Trečiadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdyje L. Linkevičius pabrėžė, kad dauguma gyventojų pritaria dvigubos pilietybės išplėtimui, tačiau paramos neužtenka referendumo kartelei įveikti.

Anot ministro, jei ir nepavyktų pakeisti Konstitucijos po mėnesio vyksiančiame referendume, daugumos balsavusiųjų už dvigubą pilietybę pozicija suteiks „moralinę teisę reikalauti, kad sprendimas būtų toks, kokio nori dauguma žmonių“, tai yra po tam tikro laiko vėl būtų bandoma šiuo klausimu rengti referendumą.

„Jei pralaimime referendumą, ruošiamės kitam referendumui. Kito kelio nėra. Jei mes turėsime teigiamą nuomonę, moraliai turėsime teisę reikalauti ir iš politikų, ir iš kitų, kad sprendimas būtų toks, kokio nori dauguma Lietuvos žmonių“, – į PLB vadovės Dalios Henke klausimą, „koks yra planas B“, atsakė L. Linkevičius.

Jei pralaimime referendumą, ruošiamės kitam referendumui. Kito kelio nėra.

„Būtų tikrai labai neteisinga, jei mes įsivaizduotumėme pralaimėję referendumą. Kad pralaimėjome, aš tikiuosi, kad taip nebus, kad mes laimėsime, gal ta pergalė dar nebus galutinė“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Anot jo, nors visuomenės apklausos rodo, kad dvigubos pilietybės instituto išplėsti tikriausiai nepavyks, „tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas“.

„Turime daryti maksimaliai, kas įmanoma. Aš vis tiek sakau, kad mūsų tikslas yra teigiama žinia, kad dauguma pasisako „už“, ir tai būtų nurodymas ir Seimo nariams, ir politikams, ir kandidatams į prezidentus, kad žmonės taip nori“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Naujausia skelbta viešosios nuomonės apklausa rodo, jog mažai tikėtina, kad gegužę vyksiančiu referendumu būtų pakeista dvigubą pilietybę ribojanti Konstitucijos nuostata. Reprezentatyvią gyventojų apklausą vasarį atliko viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu.

Jos duomenimis, suteikti galimybę Lietuvos pilietybę turėti visiems lietuvių kilmės asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įgiję kitos šalies pilietybę, yra linkę 46,6 proc. respondentų. Daugiau nei ketvirtadalis – 27,8 proc. – respondentų yra prieš Konstitucijos keitimą.

Įvertinus tik referendume ketinančių dalyvauti piliečių atsakymus, daugybinei pilietybei pritartų 62,6 proc. respondentų, nepritartų – 37,4 proc. respondentų, tačiau Konstitucijos straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti, jei tam per referendumą pritarė daugiau kaip pusė visų piliečių, turinčių rinkimų teisę, tai yra apie 1,3 mln. rinkėjų.

„Esant 62,6 proc. pataisos rėmėjų, Konstitucijos pakeitimui reikalinga rekordinė artima 85 proc. rinkėjų mobilizacija. Žvelgiant į naujausias Lietuvos rinkėjų aktyvumo tendencijas, tokia rinkėjų mobilizacija mažai tikėtina“, – apklausos duomenis vertina jį užsakęs institutas.

Gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo.

Referendume piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.

Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.

Nuo tikslios formuluotės įvardijimo išsisukinėja ir Saulius Skvernelis, ir Viktoras Pranckietis.

Tiesa, valstiečiai ir pasaulio lietuvių bendruomenė pripažįsta, kad kol kas informacijos apie būsimą referendumą per mažai, todėl ketina tai ištaisyti.

Prezidentė pabrėžia palaikanti dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą, bet kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu ir teisinių abejonių nekeliančiu keliu.

Seimo priimtos pataisos pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui padarė išimtį dėl jo pakeitimo, sumažindamos reikalavimus dėl balsų skaičiaus.

Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leidžia pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – pakeitimams priimti būtina, kad už juos referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.

Prezidentės vertinimu, Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. rinkėjų balsų kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimo klausimus turi lemti daugumos, o ne trečdalio visų rinkėjų balsai. 

„Svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimo klausimus turi lemti daugumos, o ne trečdalio visų rinkėjų balsai. Pilietybės klausimo svarbą apibrėžia jo vieta Konstitucijoje, 12 straipsnis yra pirmame Konstitucijos skirsnyje tarp kitų valstybingumą reglamentuojančių straipsnių, ir jam taikoma didesnė apsauga“, – sprendimą vetuoti pataisas žurnalistams komentavo prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Jis pažymėjo, kad negalima paneigti ir 1992 metais Konstituciją referendume priėmusių piliečių valios: „Už Konstituciją balsavo daugiau kaip pusė rinkėjų, todėl pakeisti svarbiausius straipsnius irgi turėtų ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų“.

Pasak Prezidentūros pranešimo, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tuomet dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas nusikeltų neribotam laikui.

„Selektyvus vieno straipsnio pakeitimo lengvinimas galimai pažeidžia Konstitucijos vientisumą ir jos viršenybės principą. Kuriamas precedentas ydingas ir rizikingas“, – sakė M. Lingė.

Jis taip pat pažymėjo, kad įstatymo konstitucingumu jau šiuo metu abejoja Seimo nariai – parlamente registruotas nutarimo projektas dėl įstatymo pataisų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pataisas kritikavo Seimo teisininkai bei dalis parlamentarų, sakydami, kad taip bus sudarytas pavojingas precedentas ateityje lengviau keisti kitus valstybės pagrindus įtvirtinančius Konstitucijos straipsnius.

Apsidrausdamas Seimas ketina dėl pataisų konstitucingumo rudenį kreiptis į Konstitucinį Teismą – yra registruotas atitinkamas nutarimo projektas.

Klausiamas, kokios pasekmės laukia, jei Seimas atmes prezidentės veto ir rinkimų kartelė straipsniui dėl pilietybės bus nuleista, M. Lingė teigė, jog toks sprendimas būtų neatsakingas ir griautų pasitikėjimą valstybe.

„Jeigu įsigaliotų šitas įstatymas po veto atmetimo, ir būtų vykdomas referendumas, pasekmės labai aiškios: galėtų būti labai didelis nusivylimas rinkėjų tarpe, jei įvyktų referendumas, o Konstitucinis Teismas pripažintų, kad jo rezultatai neteisėti ir negaliojantys“, – kalbėjo M. Lingė.

„Tai ne tik neatlieptų žmonių lūkesčių, bet ir griautų žmonių pasitikėjimą valstybe“, – pažymėjo patarėjas.

„Prezidentė kviečia nebegaišti brangaus liko ieškant kokių nors landų ir antikonstitucinių gudrybių, o kuo greičiau ruoštis referendumui“, – reziumavo M. Lingė.

Referendumo įstatymo pataisų prašė dvigubos pilietybės įteisinimo siekiantys pasaulio lietuviai, nuogąstaudami, kad nesumažinus kartelės Konstitucijos pataisos nebūtų priimtos.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo planuojama skelbti su prezidento rinkimais 2019 metais.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

KT anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

PLB vadovė: viltys, kad referendumas dėl pilietybės įvyktų, sumažėjo

Prezidentei vetavus pataisas dėl žemesnės kartelės rengiant referendumą, kad būtų įteisinta dviguba pilietybė, mažėja vilčių pasiekti teigiamą rezultatą, teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė.

„Be galo gaila. Visos viltys buvo sudėtos nors šiek tiek turėti galimybių priartėti prie teigiamos referendumo baigties. Dabar jos sumažėjo visiškai, reikės 1,3 mln. balsų“, – trečiadienį komentuodama prezidentės veto BNS sakė Dalia Henke.

Mes arba atmesime veto, arba iš naujo priimsime panašų įstatymą. Prezidentė tiesiog atima iš mūsų laiką, nes turėsime daryti tą patį.

„Tuo pačiu džiaugiamės, kad Lietuvos Respublikos prezidentė palaiko referendumą, palaiko, kad reikia spręsti tą klausimą, ir tik jeigu mes visi – ir prezidentė, ir Seimo pirmininkas, ir premjeras – susivienysime, sutelksime tautą spręsti klausimą, tikiuosi, vienybė ir nugalės“, – teigė PLB vadovė.

Ji pabrėžė, kad norint, jog referendumas įvyktų ir dvigubos pilietybės institutas būtų išplėstas, būtina, kad referendume pirmiausia aktyviai dalyvautų Lietuvoje gyvenantys piliečiai.

„Ne užsienyje gyvenančiųjų balsais bus padarytas sprendimas, oficialiai tik 300 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių turi balsavimo teisę, o Lietuvoje įvyks sprendimas, nes reikės 1,3 mln. balsų. (...) Būtent Lietuvoje reikia sutelkti visas pastangas ir daryti viešinimo kampaniją apie pilietybės išlaikymo svarbą, kad esame plati, didelė ir diasporinė tauta ir kaip Lietuvai svarbus kiekvienas pilietis“, – tvirtino D. Henke.

R. Karbauskis: prezidentė atima laiką

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad D.Grybauskaitė atima pasirengimo būsimam balsavimui laiką.

„Mes arba atmesime veto, arba iš naujo priimsime panašų įstatymą. Prezidentė tiesiog atima iš mūsų laiką, nes turėsime daryti tą patį“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Jis patvirtino, kad siūlys Seimui atmesti šalies vadovės veto ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis dėl priimtų pataisų pateiktų išaiškinimą dar iki 2019 metų pavasarį suplanuoto referendumo dėl dvigubos pilietybės.

R. Karbauskis tvirtino, jog toks prezidentės sprendimas yra nesuvokiamas, nes pats Seimas planavo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.

„Šitoje situacijoje prezidentė pati nutarė būti Konstituciniu Teismu. (...) Konstitucinis Teismas būtų padėjęs tašką šitu klausimu“, – sakė politikas.

Jis teigė besitikintis, kad Konstitucinis Teismas išaiškinimą pateiks dar iki referendumo, kuris suplanuotas kitąmet kartu su prezidento rinkimais.

„Jeigu atsitiks taip, kad iki referendumo datos turėsime kitokią normą, tai paprasčiausiai bus pakeistas reikalavimas žmonių skaičiaus. (...) Apskritai mes ir pasaulio lietuviai referendumui ruošiasi prie dabar egzistuojančios normos, kai reikia daugiau nei pusės visų Lietuvos piliečių balsų“, – kalbėjo R. Karbauskis.