-
Sveikiname: Metų kauniete tapo dailininkė ir atsargos leitenantė R. Bruder! 66
Suteikia jėgų
Toks yra dienraščio „Kauno diena“, organizuojančio šiuos rinkimus, portalo kauno.diena.lt skaitytojų, kitų kauniečių ir visų kitų balsavusiųjų verdiktas.
„Palaikymas suteikia jėgų ir motyvaciją dirbti, laikytis vidinio kompaso. Palaikymas parodo, kad einu teisinga kryptimi užsibrėžtų tikslų link, o juos pasiekti dirbant vieningai galima neabejotinai greičiau“, – dar prieš finalą kalbėjo R. Bruder.
Ji dėkojo likimui, kad turi galimybę pažinti daugybę puikių, talentingų žmonių. „Džiaugiuosi, kad visuomenės susidomėjimas kultūra ir menu auga. Labai norėtųsi, kad kauniečiai kūrėjai turėtų platformą ir sąlygas plačiai skleisti savo kūrybą, nes sąlygos dabar nepakankamos. Vienas iš mano tikslų yra pakeisti šią situaciją“, – pasiryžusi kaunietė, pridūrusi, kad Kaunas ir Lietuva turi neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais.
Palaikymas parodo, kad einu teisinga kryptimi užsibrėžtų tikslų link, o juos pasiekti dirbant vieningai galima neabejotinai greičiau.
Įneša šviesos
Kalbėdama apie Metų kaunietės rinkimus R. Bruder apibendrino, kad tokios iniciatyvos „įneša šviesos į mūsų pilką padangę“.
„Mane visada džiugina dėmesys žmogui, o to labai trūksta. Juk yra tiek puikių žmonių! Norėtųsi, kad juos matytų ir apie juos žinotų kuo daugiau visuomenės. Gėris, profesionalumas, pagarba žmogui turi triumfuoti. Mano nuomone, šis projektas pelnytai sulaukia plataus ir pozityvaus atgarsio. Tai šviesos gija niūriuose informacijos srautuose“, – sakė R. Bruder.
Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.
Svarbiausių jos gyvenime dalykų trejetuke – šeima, sveikata ir laisvė. „Esu dėkinga, kad turiu mylinčius tėvus, gerą sveikatą ir saugią šalį, kurioje nevyksta karas ir kurioje neribojama saviraiškos laisvė“, – vardijo pašnekovė.
Sveikino G. Nausėda
Į „Metų kaunietės“ rinkimus įsitraukė ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų, rajonų gyventojai, net šalies vadovai.
Eidama Prezidentės pareigas renginį globojo Dalia Grybauskaitė, o pastaraisiais metais renginį globoja Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Džiaugiuosi, kad šiandienos pasaulyje vis dar esama vietos stabilumui, gražioms ir prasmingoms tradicijoms. Drąsių, veiklių, ryžtingų, talentingų, kūrybingų ir empatiškų moterų pagerbimas – viena iš tokių. Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste šios savybės įgauna dar didesnę reikšmę ir prasmę. Esu tikras, kad šiemetinio konkurso dalyvės, skirdamos savo laiką ir energiją valstybei, miestui, bendruomenei ir paprastam žmogui, kartu įkvepia ir aplinkinius. Padėti kitiems, tarp jų – ir ukrainiečiams. Tiek kovojantiems mūšio lauke, tiek gyvenantiems nuolatinės grėsmės akivaizdoje, tiek pabėgusiems nuo karo, prisiglaudusiems Lietuvoje ar kitose šalyse“, – atsiųstame sveikinimo laiške kreipėsi G. Nausėda.
Atjauta, supratimas, ištiesta pagalbos ranka ar suteikiama viltis, pasak šalies vadovo, yra tai, kuo mes didžiuojamės kaip visuomenė – ir kuo pagrįstai gali didžiuotis valstybė.
„Būtent tokiems žmonėms priklauso ateitis ir kasdienybė, kurioje gerovę jaučia kiekvienas. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti konkurso dalyvėms už tai, kad einate atsidavimo ir pašaukimo keliu. Už skleidžiamą grožį ir įkvėpimą, prasmę ir atsakomybę. Už tai, kad esate, kad stengiatės, kad teikiate džiaugsmą bei šilumą, kad puoselėjate tikrąsias vertybes. Norėčiau paprašyti ir toliau nešti gėrį bei šviesą, kuriais galėtų mėgautis visi be išimties bendruomenės nariai. Ačiū jums už tai, ką darote. Linkiu kuo geriausios sėkmės ir niekad neblėstančio įkvėpimo“, – linkėjo G. Nausėda.
Skambus muzikinis desertas
Šventėje daugiausiai dėmesio sulaukė nugalėtoja R. Bruder, o taip pat kitos penkios finalo dalyvės: įtraukiojo ugdymo vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėja Asta Kuktienė, teisininkė, mediatorė Eglė Šiugždinytė, sesuo salezietė, pedagogė, Palemono vaikų dienos centro koordinatorė Irutė Dovydaitytė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Marija Arutiunova ir socialinių mokslų daktarė, matematikos vadovėlių, mokomųjų knygų autorė, mokymo sistemų bendraautorė, matematikos mokytoja Vilija Dabrišienė.
Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.
Desertas prie sveikinimų, padėkų ir apdovanojimų – Kauno valstybinio muzikinio teatro artistų paruošta speciali muzikinė programa.
Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.
Renginio režisierius – Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius. Vedėjas – aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.
Šventės programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros su solistais Adrium Apšega, Marija Arutiunova, Egidijumi Bavikinu, Martynu Beinariu, Gabriele Bielskyte, Akvile Garbenčiūte, Iveta Kalkauskaite, Ingrida Kažemėkaite, choro ir baleto artistais, teatro orkestru.
Vienuoliktoji Metų kaunietė
R. Bruder – jau vienuoliktoji Metų kaunietė.
Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.
Pernai Metų kaunietės titulą pelnė Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja neurologė Milda Dambrauskienė, užpernai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė, visuomenininkė Jūratė Jankauskienė.
Dar ankstesniais metais – šešiolikmetė Andrėja Veličkaitė, kuri, pamačiusi viešojo transporto stotelėje susmukusį ir, kaip vėliau paaiškėjo, netekusį sąmonės bei nebekvėpuojantį vyrą, nesutriko ir darė viską, kad jo gyvybė būtų išgelbėta.
Metų kaunietėmis yra tapusios ir Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė, tuometinė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė.
Metų kaunietės titulą taip pat jau yra pelniusios olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, tekstilininkė, kalėdinių eglių kūrėja Jolanta Šmidtienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro viena iš steigėjų ir vadovė psichologė Dovilė Bubnienė, Kauno senamiesčio draugijai vadovavusi Aistė Grybauskienė, profesionali vargonininkė ir J. Gruodžio konservatorijos dėstytoja, viena iš seniausių Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė.
Plačiau apie Metų kaunietės apdovanojimų renginį skaitykite čia.
Iškilmių vaizdo transliacija bus rodoma per TV1. Kviečiame prie ekranų kovo 11 d., šeštadienį, nuo 17.45 iki 19.45 val.
-
R. Bruder: gėris, profesionalumas ir pagarba žmogui turi triumfuoti (Metų kaunietės rinkimai) 11
Teisinga linkme
„Palaikymas suteikia jėgų ir motyvaciją dirbti, laikytis vidinio kompaso. Palaikymas parodo, kad einu teisinga kryptimi užsibrėžtų tikslų link, o juos pasiekti dirbant vieningai galima neabejotinai greičiau“, – kalbėjo R. Bruder.
Ji dėkoja likimui, kad turi galimybę pažinti daugybę puikių, talentingų žmonių. „Džiaugiuosi, kad visuomenės susidomėjimas kultūra ir menu auga. Labai norėtųsi, kad kauniečiai kūrėjai turėtų platformą ir sąlygas plačiai skleisti savo kūrybą, nes sąlygos dabar nepakankamos. Vienas iš mano tikslų yra pakeisti šią situaciją“, – pasiryžusi kaunietė.
Tam reikalingų žinių ir tvirtą stuburą ji turi: dailės, teisės mokslų diplomai, patirtis kariuomenėje. „Kariuomenė mane taip pat išmokė klausyti komandos ir vykdyti įsakymus. Už tai aš esu jiems dėkinga. Gebėjimas išgirsti žmones mano veikloje yra labai svarbu“, – teigė dailininkė.
Šviesos gija
Apžvelgdama Metų kaunietės rinkimų finalo dalyvių būrį, kuriame ir pati yra, R. Bruder sakė, kad jos akyse – visos finalo dalyvės jau yra Metų kaunietės.
„Vieną iš projekto dalyvių – Mariją Arutiunovą – pamačiau apsilankiusi spektaklyje Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Mane sužavėjo jos vokaliniai gebėjimai ir nuostabus balsas. Pritariu jos išsakytai minčiai, kad tik didelės pastangos atveria duris. Naudodamasi proga norėčiau jai palinkėti sėkmės visose gyvenimo srityse – ji tikrai šauni“, – dėstė dailininkė.
Kalbėdama apie Metų kaunietės rinkimus R. Bruder apibendrino, kad tokios iniciatyvos „įneša šviesos į mūsų pilką padangę“.
„Mane visada džiugina dėmesys žmogui, o to labai trūksta. Juk yra tiek puikių žmonių! Norėtųsi, kad juos matytų ir apie juos žinotų kuo daugiau visuomenės. Gėris, profesionalumas, pagarba žmogui turi triumfuoti. Mano nuomone, šis projektas pelnytai sulaukia plataus ir pozityvaus atgarsio. Tai šviesos gija niūriuose informacijos srautuose“, – sakė R. Bruder.
Rebeka pridūrė, kad visada malonu prisiminti, kad šiame projekte 2014 m. kolegė Jolanta Šmidtienė buvo išrinkta Metų kauniete.
„Labiausiai vertinu tai, kad gyvename šalyje, kurioje moterys turi lygias galimybes mokytis, dirbti, veikti, siekti. Visuomet palaikau iniciatyvas, kurios atkreipia dėmesį į veiklias moteris ir parodo, kokią vertę jos sukuria visuomenei. Veiklių moterų yra labai daug ir dėmesys tik paskatins jas dar aktyviau veikti“, – kalbėjo menininkė.
Nauja galerija
R. Bruder asmeninė kūryba šiuo metu užgožta visuomenės veiklos. „Norėčiau atrasti daugiau laiko kūrybai, tik nežinau iš ko jį atimti... Mano darbai reikalauja didelių laiko resursų ir specifinių darbo sąlygų. Tinkamas darbo sąlygas esu susikūrusi savo sodyboje, tačiau ten dirbti galiu tik palikusi Kauną“, – pasakojo kaunietė.
Jos, kaip Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovės, tikslas – matomi, adekvačiai vertinami Lietuvos menininkai, galimybės jiems pristatyti savo darbus ir garsinti savo šalį.
„Turime neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais“, – aiškino R. Bruder.
Esu dėkinga, kad turiu mylinčius tėvus, gerą sveikatą ir saugią šalį, kurioje nevyksta karas ir kurioje neribojama saviraiškos laisvė.
Visi Kauno skyriaus planai aptariami ir tvirtinami taryboje. „Būtent tarybos sprendimu buvo nutarta perkelti administraciją į naujas patalpas ir įsteigti dar vieną skyriaus galeriją. Mano tikslas, kad galerija „Drobė“ taptų kauniečių ir miesto svečių gausiai lankoma vieta, reprezentuojančia profesionalųjį meną. Dar vienas siekis yra susijęs su lėšų pritraukimu. Kultūros finansavimas yra toks menkas, kad sudėtinga apskritai vykdyti bet kokias veiklas. Drįsčiau teigti, dauguma veiklų vyksta tik dėl absoliutaus kūrėjų altruizmo“, – aiškino R. Bruder. Dailininkų sąjunga nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto – visas lėšas turi sugeneruoti patys.
Tai suteikia laisvę veikti, ką ir kaip nori, bet, kita vertus, tenka sukti galvą, iš kokių pinigų tą daryti. „Mecenatystės tradicija Lietuvoje nėra plačiai paplitusi, tačiau neabejoju, kad su laiku ir čia situacija pagerės“, – tikisi projekto finalo dalyvė.
Tiki Kaunu ir Lietuva
R. Bruder, kaip ir daugybė kitų kauniečių, nori matyti savo miestą ir šalį klestinčius, stabilius, kuriuose gausu kultūros ir įvairių kitų veiklų, kur gyventų laimingi žmonės.
„Šie tikslai bendri mums visiems, nepriklausomai nuo lyties, todėl atskirai sau, kaip moteriai, jų nekeliu. Stengiuosi daryti tai, kas yra mano valioje, kad prisidėčiau prie bendros gerovės kūrimo, tikiu Kaunu, tikiu savo šalimi, nes kasdien matau žmones, kurie dirba su atsidavimu, ir tai neabejotinai motyvuoja stengtis dėl jų dar labiau“, – dėstė kandidatė į Metų kaunietės vardą.
Atsakydama į klausimą apie įsimintiniausius veiklos momentus, R. Bruder kalbėjo, kad labiausiai įsimena tos akimirkos, kai, nepaisant iššūkių ir sunkumų, pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Jeigu kažkas pavyko, pasidžiaugia ir eina dirbti toliau, nes veiklos – iki kaklo.
Svarbiausių R. Bruder gyvenime dalykų trejetuke – šeima, sveikata ir laisvė. „Esu dėkinga, kad turiu mylinčius tėvus, gerą sveikatą ir saugią šalį, kurioje nevyksta karas ir kurioje neribojama saviraiškos laisvė“, – vardijo pašnekovė.
BALSUOTI GALITE:
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija, I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;
arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.
! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.
Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis.
Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.
XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.
SMS kaina – 1 Eur.
SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų
Nuo vasario 24 d. SMS žinute iš vieno telefono numerio galima balsuoti vieną kartą per parą. Kiti balsai nebus užskaitomi.
PORTALAS
Portale kauno.diena.lt, rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Nuo vasario 22 d. iki kovo 4 d. 12 val. (balsai priimami internetu, sms žinutėmis ir paštu). Kovo 6-7 d. susumuosime rezultatus.
Kovo 8 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje. Bilietus galima įsigyti čia.
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Kauno tiltai“, „Bosca/be alkoholio“, rėmėjams „Heiga“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „SDG“, „Mega“, partneriams „Centro kredito unijai“, „Etapas Group“, „lgiausi limuzinai“, „Hegelmann Group“, „Jaukūs namai“, „Ribas Jewellery“.
-
Žinoma Kauno menininkė: apmaudu, kad eilinį kartą kultūra įvelta į politinius žaidimus 315
„Vakar prie įvažiavimo į Kauną iškilo menininko Tado Vosyliaus skulptūra „Tauras“. Neatsitiktinai. Tauras yra Kauno miesto simbolis, atvaizduotas miesto herbe. Socialiniuose tinkluose tūkstančiai miestiečių skulptūrą įvertino itin palankiai, negailėdami liaupsių. Deja, miestiečių džiaugsmą savo nepagrįstu pareiškimu sugadino kultūros ministras S. Kairys: „Jei tai tiesa, ką matau socialiniuose tinkluose, tai yra pats didžiausias absurdas““, – savo įrašą pradėjo žinoma Kauno menininkė.
Anot R. Bruder, ministras, turėdamas visas galimybes daryti pareiškimus remdamasis faktais, pasinaudojo kai kuria socialinių tinklų informacija.
„„Autoritetingi“ ir „kompetetingi“ feisbuko ekspertai sugretino Kauno „Taurą“ su nerealizuotu buliaus projektu Krasnodare. Akivaizdu, kad jokių sąsajų ši skulptūra su minimu projektu neturi. Tokia technika, kuomet skulptūrose naudojami suvirinti geometriniai lakštai yra plačiai paplitusi. Savaime suprantama, kad ši istorija tuom nesibaigs. Norisi paklaust ministro: – O kas, jei tai netiesa? Atsakymo vėl ieškosite socialiniuose tinkluose?“ – retoriškai klausė ji ir pridėjo: „Poligoninės skulptūros savaime nėra naujas reiškinys, tokiu pačiu principu Tauro autorius yra sukūręs ir skulptūrą Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje. Talentingo skulptoriaus darbai puošia ne vieną miesto viešąją erdvę.“
Kaip rašo R. Bruder, absurdiška net svarstyti, kad skulptorius domėjosi kažkokiu projektu Krasnodare.
„Sudėtinga šį ministro pareiškimą vertinti atsietai nuo rinkimų, tik apmaudu, kad eilinį kartą kultūra įvelta į politinius žaidimus. O pastarieji nepasižymi nei estetika, nei sąžine“, – apibendrino tapytoja.
Priminsime, kad šeštadienį kultūros ministras Simonas Kairys išreiškė pasipiktinimą, jog minint Maskvos invazijos Ukrainoje metines pastatytas miesto simbolis yra „tarsi brolis dvynys“ Rusijos Krasnodaro miesto parke planuojamam projektui.
Sudėtinga šį ministro pareiškimą vertinti atsietai nuo rinkimų, tik apmaudu, kad eilinį kartą kultūra įvelta į politinius žaidimus. O pastarieji nepasižymi nei estetika, nei sąžine.
Tuo metu Kauno savivaldybės atstovai atkerta, kad skulptūra suplanuota daugiau nei prieš metus ir yra originalus kūrinys, ji yra programos, kuria rūpinosi ir pats Kauno mero komandoje dirbęs S. Kairys, dalis.
„Kaunas sublizgėjo. Kai pasaulis mini metus nuo karo Ukrainoje pradžios, kai lietuviai vakar visą vakarą demonstravo solidarumą ir neįtikėtiną susitelkimą akcijoje RADAROM, mano mylimas Kaunas pasistatė taurą, tarsi brolį dvynį iš Krasnodaro (tiesa, ten projektas dar nerealizuotas). Būtent vasario 24-ąją. Simboliška“, – feisbuke šeštadienį rašė ministras.
„Jei tai tiesa, ką matau socialiniuose tinkluose, tai yra pats didžiausias absurdas, koks tik begali būti. Gyvenimas tarsi kitoje realybėje, be jokio konteksto, be jokios empatijos“, – pridūrė jis.
Tuo metu Kauno mero Visvaldo Matijošaičio atstovas Tomas Jarusevičius BNS tvirtino, kad skulptūrą sukūręs menininkas Tadas Vosylius paraišką teikė kūriniui teikė dar prieš metus. Rusijos žiniasklaida apie planus statyti minimą panašią skulptūrą Krasnodare minėjo 2019 metais.
„Kas nori Kauną šiuo atveju kopijuoti ar atkartoti – čia jau jų reikalai, bet Kaunas tiesiog įgyvendino vieną iš akcentų, ir tokių akcentų yra dešimtys“, – pabrėžė jis.
T. Jarusevičius taip pat priminė, kad prieš ateidamas į ministeriją pats S. Kairys buvo V. Matijošaičio patarėju ir buvo „labai artimai susijęs“ su programą „Kauno akcentai“, skirta tokių projektų įgyvendinimui.
„Kultūros ministrui galiu tik mandagiai priminti, kad dar ne taip seniai dirbdamas Kauno miesto mero patarėju, jis pats labai artimai buvo susijęs su programa „Kauno akcentai“, kuri skirta įgyvendinti menininkų idėjas. Kaip tik viena tų idėjų ir yra būtent šis Kauno simbolis – Tauro skulptūra“, – BNS sakė jis.
Kauno savivaldybė penktadienį skelbė, kad apie 8 metrų ilgio ir 7 metrų aukščio naujasis Kauno akcentas iškilo Muravos sankryžos prieigose, ties įvažiavimu į miestą.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tvirtino, kad šis simbolis papildys jau penkerius metus prie Kauno pilies stovintį valstybės simbolį – Vytį, vaizduojanti karį ant žirgo.
„Atėjo laikas stipriau pristatyti ir Kauno simbolį – Taurą. Jis turi puikuotis ne vien herbe, bet ir mūsų miesto erdvėse. Kaunui jau 615 metų – jis tikrai vertas tokio solidaus ženklo“, – pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nerūdijančio veidrodinio plieno skulptūrą su auksuotu kryžiumi sukūrė menininkas Tadas Vosylius.
-
Požiūris į menininkus ir nusikaltimų aukas (Metų kaunietės rinkimai) 4
15. Rebeka BRUDER – tapytoja, pernai išrinkta Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadove ir jau spėjusi svariai prisidėti prie vietinių kūrėjų ir kultūros sklaidos. Ji yra pavyzdys, kad tapytojos talentas gali puikiai derėti su teisės mokslų diplomu ir su Generolo J. Žemaičio karo akademijoje įgytu atsargos leitenanto laipsniu.
„Mano, kaip skyriaus vadovės, tikslas, kad mūsų menininkai būtų matomi ir adekvačiai vertinami. Turime neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais“, – aiškino R. Bruder.
Kaunietė siekia, kad kolegos turėtų galimybių pristatyti savo darbus, būti matomi ir garsinti Lietuvą. „Ir čia susiduriame su iššūkiais, nes finansavimas kultūrai yra toks menkas, kad sudėtinga apskritai vykdyti bet kokias veiklas. Drįsčiau teigti, dauguma veiklų vyksta tik dėl absoliutaus kūrėjų altruizmo“, – konstatavo veikli moteris, dedanti pastangas, kad ši situacija ir požiūris į menininkus keistųsi.
R. Bruder, kaip ir daugybė kitų kauniečių, nori matyti savo miestą ir šalį klestinčius, stabilius, kuriuose gausu kultūros ir įvairių kitų veiklų, kur gyventų laimingi žmonės.
„Šie tikslai bendri mums visiems, nepriklausomai nuo lyties, todėl atskirai sau, kaip moteriai, jų nekeliu. Stengiuosi daryti tai, kas yra mano valioje, kad prisidėčiau prie bendros gerovės kūrimo, tikiu Kaunu, tikiu savo šalimi, nes kasdien matau žmones, kurie dirba su atsidavimu, ir tai neabejotinai motyvuoja stengtis dėl jų dar labiau“, – dėstė kandidatė į Metų kaunietės vardą.
Turime neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais.
Atsakydama į klausimą apie įsimintiniausius veiklos momentus, R. Bruder kalbėjo, kad labiausiai įsimena tos akimirkos, kai, nepaisant iššūkių ir sunkumų, pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Jeigu kažkas pavyko, pasidžiaugia ir eina dirbti toliau, nes veiklos – iki kaklo.
Svarbiausių R. Bruder gyvenime dalykų trejetuke – šeima, sveikata ir laisvė. „Esu dėkinga, kad turiu mylinčius tėvus, gerą sveikatą ir saugią šalį, kurioje nevyksta karas ir kurioje neribojama saviraiškos laisvė“, – vardijo pašnekovė.
09. Kristina MIŠINIENĖ – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė. Sutelkė specialistų ir savanorių padėti prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos aukoms teikiant socialines, psichologines, teisines, saugaus būsto paslaugas, vykdant prevencinę, šviečiamąją veiklą vietos ir nacionaliniu lygmeniu.
„Prieš 20 metų, kai šalies politinė, socialinė, kriminogeninė situacija buvo gana sudėtinga, prekeiviai žmonėmis be jokių kliūčių, būriais mūsų žmones vežė į Vakarų Europą seksualinei, darbo vergovei, kilo mintis, kad reikia duoti atkirtį, organizuoti pagalbą tylinčioms, iškankintoms aukoms“, – veiklos pradžią prisiminė K. Mišinienė.
Pati su bendramintėmis kūrė veiklos strategiją, praktikoje bandė taikyti įvairias pagalbos formas. „Jau tada išsikristalizavo pagrindinės kryptys ir pobūdis – nesėdime kabinetuose, aktyviai ieškome nukentėjusių asmenų, motyvuojame žmones priimti mūsų pagalbą ir, labai svarbu, nepaliekame aukų vienų teisiniuose procesuose, esame kartu nuo pat pareiškimo parašymo momento iki paskutinės teismo instancijos“, – pasakojo kaunietė.
Bendromis pastangomis pasiektas milžiniškas progresas. „Šiandien aukas vengiama taip užgaulioti, menkinti, tai girdėjome savo darbo pradžioje. Turime vienus griežčiausių ES įstatymų dėl prekybos žmonėmis. Egzistuoja tarptautinės kontrolės priemonės, kurios griežtai kontroliuoja tarptautinių susitarimų įgyvendinimą“, – lygino K. Mišinienė. Deja, mažiausiai progreso – seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ar suaugusiuosius užkardymo ir pagalbos šioms aukoms srityje.
KOPŽI centras padėjo keliems tūkstančiams moterų, vaikų, vyrų. „Ne visi jie iki galo atsistojo ant kojų, buvo ir yra atvejų, kai patirtos traumos, gyvenimo situacijos nutempia žemyn, tačiau mums visada yra labai svarbu grąžinti žmogui jo orumą, pastūmėti gijimo, augimo, išeities ieškojimo link. Neslėpsiu – džiaugiuosi ir dėl to margo būrio prekeivių žmonėmis, sutenerių, prievartautojų, kurie dėl nukentėjusiųjų drąsių liudijimų, pareigūnų ir prokurorų atsidavimo ir sunkaus darbo buvo patraukti atsakomybėn ir nuteisti“, – vardijo pašnekovė.
Ji apgailestavo, kad visuomenėje vis dar gaji aukos kaltinimo tradicija: kodėl pasitikėjo, kodėl siekė geresnio gyvenimo. Tačiau juk ne visi gebame suprasti manipuliacijas, pasipriešinti, ištverti vienatvę. Tai labai paranku išnaudotojams, ieškantiems naujų aukų, kuriomis visuomenė, teisėsauga sunkiai patikės ar net visai neišgirs.
Kartu su darbo inspektoriais galime verstis per galvą, tačiau teisėsaugai vis pritrūksta kažkokio įrodymo, aukų patikimumo.
K. Mišinienė pasigenda bendradarbiavimo iš įvairių tarnybų pusės. Jų dokumentai blizga, bet štai realybėje, teigė visuomenininkė, sunkiai dalijamasi informacija, ištekliais, geranoriškumu.
„Į duris beldžiasi nauji iššūkiai. Gaila, mūsų mieste jiems vis dar nėra tinkamo atsako. Pavyzdžiui, migrantų išnaudojimas darbe. Ne visada tai yra prekyba žmonėmis, tačiau dažnai matome tikros vergovės apraiškų, kai žmonės, atvykę iš besivystančių šalių ir nežinantys mūsų įstatymų, tampa nesąžiningų darbdavių įkaitais. Kartu su darbo inspektoriais galime verstis per galvą, tačiau teisėsaugai vis pritrūksta kažkokio įrodymo, aukų patikimumo. Buvo labai skaudu, nežinau, ar kauniečiai žino apie tuos įvykius, kai prabilę apie išnaudojimą miesto prestižiniame SPA salone iš egzotinių šalių atvykę masažo meistrai nieko nepasiekė. Triumfavo brangius advokatus nusisamdęs darbdavys“, – pateikė pavyzdį K. Mišinienė.
Jos kryptis – stiprinti, specializuoti teisinę pagalbą nukentėjusiems, kad advokatai laikytų garbės reikalu profesionaliai atstovauti nusikaltimų aukoms.
BALSUOTI GALITE:
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija, I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;
arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.
! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.
Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis.
Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.
XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.
SMS kaina – 1 Eur.
SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų
PORTALAS
Portale kauno.diena.lt, rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Kauno tiltai“, „Bosca/be alkoholio“, rėmėjams „Heiga“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „SDG“, partneriams „Centro kredito unijai“, „Etapas Group“, „lgiausi limuzinai“.
