Pavienės monetos

Vienas pirmųjų lobių, kurių archeologams pavyko rasti, – XVII a. monetos. „Kauno diena“ rašė, kad jų rasta Arkikatedros bazilikos prieigose.

„Iki šiol esame aptikę šešiolika monetų. Jos visos pavienės, lobio sąvoką atitinkančio radinio kol kas neturime“, – apie tai, kad senųjų monetų puodynės dar nepavyko atrasti, pripažino archeologinius kasinėjimus Vilniaus gatvėje vykdančios mažosios bendrijos Praeities tyrimų instituto direktorius Simonas Sprindys.

Jis „Kauno dienai“ pasakojo, kad dauguma pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje rastų monetų yra Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero (valdymo metai 1649–1668 m.) šilingai. „Tai, ko gero, dažniausiai archeologų Lietuvoje aptinkamos XVII a. monetos, kurių buvo prikaldinta keli šimtai milijonų vienetų. Aptikome XIX a. Rusijos imperijos monetų, XX a. Lietuvos Respublikos ir SSRS monetų“, – detalizavo S.Sprindys.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Indų likučiai

Archeologai teigė, kad monetos nebuvo vieninteliai radiniai, kurių nuėmus Vilniaus gatvės grindinį pavyko rasti. Į specialistų rankas pateko ir apie praėjusio šimtmečio kauniečių gyvenimą pasakojančių įvairių indų duženų.

„Didžiąją dalį radinių sudaro buitinės keramikos šukės: puodų, lėkščių, puodynių fragmentai, taip pat itin daug gyvūnų kaulų. Beveik visuose šurfuose randame XVI–XVII a. siekiantį kultūrinį sluoksnį, turtingą šių radinių. Keliuose šurfuose aptikome akmeninių grindinių liekanų ir medgrindų fragmentų“, – nurodė Praeities tyrimų instituto vadovas.

Svarbu paminėti, kad, net ir aptikus archeologinių vertybių, gatvės rekonstrukcijos darbai nebus stabdomi ar neįmanomi.

Pasak jo, tiek monetų, tiek kitų dirbinių (buitinės ir statybinės keramikos dirbinių šukių, kaulinių, stiklinių ar metalinių dirbinių) laukia vienodas likimas: atlikus visus archeologinius tyrimus, radiniai bus inventorizuoti. Vėliau bus aprašyti, išmatuoti, nustatyta jų tipologija ir pagaminimo laikotarpis, nufotografuoti.

„Tai atlikus, radiniai kartu su visa informacija bus perduota Kauno miesto muziejui“, – pasakojo S.Sprindys.

Ką valgė kauniečiai?

Kasinėjimų metu rasta ir gyvūnų kaulų. Juos ištyrinėjus bus galima pabandyti sudėlioti anuomet gyvenusių kauniečių valgyto maisto meniu.

„Gyvūnų kaulų laukia zooarcheologiniai tyrimai, kurių metu bus nustatytos gyvūnų rūšys, jų amžius ir t.t. Iš šių duomenų bus galima nupiešti šiokį tokį XVI–XVII a. Kauno miestiečių mitybos paveikslą“, – apie tai, kad galima nustatyti, ką tuomečiai žmonės dėjo ant pietų stalo, pažymėjo archeologas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniaus gatvėje jau eina į pabaigą ir, pasak archeologų, panašu, kad jie nesukliudė rangovams pradėti vykdyti požeminių inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbus.

„Tolesni archeologiniai tyrimai bus vykdomi bendradarbiaujant su rangovais ir paraleliai su jų atliekamais darbais. Svarbu paminėti, kad net ir aptikus archeologinių vertybių, gatvės rekonstrukcijos darbai nebus stabdomi ar neįmanomi. Net jei archeologams ir reikėtų detaliau ištyrinėti vieną ar kitą vietą, rangovas savo darbus tuo metu galėtų vykdyti šalia suprojektuotų darbų vietose“, – apie tai, kad dėl kasinėjimų neturėtų nusitęsti Vilniaus gatvės rekonstrukcija, teigė Praeities tyrimų instituto direktorius.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojai pranešė, kad ties Vilniaus g. 16 namu archeologai rado lobį – senovinių monetų. Miestiečiams smalsu, koks likimas laukia radinių.

„Štai pirmieji lobiai – senovinės monetos. Tikiuosi jos bus išsaugotos ir vėliau galėsime pamatyti, ką slėpė Vilniaus gatvės grindinys“, – keliais užfiksuotais vaizdais, užfiksuotais Vilniaus gatvėje, pasidalijo kaunietis Sergejus.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, koks yra tas pirmasis radinys. Paaiškėjo, kad Kauno arkikatedros prieigose rastos XVII a. monetos. Tiesa, jų nėra daug.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Tai Jono Kazimiero šilingai, viena kita buvo ir carinių laikų. Archeologai mini, kad šios monetos tuo metu buvo labiausiai kaldinamos ir jų pagaminta buvo labai daug. Šiai dienai yra užfiksuota vieta, kur rastos monetos, jos bus aprašomos ir pagal tai parengtos ataskaitos bei atiduotos į Kauno miesto muziejų. Rastos pavienės monetos, tačiau kiek jų tiksliai, dabar negaliu pasakyti. Tai paaiškės po ataskaitos“, – komentavo Kultūros paveldo departamento vyr. specialistė Asta Nauresckaitė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kol kas dar nėra žinoma, ar archeologai kasinės tik tame gylyje, kuriame rado monetas, ar tyrinėjimų horizontas bus plečiamas. Visgi, neatmetama, kad prieš pradedant didžiuosius rekonstrukcijos darbus, istorikai atras dar daugiau lobių.

Kaip skelbia muziejus, rastam lobiui priskirti 62 daiktai, pagrindinė jo dalis – 58 monetos ir du sidabro lydiniai.

Muziejaus numizmatas Eduardas Remecas sakė, kad pagal rastas monetas lobio paslėpimo laiką būtų galima sieti su 1390 metų vasarą vykusiu Vilniaus puolimu.

Lobio vertė tuo metu galėjo siekti apie 120–130 grašių.

„Tuo laiku ši suma buvo didelė. Vien už du rastus pusrublius galima buvo įsigyti kuklų žirgą arba tris jaučius, už vieną denarą – vištą, 60 kiaušinių kainavo apie du grašius, avies kailiniai – 12–15 grašių, 1000 plytų – 25 grašius“, – pranešime teigė E. Remecas.

„Greičiausiai paslėptas lobis galėjo priklausyti pasiturinčiam, o galbūt ir kilmingam asmeniui“, – svarstė jis.

Radinys aptiktas Vilniaus rajone, netoli Raišių, tad ir pavadinimas jam suteiktas pagal geografinę nuorodą – Raišių lobis.

Tiriant Raišių lobio radimo vietą aptikti 62 vienam komplektui priskirtini daiktai, datuojami XIV amžiaus pabaiga.

Muziejaus nuotr.

Tarp monetų – du Prahos grašiai, kaldinti valdant Jonui I Liuksemburgiečiui (1310–1346), šeši Karolio I (IV) (1346–1378), devyni Vaclovo IV (1378–1419), viena neidentifikuoto valdovo Prahos grašio klastotė.

Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) denarų – 40 kaldinti valdant Jogailai (1377–1392), beveik visos monetos – apie 1388–1390 metus. Trys monetos yra ankstyvesnės, tai – portretinė moneta, datuojama apie 1386–1387 metus, ir dvi monetos su neskaitomu įrašu bei liūtu, greičiausiai nukaldintos apie 1377–1386 metus, kai Jogaila dar nebuvo išrinktas Lenkijos karaliumi.

Tuo laiku ši suma buvo didelė. Vien už du rastus pusrublius galima buvo įsigyti kuklų žirgą arba tris jaučius.

Be monetų lobyje yra du XIV amžiaus 4 ketvirčio LDK pusės rublio tribriauniai lydiniai (poltinos), sidabro lydinio fragmentas ir XIV amžiaus sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi.

Vertingiausia dalis – monetos

Lobį tyrinėję muziejaus numizmatai vertingiausia jo dalimi laiko būtent monetas ir sako, kad visų Lietuvoje rastų lobių kontekste jis išsiskiria pirmą kartą aptiktais radiniais.

„Pirmiausia, šiame lobyje pirmą kartą Lietuvoje rasti Jono I Liuksemburgiečio Prahos grašiai, o svarbiausia – penki apkarpyti Prahos grašiai. Tai reiškia, kad jie buvo priderinti prie vietos pinigų sistemos. Pirmą kartą lobyje rastos Jogailos monetos su liūtu, kaldintos iki jam tampant Lenkijos karaliumi – iki tol visos šios žinomos monetos rastos ne lobiuose. Na, ir būtina pažymėti, kad didžiąją dalį lobio sudaro būtent LDK laikų Jogailos valdymo metu kaldintos monetos“, – sakė E. Remecas.

Monetos aptiktos ne vienoje krūvoje, o plačiai išskaidytos žemėje dėl toje vietoje vykdytų įvairių žemės darbų.

Pilietiškai pasielgusio ir apie monetų lobį pranešusio asmens, taip pat geranoriškų žemės sklypų, kuriuose rastos vertybės, savininkų bei operatyvių Kultūros paveldo departamento specialistų, Archeologijos centro ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų pastangomis pirmą kartą Lietuvos numizmatikos istorijoje atlikti tokio masto archeologiniai tyrimai lobio radimvietėje.

„Per beveik mėnesį trukusius archeologinius tyrimus ekspedicijos komanda nuodugniai ištyrė 234 kv. m plotą ir kruopščiai išžvalgė net 5370 kv. m dydžio teritoriją. Būtent archeologiniai tyrimai leido nustatyti, kad visi radiniai yra ne paskiri, o vieno ir to paties lobio dalis“, – teigė muziejaus archeologas Povilas Blaževičius.

Muziejaus nuotr.

„Teritorijoje taip pat aptikta nemažai tuo pačiu laikotarpiu datuojamų buitinės keramikos šukių, molio tinko fragmentų, du geležiniai peiliukai ir keletas kitų smulkių pamestų arba išmestų dirbinių“, – sakė jis.

Muziejininkai svarsto, kad lobis gali būti ne visas – greičiausiai dirvą, kurioje jis rastas, ilgą laiką arę žemdirbiai dalį dirbinių jau bus radę anksčiau, bet kadangi smulkias monetas sunku pastebėti, nemaža dalis jų žemėje išliko nepastebėtos iki šiol.

Muziejininkų teigimu, galima drąsiai teigti, kad tai išskirtinės sudėties ir vienas įdomiausių XIV amžiaus pabaigos lobių, rastų Lietuvoje.

Su Raišių lobiu iki rugpjūčio 1 dienos lankytojai galės susipažinti Istorijų namuose Vilniuje. Vėliau radinių laukia detalesni tyrimai, tvarkymas ir restauravimas bei medžiagos publikavimas.

Lemtingas atsitiktinumas

Tyrimų vadovas, archeologas Algirdas Žalnierius pasakoja, kad aplinkybės, kuriomis surastas lobis, buvo paprastos, bet lemiamos: "Kasant trečią perkasą, buvo valomos jos sienelės ir tuo metu iš jų pradėjo byrėti pinigėliai. Galima sakyti, kad lobį pavyko surasti atsitiktinai. Jei lobis būtų užkastas keletu centimetrų toliau, jo nebūtume aptikę."

Praeitais metais, rekonstruojant Laisvės alėją, buvo rastos 350 puodynėje užkastos Žygimanto Augusto laikų monetos. Pasak A.Žalnieriaus, šiuos lobius skiria daugiau nei šimtas metų – Laisvės alėjoje rastas lobis mena XVI a., o Santakoje – dar ankstesnį.

Tą akimirką, pastebėjus pirmąją monetą smėlyje, širdis tikrai suvirpa. Tai lyg žvejui ištraukti didžiulę žuvį.

"Šis lobis priskiriamas XV a. pradžiai. Lobį sudaro Vytauto denarai bei Prahos grašiai. Vytauto denarai kaldinti iki Vytauto mirties (1430 m.), o Prahos grašiai kaldinti Čekijos karaliaus Vaclovo IV valdymo metais (1378–1419 m.). Iš viso rasti 52 Vytauto Didžiojo denarai bei 19 Prahos grašių. Numizmatai Prahos grašius prilygina dabartiniams Amerikos doleriams – Prahos grašiais atsiskaityti buvo galima didžiojoje dalyje Europos", – pasakojo archeologas.

Spėjama, kad iš Prahos grašių buvo kaldinami Vytauto denarai. Kauno santakoje surasti grašiai vėlyvi – lengvesni ir ne tokio gryno sidabro kaip ankstesni jų pirmtakai.

Radinių sąskaita

Santakoje lobį surado Metalo ieškiklių naudotojų klubo (MINK) narys Eugenijus Laursas.

Pasak archeologo A.Žalnieriaus, klubo nariai net keletą kartų per dieną atvažiuoja pagelbėti archeologams. "Esu ypač dėkingas lobį radusiam Eugenijui Laursui bei Markui Tokarevui, kuris monetas valė ir konservavo. Bendradarbiaujame jau kelerius metus, per visą laiką nebuvo jokių priekaištų, žmonės geranoriškai aukoja savo laiką ir prisideda prie paieškų. Jų dėka, tyrimų metu, be lobio, taip pat pavyko aptikti apie šimtą kitų metalinių dirbinių", – pasakojo jis.

D.Balčiūnas (iš kairės), J.Laurs ir A.Žalnierius pasakoja, kad radus lobį užplūsta ypatingi jausmai.

MINK narys E.Laursas teigė, kad radus lobį užplūsta daugybė jausmų ir visi jie yra teigiami.

"Tą akimirką, pastebėjus pirmąją monetą smėlyje, širdis tikrai suvirpa. Tai lyg žvejui ištraukti didžiulę žuvį – mylimam hobiui paaukoto laiko įprasminimas. Nuostabus jausmas, pirmą kartą pakėlus radinį, žinoti, kad nuo to laiko, kai kažkas jį pametė arba paslėpė, esi pirmasis žmogus jį laikantis rankoje. Be to, jautiesi reikalingas tiek klubui, tiek archeologams, tiek visiems žmonėms, nes praėjus kuriam laikui lobis atsidurs muziejaus ekspozicijoje, kur jį galės apžiūrėti visi norintys", – pasakojo E.Laursas.

Jo teigimu, šis rastas lobis jam yra ne pirmas: "Esu prisidėjęs prie Laisvės alėjoje rasto lobio surinkimo, tad galima teigti, jog esu radęs pusantro lobio."

Ypatinga vertė

Archeologo A.Žalnieriaus teigimu, profesionalių tyrinėjimų metu lobiai dažniausiai yra aptinkami atsitiktinai, vykdant kokius nors žemės judinimo darbus: "Pavienių pinigų, ypač atsiradus metalo ieškikliams, pavyksta aptikti gan daug, tačiau tokį lobį mano komandai pavyko aptikti pirmą kartą."

Kas yra lobis, kiekvienas suvokia individualiai. Archeologas tvirtina, kad niekada neturėjo didelio potraukio numizmatikai, tačiau monetų lobiai, palyginti su kitais radiniais, turi didesnę rezonansinę vertę, ko negalima pasakyti, pavyzdžiui, apie surastą didelę sankaupą senovinių koklių, kurių istorinė vertė gali būti net didesnė.

Pasak A.Žalnieriaus, monetų teigiama savybė ta, kad remiantis jų kaldinimo metais, galima nustatyti kultūrinio sluoksnio ankstyviausią datavimą, tačiau aklai pasitikėti monetomis nereikėtų, nes jos galėjo būti pamestos daug vėlyvesniais, nei kaldinimo, laikais.

Lobį priėmę Kauno miesto muziejaus atstovai džiaugėsi naujais eksponatais ir ketina juos pristatyti visuomenei.

"Tai pirmasis tokios vertės lobis, atkeliavęs į muziejaus fondus. Mūsų pareiga ne tik užtikrinti tinkamas saugojimo sąlygas, kad lobis išliktų nepakitusios būklės, bet ir garantuoti šios muziejinės vertybės prieinamumą visuomenei. Šiuo metu vykdomi lobio skaitmeninimo darbai ir netrukus parengta informacija bus visiems prieinama LIMIS sistemoje. Be abejo, ateityje, lobis bus eksponuojamas ir muziejaus ekspozicinėse erdvėse", – teigia Kauno miesto muziejaus vyr. fondų saugotoja Jurgita Adomaitienė.

Svarbiausias Lietuvoje

Pasak Taikomosios dailės skyriaus rinkinių saugotojos Ritos Kišonienės, muziejuje šiuo metu saugoma daugiau jei dvi dešimtys lobių. Keturis jų sudaro ne tik monetos, bet ir brangiųjų metalų dirbiniai.

"Muziejaus pareiga – išsaugoti lobius ateities kartoms, svarbu, kad jie išliktų nepakitusios būklės. Tad mūsų saugyklose visomis išgalėmis stengiamės juos apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Tiesa, ypatingų parodų metu lobiai būna atveriami ir lankytojams", – pasakojo ji.

Vertingiausias iš saugomųjų muziejuje – Nasvytalių lobis. Tai svarbiausias istoriniu ir materialiniu požiūriu Lietuvoje aptiktas radinys. 1926 m. Nasvytalių kaime, Šilalės rajone, šį aukso lobį beardamas žemę aptiko ūkininkas Juozas Radžius. Dalį radinio iš šio nupirko kunigas A.Mylimas. Pradėjus sklisti kalboms apie radybas, įvykį ėmė tirti policija.

Muziejus iš kunigo įsigijo 228 auksines monetas, 2 auksinius žiedus su brangakmeniais, sidabro šaukštų, puošnaus kaklo papuošalo dalis. Lėšų visam lobiui įsigyti neužteko, tad 70 aukso monetų buvo grąžintos.

Jeigu apie visą laikmetį spręsime pagal vieną lobį, nematysime viso vaizdo. Kuo daugiau randame lobių, tuo geriau galime suprasti šalies prekybos ryšių istoriją.

"Šis lobis daugybę metų visuomenei buvo uždaras, nes neturėjome aukso demonstracijai reikalingų sąlygų, – pasakojo M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus vadovas Ignas Narbutas, –  Prieš kelerius metus dalį jo jau eksponavome jubiliejinėje parodoje, o praėjusią žiemą keletą eksponatų paskolinome Šilalėje rengtai vienos dienos ekspozicijai. Lobis buvo aptiktas būtent čia, tad miestelio žmonėms suteikėme galimybę jį pamatyti."

Unikalus radinys

Manoma, kad lobis galėjo būti užkastas XVII–XVIII a. Anot specialisto, auksinės šio lobio monetos yra gana unikalios, kadangi daugelis jų Lietuvoje buvo aptiktos pirmą kartą. Kolekciją sudaro daugiausia dukatai, 1497–1662 m. kaldinti Olandijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Italijoje, Austrijoje, Čekijoje, tarp jų – ir rečiau Lietuvoje pasitaikantys Osmanų imperijos pinigai.

"Auksinių monetų lobiai, net ir kalbant platesniu mastu, nėra dažnai randami, – atkreipė dėmesį I.Narbutas. – Nors atsiradus metalo ieškikliams, istorinių vertybių aptinkama vis daugiau, tai dažniausiai būna sidabro monetos."

Įdomūs ir lobį sudarantys sidabriniai šaukštai bei juvelyriniai dirbiniai. Pasak R.Kišonienės, ant kai kurių šaukštų išgraviruoti keturi giminių herbai byloja, kad jie priklausė itin aukšto luomo žmonėms. "Aptikti Pobogo, Ravič (Rava), Šeligos ir Liubičo herbai. Vis dėlto, juos naudojusios giminės labai plačios, tad sunku liniją nuvesti iki konkrečių asmenų", – pasakojo ji.

Lobyje buvusių šaukštų formos skirtingos, jie priklausė ne vienam asmeniui. "Du pažymėti auksakalio ženklais, kurie kol kas neišaiškinti. Galbūt ateityje daugiau faktų sužinoti padės palyginimo metodai", – vylėsi specialistė.

Tarp muziejuje Kaune saugomo Nasvytalių lobio objektų – auksiniai žiedai, sidabriniai šaukštai, kaklo papuošalas.

Pradėjusi tyrinėti lobį, R.Kišonienė rado informacijos, kad panašiai dekoruotas šaukštas saugomas ir Nacionaliniame Gdansko muziejuje, o Nasvytalių lobio šaukštus primenančių formų stalo įrankiai laikomi Karališkojoje Vavelio pilyje Krokuvoje, taip pat Sankt Peterburgo Valstybiniame Ermitaže.

"Reikėtų daugiau pasidomėti buvusiais juvelyrikos meno centrais dabartiniuose Gdansko ir Vroclavo miestuose. Juk į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijas meistrai daugiausia atvykdavo iš vokiškų – Augsburgo, Hamburgo, Niurnbergo ar Liubeko miestų", – pastebėjo istorikė.

Vieną renesanso stiliaus lobio žiedą puošia safyras, o kitą – dūminis kvarcas. "Anksčiau manyta, kad tai – deimantas, kadangi akmuo apskaldytas netaisyklingai ir sukelia deimanto žibėjimo įspūdį. Šalia rastos ir penkios kaklo papuošalo dalys, puoštos puošniomis granato ir stiklo akutėmis. Tiesa, likusios tik keletas jų, kitos buvo grubiai išlupinėtos", – atradimais dalijosi pašbekovė.

Nasvytalių lobio kilmė nėra aiški, todėl jo radybos paskatino įvairias legendas. Pavyzdžiui, kad tai – iš Lietuvos besitraukusio švedų kariuomenės vado nuosavybė. Tačiau tikrosios tiesos, anot I.Narbuto, niekas nesužinos. "Tuo metu Lietuvoje buvo neramūs laikai. Monetas karo veiksmų metu galėjo užkasti ir švedai, ir kas nors, besislapstęs nuo jų, – svarstė numizmatikos ekspertas. – Kiekvienas lobis yra paslaptis, juk jis ir buvo paslėptas, kad niekas nerastų. Kai šeimininkas žuvo arba tiesiog nebegalėjo grįžti pasiimti savo nuosavybės, tikroji jo istorija išnyko visiems laikams."

Vis dėlto, pasak specialisto, nors ir paslaptingas, lobis gali daug papasakoti apie to meto Lietuvos politinę ir ekonominę situaciją. "Mums, numizmatams, jis pirmiausia atskleidžia, kokios monetos tuo metu cirkuliavo šalyje. Iš tikrųjų, XVI–XVIII a. Lietuvoje vyko itin intensyvus bendravimas su visa Europa. Čia lankydavosi marga publika – italai, prancūzai, švedai, olandai", – sakė jis.

"Lobis kaip vienetas yra vertingesnis nei paskyros monetėlės", – pabrėžia dr. I.Narbutas.

Pražūtinga savivalė

Nors ir ne toks vertingas, tačiau itin reikšmingas, anot I.Narbuto, ir neseniai Laisvės alėjoje rastas lobis. "Tai didžiausias per pastaruosius 30 metų Kaune aptiktas lobis. Jį sudaro net 749 sidabro monetos. Nuo 1995 m., kai Kaune rastas benediktinių lobis, ilgą laiką nieko panašaus nebuvo užfiksuota", – pastebėjo istorikas, primindamas, kad pastarojo istorija nėra laiminga: apie radybas nebuvo pranešta, todėl dalis vertybių prarasta.

"Tik spaudoje pasirodžius pranešimui, apie įvykį sužinojo muziejininkai. Pranešta policijai, tačiau dalis lobio jau buvo išdalyta. Muziejų pasiekė tik aštuoni dukatai ir keturios Žygimanto Augusto laikų sidabrinės monetos", – apgailestavo I.Narbutas.

"Lobis, visų pirma, yra mūsų istorinis paveldas, turintis didelę reikšmę įvairių sričių mokslininkams. Deja, juodieji archeologai ir įvairaus plauko mėgėjai neretai susigundo galimybe radinį pasilikti sau, pradeda jį pardavinėti. Vis dėlto, lobis kaip vienetas yra vertingesnis nei paskyros monetėlės, todėl iš tokios veiklos radėjui naudos mažai, o visuomenei žala didelė", – apie nedalomo lobio vertę sakė jis.

Pasak pašnekovo, žvelgiant į tarpukario dokumentus, matyti, kad anuomet žmonės buvo itin sąmoningi ir suinteresuoti išsaugoti mūsų istoriją. "Nasvytalių lobis taip pat buvo surinktas tik pilietiškų asmenų dėka", – atskleidė I.Narbutas.

Specialistas priminė – Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas įtvirtina, kad už rastą istorinę ar kultūrinę vertę turintį lobį yra numatytas atlygis. 100 proc. – jeigu radinys aptiktas savose valdose, 25 proc. – jeigu jis rastas kitoje vietoje atsitiktinai arba su savininko leidimu ieškoti.

"Lietuvos įstatymai garantuoja, kad teisėtiems radėjams bus atitinkamai atlyginta, todėl radus lobį nereikia bijoti kreiptis į specialistus", – skatino I.Narbutas.

Vasarą aptiktas Laisvės alėjos lobis kelis mėnesius buvo kruopščiai valomas, kadangi sidabro monetas stipriai paveikė aplinka. Vis dėlto, jau nuo kovo 1-osios jis bus pristatytas visuomenei.

Prieš eksponavimą Laisvės alėjoje rastos monetos buvo kruopščiai nuvalytos ir ištirtos.

"Nasvytalių lobio atsiradimo istorija nėra aiški, o Laisvės alėjos radinį galima susieti su XVI a. mieste siautėjusiu maru. Įmanoma beveik tiksliai nuspėti, kada jis buvo užkastas, kadangi radinyje labai daug vieno laikotarpio monetų, – daugiausia 1556–1566 m.", – pasakojo I.Narbutas.

Pasak specialisto, lobio savininkas jį tikriausiai užkasė bėgdamas iš miesto: anuomet dabartinė Laisvės alėjos teritorija priklausė užmiesčiui. "Pinigus užkasęs asmuo greičiausiai buvo smulkus to meto verslininkas. Monetų vertė sudaro apie 250 grašių. Palyginimui, karvė tais laikais kainavo apie 120–160 grašių. Tad materialios vertės lobyje nedaug, tačiau labai svarbus jo istorinis kontekstas", – intrigavo I.Narbutas.

Pradingę amžiams

Pasak pašnekovo, lobis rodo, kad XVI a. buvo daug prekiaujama su Lenkijos valdoma Prūsija, Vokietijos pasienio kraštais. "Aptiktos svetimų kraštų monetos kaldintos daugiausia mažose miestų-valstybių kalyklose: Gdansko, Elbingo, Brandenburgo-Krosnos. Tai atskleidžia pagrindinius to meto miesto prekybos kelius. O, pavyzdžiui, Vytauto laikų lobiuose matomos Čekijos, Moldavijos monetos", – vardijo istorikas.

Vis dėlto, I.Narbuto teigimu, kiekvienas lobis yra daugiau mažiau atsitiktinis. "Juk vienas tuo metu gyvenęs žmogus galėjo prekiauti su Lenkija, o kitas – su Vokietija. Jeigu apie visą laikmetį spręsime pagal vieną lobį, nematysime viso vaizdo. Kuo daugiau randame lobių, tuo geriau galime suprasti šalies prekybos ryšių istoriją", – pabrėžė pašnekovas.

Tai didžiausias per pastaruosius 30 metų Kaune aptiktas lobis. Jį sudaro net 749 sidabro monetos.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fonduose saugoma įdomių ir reikšmingų lobių, tačiau ilgą laiką tiesiog nebuvo sąlygų jiems pristatyti. Vis dėlto, šiuo metu muziejus rengiasi naujai ekspozicijai, tad dalis lobių bus atverti visuomenei.

I.Narbutas atkreipė dėmesį, kad lobiai mūsų šalies muziejuose pradėti kaupti tik tarpukariu. Rusijos imperijos valdymo laikais daugybė Lietuvos teritorijoje rastų lobių buvo išvežti į Rusiją ir šiandien mūsų tyrėjams nepasiekiami. "Rusų muziejininkai pasakojo, kad revoliucijos metais varinės Lietuvos lobių monetos buvo konfiskuotos ir sulydytos šaudmenų gamybai", – atskleidė I.Narbutas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui į Maskvą buvo išvežti ne mažiau kaip 47 Vilniaus senienų muziejuje saugoti lobiai. "Išlikusi Lietuvoje rastų lobių dalis veikiausiai stovi kur nors užantspauduotose dėžėse, kurių niekas netyrinėja. Nors galime pasiekti Rusijos Imperatoriškosios archeologijos komisijos ataskaitas, informacijos jose nedaug. Todėl kiekvienas šiandien randamas lobis tyrinėtojams yra itin svarbus istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu", – pokalbį baigė jis.

Suradimo istorija

2018 m. birželio 25 d., vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, ties pastatu Laisvės al. 87, priešais įėjimą į Kauno valstybinį lėlių teatrą, liepų alėjoje atkastos 356 moliniame inde laikytos senovinės monetos. Beveik 500 metų senumo lobis buvo surastas 80–70 cm gylyje. Jau tą pačią dieną, sustojus rekonstrukcijos darbams, buvo iškviestas archeologas Dainius Balčiūnas. Jis ir pradėjo pirminius lobio vietos archeologinius tyrimus. Pasinaudodamas metalo detektoriumi, archeologas iškastose žemėse surado dar 393 monetas bei puodyninio koklio šukes.

54 proc., sudaro smulkių nominalų monetos (denarai). Lobyje randama ir vidutinės vertės monetų: 1/2 grašio, grašiai, 2 grašiai ir 3 grašiai.

Lobis priklauso valakų reformos periodui. Šio XVI a. 6–8 deš. laikotarpio lobių Lietuvoje rasta apie 20, tačiau dauguma iš jų žinoma tik iš rašytinių šaltinių. Lietuvos muziejuose saugomi tik septynių lobių monetų kompleksai: Vilniaus, Miesteliškių, Telšių, Vanagų, Labardžių, Ūdrijos, Daugalionių II. Beveik visi kompleksai – nevisiškai išlikę lobiai. Tik Vanagų ir Labardžių lobiai pasižymi didesne monetų įvairove, būdinga Kaune rastajam lobiui, tačiau jam neprilygsta. Nė viename šių lobių tarp ankstyviausių monetų neužfiksuota lenkiškų Jogailos pusgrašių, kurių yra Kauno lobyje.

Laisvės alėjos lobis ypatingas tuo, kad jame dominuoja smulkiausio nominalo monetos. Dažniausiai randamuose šio laikotarpio lobiuose dominuoja 1/2 grašio nominalo monetos.

Retos monetos yra ir Žygimanto Senojo bei Žygimanto Augusto LDK grašiai. Taip pat lobis labai vertingas ir dėl didelio skaičiaus denarų bei jų datų įvairovės. Tam tikrų kaldinimo metų denarų buvo žinomos vos kelios monetos. Rastas lobis yra vertingas ir dėl retai Lietuvoje randamų kitų monetų: Elbingo–Gdansko denaro, Brandenburgo–Krosnos grašių. Iš to, kad lobyje nėra gausiai kaldintų 1567, 1569 ir 1570 m. 2 denarų monetų, galima daryti išvadą, jog lobis buvo paslėptas apie 1567 metus.

Specialistai 749 monetų lobį pagal šių dienų rinkos kainą įvertino 40 650 eurų.

Kas? Laisvės alėjos lobio pristatymas visuomenei.

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? nuo kovo 2 d. iki birželio 30 d.

Kaip pranešė Gruzijos nacionalinė kultūros paveldo apsaugos agentūra, monetos buvo rastos medinėje dėžėje, paslėptoje po vienų iš citadelės patalpų grindimis.

Iš viso buvo aptikta per 270 monetų: valant jas paaiškėjo, kad bent trys yra Gruzijos monarchų laikų.

Remiantis agentūros informacija, ant vieno radinio yra užrašas: „Caraitė didžioji, šalies ir tikėjimo grožis, Tamar – Georgijaus dukra, mesijo garbintoja“.

Specialistai neatmeta galimybės, kad tarp monetų gali atsirasti ir anksčiau nežinomų egzempliorių.

Kaip žurnalistams sakė archeologų ekspedicijos vadovas Davidas Berikašvilis, lobyje taip pat buvo aptikta varinių luitų ir plokščių, skirtų pinigų išleidimui. Ekspertų nuomone, tai gali būti požymis, kad Samšvildėje galėjo būti monetų kalykla.

Moksliniai tyrimai tvirtovės griuvėsiuose vyksta nuo 2013 metų.

Pirmadienis Laisvės alėjoje dirbantiems bendrovių „Kauno tiltai“ ir „Autokausta“ darbininkams buvo neeilinis. Netoli savivaldybės ekskavatoriaus kaušu jie į paviršių iškėlė maždaug 500 metų senumo lobį. Viso puodynėje buvo 350 vienetų Žygimanto Augusto laikų monetų: dvidenarių, grašių, ketvirtokų. Nuvalius vieną jų pasimatė, kad ji išleista 1566 metais.

„Radinys rastas netoli R.Kalantos skvero. Dabar čia kloja vamzdynus, su kaušu užkabino ir į paviršių išvertė. Dabar sunku pasakyti, ar lobis buvo giliai. Čia ėjo miesto gynybinė siena, tad Soboro pusėje jau buvo užmiestis. Matyt, kažkas už miesto užkasė monetas geresniems laikams, tačiau kai paslėpė, taip liko iki mūsų laikų“, – sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Anot jo, puodynė, kurioje buvo senieji pinigai, jau buvo suskilusi, ne visą indą pavyko surasti. Tačiau S.Stoškus tikino, kad vietą dar apžiūrės archeologai.

„Kol kas iškvietėme policiją, informavome merą ir vicemerus. Vešime monetas tyrimams, nes reikia jas valyti, nustatyti tikslias datas. Vieną monetą nuvalius, matėsi 1566 metai, o tai jau šis tas“, – apie istorinį radinį toliau kalbėjo paveldo specialistas.

Jis tikino, kad pačios monetos išsilaikė labai gerai, kai kurios – sulipusios, tačiau nesudūlėjusios. „Jos lengvutės, prasto metalo. Nėra čia aukso, jos iš alavo padarytos, tačiau vis tiek smagu. Dėkojame statybininkams, kad mus informavo, pranešė ir nepasisavino. Pats radinys finansiškai nėra labai vertingas, bet istoriškai – labai įdomu“, – pridūrė S.Stoškus.

Jis tikino, kad KPD Kauno skyrius inicijuos radinių perdavimą muziejininkams ir tyrimams bei sieks, kad lobio radėjai būtų deramai apdovanoti.

Laisvės alėjos rekonstrukciją vykdančios AB „Kauno tiltai“ Gatvių tiesimo aikštelės vadovė Jolanta Varkalienė portalui kauno.diena.lt sakė:

„Bendrovė „Kauno tiltai“ darbuotojai pirmadienį apie 11.30 val. Laisvės alėjoje, vykdydami elektros tinklų klojimo darbus, tranšėjose aptiko lobį. Priešais Kauno valstybinį lėlių teatrą greta augančios liepų alėjos, maždaug 80-90 cm gylyje ekskavatoriumi atkasta apie 350 monetų (iš jų 217 vnt. mažos ir 137 vnt. didelės) bei penki buvusio indo fragmentai (panašu į molinę puodynę). Nors monetos oksidavęsi, tačiau atrodo tvirtos. Netikėta, bet labai džiugu, jog AB „Kauno tiltai“ darbuotojai, dirbdami įprastą darbą savo radiniu papildys Lietuvos istoriją. Tikimės, kad radinys pateks į muziejų ir taps visiems matomas“.

Antradienį Kauno policija taip pat informavo apie vakar gautą pranešimą dėl rasto lobio. Pasak pareigūnų, monetos ir ąsočio dalys artimiausiu metu bus perduotos Kultūros paveldo departamento atstovams ir vėliau radinys bus perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui.

Klaipėdos rajone trijų vaikų tėvas, tvarkydamas prie namų esantį sodą, po slyva rado paslėptą lobį. Skaičiuojama, kad maišelyje galėjo būti paslėpta apie 36 tūkst. eurų.

Grąžino savininkui

Dainius Bagdonavičius nelietė svetimų pinigų, o pasielgė priešingai – įspūdingo dydžio grynųjų maišą atidavė tame pačiame Girininkų kaime gyvenančiam senoliui, kuris, kaip paaiškėjo, ir buvo tikrasis šio lobio savininkas.

"Aš šį žmogų pažinojau, bet nebuvau tiesiogiai su juo bendravęs. Jis keistuolis, 84 metų. Su niekuo nebendravo, kaimynų į savo butą neįsileisdavo. Negėrė, nerūkė, šeimos neturėjo. Va ir sukaupė tiek pinigų. Tai viso jo gyvenimo santaupos", – pasakojo 43 metų D.Bagdonavičius.

Begenėdamas sodą, vyras atkreipė dėmesį, kad iš po žemių kyšo keistas maišelis. Pakrapštęs ir atvėręs jo turinį, žmogus išvydo pinigų krūvą.

"Eurai supakuoti krūvelėmis, litų ir vadinamųjų vagnorkių net buvo. Pirmiausia tai pamačiau piniginę, ji jau buvo apgraužta graužikų. Šalia gulėjo metalinė dėžutė, kurioje buvo kita dalis pinigų. Tačiau kai išvydau, kad maišelyje yra asmens dokumentai, banko išrašai apie išgrynintas pinigų sumas, ėjau kviesti liudininkus", – sakė vyras.

Pirmiausia žmogus nuskubėjo į namus, kur buvo žmona. Trumpai teištaręs, kad rado lobį, vyras griebė mobilųjį telefoną.

"Žmona nepatikėjo, sakė, kad meluoju. Paskambinau seniūnaičiui, kviečiau liudininkus, tik tuomet atvėrėme ir apžiūrėjome, kas ten per lobis", – kalbėjo vyriškis.

Užkasė ir pamiršo

Paaiškėjo, kad maišelyje būta vietos gyventojo Vytauto L. dokumentai ir pinigai.

"Maišelyje buvo ir limonado nugertas butelis, dar du mažesni buteliukai. Buvo ir latviško balzamo butelis. Dar nusistebėjau", – šypsojosi D.Bagdonavičius.

Pravėrus piniginę, iš jos iškrito sušlapę eurai. Dalis pinigų taip pat buvo apgadinti graužikų.

Atvykus policijai, buvo suskubta ieškoti tikrojo pinigų šeimininko.

Paaiškėjo, kad senolis jau sunkiai besiorientuoja, kenčia dėl atminties stokos.

"Bet jį matydavo žmonės vaikščiojantį po kaimą. Vis žvalgydavosi svetimuose soduose. Kaip paaiškėjo, jis jau rudenį pinigų pasigedo. Gal užkasė ir pamiršo kur. Ieškojo net su policija, bet nerado", – svarstė D.Bagdonavičius.

Esą senolis šalindavosi svetimų. Jei kelyje sustodavo pakeleivingas automobilis ir žmogus pasisiūlydavo pavėžėti pensininką, šis mesdavosi toliau nuo kelio per laukus.

"Tad niekas ir nežinojo, kad jis tokius pinigus gali turėti. Žmogus gyveno keturių butų name, šeimos neturėjo, nieko sau nepirkdavo. Turėjo miško ir žemės. Tad tris kilometrus iki miško pėstute eidavo, net autobusu nevažinėjo. Tačiau jo miškas, pasak žmonių, į parką panašus. Nė šapelio, nė vienos šakos ar sausuolio nuvirtusio", – apie kaimo keistuolį pasakojo vyras.

Padėkojo už radybas

Vos pasklidus kalbai, kad Girininkuose aptiktas lobis, kaimas sujudo domėtis intriguojama istorija.

"Kaimas mane kvailiu vadina. Oi, kiek visko prisiklausiau. Kam esą aš tuos pinigus atidaviau. Na, pasakysiu: būtų buvęs koks tūkstantis eurų, gal būčiau paėmęs. Bet kai tokia suma, aišku, kad tai viso gyvenimo santaupos. Man sąžinė neleidžia kitaip pasielgti", – atviravo vyras.

Užvakar D.Bagdonavičių aplankė ir senolio globėjai. Giminaičiai padėkojo sąžiningam žmogui už grąžintus pinigus.

"Atvežė saldainių vaikams ir šiek tiek dovanų. Kokią sumą, nepasakysiu. Padėkojo žmonės", – tikino D.Bagdonavičius.

Kol kas senolio artimieji vis dar džiovina grynųjų kupiūras ir tikisi, kad jas sutiks priimti bankas. Tuomet vadinamojo lobio suma gali dar ir išaugti.