Panevėžio apylinkės prokuratūroje dėl šio įvykio baigtas ikiteisminis tyrimas, o nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo byla perduota į teismą, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Nelaimė populiariame pramogų parke įvyko 2021 metų liepą. Su šeima atvykęs čia pramogauti Panevėžio rajono gyventojas nusprendė išbandyti neseniai įrengtą nusileidimo su padangomis trasą, kuri baigiasi tramplinu. Krisdamas nuo tramplino, vyras paleido padangą, ant kurios čiuožė ir, nukritęs ant pripučiamos pagalvės (batuto), pajuto nugaros skausmus.

Grįžęs namo, vyras kreipėsi į medikus. Tuomet paaiškėjo, kad jam lūžęs stuburo slankstelis, prireikė operacijos. Ekspertai konstatavo, kad vyrui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apie tai, kad pramogų parke susižalojo naudodamasis galimai nesaugiu įrenginiu, Panevėžio rajono gyventojas pranešė policijai. Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnai atliko ikiteisminį tyrimą, jam vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Matulionienė.

Trasa buvo sukonstruota iš atskirų gaminių, nepasitelkiant specialistų.

„Trasa buvo sukonstruota iš atskirų gaminių, nepasitelkiant specialistų. Parko skelbiamose taisyklėse akcentuojamos pareigos lankytojams, tačiau nėra trasos bandymų protokolų ar kitų dokumentų apie jos saugumą. Trasa galėjo naudotis paaugliai ir suaugusieji“, – pranešime cituojama prokurorė.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pramogų parką valdančios viešosios įstaigos direktorius V. J. asmeniniame sklype 2021 metais pastatė galimai nelegalią nusileidimo su padangomis trasą ir perdavė mažajai bendrijai ją naudoti teikiant pramogines paslaugas parko lankytojams.

Įtariama, kad pastarosios bendrijos direktorė G. Č., nesilaikydama Produktų saugos įstatymo nuostatų, naudojo nesaugų gaminį.

Abiem verslininkams pareikšti kaltinimai nesunkiai sutrikdžius sveikatą dėl neatsargumo. Pasak prokurorės, abu kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta.

Minėtas parko lankytojas susižalojo praėjus vos kelioms dienoms nuo šio atrakciono atidarymo.

Už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams.

Kaip penktadienį skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad departamento Raubonių parkui įteikti privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti. Apeliacinis parko atstovų skundas buvo atmestas neskundžiamu sprendimu.

Raubonių parkas skundė tris Aplinkos apsaugos departamento privalomuosius nurodymus.

Parkas nesutiko su pirmu departamento privalomuoju nurodymu dėl neteisėto prerijų šuniukų ir dryžuotųjų voverių laikymo neturint reikiamų leidimų, bandė įrodyti, kad jam buvo suteiktas leidimas įkurti zoologijos sodą.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas paliktas nepakeistas ir nutartis neskundžiama.

Teismas konstatavo, kad Raubonių parkas būtino zoologijos sodo leidimo neturėjo, taigi šiuos gyvūnus laikė neteisėtai ir laikyti jų nebegali.

Antras ginčijamas privalomasis nurodymas buvo susijęs su įpareigojimu įrengti išvardytiems laukiniams gyvūnams, tokiems kaip pelėdos, elniai, surikatos ir kiti, aptvaruose ar voljeruose vidaus patalpas, atitinkančias numatytus reikalavimus.

Teismo sprendimu, ir šis privalomasis nurodymas buvo duotas pagrįstai.

Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl trečiojo privalomojo nurodymo, nusprendė, kad Raubonių parkas negali laikyti dalies laukinių gyvūnų, nes jie buvo laikomi neturint teisėtų įsigijimo dokumentų, reikiamų leidimų laikyti gyvūnus ir komercinio naudojimo sertifikatų.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas paliktas nepakeistas ir nutartis neskundžiama.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai lapkritį įsiteisėjus nutarimams administracinio nusižengimo bylose konfiskavo ir išvežė iš Raubonių parko devynis neteisėtai laikomus gyvūnus – dvi rudąsias meškas, keturias paprastąsias lūšis, makaką, didįjį apuoką, miškinę kiaunę.  

Iš viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ konfiskuotų lūšių ir makakų perdavimo procedūrą stebėjo Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos atstovas ir Lietuvos zoologijos sodo specialistai.

Į Belgijoje įsikūrusį gyvūnų centrą išvyko trys lūšys, o dvi makakos iškeliavo į Olandijoje įsikūrusį beždžionių reabilitacijos ir globos centrą.

Praėjusių metų lapkritį įsiteisėjus nutarimams administracinio nusižengimo bylose neteisėtai bei netinkamomis sąlygomis laikyti devyni gyvūnai buvo paimti iš „Raubonių parko“.

Jiems buvo rastos laikino laikymo vietos – makakos ir lūšys buvo perkeltos į Lietuvos zoologijos sodą. Dvi meškos apgyvendintos „Žvėrinčiuje“, didysis apuokas ir miškinė kiaunė buvo perduoti gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ darbuotojų globai.

Anot departamento, daugumai konfiskuotų gyvūnų Lietuvoje nėra tinkamų sąlygų kur jie galėtų komfortiškai ir pilnavertiškai gyventi. Bendradarbiaudamas su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija departamentas gyvūnams ieškojo geresnių gyvenimo sąlygų užsienio šalyse. Šiuo atveju gyvūnus priėmė globoti Belgijos ir Olandijos gyvūnų centrai.

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija anksčiau atlikus patikrinimą nustatė, kad „Raubonių parkas“ neteisėtai laiko ir eksponuoja gyvūnus, kurie yra saugomi ir įrašyti į draudžiamų laikyti gyvūnų sąrašą.

Savininkui negalėjus pateikti įsigijimo dokumentų ir sertifikatų pernai rudenį konfiskuotos dvi meškos, keturios lūšys, beždžionė, apuokas ir miškinė kiaunė.

Pasak pranešimo, meškos konfiskuotos iš neteisėtai gyvūnus laikiusio Raubonių parko. Kaip nustatė pareigūnai, meškos parke buvo laikomos ir eksponuojamos nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neturint privalomų dokumentų.

Meškų pervežimo operacijoje kartu su AAD pareigūnais dalyvavo specialistai iš Alternatyvaus vilkų ir lokių rezervato Švarcvalde, Lietuvos zoologijos sodo, Gyvūnų globėjų asociacijos, Gyvūnų teisių ir apsaugos organizacijos ir Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio. Jos į Vokietiją išvežtos lapkričio 30 dieną.

„Itin svarbu, kad meškos rezervate turės puikias gyvenimo sąlygas ir galimybę gyventi kaip laukinėje gamtoje. Gyvūnai galės laisvai judėti net septynių hektarų miško teritorijoje“, – pranešime cituojama Gamtos išteklių kontrolės skyriaus vedėja Jolita Matulevičienė.

Pasak jos, meškų ir vilkų rezervatą Vokietijoje meškų patelės pasiekė gruodžio 2 dieną.

Šiuo metu meškos jaučiasi gerai, pamažu apsipranta naujoje vietoje.

„Didžiuliame voljere yra baseinas, smėlio zona, erdvios vidaus patalpos – namelis. Voljeras įrengtas taip, jog lankytojai gali jas matyti tik iš vienos pusės, įrengta papildoma apsauginė tvora, apribojant lankytojų priėjimą prie pat voljero grotų, todėl sukeliamas streso lygis minimalus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas.

Planuojama, kad naujosios „Žvėrinčiaus“ gyventojos – dešimties metų rudojo lokio patelės erdviame aptvare gyvens laikinai.

Rudojo lokio patelės bus maitinamos, atsižvelgiant į tai, kokį pašarą gaudavo ankščiau ir į Lietuvos zoologijos sodo specialistų sudarytą maitinimo racioną lokiams.

Bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu, Lietuvos gyvūnų globėjų asociacija ir Lietuvos zoologijos sodu, dvi lokės perduotos, konfiskavus jas iš pažeidėjo.

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija anksčiau atlikus patikrinimą nustatė, kad „Raubonių parkas“ neteisėtai laiko ir eksponuoja gyvūnus, kurie yra saugomi ir įrašyti į draudžiamų laikyti gyvūnų sąrašą.

Praėjusią savaitę aplinkosaugininkai iš parko konfiskavo devynis laukinius gyvūnus. Be šių meškų konfiskuotos ir keturios lūšys, viena beždžionė, apuokas ir miškinė kiaunė.

Dalis gyvūnų – lūšys ir beždžionė – laikinai bus apgyvendinti Lietuvos zoologijos sode.

Lankytojai meškas gali pamatyti „Žvėrinčiaus“ darbo valandomis nuo trečiadienio iki sekmadienio.

Vos prieš metus Telšių regioninio padalinio „Žvėrinčių“ paliko garbaus amžiaus sulaukęs meškinas Timofėjus. Lyginant su žmogaus amžiumi, manoma, Timofėjui buvo apie 100 metų.

Rudieji lokiai laisvėje išgyvena iki 30, o nelaisvėje – iki 47 metų, pranešė urėdija.

„Žvėrinčius“ įkurtas 1996 metais. Beveik 70 ha plote eksponuojami Lietuvos miškuose sutinkami gyvūnai. Objektas lankomas nemokamai.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, bendradarbiaujant su Lietuvos zoologijos sodu ir Gyvūnų globėjų asociacija, „Raubonių parke“ laikomus gyvūnus konfiskuos įsiteisėjus nutarimams administracinio nusižengimo bylose.

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija anksčiau atlikus patikrinimą nustatė, kad „Raubonių parkas“ neteisėtai laiko ir eksponuoja gyvūnus, kurie yra saugomi ir įrašyti į draudžiamų laikyti gyvūnų sąrašą.

Gyvūnai laikyti neturint teisėto įsigijimo dokumentų bei sertifikatų.

Dalis gyvūnų – lūšys ir beždžionė – laikinai bus apgyvendinti Lietuvos zoologijos sode.

Po patikrinimo – įrašas

Vaizdais iš antradienį vykusio neplaninio patikrinimo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija (GATO). Filmuotoje medžiagoje matyti, kad voljere, kuriame laikoma Raubonių parkui priklausanti meška, dvelkia nešvara – ant betoninių jo grindų mėtosi šienas ir ekskrementai.

Pastarąjį teiginį patvirtina ir prie minėto vaizdo įrašo pateiktas GATO atstovų aprašymas. „Vaizdai, kurie lieka nematomi lankantiems ZOO parką. Ši meškutė lankytojams pristatoma aptverto voljero žalioje lauko pievelėje. Laukinis gyvūnas privalo turėti vidaus patalpas ir pasirinkimą, kažkur pasislėpti nuo žmonių dėmesio, saulės kaitros arba, kai norisi, pabūti bent minimalioje ramybėje. Ši meškutė turi tik du pasirinkimus – save rodyti lankytojams arba slėptis tokiose „prižiūrėtose“ vidaus patalpose. Gulėti daugiau nei mėnesį savo nevalytose išmatose – tokį pasirinkimą jai suteikia ZOO parkas mainais už ilgametę tarnystę ir išnaudojimą pramogai. Kai privalai su gyvūnu dirbti tokiose sąlygose, plyšta širdis... Išeini su vienintele mintimi – tu padarysi viską, kad jį iš čia išgelbėtum ir nepaliktum visam likusiam gyvenimui. Ir tai yra GATO pažadas jai – meškutei, kurią pavadinome Čile, bei kitiems tokiose vietose laikomiems laukiniams gyvūnams, kad meškutė Čilė ir kiti jos likimo draugai būtų perkelti į jiems reikalingas sąlygas“, – rašoma socialiniame tinkle.

Gulėti daugiau nei mėnesį savo nevalytose išmatose – tokį pasirinkimą jai suteikia Zoo parkas mainais už ilgametę tarnystę ir išnaudojimą pramogai.

Užkliuvo laikymo sąlygos

„Tai buvo Aplinkos apsaugos departamento vykdytas patikrinimas. O mes kartu su laukinių gyvūnų veterinarijos specialistais iš Italijos prisidėjome teikdami jiems tarnybinę pagalbą – tikrinome gyvūnų ženklinimą, sveikatingumą, jų laikymo sąlygas. Per patikrinimą patekus į šito gyvūno voljerą, radome tokį vaizdą. Tai – ilgą laiką nevalytas voljeras. Bent pagal minimalius standartus, gyvūnas turi turėti vidaus ir lauko patalpas, kuriose galėtų slėptis nuo dėmesio ar nepalankių oro sąlygų. Šiuo atveju, tokių sąlygų gyvūnas neturi, nes gali sėdėti tik savo apterštame namuke. O gyvūnas irgi rinktųsi tą vietą, kur švariau. Kyla klausimas, kaip jis prižiūrimas, jei niekas neina į šitas patalpas ir jų nevalo?“ – retoriškai klausė su portalo žurnalistais bendravusi GATO vadovė Brigita Kymantaitė.

Panaši situacija, pašnekovės teigimu, buvo ir kituose Raubonių parke laikomų gyvūnų voljeruose. Ji paminėjo dar dvi meškas, liūtą ir pumos patiną, kuris turi antsvorį, o judėti sąlygos – nesudarytos, esą neaišku ir tai, kuo gyvūnas šeriamas.

Kvietė pareigūnus

Pasak GATO vadovės, į neplaninį patikrinimą vykę specialistai turėjo teismo nutartį, suteikiančią teisę patekti į patalpas, jei atsakingi asmenys neįsileistų. Tačiau to neprireikė – įsileido, tačiau, sako ji, konfliktinių situacijų būta, nes iš pradžių nenorėta leisti specialistams patekti į patalpas, kuriose laikomi tam tikri gyvūnai, tarp jų – ir jau minėta meškutė Čilė.

„Norėjome kviesti ugniagesius, kad nukarpytų spynas, tačiau atvykus pareigūnams situacija pagerėjo. Visus gyvūnus laikinai narkotizavome, nes kitaip neįmanoma patekti į jų voljerus bei atlikti apžiūras ir nuskaityti mikroschemas. Per patikrinimą nustatyta, kad gyvūnai yra neženklinti. Tai yra didelis pažeidimas, nes saugomos rūšies gyvūnai turi turėti sertifikatus, dokumentus“, – atskleidė B. Kymantaitė.

Negana to, sakė ji, Raubonių parko savininkai neturi ir leidimų laikyti saugomas gyvūnų rūšis. „Tai yra šio parko kaip institucijos, kuri nelegaliai įsigyja gyvūnus, juos eksponuoja, iš jų uždarbiauja, juos išnaudoja savo asmeniniais interesais, esminis pažeidimas“, – pabrėžė B. Kymantaitė.

Pasak jos, GATO kaip atvejį kontroliuojanti institucija sieks, kad gyvūnai būtų konfiskuoti ir perkelti į rezervatus, kur turėtų savo rūšiai tinkamas gyvenimo sąlygas, o ne būtų atrakcionų parko objektais.

Akiratyje – seniai

Minėtame neplaniniame patikrinime dalyvavusi Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė, kalbėdama apie šį atvejį sakė, kad Raubonių parkui toks patikrinimas – ne pirmas, specialistų akiratyje jo savininkai jau yra ne vienerius metus.

„Planiniai patikrinimai čia vykdyti jau eilę metų. Yra nustatyti pažeidimai, už kurios parko atsakingiems asmenims taikyta atsakomybė, tačiau šiuos nutarimus objektas yra apskundęs ir vyksta teisminiai ginčai“, – teigė pašnekovė.

Laukia išvadų

M. Ramanauskienės teigimu, pastarasis patikrinimas nėra baigtas, jis tęsiamas – peržiūrimi dokumentai, laukiama dalyvavusių veterinarijos bei zoologijos sodo specialistų išvadų.

„Mūsų tikslas, iškeltas specialistams, buvo – įvertinti gyvūnų sveikatingumo būklę, laikymo sąlygas. Jau anksčiau nustatyta, kad kai kurie gyvūnai yra laikomi neteisėtai, neturint reikiamų dokumentų. Tolimesnis mūsų tikslas – išsprendus teisminius ginčus, spręsti, gyvūnų laikymo klausimus, nes šiame parke jie negali būti laikomi ir viešai eksponuojami neturint komercinio naudojimo sertifikato“, – B. Kymantaitei antrino Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė.

Komentuoti atsisako

Portalo žurnalistams susisiekus su Raubonių parko atstovais internetinėje svetainėje nurodytu numeriu, atsiliepusi, bet prisistatyti nenorėjusi moteris sakė, kad komentuoti situaciją apie pastaruosius įvykius atsisako. Tačiau užsiminė, kad netrukus planuojama parko atstovų poziciją pateikti viešai.

Kauno zoologijos sode didžioji dalis gyvūnų gali rinktis, laiką leisti patalpose ar lauke. Šiuo metu lankytojai lauke gali išvysti tigrus, snieginius leopardus, baltuosius vilkus bei kupranugarius.

Nors liūtai taip pat turi galimybę rinktis, jie mieliau žiemoja šildomose patalpose.

Pasak Kauno zoologijos sodo atstovės Ievos Petraškaitės, didesnės priežiūros reikia žirafoms, zebrams bei dryžuotiesiems gnu.

Šie egzotiniai gyvūnai nuo rudens uždaryti į šiltas patalpas, kurios primena jų natūralų klimatą.

„Pasikeičia racionas, duodamas riebesnis maistas“, – BNS pirmadienį sakė I. Petraškaitė.

Pasvalio rajono Raubonių parko direktorius Rimvydas Birbalas teigė, kad visiems parko gyvūnams sudarytos sąlygos žiemoti, tam ruošiamasi nuo pat rudens vidurio.

„Mes visuomet gyvūnus suvedame į šildomas patalpas, nesvarbu, ar yra šalčiai, ar ne. Egzotiniams gyvūnams svarbiausia, kad būtų 15 laipsnių šilumos, tai mes užtikriname ir žiemojame ne vienus metus“, – BNS sakė direktorius.

Pasak jo, šalčiai reikšmės neturi rudosioms meškoms, jos šiuo metu miega ir yra nešildomose patalpose.

Kalvarijų seniūnijos Trakėnų zooparke žiema labiausiai džiaugiasi amūro tigrai.

„Tigrams dabar pačios geriausios dienos, jie šalčio mėgėjai, karštis jiems patinka mažiau. Dienos metu tigrus galima pamatyti lauke,“ – pasakojo zooparko direktorė Irma Vasiliauskienė.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėjęs savaitgalis buvo šalčiausias šią žiemą, temperatūra vietomis nukrito iki 24 laipsnių šalčio.