Nuo gudraus bauginimo
Nors viešumoje kartais sumirga rašinių apie itin žiaurius nusikaltimus, įvykdytus prieš buvusias sutuoktines ar širdies drauges, dažna buvusiojo terorizuojama moteris vengia kalbėti apie savo patirtis.
Tokio pasirinkimo priežasčių ne viena – baugina tiek pasmerkimo baimė, tiek ir netikėjimas teisėsaugos galia padėti.
Beveik prieš dešimtmetį Lietuva kraupo nuo neregėto įžūlumo nusikaltimo – kaunietis suorganizavo, kad kitas vyras sieros rūgštimi apipiltų jo buvusią mylimąją. Mergina smarkiai nudegė veidą, kitas kūno dalis, jai atliktos dešimtys operacijų.
Kitas, tik per laimingą atsitiktinumą panašiai nepasibaigęs išpuolis nutiko šiek tiek daugiau nei prieš metus Vilniuje. Buvęs sugyventinis mažamečio vaiko akyse benzinu apipylė Lietuvos ir Europos kūno rengybos čempionę ir rengėsi padegti. Tąkart gyvybę išgelbėjo tik žaibiškai sureagavęs ir žiebtuvėlį iš rankų atėmęs taksi vairuotojas.
Dar šių metų pradžioje daug dėmesio sulaukė ir besiskiriančios kaunietės pagalbos šauksmas – moteris buvo užpulta kelyje, vėliau mįslingai supleškėjo jos ir dabartinio draugo automobilis, o vėliau ir jos motinai priklausantis butas. Dėl savo gyvybės bijanti moteris kalte dėl visų šių nelaimių įtaria buvusį vyrą.
Tai tik keletas itin ekstremalių ir viešumą pasiekusių istorijų. Tačiau moterų, gyvenančių nuolatinėje baimėje, kad ir joms teks patirti panašų siaubą, – daugybė. Nors dažna apie savo patiriamą košmarą kalbėti vengia net ir su pačiais artimiausiais, keturios drąsios moterys sutiko pasidalyti savo istorijomis su "Kauno diena".
Patologinis pavydas
Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Giedrė V. itin nemalonių išgyvenimų patyrė, kai po šešių mėnesių nusprendė nutraukti santykius su britu draugu. "Tai buvo mano vieninteliai santykiai su gerokai vyresniu vyru. Tikėjausi, kad jie bus brandūs, tačiau nutiko atvirkščiai – jis pradėjo elgtis dramatiškai, kelti scenas. Pavyzdžiui, dieną po vakarėlio, kuriame viskas, atrodo, praėjo smagiai, užblokavo mane socialiniuose tinkluose, o atblokavęs sakė, kad jį įžeidžiau, nes vakaro metu kažkaip ne taip į kažką pažiūrėjau, todėl nebenori būti drauge", – apie patologinio pavydo ženklus pasakojo mergina.
Pasak jos, nesureagavus į draugo keliamą sceną, jis jau po kelių minučių ėmė maldauti susitaikyti. Tąkart mergina nusprendė įvykį užmiršti, tačiau ilgainiui suprato, kad šis žmogus tiesiog jai visiškai netinka. "Nenorėjau švaistyti nei jo, nei savo laiko. Nors nejutau pykčio, laikiau jį geru žmogumi, tiesiog nebenorėjau būti pora. Visa tai jam išdėsčiau žinute, dar pasiūliau susitikti ir pasikalbėti", – prisiminė pašnekovė.
Į žinutę, pasak Giedrės, buvęs draugas sureagavo siaubingais žodinės agresijos priepuoliais: "Rašė, kokia aš ragana, nors draugavome palyginti neilgai, sakė, kad sugrioviau jam gyvenimą. Jei ne draugų palaikymas, būčiau ir pati tuo patikėjusi – jaučiausi kaip baisiausias pasaulyje žmogus. Dar jis pradėjo savo feisbuko paskyroje viešai skelbti, kad aš jam sugrioviau gyvenimą. Jau yra praėję pusantrų metų nuo išsiskyrimo, tačiau jis vis dar bando susisiekti žinutėmis – vienose mane keikia, kitose atsiprašinėja ir tikina, kad myli. Bendriems draugams yra sakęs, kad sugriaus man gyvenimą. Nors esu jį užblokavusi per visur, kur tik įmanoma, jis vis dar apsireiškia."
Kadangi buvęs Giedrės draugas dirba kurjeriu, jis dažnai būna miesto centre, tad šansų jį sutikti nemažai. Nors paprastai, pasak merginos, drąsus žinutėse vyras dviračiu pravažiuoja pro šalį nuleidęs akis, kartą pamatęs ją išvadino bjauriais keiksmažodžiais.
"Tik pamačius jį man kyla panika, noriu slėptis. Bandžiau ir gražiai jam sakyti, kad atsikabintų, bet tai nepadėjo. Kažkiek pagelbėjo, kai su juo pakalbėjo bendri mūsų draugai, palengvėjo jį užblokavus, bet iki dabar vengiu vaikščioti viena, o jei neišeina, apeinu vietas, kur didžiausia tikimybė jį sutikti. Jei likčiau su juo viename kambaryje, turbūt mirčiau iš baimės", – teigė Giedrė.
Nors ji į policiją dėl neadekvataus vyro elgesio nesikreipė, šiandien sako dėl to gailisi: "Užuot surinkusi jo grasinančią medžiagą ir atidavusi policijai, norėjau viską kuo greičiau ištrinti ir atsikratyti prisiminimų apie šį žmogų."
Prisimena kaip košmarą
Nutraukti santykiai bėdų pažėrė ir kitai pašnekovei, norėjusiai likti anonime (tapatybė redakcijai žinoma). "Su buvusiuoju išsiskyriau prieš porą metų. Draugavome aštuonerius metus, visą laiką buvau jo užguita – niekada neleisdavo niekur eiti su draugėmis, turėti draugų vaikinų. Maniau, kad jis bus mano vyras visą gyvenimą, todėl nenorėdama griauti santykių aš paklusau. Galiausiai tai nusibodo ir pradėjau susitikinėti su žmonėmis, jam to nesakydama. Na, tada ir prasidėjo", – pasakojo jauna moteris.
Iš pradžių vaikinas rašydavo per socialinius tinklus, užblokuotas atakavo žinutėmis, elektroniniu paštu, galiausiai per pusbrolį. Kai grįždavau iš darbo, jis stovėdavo prie laiptinės ir prašydavo lipti pas jį į mašiną pasikalbėti. "Ir taip kasdien, mėnesį laiko. Jis linkėdavo man visokiausių blogų dalykų. Sakė, kad pats mirs, turėdamas galvoje, jog kažką sau pasidarys, o aš dėl to būsiu kalta ir graušiuosi visą likusį gyvenimą. Dar būdavo ir frazių: "Pamatysi, kas tau dabar bus, gailėsies, tikiuosi, tau gyvenime nesiseks, būsi labai nelaiminga", – šiurpius buvusio mylimojo žodžius vardijo ji.
Skaudūs epitetai
Kitos pašnekovės, taip pat nenorėjusios viešinti savo tapatybės (tapatybė redakcijai žinoma), metus su mylimuoju trukusi idiliška pasaka virto košmaru, kai anksčiau buvęs rūpestingas ir mylintis vyras ėmė menkinti moters savivertę.
"Išgirsdavau komentarų, kad priaugau svorio. Prašydavo, kad būdama namie pasidažyčiau, neigiamai komentavo net mano tėvus", – pasakojo ji. Tačiau tikrasis pragaras užvirė, kai moteris, atsitiktinai mieste sutikusi bendradarbį, nusprendė su juo išgerti kavos.
"Maniškis su taksi mane sekė. Tai pamatęs iškėlė skandalą, viduryje kavinės pradėjo mane vadinti įvairiausiais žodžiais. Tik grįžus namo pradėjo mane stumdyti, purtyti, parvertęs ant sofos smaugė. Apsigyniau, bet supratau, kad turiu sprukti", – prisiminė moteris.
Ji tuomet dar nežinojo, kaip sunku bus tai padaryti. Vyras skirtis nesutiko, slėpdavo asmeninius dokumentus, raktus, kompiuterį – kad ji negalėtų tiesiog dingti. "Jis net per pietų pertrauką grįždavo, kad tik nepasprukčiau jam nežinant. Nutaikiau vieną dieną, kada jam turėjo būti darbo susitikimas, skubėdama kroviausi daiktus. Jis grįžo anksčiau. Buvau visiškai išsekusi, pradėjau šaukti ir daužyti jam į krūtinę, sakydama, kad negali manęs laikyti per prievartą. Rankoje jis laikė mano automobilio raktus. Su jais trenkė į veidą, prakirto lūpą. Norėjau važiuoti į ligoninę, nes matėsi prasiskyrę audiniai, tačiau, aišku, jis neleido", – konfliktą prisiminė pašnekovė.
Galiausiai moteris vis dėlto sugebėjo susikrauti daiktus ir išeiti. "Deja, čia prasideda knygos verta mano gyvenimo dalis", – pastebėjo ji. Pasak moters, vyras ją sekė, ištrynė visą jos feisbuko sieną, palikdamas tik vieną įvykį, kuriame pažymėtas jis pats. Toliau sekė vizitas pas buvusios mylimosios mamą, kuriai jau anksčiau buvo rašęs elektroninį laišką, reikalaudamas 3 tūkst. litų, neva ši jam tiek kainavusi.
"Užbėgant už akių pasakysiu, kad jis manęs neišlaikė, brangių dovanų nedovanojo, o ir paskutinėmis mėnesio savaitėmis gyvendavome iš mano pinigų", – stebėjosi moteris.
Tik pamačius jį man kyla panika, noriu slėptis. Bandžiau ir gražiai jam sakyti, kad atsikabintų, bet tai nepadėjo.
Pasak mamos, atvykęs vyras vadino buvusią draugę paleistuve, pasakojo istoriją, kaip neva užtiko ją su kitu vyru: "Mama nė nesiklausė išgalvotų dalykų ir net pasiūlė jam sumokėti pinigų, kad tik jis paliktų mane ramybėje."
Tačiau jis jau buvo persigalvojęs: "Pamąstęs pasakė, kad jam nebereikia pinigų, jis nori, kad man skaudėtų. Pasiėmė mano šunį ir išėjo. Tuomet grįžau aš, radau verkiančią mamą, ji bijojo, kad nenuskriaustų šuns. Po pusvalandžio jis grįžo apsiverkęs, įleido šunį, atsiprašė ir išėjo", – prisimena ji.
Tiesa, moters teigimu, buvęs draugas turėjo ir jos telefono išklotines. "Buvęs direktorius paskambino ir paklausė, ar aš ištekėjusi. Atsakius neigiamai, jis papasakojo, kad jam skambino neva mano vyras, klausė, ar su juo lytiškai santykiavau, ar lytiškai santykiavau su kažkuo iš bendradarbių. Galvojau mirsiu iš gėdos. Dar klausė, ar mano buvęs direktorius liudytų teisme. Šis atsakė, kad jam reikėtų pasigydyti ir padėjo ragelį", – apie sunkiai suvokiamą buvusiojo elgesį pasakojo pašnekovė.
Tuomet ji nusprendė ieškoti teisinės pagalbos – paskambino advokatei, nupasakojo situaciją. "Po valandos paskambino mūsų su buvusiuoju bendra pažįstama. Pasakiau, kad važiuoju pas advokatę. Po gero pusvalandžio paskambino jis ir pasiūlė taikytis. Tą dieną viskas pasibaigė. Daugiau jo niekada nemačiau", – sakė moteris.
Nuotaikų kaita
"Draugavau su tuo vaikinu apie trejus metus. Galiausiai pamačiau, kad neturėsime bendros ateities. Mūsų skyrybos truko apie pusę metų ir nuolat patirdavau psichologinį smurtą", – pasakojimą pradėjo Marija (tikrasis vardas redakcijai žinomas).
Buvęs mylimasis žinojo apie ją viską: kur gyvena, kur dirba, kelis kartus per dieną ateidavo į jos darbo vietą: "Atėjęs prisiekinėdavo meilę ir žadėjo dėl manęs kalnus nuversti, o jau po penkių minučių pasikeisdavo ir grasindavo, kad nužudys mane ir bet ką, su kuo aš bendrausiu."
Jauna moteris dirbo prekybos centre, todėl ne kartą teko kviestis apsaugą.
Paklausta, ar nesvarstė kreiptis į teisėsaugą, atsako neturėjusi jokių neteisėto elgesio įrodymų. "Kadangi visi grasinimai vykdavo tik gyvo pokalbio metu, neturėjau jokių įrodymų", – prisiminė ji.
Patologiškas buvusio draugo elgesys, pasak Marijos, neapsiribojo vien tik vizitais į jos darbą.
"Kad ir kur aš buvau, atsirasdavo ir jis. Nesvarbu, ar renginys, kavinė, parduotuvė, naktinis klubas. Iki tol galvojau, kad taip gali būti tik filmuose, kai žmogus neprieina prie tavęs, bet ištisai stebi", – prisiminė mergina.
Jei buvęs draugas prieidavo, pasipildavo tik grasinimai dėl susidorojimo. Toks gyvenimo etapas paliko savo pėdsakų – mergina pradėjo bijoti susitikti su draugais, nes pavojus tuomet grėsdavo ne tik jai, bet ir jiems.
"Iš tikrųjų jis man buvo įvaręs tokią baimę, ją jaučiu iki šios dienos, nors nuo mūsų išsiskyrimo praėjo jau penkeri metai", – padarinius įvardijo ji. Pasak jos, viskas rimti ėmė tik tada, kai išėjo iš darbo, pakeitė gyvenamąją vietą, užblokavo per visus turimus socialinius tinklus ne tik patį vaikiną, bet ir visus jo giminaičius, draugus ir pažįstamus.
Psichiatras: tai pavojinga
Ilgametę patirtį turinčio gydytojo psichiatro Ramučio Kazlausko teigimu, neadekvatus elgesys pradėjus komplikuotis šeiminiam gyvenimui ir jau po skyrybų paprastai pasireiškia žemą savivertę turintiems asmenims.
"Pirmasis atvejis – patologinis pavydas. Stiprus pavydas iš mūsų atima džiaugsmą, slopina kūrybines galias, bukina intelektą, dažnai jis pasireiškia taurelės mėgėjams, nepilnose šeimose užaugusiems, adekvataus tėvo pavyzdžio neturėjusiems asmenims. Patologinis pavydas gali būti ir žiauri prigimtinė liga, kuri, santykių pradžioje maskuojama, laikui bėgant progresuoja. Ji gali pasireikšti abiejų lyčių atstovams. Tik moterys šiuo atveju daugiau kenčia, įsijaučia į aukos vaidmenį, o vyrai pasitelkia gąsdinimą ir imasi fizinės agresijos", – pasakojo psichoterapeutas.
Pasak gydytojo, patologiškai pavydūs asmenys dažnai elgiasi agresyviai, su tokiais susidūrus reikia elgtis labai atsargiai. "Šio tipo pavydas yra spontaniškas. Net žinodamas, kad gali atsidurti už grotų, toks žmogus eina va bank. Vienas tokio pavydo pavyzdžių – plačiai nuskambėjęs TV pagalbos žurnalistės nužudymas", – pastebėjo specialistas.
Antrasis, mažiau pavojingas tipažas, gydytojo teigimu, – narcizai, nebrandžios asmenybės. "Šie moteris žlugdyti dažniau linkę morališkai. Jeigu moteris pirma inicijuoja skyrybas, užgauna jų ego. Jie ima persekioti, manipuliuoti, dažnai siekia susitaikyti vien tam, kad tuomet jau pirmi galėtų ją mesti", – infantilų elgesį komentavo R.Kazlauskas.
Pasak jo, narcizai labiausiai jaudinasi dėl savo pačių ateities, jie savo grasinimų gali ir neįgyvendinti, greičiau linkę susirasti naują auką ir šią vėl panašiai terorizuoti.
Pirmieji ženklai
Nors kai kurios moterys desperatiškus, kartais net agresyvius bandymus susigrąžinti antrąją pusę laiko karštų jausmų įrodymu, pasak psichoterapeuto, tikra meile toks elgesys nė nekvepia.
"Tai daugiau ligos ir įžeistų ambicijų mišinys. Apskritai, tokie žmonės paprastai imituoja jausmus, meilę. Pagal Sigmundą Freudą ir kitus psichoanalitikus, patologinis pavydas daugiau kyla būtent iš neapykantos moterims", – sakė gydytojas.
Jo teigimu, pačioms moterims neverta mėginti persekiojančiam buvusiam mylimajam aiškinti, kad šis elgiasi nederamai. "Per savo darbo praktiką įsitikinau, kad tokių "didvyrių", kurie gąsdina moteris, savivertė ir jų vyriškumo skalė yra labai žema", – sakė gydytojas
Paklaustas, galbūt yra ženklų, kurie dar santykių pradžioje leistų suprasti, kad susidūrei su grėsmingai ateityje besielgsiančiu asmeniu, gydytojas įvardija perdėtą domėjimąsi mylimos moters dienotvarke. "Tai dažnas skambinimas, klausinėjimas, kur esi, ką veiki, su kuo leidi laiką, tikrinimas. Iš pradžių, žinoma, gražiai klausia", – pastebėjo gydytojas
Patologinis pavydas gali būti ir žiauri prigimtinė liga, kuri, santykių pradžioje maskuojama, laikui bėgant progresuoja.
"Tai nėra daroma iš meilės, bet iš noro kontroliuoti. Tai moters, kaip daikto, traktavimas, vadinamasis partnerio socialinės erdvės ribojimas ir susiaurinimas, kai reikalaujama ataskaitų. Tai pirmieji SOS signalai, kad nuo tokio žmogaus reikia bėgti kuo toliau", – pridūrė R.Kazlauskas.
"Jei nebūsi mano – nebūsi niekieno"
Pasak Kauno apskrities moterų krizių centro projektų vadovės-konsultantės Renatos Muščinskės, dažniausia problema, su kuria susiduria vyrų persekiojimą patiriančios moterys – sunkumai įrodant nusikalstamą veiką.
"Dažni atvejai, kai anksčiau smurtavęs vyras daro spaudimą moteriai tiesiog neleisdamas apie save užmiršti. Pavyzdžiui, nors ir neateina į namus, nes veikia kardomoji priemonė, pravažiuoja arba praeina pro šalį, tarsi leisdamas suprasti, kad yra šalia, žino, kur ji yra. Tuomet moterys dažnai nesikreipia į pareigūnus, nes galvoja: o ką aš jiems pasakysiu, kaip įrodysiu jo veiksmus?" – pastebėjo specialistė.
R.Muščinskės teigimu, dažnas agresorius neblogai išmano teisėsaugos darbą, tad vengia elgtis taip, kad auka turėtų tiesioginių jo grasinimų įrodymų.
"Esame turėję atvejį, kai vyras ateidavo su dingstimi į lauką išvesti šunį, bet tuo pat metu jis sistemingai moterį baugindavo – žiūrėdavo į ją grėsmingu žvilgsniu, jo kūno judesiai būdavo agresyvūs", – pasakojo ji.
Pasak Renatos, tokie asmenys, rašydami žinutes ar skambindami telefonu, grasinimus išsako gudriomis frazėmis. "Dažniausias grasinimas: "Jeigu nebūsi mano – nebūsi niekieno." Naudojami posakiai "aš tavimi pasirūpinsiu", "aš tave padėsiu", "pamatysi, kas dabar bus". Deja, frazės su gąsdinančia potekste teisėsaugos paprastai nebūna traktuojamos kaip rimti grasinimai susidoroti", – keblią padėtį įvardijo ji.
Moteris tikina, kad tokiais atvejais, kai nesulaukia pagalbos iš teisėsaugos, aukos tampa dar labiau įbaugintos: "Labai dažnai nukentėjęs asmuo neturi kaip tų veiksmų įrodyti, o persekiotojas jaučiasi nugalėtoju. Atsiranda įvairios psichologinės problemos – nepasitikėjimas savimi, žema savivertė, imama bijoti visur ir visko."
Ji akcentuoja, kad padėtį apsunkina ir esami šalies įstatymai. "Šiuo metu persekiojimas yra suprantamas kaip neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas. Pavyzdžiui, jei jis automobiliu važinėja tau iš paskos, ar jis neteisėtai renka informaciją?" – retoriškai klausė ji.
Būtent tai pakeisti siekia Kauno apskrities moterų krizių centras su dar 16 specializuotos pagalbos centrų Lietuvoje susijungę į Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociaciją.
Policija: kiekvienas atvejis – individualus
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Dano Tamkevičiaus, galimi teisėsaugos veiksmai stipriai priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo aplinkybių.
"Visų pirma, reiktų kreiptis į policiją. Tada jau bus įvertinta, kiek grasinimas yra realus. Vien tik teksto parašymas iš esmės nekelia didelės grėsmės. Jei, pavyzdžiui, žmogus yra sekamas, apie jį yra renkama informacija, o kartu būtų ir tos žinutės, tada jau yra pagrindas pradėti tyrimą ne tik dėl grasinimo, bet ir dėl neteisėto duomenų rinkimo, – sakė pareigūnas. – Tačiau vien tik žinučių nepakanka. Ir teismų praktika sako, kad tas grasinimas turi būti išreikštas kažkokia realia galimybe jį įvykdyti."
Pasak D.Tamkevičiaus, tiriant tokio tipo nusižengimus, iškyla ir dilemų: "Iš vienos pusės taip, reikia auką apsaugoti, kad neįvyktų (nusikaltimas – red. past.), iš kitos pusės, negali ir baudžiamojo persekiojimo pradėti vien tik už tai, kad kažkas emociškai išsireiškė."
Didelė dalis bendravimo šiandien persikėlusi į virtualiąją erdvę, vis dažniau pasitaiko ir situacijų, kai buvusi partnerė sulaukia bauginimų, kad bus paviešinti dar santuokos ar draugystės metu gauti intymūs kadrai. Taip elgiamasi tiek iš keršto, tiek iš šantažo, o kartais reikalaujama piniginės išpirkos.
Pasiteiravus, ar, kai yra tokia padėtis, policija nubausti gali tik tada, kai asmeninio pobūdžio informacija jau paviešinta, ar veiksmus gali užkardyti prieš jiems įvykstant, D.Tamkevičius nesuteikia pernelyg daug vilčių: "Policija turėtų sureaguoti, turėtų aiškintis tas aplinkybes, bet ar jį paveiks, kad tikrai nepadarytų to veiksmo, neaišku. Jei yra duomenų, kad jis turi kažkokios asmeninės informacijos, kurią gavo neteisėtai, tada tyrimas prasideda iš kitos pusės – dėl neteisėto asmens duomenų rinkimo. O jeigu šantažuoja ar reketuoja, tai yra jau kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai."
