Klaipėdos policijos interneto svetainėje rastų daiktų skiltyje iš viso yra 34 rasti dviračiai ir vienas dviračio rėmas. Vien šiais metais ši „kolekcija“ buvo papildyta 16 bešeimininkių dviračių.

Saugykloje yra dar 2020 m. patekęs dviratis, kurio savininkas iki šiol neatsiėmė.

Policijos tinklalapyje tarp rastų daiktų yra telefonų, kuprinių, net vaikų vežimėlių, lagaminų ir daug kitų daiktų. Buvo atvejis, kai žmonės atvežė ant kelio rastą televizorių su visa dėže.

Buvo atvejis, kai žmonės atvežė ant kelio rastą televizorių su visa dėže.

Pareigūnams šiuos pamestus ar paliktus bešeimininkius daiktus atgabena sąžiningi miestiečiai.

„Rasti daiktai todėl ir vadinami rastais, nes juos kas nors randa ir atneša į policijos komisariatą. Pasitaiko, jog ir policijos pareigūnai, patruliuodami mieste, pastebi be priežiūros paliktą dviratį ar kitą daiktą ir atveža į komisariatą. Tokie daiktai yra užregistruojami, apie juos paskelbiama mūsų tinklalapyje, kartais ir socialiniuose tinkluose“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.

Policija pataria ženklinti savo turtą, taip jį bus lengviau atpažinti įvykus nelaimei.

„Visada rekomenduojame policijoje paženklinti savo turtą, dviračiai ne išimtis – kiekviena apsaugos priemonė yra svarbi ir gali padėti apsaugoti žmonių nuosavybę“, – aiškino A. Grauslienė.

Pareigūnai pastebi, kad ypač daug daiktų randama po didžiųjų miesto švenčių.

Šeštadienį Vilniuje dingo 15 metų jaunuolis. Žinia apie nelaime savo feisbuko paskyroje pasidalino dingusio jaunuolio mama.

Moteris prašė pagalbos suteikti bet kokios informacijos apie dingusį sūnų ir pasidalino vietomis, kuriose paskutinį kartą matytas paauglys.

Vaikinas buvo apsirengęs tamsiai mėlyna striuke, juodomis kelnėmis ir mėlynais batais. Su savimi turėjo chaki (tamsiai žalios) spalvos kuprinę.

Paskutinėmis žiniomis paauglys 16.10 val. išlipo iš 4 troleibuso Kražių stotelėje ir nuėjo link upės pusės.

Po 16.15 val. buvo prie Operos ir baleto teatro stotelės.

Sekmadienį rasta jo striukė ir žalia kuprinė po Žirmūnų tiltu iš Antakalnio pusės.

Vaikino dėvėtas megztinis buvo storais horizontaliais dryžiais žalia ir tamsiai mėlyna spalva.

15-mečio mama prašo visuomenės pagalbos padėti šukuoti pakrantę po Žirmūnų tiltu Vileišio gatvėje.

Mačiusius jaunuolį ar žinančius papildomos informacijos prašoma nedelsiant skambinti nr.: +37061216174

Pasak portalo Delfi.lt, apie 17.23 val. paieškos vandenyje nutrauktos.

Rugpjūčio 4-osios rytą, apie 9.47 val., Bendrasis pagalbos centras užregistravo pranešimą, kad Gervių g., ant ežero kranto, rasti žmogaus daiktai – dviratis ir rankšluostis.

Kadangi aplink daiktų savininko nesimatė, kilo įtarimų, kad jis galėjo maudytis ir nuskęsti.

Į įvykio vietą nedelsiant išsiųsti ugniagesių gelbėtojų narai, policijos pareigūnai.

Pirminės žvalgybos metu žmogaus nesimatė nei ant kranto, nei vandenyje. Nuspręsta patikrinti vaizdo kameras, kurios filmuoja šią vietą. Ir po to spręsti dėl tolimesnių veiksmų.

Policijos pareigūnams peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, nieko įtartino nepastebėta. Tačiau, įvertinus, kad veiksmas galėjo vykti ir tamsiuoju paros metu,  ugniagesių gelbėtojų narai dar dėl viso pikto išžvalgė ir ežero dugną šioje vietoje. Rezultatas buvo toks pats.

Galiausiai išsiskirstyta, konstatavus, kad buvo surengta treniruotė, padedanti tobulinti profesinius įgūdžius. Ir, žinoma, su palengvėjimu, kad neteko konstatuoti dar vienos tragedijos. 

Ką reiškia simboliai?

Nuotraukų albumo rusiškas užrašas skelbė, kad tai sovietinių laikų karinės tarnybos atminimui skirtos nuotraukos.

Tačiau tarp jų praeivis matė ir asmenines kažkokio klaipėdiečio nuotraukas.

Daiktai rasti Vilties gatvėje. Čia pat, už kelių žingsnių, yra įsikūrusi Lietuvos jūrininkų sąjunga.

Šios įstaigos darbuotoja, sulaukusi žurnalistų skambučio, paėmė paliktą asmeninių nuotraukų albumą, kad jis nesivoliotų po medžiu.

Tačiau sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas aiškino, kad jokiu būdu netars nė žodžio žurnalistams dėl radinio po įstaigos langais.

"Čia visai ne prie mūsų, gal prie prokuratūros norėjo palikti. Ne, aš nekomentuosiu, čia ne jūrininko albumas, jis su mumis nesusijęs. Ir iš viso – man baigėsi renginys, dabar aš į kitą susitikimą skubu", – keisto susierzinimo dėl klausimo nesugebėjo paslėpti A.Kaupas.

Jūrininkų sąjungos būstinė yra įsikūrusi Vilties g. 6 name, Klaipėdos apygardos prokuratūra – Vilties g. 12 name.

Prokuratūros atstovė spaudai Viktorija Raštutytė aiškino, kad, jei praeiviui kilo klausimų dėl radinio turinio, jis turėtų kviesti policiją.

Vytautas Čepas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reiškia emocijas

Paklaustas, ką kažkoks pilietis mėgino pasakyti tokiu savo poelgiu, psichologas, uostamiesčio politinis bei visuomenės veikėjas Vytautas Čepas pirmiausia paklausė, ar degtinės butelis rastas pilnas?

"Tuščias? Tai vadinasi, vyras išgėrė ir taip išreiškė emocijas. Per du karo mėnesius šalį apėmė visiška psichozė. Tauta psichopatriavosi", – pastebėjo V.Čepas.

Vieni tokiu būdu atsikrato "dembelio" albumu, o kiti sudarinėja sąrašus – kas ką ne taip pasakė karo tema, ar iš viso dar nepasisakė.

Psichologas pastebėjo, kad, vykstant karui prieš Ukrainą, lietuviai ėmė jausti nerimą, baimę, tapo nervingi.

"Todėl žmonės nori save išreikšti, išsivaduoti, kad tą vidinę įtampą nuimtų. Žmonės taip pat nori jaustis ne pašaliniai, nė vienas nenori jaustis esąs paraštėse, o nori būti netoli epicentro. Vieni tokiu būdu atsikrato "dembelio" albumu, o kiti sudarinėja sąrašus – kas ką ne taip pasakė karo tema, ar iš viso dar nepasisakė", – pastebėjo V.Čepas.

Lietuviai, pasak jo, lyg ir turėtų būti rami tauta.

"Tačiau, lyginant su estais ar latviais, mes jau emocingesni. Viskas šiuo metu lengvai persismelkia emocijomis. Tai kyla vajus versti paminklus. Tai atsiranda tokių, kurie nurodinėja, kada smerkti kitus, o kada ne, kada susikabinti rankomis, o kada atsikabinti", – kalbėjo V.Čepas.

Stebina poelgiai

Emocijų pliūpsnių uostamiestyje šiuo metu apstu – visiškai neseniai kažkas kūju sudaužė sovietinių karių kapų vietoje esančią penkiakampę žvaigždę.

"Va, tai ir yra pavyzdys, kas dedasi su žmonių psichika. Po kurio laiko gal neliks to paminklo, tai kam daužyti, kai po nosimi vaizdo kameros? Bus dabar baudžiamoji byla. Labai aišku, kad sveikas protas nuo centro pasislinko į kraštutinę kairę ar dešinę – jokio nuosaikumo", – pastebėjo V.Čepas.

Psichologas visoje šioje situacijoje įžvelgė ir vieną grėsmę.

"Emocijos yra užkrečiamas dalykas. O kas geriausiai jas perduoda kitiems? Visokios isterinės asmenybės, kurias ištinka emociniai priepuoliai, apima neregėtas entuziazmas. Spėju, kad pusė Lietuvos yra užsikrėtusi visiškai nereikalingu entuziazmu. Aš tai pavadinčiau proginiu entuziazmu", – kalbėjo V.Čepas.

Tai, kad sovietinių laikų reliktą – kariškų nuotraukų albumą, kažkas sugalvojo palikti viešoje vietoje, V.Čepo labai ir nenustebino.

"Tai tokia savotiška satisfakcija. Net ir paskutinis benamis nori būti kiečiausiu tarp savų. Mano galva, vyrukas išgėrė, gal net ir per daug, tada tėškė "dembelio" albumą palei gatvę. Na, gal ir originaliau pasielgta, nei terliojimas dažais paminklų ar tanko apklojimas Ukrainos vėliava. Niekaip nesuprantu tų lietuvių, jie galvoja, kad Ukrainos vėliava yra vyniojamasis popierius", – pečiais gūžčiojo psichologas.

Palieka parke ant suolelių

Daiktai atrandami įvairiose vietose – ant suolelių parkuose, autobusuose, net važiuojamosiose kelio dalyse ar dviračių takuose.

Kadangi uostamiestyje nebėra radinių biuro, daiktų saugotojų vaidmenį perėmė policijos pareigūnai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Andromedos Grauslienės teigimu, itin daug radinių policininkai sulaukdavo po įvairių masinių renginių, pavyzdžiui, po Jūros šventės, Džiazo festivalio, Joninių ir kitų miesto švenčių.

Nežinodami, ką su radiniais daryti, žmonės juos atiduodavo pareigūnams, nuveždavo komisariato budėtojams arba perduodavo pirmam pasitaikiusiam policijos ekipažui.

Informacija apie daiktus, išskyrus tuos, kuriais atskleidžiama asmens tapatybė, skelbiama Klaipėdos policijos internetinėje svetainėje klaipeda.policija.lrv.lt arba socialiniuose tinkluose.

Viduryje kelio – televizorius

Ne visų pamestų daiktų klaipėdiečiai pasigenda.

"Būna tokių daiktų, kurie veikiausiai yra bešeimininkiai. Kartais prie šiukšlių konteinerio žmonės palieka vaikišką vežimėlį ar vaikišką dviratuką, tikėdamiesi, kad kas nors juos pasiims. Neišmeta į tam skirtas atliekų surinkimo aikšteles. O kai kas pagalvoja, kad tai reikalingas, tik kažkieno užmirštas daiktas, ir atveža policijos pareigūnams. Kaip rodo mūsų patirtis, tokie daiktai kaip dviračiai atsiimami ypač retai. Taip pat turime labai daug telefonų", – tvirtino A.Grauslienė.

Radinių saugykloje – įvairiausi pamesti daiktai: automobilių arba namų raktai, paspirtukai, piniginės, dviračiai, telefonai, kuprinės, pramoginis pistoletas, kopėčios, kelioninis krepšys, fotografijai skirta įranga.

Vienas netikėčiausių radinių, pasak policijos atstovės, iš pažiūros naujas, dėžėje supakuotas televizorius.

"Kiek prisimenu, televizorių radome tiesiog viduryje kelio, galbūt kam nors iškrito. Važiuojamojoje kelio dalyje pamesti televizorių reikėtų ir sugebėti", – stebėjosi A.Grauslienė.

Dar vienas keistas radinys – ant dviračių tako papuošalų maišelis, kuriame daug žiedų, auskarų, segių, karolių ir kitų bižuterijos gaminių.

Duomenų viešinti nevalia

Savo daiktus pameta ne tik vyresni žmonės, bet ir jaunuoliai.

Pasak policijos komisariato atstovės, jaunimas kuprines palieka riedlenčių ar kitokiuose parkuose, autobusų stotelėse, mažesni vaikai kuprines, sportinę aprangą ir kitus daiktus pamiršta autobusuose.

Svarbiausi radiniai – tapatybės dokumentai, kurių viešinti socialiniuose tinkluose nevalia.

"Pasitaiko ir tapatybės dokumentų arba banko kortelių. Radus asmens tapatybės kortelę, nereikia kelti vaizdo su nuotrauka, vardu ir pavarde į socialinius tinklus. Asmens tapatybės dokumentas turi būti atneštas į Migracijos departamentą, kuris yra mūsų komisariate, pirmame aukšte. Mes pasirūpinsime, kad jis pasiektų šeimininką arba būtų teisingai sunaikintas. Asmens tapatybės dokumentai, nesvarbu, ar tai būtų pensininko pažymėjimas, ar pasas, ar ID kortelė, yra labai svarbūs dokumentai ir nereikėtų jų viešinti", – tvirtino A.Grauslienė.

Andromeda Grauslienė: važiuojamojoje kelio dalyje pamesti televizorių reikėtų ir sugebėti.

Pataria žymėti daiktus

Policijos pareigūnai siūlo vertingus daiktus pažymėti. Tą padaryti jau galima ir neišėjus iš namų.

Internetinėje svetainėje pazymetas.lt galima užregistruoti brangų daiktą – telefoną, dviratį, automobilį, vandens transportą, žemės ūkio techniką, aksesuarus ir kitus dalykus.

Daiktai pažymimi specialiu bespalviu žymekliu, kuriuo užrašytas numeris paprasta akimi nematomas.

Ant metalinių paviršių, tokių kaip dviračio rėmas, numeris išgraviruojamas specialiu graviravimo įrankiu ir užregistruojamas policijos apskaitoje.

Daiktų žymėjimas yra nemokamas.

Visi rasti daiktai policijos saugykloje saugomi pusę metų.

Po to policijos pareigūnai kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kurios atstovai įvertina daiktų vertingumą.

Beverčiai daiktai yra sunaikinami.

Tenka pripažinti, kad policijos komisariatas pamažu tampa ne tik žmonių gelbėtoju, bet ir asmeninių daiktų saugotoju.

"Kai reikia pagalbos, kad ir kokia ji būtų, teisinė pagalba ar konsultacija, ar to paties rasto daikto grąžinimas, žmonės kreipiasi į policijos pareigūnus", – kalbėjo policijos atstovė spaudai.

Išmanieji telefonai neatsiranda

Vis dėlto susigrąžinti daiktus, pamestus viešajame transporte, gali padėti tik sąžiningas vairuotojas ar kiti keleiviai.

"Mums pavyksta operatyviai surasti, jeigu keleivis pasako tinkamą informaciją, kuriame autobuse ką paliko. Pagal elektroninio bilieto žymėjimą mes labai greitai atrandame tą autobusą ir duodame vežėjo kontaktus, su kuriuo žmonės susisiekia ir atsiima savo daiktus. Taip pat pasakome, po kiek laiko autobusas tą pačią dieną važiuos. Žmogus įlipa į autobusą ir pasiima iš vairuotojo", – pasakojo laikinasis įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Andrius Samuilovas.

Visus rastus daiktus, jei jų nepaima kiti keleiviai, pasiima vairuotojas ir tik jis nusprendžia, kur tie daiktai atsidurs.

A.Samuilovo teigimu, vairuotojas turi pranešti apie pamestą daiktą.

Greičiausiai atsiranda pamesti dokumentai, tokie kaip moksleivio arba studento pažymėjimai.

"Pažymėjimus, korteles, kurias randa, mes pasiimame. Jeigu tai yra mokinio pažymėjimas, kuriame vardas, pavardė ir mokymosi įstaiga, mes parašome mokymo įstaigai, kad pas mus, Klientų aptarnavimo centre, pažymėjimą galima atsiimti", – kalbėjo A.Samuilovas.

Vis dėlto, kadangi kiekvienoje stotelėje įlipa vis skirtingi žmonės, tikimybė, kad atsiras brangesnis daiktas, pavyzdžiui, išmanusis telefonas, neretai išlieka nedidelė.

Įpročiai: radę svetimą piniginę dauguma pirmiausia patikrina jos turinį ir tik tada nusprendžia, ar tikrai verta perduoti ją policininkams. "Shutterstock" nuotr.

Rado monetų kolekciją

Su radiniais tenka susidurti ir įmonės "Lietuvos geležinkeliai" darbuotojams.

Pasak bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovės spaudai Kotrynos Dzikaraitės, traukiniuose ir stotyse pametami įprasti daiktai.

Dažnai tai būna viršutiniai rūbai, aksesuarai ar krepšiai. Tačiau yra pasitaikę ir išskirtinių situacijų.

"Štai prieš kurį laiką traukinyje buvo rasta vertingų monetų kolekcija, kuri buvo sėkmingai perduota jį pametusiam žmogui", – teigė K.Dzikaraitė.

Keleiviai, pametę savo daiktą, apie tai gali informuoti traukinio kontrolierių, nuvykti į artimiausią geležinkelio stotį, paskambinti keleivių informacijos telefonu arba parašyti elektroninį laišką.

Taip pat gali kreiptis bilietų pardavimo vietose ar informacijos centruose.

"Sulaukus informacijos apie prarastus daiktus, bendrovės darbuotojai visuomet deda pastangas juos surasti ir tokius atvejus registruoja. Neretai pamestus daiktus randa ir kiti keleiviai, kurie geranoriškai juos perduoda mūsų darbuotojams. Asmeniui pageidaujant atsiimti daiktus, visuomet įsitikinama teisės į daiktus pagrįstumu. Įprastai surasti daiktai šešis mėnesius saugomi specialiose daiktų sandėliavimui skirtose patalpose pagrindinėse geležinkelio stotyse Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, o už kokybišką daiktų saugojimą juos atsiimant yra taikomi kainyne nurodyti daiktų saugojimo įkainiai. Vėliau neatsiimti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Tiesa, jei tarp daiktų randama greitai gendančio turto, jis per 24 val. yra sunaikinamas", – pasakojo atstovė spaudai.

Nuosavybę tenka įrodinėti

Jei pagal radinį įmanoma nustatyti savininką, su asmeniu bendrovė susisiekia telefonu arba elektroniniu paštu.

Jeigu savininkas nenustatomas, radinį atsiimantis asmuo privalo nurodyti pametimo aplinkybes, tikslius daiktų požymius ar kaip kitaip įrodyti savo teises į daiktą.

"Žinoma, jei palikti daiktai sukelia įtarimų ir gali kelti pavojų keleiviams, turtui ir žmonių saugumui, darbuotojai gali patikrinti be priežiūros paliktų daiktų turinį. Tokio nešulio praradimo aplinkybės yra vertinamos Saugos tarnybos, o prireikus ir policijos pareigūnų", – sakė K.Dzikaraitė.

Pametė dantų protezus

Ilgų kelionių metu savo daiktus pamiršta ir autobusų keleiviai.

Bendrovės "Klaipėdos autobusų parkas" generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas pasakojo, kad autobusuose dažniausiai randami asmens dokumentai, krepšiai, telefonai, telefonų įkrovikliai, skėčiai, kepurės, pirštinės.

Autobusų vairuotojai yra aptikę ir įsimintinų radinių.

"Keisčiausias radinys, kokį mano kolegos prisiminė, – į servetėlę suvynioti dantų protezai", – teigė V.Ramanauskas.

Visus daiktus vairuotojai atneša į autobusų stoties dispečerinę.

"Įprastai saugome nuo trijų iki šešių mėnesių. Jei palieka maisto produktus, palaikome dieną ar dvi ir išmetame. Jeigu žmogui daiktas reikalingas, jį greitai atsiima, nes supranta, kad pametė, ir žino, kur paliko. Kiti daiktai saugomi sandėlyje", – sakė generalinis direktorius.

Norint atsiimti daiktą, patariama kreiptis į dispečerinę.

„Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos vadovė Patricija Elžbieta Zarankaitė aiškino, kad autobusuose daiktus žmonės palieka dažnai: „Per 2020 metus radome daugiau nei 1200 radinių. Turiu pasakyti, kad šis skaičius yra kiek mažesnis, nes metai visgi buvo pandeminiai, tad skaičiai būna dar didesni. O radinių įvairovė tikrai didelė“.

„Dažniausi daiktai yra telefonas, piniginė ir raktai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad radiniai yra pakankamai sezoniški. Dabar yra pirmosios spalio dienos, ką tik baigėsi rugsėjis, tai natūralu, pagrindiniai radiniai yra kuprinės, sportiniai krepšiai, įvairūs daiktai, kuriuos naudoja jaunimas. Netrukus prasidės kita banga, bus skėčiai, pirštinės, kurių mes turime galybę, galėtume apmauti šimtakojį“, – juokavo P. E. Zarankaitė.

Pasak jos, „Vilniaus viešojo transporto“ darbininkams tenka ir patiems ieškoti daikto savininko: „Dažnai mes ir patys atliekame komisaro vaidmenį. Daiktą suradęs vairuotojas perduoda jį dispečeriams. Vėliau daiktai atkeliauja pas mus, tada mes, kaip tikri detektyvai, ieškome daiktų savininkų. Jeigu piniginėje atrandame nors kokį daiktą, kuriame yra parašytas žmogaus vardas, pavardė, bet kokie kitokio tipo kontaktai, kur jis galėjo lankytis, mes tikrai skambiname ir ieškome“.

Stop kadras

Esą kartą autobuse buvo rastas ir smuikas: „Mes apskambinome ne vieną meno mokyklą sakydami, kad radome smuiką, galbūt kažkam reikia, bet norinčiųjų, pasigedusių neatsirado. Tie, kurie daiktų pasigenda ir iš karto atsiliepia, iš karto parašo mums, paprastai mes juos atiduodam greitai, bet jeigu žmogus nepasigedo daikto po savaitės ar dviejų, tikėtina, kada jis jo ir nebeatsiims“, – pasakojo P. E. Zarankaitė.

Turime tokių istorijų, kada transporto priemonėje viena garbaus amžiaus keleivė pametė savo anūką.

„Iš tikrųjų viešajame transporte pametami ne tik daiktai, turime tokių istorijų, kada transporto priemonėje viena garbaus amžiaus keleivė pametė savo anūką. O jeigu kalbame apie daiktus, tai tikrai turime visko, turime lagaminų, turime vaikų vežimėlių, vienas iš įdomesnių radinių – ramentai. Išties įdomu – turintis tam tikrų problemų žmogus su ramentais įlipa, bet kaip jis išlipa be jų?“ – šnekėjo ji.

„Daiktų turime išties begalę, tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet paprastai daiktus kaupiame pusę metų. Praėjus pusei metų, mes tuos daiktus utilizuojame, mes jų atsisakome, nes kitaip taptume labai dideliu sandėliu. Galiu pasakyti, kad daiktų paieškos kartais tampa net ir tam tikrais trileriais, nes jeigu turi piniginę, kur gali rasti dokumentą, tai gali ieškoti pagal vardą, pavardę. Raktai, kurie neturi įvardinto savininko, dažnai ir lieka be šeimininkų. Asmeniniai dokumentai, ID kortelės, vairuotojo pažymėjimai – bendraujame su įstaigomis, kurioms ir atiduodame korteles, pasą atiduodame Migracijos departamentui, vairuotojo pažymėjimą atiduodame „Regitrai“ ir pan. Yra pakankamai įdomu ieškoti savininko“, – sakė P. E. Zarankaitė.

Pasak policijos atstovų, apžiūrint daiktus, liemenės vidinėje kišenėje buvo rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama, narkotine medžiaga.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Kriminalistams surengus pasalą, ankstyvą spalio 7 d. rytą, nusikaltėliai įkliuvo su įkalčiais iškart po to, kai apvogė keturis gyvenamųjų namų rūsius.

Automobilyje pas vyrus buvo rasti nusikaltimo metu pavogti daiktai. Atlikus kratas gyvenamosiose vietose ir garaže, kur buvo laikomi vagysčių metu pasisavinti daiktai, rasti statybiniai įrankiai, dviračiai, alkoholis ir netgi konservuotos daržovės. Ilgapirščiai šlavė viską, ką rasdavo gyventojų rūsiuose.

Dviems sulaikytiems įtariamiesiems, 35 ir 40 metų amžiaus vyrams, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kauno pareigūnai taip pat siekia nustatyti rastų daiktų savininkus. Tad asmenis, atpažinusius savo daiktus, ar žinančius, kam jie priklauso, policija prašo kreiptis telefonu 8 37 303 140, 8 37 303 576 arba el. paštu eimantas.mazeika@policija.lt.

Vilniaus policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti. Kratos metu narkotinių medžiagų platintojo ir vogtų daiktų supirkėjo sandėlyje buvo rasti ir paimti vogti statybiniai įrankiai, kuriuos už dozes atnešdavo narkotines medžiagas vartojantys asmenys. Šiuo metu policijos pareigūnai nustatinėja šių iš statybviečių, transporto priemonių pavogtų įrankių savininkus.

Asmenis, atpažinusius nuotraukose esančius savo daiktus ar žinančius, kam jie priklauso, turinčius kitos reikšmingos informacijos, prašoma kreiptis į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą Algirdo g. 20, Vilniuje, arba paskambinti vyriausiajai tyrėjai Linai Guobienei, tel. (8 5) 271 6736.