viena R. Jančiauskaitės iliustruota knyga – Mariaus Marcinkevičiaus „Maži eilėraščiai mažiems“. Netrukus turi pasirodyti antrojo – paveikslėlių knyga „Ypatingas“. 

Lietuvos kultūros institutas Frankfurto knygų mugėje kartu su partneriais pristato kūrėjas – iliustruotoją Rasą Jančiauskaitę ir rašytoją Jurgą Vilę, kurios savo idėjomis dalysis specialioje vaikų ir paauglių medijų programoje „Frankfurt Kids“.

„Frankfurto knygų mugė, kurioje atskleidžiamos karščiausios literatūros tendencijos, pristatomi pasaulinių bestselerių autoriai ir į dienos šviesą iškeliamos naujausios technologijos, tampa tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centru. Šiais metais jame bus ryškiau nei visada matoma ir Lietuva, kurios autoriai kartu su užsienio specialistais pristatys išskirtinius projektus“, – pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Spalio 18 diena Frankfurto knygų mugėje Lietuvai bus itin svarbi – iliustruotoja Rasa Jančiauskaitė, Bolonijos vaikų knygų mugės vadovė Elena Pasoli ir Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė tarptautinei profesionalų publikai pristatys Bolonijos vaikų knygų mugės 2020-ųjų vizualinį identitetą. Tai yra pirmas kartas, kai tokiai svarbiai kūrybinei užduočiai yra pakviesta Lietuvos menininkė – R. Jančiauskaitę Bolonijos vaikų knygų mugės organizatoriai pastebėjo jų organizuojamoje konkursinėje pasaulio iliustruotojų parodoje.

Į knygų pasaulį sėkmingai žengianti R. Jančiauskaitė Frankfurte taip pat pristatys ir naujausią savo knygą „Powiedz to w mig“ (Pasakyk ženklų kalba) neprigirdintiesiems ir kurtiesiems vaikams. Vienos geriausių Lenkijos leidyklų „Dwie Siostry“ išleista knyga pasakoja tikras šešių klausos negalią patiriančių žmonių istorijas, kurias autorė papildė išraiškingomis ir humoro nestokojančiomis iliustracijomis.

„Šios knygos išleidimas sutapo su Frankfurto knygų muge, kurioje vyks renginys, skirtas knygoms, nagrinėjančioms netradicines temas apie gyvenimą su išskirtinumu. Knygos „Powiedz to w mig“ atveju – apie pozityvius kurčiųjų vaikų gyvenimo aspektus. Man svarbu, kad mano knyga tokia nišine tema būtų pamatyta ir išgirsta plačios auditorijos. Kiekvienai knygai reikia pagalbos pradedant savo kelią pas skaitytojus, o tokioms knygoms, manau, pagalba yra ypatingai svarbi, tad džiaugiuosi, kad knygos išleidimą lydi jos temą atliepiantys renginiai Frankfurto knygų mugėje ir netrukus – Krokuvoje vyksiančiame Konrado festivalyje“, – mintimis apie knygos pristatymą mugėje dalijasi R. Jančiauskaitė.

Prancūzijoje sėkmingai sutikta ir netrukus pasirodysianti anglų, italų, latvių, lenkų, rumunų ir vokiečių kalbomis Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinė novelė „Sibiro haiku“ tapo pagrindu diskusijai „Lietuvos grafinės novelės: „Sibiro haiku“. Rašytoja J. Vilė džiaugiasi galimybe tremties istoriją pasakojančią knygą pristatyti Frankfurte: „Literatūros pasaulyje aš naujokė, nors rašyti pradėjau dar vaikystėje. Frankfurto knygų mugė man ilgai buvo vienintelė knygų mugė užsienyje, kurią žinojau. Paslaptinga, nepasiekiama. Ir štai dabar pati pristatysiu ten savo knygą. Kaip tikra rašytoja. Jaučiuosi sujaudinta ir pagerbta“.

Spalio 19 dieną iliustruotoja R. Jančiauskaitė ir rašytoja J. Vilė ves kūrybines dirbtuves.

Lietuvos menininkų sukurtos knygos bus eksponuojamos net keliose mugės parodose. Monikos Vaicenavičienės knyga „Vad är en flod?“ („Kas yra upė?“) puikuosis kuruojamoje parodoje „100 Outstanding Picturebooks“ (100 išskirtinių knygų), kuriai atrinktos geriausios 2018-ųjų knygos vaikams. Ši dailininkės knyga jau išversta į 12 pasaulio kalbų. Naujosios M. Vaicenavičienės ir britų rašytojo Nealo Hoskinso knygos projektas „My Software Heart“ buvo įvertintas konkurse ir įtrauktas į specialią leidinių ekspoziciją „Unpublished Picturebooks Showcase“ (Neišleistų paveikslėlių knygų vitrina). Trečiojoje knygų ekspozicijoje „Walkable Catalogue“ (Įžengiamas katalogas), mugės lankytojai galės apžiūrėti Kęstučio Kasparavičiaus, Linos Dūdaitės, Aušros Kiudulaitės, M. Vaicenavičienės ir kitų Lietuvos autorių sukurtas knygas.

Su naujausiais Lietuvos kultūros instituto vykdomos Vertimų skatinimo programos lėšomis finansuotais leidiniais užsienio leidėjai galės susipažinti apsilankę Lietuvos leidėjų asociacijos įrengtame stende.

Lietuvos rašytojų ir iliustruotojų vardus Frankfurto knygų mugėje bus galima išvysti ir užsienio leidėjų kataloguose bei stenduose: leidykla „Mitteldeutscher Verlag“ pristatys dar spaustuvės dažais kvepiantį Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“ („Die Chroniken des Südviertels“), kuris Vokietijos skaitytojų nebūtų pasiekęs be vertėjo Markuso Rodunerio pastangų ir Instituto suteikto finansavimo jo vertimui; legendinė prancūzų leidykla „Gallimard jeunesse“ – Elenos Selenos pop-up knygas, galingos leidyklos „Pinguin Random House“ stende bus galima pamatyti Rūtos Šepetys knygų, o britų leidyklos „Oneworld“ stende – Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“.

Šį rudenį Lietuvos kultūros institutas Lietuvos autorius pristatys ne tik Frankfurto knygų mugėje, bet ir kituose Europos literatūros renginiuose. Spalį Šveicarijos festivalyje „Zuerich Liest“ (Ciurichas skaito) vyks R. Kmitos romano skaitymai; dviejuose Vokietijos miestuose –Berlyne ir Leipcige – Instituto finansuoto Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo pokalbių knygos „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ („Ein Jahrhundertleben in Litauen“, vert. Claudia Sinnig, leid. „Wallstein“) vertimo pristatymas ir pokalbis su I. Veisaite; Krokuvos knygų mugėje ir jos metu vykstančiame Konrado festivalyje – bus pristatyta jau minėtoji R. Jančiauskaitės knyga „Powiedz to w mig“. Lapkritį J. Vilės ir L. Itagaki komiksų knygos „Sibiro haiku“ pristatymas įvyks Paryžiaus vaikų ir jaunimo knygų mugėje, o Italijoje planuojamas šios knygos itališko leidimo pristatymo turas. „Sutapo, kad visos šios knygos liudija žmogaus gebėjimą išgyventi sudėtingomis sąlygomis ir suteikia galimybę kalbėti apie žmogiškumo svarbą šiandien vykstančių politinių ir klimato krizių kontekste. Džiaugiamės, kad Lietuvos kultūros institutas, prisidėdamas prie Lietuvos literatūros išleidimo užsienyje, padeda vystyti humanistinį dialogą“, – apie artimiausias Lietuvos literatūros keliones Europoje kalba A. Žilinskienė.

– Kokią žinią skleidžia jūsų sukurtas ir visomis kojomis mataruojantis vaikų ir jaunimo literatūros bei magiškų istorijų festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ personažas – Krabas Mikalojus?

– Festivalio komanda krabą pasirinko jau pirmam festivaliui. Istorija tokia: Kalėdų sala yra Australijai priklausanti Indijos vandenyno sala, kurią kasmet užplūsta raudonieji krabai. Besibaigiant liūčių sezonui, jie masiškai migruoja iš miškų į pajūrį ir salą nudažo ryškiai raudona Kalėdų šventės šviesa. Festivalio simbolis – Krabas Mikalojus, kuris tarsi atplukdo tolimąją Kalėdų salą trims dienoms į Vilniaus mokytojų namus. Šių metų festivalio tema – cirkas. Krabą Mikalojų teko išmokyti visokių akrobatinių judesių. Naujieji šio festivalio krabai po truputį plinta, intensyviausiai jie pasklis prieš pat renginį ir per jį. Personažai išėjo laisvi, žaismingi, visai nerimti, nors ir labai apsiskaitę.

– Smalsu, o kokia buvo pirmoji knyga, kurią pati perskaitėte?

– Gerai prisimenu, kad mano vyresnioji sesė labai mėgo vartyti ir skaityti Richardo Scarry knygą „Ką žmonės dirba visą dieną?“ Aš, būdama dar per maža skaityti, buvau panirusi į „Darbėnų miestelio“ gyventojų iliustracijas. Labai traukė paveikslėlių gausa ir patys personažai. Atrodė, jie taip įdomiai užsiėmę visą dieną, kad ir pačiai norėjosi apsigyventi tokiame miestelyje, kur gyvūnai gyvena labai žmogišką gyvenimą. Kita didelį įspūdį padariusi knyga buvo čekų rašytojo Zdeněko Millerio „Kaip Kurmiukas siuvosi kelnes“. Nelabai atsimenu teksto, bet Kurmiuko vaizdas, jo mėlynas kombinezonas su didelėmis kišenėmis dar dabar stovi akyse. Ir pačiai be galo norėjosi tokių pačių kelnių su talpiomis kišenėmis, kuriose galėčiau nešiotis sau svarbius daiktus.

– Ar dėl tų knygų pasirinkote knygų iliustratorės specialybę?

– Ir pati apie tai mąstau... Mano šeimoje ir giminėje nėra menininkų. Nelankiau darželio, vaikystės dienos bėgo su močiute, mudvi vartėme ir skaitėme knygas.

Tėvai prieš miegą man taip pat skaitydavo, užsimerkusi aš įsivaizduodavau, kas ten vyksta. Neseniai radau savo pačios vaikystėje rašytų ir iliustruotų eilėraščių knygelę. Močiutė dirbo knygų restauratore Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Keletą kartų buvo nusivedusi į darbą. Prisimenu, biblioteka mane labai sužavėjo, knygrišykloje aplinka buvo magiška, čia keistai kvepėjo, o šalia baisaus pjovimo aparato buvo galima kuistis įvairiausių popierių ir kartonėlių, kurie lieka apkirtus knygos bloką, dėžėje. Vėliau įstojau į Vilniaus dailės akademiją studijuoti grafinio dizaino. Studijų metais savo projektus kūriau pasitelkdama piešimą ir iliustravimą. Tuomet ir tapo aišku, kas labiausiai domina. Visi šie maži dalykai, matyt, lėmė, kad viena iš sričių, kurioje dirbu yra iliustravimas. Tarptautinė Bolonijos vaikų knygų mugė, kurioje lankiausi studijuodama Italijoje, tapo kertiniu momentu. Visiškai įsimylėjau iliustracijos pasaulį – pasijutau mugėje, kaip namie.

– Kokios knygos iliustracijos visada patraukia jūsų dėmesį?

– Patraukia rankų darbo iliustracijos. Sudomina, kai matau, kad piešinyje laužomos taisyklės, atsiranda nerealistinės proporcijos, kontrastingi spalvų deriniai. Visada įdomu, kai iliustracijose yra kažkas netikėto, jauti savitą braižą, drąsą eksperimentuoti.

– Ar iliustracijos prastą knygą gali padaryti geresne?

– Knyga susideda iš daugelio elementų. Kartais gerą tekstą ir geras iliustracijas gali sugadinti prastas knygos maketas arba visai netinkamas popierius bei įrišimo būdas. Iliustracija neturėtų būti „gelbėtoja“, nes skaitytojas tai pajaus. Svarbu, kad kiekvienas knygos elementas būtų atliktas kokybiškai ir kūrybiškai. Tuomet ir galutinis objektas – knyga bus harmoninga.

Jūsų darbai gerai įvertinti užsienyje. Gavote svarbų Lenkijos knygų apdovanojimą, prestižinis apdovanojimas atkeliavo ir iš Jungtinių Arabų Emyratų. Kaip tapti pranašu ne tik savo šalyje?

Įvertinimai malonūs, jie skatina drąsiai judėti toliau. Nežinau, ar yra receptas, ar strategija, visus šiuos įvertinimus gavau už studijų metų darbus. Kai studijuoji, nėra užsakovų ir apribojimų, tad nuoširdžiai giliniesi į temas, kurios įdomios, daug eksperimentuoji. Tokias paieškas dėstytojai skatino ir palaikė. Bakalauro metais pusmetį mokiausi Paryžiaus École Estienne grafinio dizaino mokykloje, dar pusmetį – Italijos ISIA Urbino dizaino mokykloje. Skirtingos mokyklos ir jų dėstytojai leido pažinti platesnį iliustracijos lauką pasaulyje, o abi šalys dovanojo galimybę stebėti jų kultūrinę aplinką, aplankyti daugybę parodų.

– Ar vaikai pasaulio šalyse skiriasi? Ar jie vienodai supranta iliustracijas?

– Vaikai, kaip ir suaugę žmonės, labai skirtingi, nepriklausomai, kokioje šalyje gyvena. Man atrodo, kad svarbu palikti žmogui (vaikui ar suaugusiam) erdvės asmeninei interpretacijai, kai jis žvelgia į vaizdą. Tikiu, kad visi nori būti kūrėjais.