Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais. Ji žada, kad bažnyčioje vienam žmogui teks ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus išlaikomas dviejų metrų atstumas tarp žmonių, jie privalės dėvėti kaukes.

Nei pirmojo, nei antrojo karantino metu Lietuvos Vyriausybė nepriėmė privalomų nurodymų Bažnyčiai dėl pamaldų organizavimo, tik rekomendacijas.

Pagal dabar galiojantį nutarimą, Vyriausybė rekomenduoja susilaikyti nuo religinių apeigų arba jas organizuoti nuotoliniu būdu, išimtis numatant tik laidotuvėms, kuriose siūloma riboti žmonių skaičių.

Bažnyčiai – ypatingas statusas

Lietuvos Konstitucijoje yra numatyta, kad bažnyčios ir religinės organizacijos laisvai atlieka savo apeigas ir tvarkosi pagal savo kanonus.

Katalikų Bažnyčia turi ypatingą teisinį statusą dėl 2000-aisiais pasirašytos Lietuvos ir Šventojo Sosto sutarties.

Pagal ją, Lietuva pripažįsta „Katalikų Bažnyčios ir jos bendruomenių laisvę viešai atlikti apeigas, organizuotis, mokyti ir teikti sielovadinę pagalbą tikintiesiems ir pripažįsta visišką Katalikų Bažnyčios kompetenciją jos srityje“.

Mykolo Romerio universiteto teisininkė Ingrida Danėlienė pabrėžė, kad ši sutartis turi „taikymo pirmenybę prieš nacionalinius įstatymus ir kitus žemesnės galios teisės aktus, įskaitant Vyriausybės nutarimus ir ministrų įsakymus“.

Pasak jos, Konstitucijos nuostatos reiškia, kad „bet koks šios laisvės ribojimas turėtų būti grindžiamas įstatymu, būti proporcingas ir kiekvienu atveju galėtų būti vertinamas teismo“.

Teisininkė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės nutarime draudimas rengti pamaldas tiesiogiai nustatytas nėra, galioja bendro pobūdžio reikalavimai.

I. Danėlienės teigimu, kitų šalių teismams jau yra tekę vertinti religinių pamaldų ribojimų, taikytų siekiant užkirsti kelią COVID-19 viruso plitimui, teisėtumo klausimus.

„Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas yra pripažinęs bendro pobūdžio draudimą vykdyti visas religines apeigas bei rengti mišias grubiai pažeidžiančiu religijos laisvę, taigi ir prieštaraujančiu Pagrindiniam įstatymui. Teismas pabrėžė, kad valstybė turėtų sudaryti galimybę bažnyčioms vykdyti apeigas, jei jas organizuojant imamasi saugumo priemonių, ribojamas dalyvių skaičius. Panašų sprendimą prieš porą mėnesių yra priėmęs ir JAV Aukščiausiasis Teismas. Prancūzijos Valstybės Taryba buvo įpareigojusi valstybę moksliškai pagrįsti pamaldų dalyvių skaičiaus ribojimą iki 30 asmenų, siekiant įvertinti šių ribojimų proporcingumą“, – BNS sakė I. Danėlienė.

Formaliai pateisinama, bet ar atsakinga?

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras teigia, kad Katalikų Bažnyčios sprendimas atnaujinti pamaldas galėtų būti formaliai pateisinamas Konstitucijos ir dvišalės tarptautinės sutarties nuostatomis, tačiau kyla abejonių, ar toks žingsnis yra atsakingai pamatuotas, įvertinus pandemijos situaciją.

„Atsižvelgiant į tai, kad religijos išpažinimas, įskaitant ir apeigas, yra viena iš fundamentalių konstitucinių teisių, taip pat į Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties nuostatas, kad Lietuva pripažįsta Katalikų Bažnyčiai laisvę vykdyti savo sielovadinę, apaštališkąją ir karitatyvinę misiją, laisvę viešai atlikti apeigas, atrodytų, kad tokia Katalikų Bažnyčios pozicija ir sprendimas formaliai gali būti pateisinamas. Tačiau, kita vertus, nėra laisvių, kurios negalėtų būti ribojamos, ir štai čia kyla pagrįstas klausimas, ar tokie veiksmai ir to galimi padariniai yra gerai ir atsakingai apgalvoti, atsižvelgiant į susidariusią pandemijos situaciją ir grėsmę žmonių sveikatai. Man asmeniškai kyla abejonių, ar  toks sprendimas yra teisingas esamoje situacijoje“, – BNS sakė V. Mizaras.

Teisininkas sako, kad Bažnyčia turėtų įvertinti, ar jai nereikėtų rodyti solidarumo su pasaulietinėmis įstaigomis ir visa visuomene, kurių atžvilgiu taikomi griežti susibūrimų draudimai.

„Viena vertus, ribojimai turi atitikti proporcingumą ir negali paneigti pačios laisvės ar teisės. Kita vertus, šioje situacijoje turime įvertinti, ar tikrai tam tikrą ne ilgą laikotarpį susilaikymas nuo įprastinių apeigų, saugant bažnyčių bendruomenių (žmonių) ir visos kitos visuomenės sveikatą, būtų neproporcingas ribojimas. Man atrodytų taip, kad tokiai situacijai esant, kokia yra šiuo metu, atsakingiau būtų susilaikyti nuo lankymosi apeigose. Bet kuriuo atveju atsakomybę už tokius sprendimus, turėtų prisiimti jų priėmėjai“, – sakė V. Mizaras.

Ar religinės apeigos  – susibūrimai?

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius teigia, kad klausimas nėra vienareikšmiškas, bet jis laikosi pozicijos, kad susibūrimų draudimas turėtų galioti ir Bažnyčiai.

„Sutartis nenumato Bažnyčios imuniteto nuo Lietuvoje galiojančių įstatymų. Kai kalbama apie visuomenės saugumą ir sveikatą, Bažnyčia lygiai taip pat privalo laikytis nustatytos tvarkos kaip ir visos kitos organizacijos. Bendras draudimas susiburti yra draudimas susiburt bet kur, įskaitant ir bažnyčią, nebent pačiame Vyriausybės nutarime arba įstatyme būtų numatytos išimtys“, – BNS sakė V. Nekrošius.

Bendras draudimas susiburti yra draudimas susiburt bet kur, įskaitant ir bažnyčią, nebent pačiame Vyriausybės nutarime arba įstatyme būtų numatytos išimtys.

Jo nuomone, Lietuvos Vyriausybė galėtų įvesti griežtą ribojimą, o kilus ginčui su Bažnyčia jį galėtų spręsti iš abiejų atstovų sudaryta Mišri komisija, kaip numatyta sutartyje.

Vyriausybės interneto svetainėje skelbiama, kad pagal dabar galiojančias karantino sąlygas, draudžiami visi renginiai ir žmonių susibūrimai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas be žiūrovų ir laidotuves, kuriose gali dalyvauti iki 10 žmonių.

Žmonėms palikti gyvenamąją vietą galima tik darbo reikalais, vykstant į parduotuvę, laidotuves, į nuosavą nekilnojamojo turto objektą, į oro, jūrų uostus, autobusų stotis, pasivaikščioti atvirose vietose ar vykstant prižiūrėti sergančių žmonių.

Šios karantino sąlygos galioja iki sausio 31 dienos.

SAM nerekomenduoja religinėse apeigose dalyvauti žmonėms, vyresniems nei 60 metų ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Taip pat, anot ministerijos pranešimo, maldos namai turi pateikti informaciją apie draudimą dalyvauti apeigose visiems, kuriems pasireiškia karščiavimas ar kiti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai, taip pat apie prievolę dėvėti burną dengiančias apsaugos priemones. Gerai matomoje vietoje turi būti pakabinta priemonė rankų dezinfekcijai.

„Visi vyresni nei 6 metų religinių apeigų dalyviai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, išskyrus kunigą, laikantį šv. Mišias. Taip pat laikytis saugaus, ne mažesio kaip 1-2 metrų, atstumo vienas nuo kito“, – nurodo SAM.

Taip pat rekomenduojama šv. Komuniją dalinti žmonėms į rankas.

Ministerija nerekomenduoja apeigų, kuriose kunigas ar kitas dvasininkas turėtų kontaktų su daugiau nei vienos šeimos asmenimis, pvz. teikiant Sutvirtinimo sakramentą.

Be dvasininkų ar patarnaujančio personalo, visi turėtų vengti fizinio kontakto su relikvijomis, kryžiais ir kitais relikvijoriais, nespausti kitiems rankų. Maldos namai turi užtikrinti, kad švęstam vandeniui skirti indai būtų tušti, nuolat dezinfekuoti visus paviršius.

2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų save laiko Romos katalikais (77,2 proc.)

Antroji pagal dydį yra stačiatikių (ortodoksų) bendruomenė (4,1 proc.), o priklausomybė kitoms mažosioms religinėms bendrijoms svyruoja nuo 0,1 proc. iki 0,77 proc., tad, remiantis statistiniais duomenimis, galima teigti, jog mūsų visuomenės tapatinimasis su religinėmis bendruomenėmis yra pakankamai stiprus

Greičiausiai negalima dėti lygybės ženklo tarp deklaruojamos priklausomybės kuriai nors religijai ar tikėjimui ir aktyvaus dalyvavimo religinėse apeigose ar praktikose. Juk asmens identifikavimasis su religine bendruomene gali būti tik šeimos ar bendruomenės tradicijų tęsimas, neturintis aiškesnių religijos praktikavimo formų.

Atėjus krikščionių bendruomenei svarbiai šventei – šv. Kalėdoms, įdomu sužinoti, koks apskritai yra Lietuvos gyventojų aktyvumas religiniuose ritualuose, nežiūrint į tai, kokios religinės bendrijos nariais jie save laiko.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto iniciatyva 2015 m. balandžio-birželio mėn. atliktos apklausos metu Lietuvos gyventojų teirautasi, ar jie dažnai be ypatingų progų (tokių kaip vestuvės ar laidotuvės) pastaruoju metu dalyvavo religinėse apeigose.

Šis klausimas buvo užduotas 21 šalyje, įgyvendinant Europos socialinį tyrimą, tad galima palyginti, kuo mūsų religinis elgesys yra panašus ir kuo skiriasi nuo kitų europiečių.

Lietuvoje bent kartą per savaitę religinėse apeigose dalyvauja 12,6 proc. gyventojų (sujungti atsakymų variantai „Kiekvieną dieną“, „Dažniau nei kartą per savaitę“, „Kartą per savaitę“), tad esame daugmaž viduryje tarp kitų tyrime dalyvavusių šalių.

Aktyviausiai religiniuose ritualuose besilankančių šalių trejetas yra toks: Lenkija (51,1 proc.), Airija (34,3 proc.) bei Portugalija (29,0 proc.).

Lyginant su kitomis Europos socialine tyrime dalyvavusiomis šalimis, pagal dalyvavo aktyvumą „bent kartą per mėnesį“ (20,6 proc.) ar „tik per didžiąsias šventes“ (38,8 proc.), matyti, jog esame nepralenkiami, nes niekur nėra tokio aukšto „retesnio“ aktyvumo, kaip Lietuvoje.

Labai reti religinių praktikų dalyviai yra 16,0 proc. mūsų šalies gyventojų (atsakymo variantas „dar rečiau“). O 12,0 proc. nurodė, kad „niekada nedalyvauja apeigose“. Pastarųjų mažiau nei Lietuvoje yra tik Lenkijoje (6,8 proc.).

O labiausiai sekuliarizacijos banga paveikė Čekijos (61,3 proc.), Nyderlandų (58,3 proc.) ir Belgijos (55,6 proc.) gyventojų religinę elgseną, nes niekada nedalyvaujančių religinės praktikose žmonių dalis yra pati didžiausia.

Europos socialinis tyrimas atskleidžia, jog nors nesame tokie aktyvūs, kaip, pavyzdžiui, kaimynai Lenkijoje, tačiau Lietuvos gyventojų dalyvavimas religinėse apeigose, lyginant su kitais Europos kraštais, yra pakankamai aukštas.

Maldininkų, žuvusių Saudo Arabijoje per spūstį vykstant kasmetinio hadžo apeigoms, skaičius padidėjo iki 717 įvairių tautybių žmonių, pranešė ketvirtadienį monarchijos civilinės saugos tarnyba apie vieną baisiausių tragedijų per kasmetinę musulmonų piligrimystę.

Ši spūstis, antroji šį mėnesį nelaimė po statybų krano griūties Mekoje, sutrikdė velnio apmėtymo akmenimis ritualą, sakė Saudo Arabijos pareigūnai.

Tradiciniais baltais rūbais pasirengusių maldininkų lavonai tebegulėjo po spūsties, aplink juos mėtėsi pamesti batai, sutraiškyti vandens buteliai, skėčiai nuo saulės.

Pareigūnai, vis dar tebeskaičiuojantys žuvusiuosius, tarp kurių yra maldininkų iš įvairių šalių, nurodė, kad dar mažiausiai 863 žmonės buvo sužeisti.

Kone du milijonai piligrimų dalyvauja paskutinėse didžiosiose hadžo apeigose, – renginyje, į kurį susirenka bene daugiausia žmonių pasaulyje.

Iranas nurodė, kad mažiausiai 43 šios šalies piliečių tapo spūsties aukomis, ir kaltino Saudo Arabiją nesugebėjus pasirūpinti renginių saugumu.

Tuo tarpu Saudo Arabijos ministrai kaltino pačius maldininkus, kad jie nesilaikė nurodytos tvarkos.

„Daugelis piligrimų judėjo nesilaikydami savo tvarkaraščių“, kurie buvo suderinti hadžo laikotarpiui, sakė per televiziją sveikatos ministras Khaled al-Falihas (Chaledas Falihas).

„Jei piligrimai būtų laikęsi instrukcijų, tokio pobūdžio nelaimės būtų išvengta“, – sakė jis ir pažadėjo, kad bus atliktas „greitas ir skaidrus“ tyrimas.

Spūstis prasidėjo apie 9 val. (vietos ir Lietuvos laiku), o kiek anksčiau civilinės gynybos tarnyba pranešė apie per didelį žmonių telkimąsi Minoje, esančioje už penkių kilometrų nuo Mekos.

Šimtai tūkstančių piligrimų susibūrė Minoje ketvirtadienį mėtyti akmenukų į tris didžiulius stulpus, simbolizuojančius Šėtoną, – į vieną svarbiausių apeigų per hadžą, kurio ritualai oficialiai baigiasi sekmadienį.

Medikai sakė naujienų agentūrai AFP, kad nelaimė įvyko teritorijoje prie Džamarato tilto, kur vyksta ritualinis akmenų mėtymas. Viena išeinančiųjų grupė susidūrė su ateinančių ar stovyklaujančių žmonių grupėmis, sakė pareigūnas.

Vienas maldininkų iš Sudano Minoje sakė, kad šių metų hadžas buvo menkiausiai organizuotas iš keturių hadžų, kuriuose jis dalyvavęs.

„Žmonės buvo ištroškę ir alpo“ dar iki spūsties, sakė šis maldininkas.

Žmonės „virto vienas ant kito“, – pasakojo ir pridūrė, kad vienas jo bendražygis sakė, jog „kažkas panašaus ir turėjo įvykti“.

Beje, ketvirtadienį daugiau kaip pusantro milijardo pasaulio musulmonų taip pat mini Id al Adhos, arba Aukojimo šventę, kuri yra pati svarbiausia islamo kalendoriuje. Jos metu maldininkai rituališkai paaukoja po kokį nors gyvulį, paprastai – ėriuką.

Aukojimu paminima diena, kai Abraomui buvo paliepta paaukoti savo sūnų Izmaelį, vietoj kurio paskui Dievui buvo paaukotas avinas.

V. Putinas pareiškė užuojautą, o R. Kadyrovas pavydi žuvusiems

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą Saudo Arabijos karaliui Salmanui dėl daugybės maldininkų žūties per ritualinį musulmonų renginį Mino slėnyje,pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

„V.Putinas perdavė nuoširdžios užuojautos žodžius žuvusiųjų artimiesiems ir draugams, palinkėdamas kuo greičiau pagyti sužeistiesiems“, – sakoma pranešime.

Kaip neseniai pranešė Saudo Arabijos monarchijos civilinės saugos tarnybos, maldininkų, žuvusių per spūstį vykstant kasmetinio hadžo apeigoms, skaičius padidėjo iki 717 įvairių tautybių žmonių.

Pareigūnai nurodė, kad per spūstį Minoje, didelėje lygumoje, esančioje už penkių kilometrų nuo šventojo Mekos miesto, kur kone du milijonai piligrimų dalyvauja paskutinėse didžiosiose hadžo, dar mažiausiai 805 žmonės buvo sužeisti.

Tuo tarpu musulmoniškos Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas BBC naujienų rusų kalba tarnybai sakė, kad žuvusiems šventoje žemėje belieka tik pavydėti.

„Tai, kas įvyko Minoje, žinoma, tragiškas atvejis. Bet mes negalime taip kalbėti, nes kiekvienas musulmonas, atlikdamazs hadžą Saudo Arabijoje svajoja numirti ten. Alachas atleidžia nuodėmes visiems, kas numirė, atlikdamas hadžą. Kiekvienas musulmonas trokšta pamatyti Alachą. Taigi, tai ir tragedija, ir didžiulė Aukščiausiojo dovana“, – kalbėjo R.Kadyrovas.

Įsitikinęs, kad Saudo Arabijos valdžia padarys viską įmanoma ir neįmanoma, kad būtų užtikrintas tikinčiųjų saugumas, R.Kadyrovas pažymėjo: „Bet viskam yra Aukščiausiojo valia. Kas įvyko, tai įvyko. Aš tariu visiems užuojautos žodžius. Tegu Alachas priims jų hadžą. Jie mirė per švenčiausią dieną, švenčiausioje musulmonams vietoje, todėl jie labai laimingi žmonės, mes jiems pavydime. Duok Dieve, kad mes juos sutiktume rojuje“.

Kaunietė Raimonda Žalėnienė dabar jau žino, kodėl kadaise jai buvo lemta baigti chemijos studijas. Šio mokslo žinios 49 metų aromaterapijos specialistei dabar padeda kurti esenciją, kad galėtų bendrauti su angelais.

Kvapas turi dažnį

"Viskas gyvenime susidėliojo į bendrą mozaiką", – šyptelėjo moteris. Prie jos ant stalo stovėjo dešimt buteliukų su esencija ir arkangelų piešiniais.

Nuo vaikystės ezoterija besidominti Raimonda visada buvo šiek tiek kitokia.

"Mačiau spalvas, – pasakoja R.Žalėnienė. – Tarpuakiu, kur yra vadinamoji trečioji akis, mačiau sklindančią šviesą. Ten, beje, ilgą laiką buvo tamsiai violetinė dėmė, dėl kurios ypač išgyveno mano mama. Esu labai jautri, jaučiu energijas, žmogaus melą."

Moteris tikina, kad nėra angelų specialistė.

Chemikė, kuri mokėsi ir aromaterapijos, ir kurti kvepalus, daugiau jais domėtis pradėjo perskaičiusi garsios Australijos mediumės Joanos ir žinomos pasaulyje angelų terapijos specialistės, psichologės Doreen Virtue knygas.

"Muzika turi savo bangos ilgį ir dažnį, spalvos turi ilgį ir dažnį. Tą patį turi ir kvapas", – teigia Raimonda.

Ji supranta, kad bus daug skeptikų, kurie nesupras žmonių, einančių kitokiu gyvenimo keliu. Tačiau ji tiki angelų egzistavimu.

"Jie yra arčiausiai žmonių pasaulio, gyvuoja eteriniame lauke ir būtent naudojant eterinius aliejus, žinant tam tikrą dažnį, galima su jais greičiau kontaktuoti, – teigė chemikė. – O puolusieji, juodieji, angelai? Ne, su jais neturiu nieko bendro ir nenoriu  apie tai net kalbėti."

Dešimt arkangelų

"Pauostykite. Koks kvapas jums maloniausias? – siūlo Raimonda. – Žmonės labai greitai atsirenka kvapą, kuris jiems patinka, greitai atmeta netinkamus jiems kvapus. O kiekvienas kvapas siejamas su vienu ar kitu arkangelu."

Raimonda tikina, kad mažiausiai keturis mėnesius eksperimentavo su eteriniais aliejais. Jos namuose – daugiau nei 60 skirtingų eterinių aliejų rūšių.

Jusdama vibracijas, energijas, kaunietė pajuto arkangelų patvirtinimą. Ir netrukus pradėjo naudoti arkangelų esencijas praktiškai.

Raimonda rodo buteliukus su esencijomis ir vardija arkangelų vardus, priskirdama vienam ar kitam kvapo dažniui: Rafaelis, Mykolas, Gabrielius, Urielis, Zadkielis,  Metatronas, Hanielis, Jophielis, Razielis, Chamuelis.

"Patepęs riešus gali prašyti vieno ar kito arkangelo pagalbos, – teigė R.Žalėnienė. – Visatos dėsniai draudžia ką nors daryti prieš žmogaus valią. Tu turi paprašyti pagalbos. Jie visada duoda ženklą. Ir padeda. Ir visada reikia jiems padėkoti. Arkangelai be kvietimo gali įsikišti tik tada, kai tavo gyvenime svarbus įvykis ar nelaimė nėra nulemta."

Kvapas išduoda, ko trūksta

Raimonda verčia sau brangią užrašų knygą ir vardija kai kurių arkangelų esencijų sudėtį:

"Mykolas – geltonų mandarinų, pušų, pelargonijų, gvazdikėlių, miros, imbiero, baltųjų santalų, beržų pumpurų eterinis aliejus; pagrindinis – vynuogių kauliukų aliejus. Gabrielius – citrininių verbenų, nerolio, jazminų, ramunėlių, kalendrų sėklų, miros, laurų lapų eterinis aliejus; pagrindinis – simondsijų (jojobos) aliejus." Po pauzės, pastebėjusi, kad labai svarbu kiekvieno lašelio tikslumas, R.Žalėnienė atskleidžia dar vieno kvapo sudėtį: – Razielis – nerolio, kvapiųjų šalavijų, verbenų, galbanum, laurų lapų, labdano, baltųjų santalų, morkų sėklų eteriniai aliejai. Pagrindinis – vynuogių kauliukų aliejus."

Pagal patinkantį kvapą galima spręsti apie tai, ko žmogui tuo gyvenimo metu labiausiai trūksta, kokio arkangelo pagalbos reikia, kur yra energiniai blokai. Beje, arkangelai skleidžia spalvotą spindulį.

"Mano arkangelas – Rafaelis, atsakingas už gydymą, – prisipažino chemikė. – Jaučiu kūne jo vibracijas. Jau seniai, lankydamasi pas odontologą ir bijodama skausmo, matydavau spalvas. Dažnai žalią, mėlyną. Po to jau supratau kodėl, nes žalia spalva – Rafaelio, mėlyna – Mykolo."

Kas dirba ligoninėse, puikiai žino apie Rafaelį ir Mykolą. "Kai kurie žmonės prašo Rafaelio ir Mykolo pagalbos. Ir sulaukia, – įsitikinusi R.Žalėnienė. – Mykolas panaikina blokus, skausmus, kad galėtų gydyti Rafaelis. Visada, prašydama Rafaelio pagalbos, jaučiau, kaip sumažėdavo skausmas."

Budi prie ligonio lovos

Raimondos kurso draugė, ilgai ir skausmingai merdėjant tetai, pradėjo prašyti arkangelo Gabrieliaus pagalbos: "Ir ji išėjo labai lengvai, be kančių."

Kai bendrakursė ėmė dėkoti Raimondai, ši pastebėjo, kad reikia dėkoti ne jai, o arkangelui.

"Jei vaikui, pavyzdžiui, suskausta pilvukas, pasakykite, kad jis paprašytų arkangelo Rafaelio pagalbos. – patarė R.Žalėnienė. – Ir, beje, vaikai labai dažnai mato spalvotas liepsneles. Tai – arkangelai. Vaikai dar nėra sugadinti, neturi negatyvios informacijos, blokų, kaukių, todėl mato daugiau nei mes, suaugusieji."

2008 m. Raimonda vieną po kitos ištvėrė dvi sunkias operacijas.

"Po pirmosios prabudau, greta stovėjo medikai ir iškart atliko antrą operaciją, nes man kraujas išsiliejo į vidaus organus, – atviravo moteris. – Jutau, kad man padėjo Rafaelis. Žinoma astrologė Angelina Zalatorienė pasakė, kad tą dieną planetai, atsakingai už sveikatą, trūko kelių laipsnių ir ji būtų tranzito tiesiojoje, o aš būčiau mirusi. Tačiau tuomet man dar nebuvo laikas mirti, todėl padėjo arkangelas."

Taip kvepia meilė

R.Žalėnienė įsitikinusi, kad angelai visada budi ir padeda, kai likimas dar nelemia žmogui išeiti į kitą pasaulį.

"Kartais matome stebuklus, kai žmogus per plauką išsigelbėja nuo mirties, sakome: nežuvo per laimingą, stebuklingą atsitiktinumą, bet tai – jų darbas, – arkangelams dėkoja Raimonda. – Mes sakome, kad įsimylėjėliai vaikšto su rožiniais akiniais, bet būtent rožinė – meilę nešančio arkangelo Chamuelio spindulio spalva."

Pas Raimondą kelis kartus apsilankė moterys, kurios staiga gatvėje pajusdavo vieną ar kitą eterinį kvapą.

"Hanielis, – vienai moteriai pasakė R.Žalėnienė, kai ši akimirksniu atpažino kvapą. – Dievo malonės didybė. Beje, dažnai žmonėms patinka Zadkielio esencijos kvapas. Jiems trūksta gailestingumo – ne tik kitiems, bet labai dažnai ir sau."

Viena moteris buvo ypač jautri kvapams. Todėl R.Žalėnienės esencijas pauostė prabėgomis ir staiga prie vieno kvapo pasakė: "Taip kvepia meile!"

Tai buvo Chamuelis. Netrukus vieniša moteris surengė savo piešinių parodą, į kurią pakvietė ir Raimondą: "Žiūriu – vienas paveikslas pulsuoja Chamuelio energija."

Visada reikia dėkoti

Ar aromaterapeutė tiki Dievu? Raimonda atvira: "Tikiu Kūrėju, visata. Tačiau krikščionybėje daug kas nepatinka, nes yra daug melo, apgaulės, kurie naudojami manipuliuojant ir valdant žmones, o angelai – egzistuoja. Ir tai nepriklauso nuo religijos, juos turi visos religijos, tik kiekviena juos įvardija kitaip."

Raimonda tiki ir likimu. Žmogus gali turėti įtakos tik nedidelei daliai savo likimo, bet to, kas parašyta aukščiau, niekada nepakeisi.

"Gali sušvelninti kažką, aplenkti, tačiau galutinis kelio taškas visada bus tas pats. Tik nuo tavęs priklausys – lengvesnis ar sunkesnis bus tas kelias, – teigia R.Žalėnienė. – Bet jei prašysi pagalbos, visada jos sulauksi."

Ji prašo. Visada sulaukia. Ir visada dėkoja.

"Tačiau nepamirškite, kad dėkoti reikia ne tik angelams, bet ir žmonėms", – šyptelėjo Raimonda.

Arkangelai, kurių esencijas naudoja Raimonda

Arkangelas Chamuelis – jo vardas reiškia "tas, kuris ieško Dievo" arba sparnuota nesutepta meilė. Jis atsakingas už meilę ir santykius ne tik tarp dviejų žmonių, bet ir tarp draugų ar bendradarbių. Jo spindulys – rožinės spalvos.

Arkangelas Rafaelis (liet. Rapolas) – Dievas gydo, žalias spindulys – širdies čakra. Padeda tiems, kurie užsiima gydomąja praktika, globoja keliaujančiuosius ir mūsų augintinius.

Arkangelas Mykolas – tas, kuris kaip Dievas, mėlynas spindulys – gerklės čakra. Suteikia drąsos ir stiprybės.

Arkangelas Hanielis – Dievo malonės didybė. Padeda susikoncentruoti svarbiausių mūsų gyvenimo įvykių metu, formuoti ilgalaikius ryšius.

Arkangelas Razielis – tas, kuris žino visatos ir Dievo paslaptis, indigo spalvos spindulys – trečiosios akies čakra. Padeda susisiekti su savo dvasia.

Arkangelas Zadkielis – Dievo atleidimas arba Dievo teisumas ir gailestingumas, violetinis spindulys – trečios akies ir karūnos čakros. Padeda pajusti užuojautą ir gailestingumą ne tik kitiems, bet ir sau.

Arkangelas Urielis – Dievo šviesa, raudonas spindulys – pirma čakra. Suteikia pranašiškų įspėjimų, padeda per stichines nelaimių ir po jų.

Arkangelas Metatronas (vienas didžiausiu savo ūgiu) – Dievo pasiuntinys, jo žinių skleidėjas, balta spalva – visos čakros.

Arkangelas Jofielis – Dievo grožis, geltonas spindulys – saulės rezginys. Padeda, kad gyvenime būtų daugiau grožio ir harmonijos.

Arkangelas Gabrielius – "Dievas yra mano stiprybė", oranžinis spindulys – sakralinė čakra. Globoja besilaukiančias moteris ir vaikus  Tai – motyvacijos ir pozityvių veiksmų arkangelas.

Hinduistų tikintieji atokiame Nepalo rajone penktadienį pradėjo aukoti tūkstančius gyvūnų savo deivės garbei, nepaisydami vis garsiau reiškiamų gyvūnų teisių gynėjų protestų.

Kardais apsiginklavę tikintieji Barijarpuro kaimą netoli Indijos sienos per dvi dienas truksiančią hinduistų šventę turi paversti didžiausia pasaulyje skerdykla, kurioje gerklės bus perrėžtos ir buivolams, ir žiurkėms.

„Čia labai šventiška, visi džiūgauja“, – sakė dvasininkas Mangalas Chaudhary (Mangalas Čaudharis) skerdimo vietoje netoli šventyklos, skirtos hinduistų deivei Gadhimai.
„Visą rytą ritualai ėjosi sklandžiai ir dabar pradėjome aukojimus“, – sakė M.Chaudhary.

Tikintieji pirmąją dieną turėtų aukoti tik buivolus, kurių tūkstančiai buvo suvaryti į aptvarus dideliame lauke, o paskui ateis eilė kitiems gyvūnams.

55 metų ūkininkas Sita Ramas Yadavas (Sita Ramas Jadavas), kuris į Barijarpurą keliavo tris valandas, sakė, kad atmosfera „panaši į karnavalą“ ir kad susirinko tūkstančiai tikinčiųjų.

„Aukoju Gadhimai ožį, kad apsaugočiau savo šeimą. Jeigu ja tiki, ji išpildo tavo norus“, – sakė jis.

Tikintieji iš Nepalo ir kaimyninės Indijos ne vieną parą stovyklavo po atviru dangumi ir meldėsi deivei gėlėmis išpuoštoje šventykloje.

Festivalis, kurio metu saugumas buvo sustiprintas, prasidėjo vidurnaktį, ožio, žiurkės, vištos, kiaulės ir balandžio paaukojimo ritualu.

Maždaug 1,2 tūkst. policininkų patruliuoja kaime ir lauke, kur vyksta aukojimai, kad suvaldytų susirinkusias minias.

Tikintieji bandė perlipti 1,5 m aukščio sieną aplink aukojimo vietą, o policija stengėsi užkirsti kelią galimiems susirėmimams tarp tikinčiųjų ir aktyvistų.

Per praėjusį festivalį 2009 metais buvo paskersta maždaug 300 tūkst. gyvūnų – tai buvo didžiausias gyvūnų aukojimas pasaulyje.

Po šio spektaklio šventyklos teritorijoje lieka kraujo klanai, ore tvyro skerdienos kvapas. Buivolų galvas pareigūnai sumeta į iškastą didelę duobę.

Ožių ir vištų mėsa išdalijama maldininkams ir kaimo gyventojams, o rangovai superka buivolų ir kitų gyvulių odas ir kailius.

Gyvūnų teisių gynėjai šventyklos vadovus kaltina „pelnantis iš žmonių tikėjimų“.

„Jie lupa pinigus ... už įėjimą, transporto priemonių statymą ir taip toliau“, – sakė „Animal Welfare Network Nepal“ prezidentas Manojas Gautamas (Manodžas Gautamas), kuris atvyko į Barijarpurą protestuoti prieš šias apeigas.

Kaip sako legenda, pirmieji aukojimai Barijarpure buvo atlikti prieš kelis amžius, kai Gadhimai sapne pasirodė vienam kaliniui ir paprašė jo pastatyti jai šventyklą.
Kai tas kalinys pabudo, jo grandinės atsirakino, jis galėjo ištrūkti iš kalėjimo ir pastatyti šventyklą, kurioje reikšdamas padėką aukojo gyvūnus.

Kampaniją už šios religinės šventės uždraudimą parėmė tokios įžymybės kaip britų aktorė Joanna Lumley (Džoana Lamli) ir prancūzų kino legenda Brigitte Bardot (Brižit Bardo), kuri prašė Nepalo prezidento nutraukti šią „žiaurią tradiciją“.

Tačiau ir patys aktyvistai buvo kaltinami – tradicijos trypimu.

„Nepritariu gyvūnų skerdimui kaip papuola, bet mes turime būti atidūs istoriniams ir kultūriniams (festivalio) aspektams“, – sakė laikraščio „Republica“ vyriausiasis redaktorius Subhashas Ghimire (Subhašas Gimirė).

„Niekada nemačiau tokio protesto dėl Padėkos dienos ... Kodėl reakcijos tokios skirtingos?“ – klausė jis.

Nors Nepalo vyriausybė ignoravo raginimus uždrausti gyvulių aukojimą, ji šiemet nepasiūlė jokios finansinės paramos tos šventyklos fondui, kuriam 2009-aisiais skyrė 4,5 mln. rupijų (maždaug 36 tūkst. eurų).

Musulmonų religiją išpažįstantiems asmenims Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime penktadieniais bus leista atlikti kolektyvines religines apeigas.

Kaip pranešė Seimo kontrolierių įstaiga, sprendimą pakoreguoti suimtųjų dienotvarkę ir sudaryti sąlygas apeigoms Lukiškių kalėjimo direktorius Viktoras Davidenko priėmė po Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto rekomendacijų.

A.Normantas į kalėjimo vadovybę kreipėsi gavęs suimtojo A.B. skundą, kuriame suimtasis skundžiasi dėl jam nesudaromų sąlygų penktadieniais atlikti kolektyvines religines apeigas.

V.Davidenko pakvietė į įkalinimo įstaigą musulmonų sunitų bendrijos atstovą, kuris administraciją supažindino su musulmonų tikėjimo religiniais aspektais. Jis nurodė, kad penktadieniais atvykęs į įkalinimo įstaigą gali atlikti religines apeigas, jei bus ne mažiau nei trys asmenys, išpažįstantys islamo religiją ir pageidaujantys religines apeigas atlikti kartu su kitais sunitais.

Penktadienio malda musulmonams yra svarbiausia savaitinių apeigų dalis, kaip katalikams sekmadieninės, o judėjams – šeštadieninės apeigos.

Lietuvos žydų bendruomenė antradienį pasveikino Seimo sprendimą įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą pagal judėjų ir musulmonų papročius.

„Ne tik nuo Lietuvos žydų bendruomenės, bet, manau, ir nuo Europos žydų bendruomenių, galiu tik pasveikinti tokį žingsnį ir padėkoti“, - BNS sakė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak jos, Seimo sprendimas leisti gyvūnų skerdimą jų neapsvaiginus svarbus tiek Lietuvos žydams, tiek į šalį atvykstantiems svečiams, tiek Lietuvos ekonomikai.

Bendruomenės pirmininkė sakė mananti, kad pagal tradicijas paskerdus gyvulius, rinkos mėsai gali atsiverti ne tik Izraelyje, bet ir Europos šalyse.

„Esu ne tik žydų bendruomenės atstovė, bet ir Lietuvos pilietė, ir džiaugiuosi, kad Lietuvos ūkininkai galės rasti naujas rinkas. Lietuvos ekonomikai tai labai geras ir protingas žingsnis“, - sakė bendruomenės vadovė.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų, tačiau judėjų tikėjimą išpažino tik maždaug trečdalis iš jų.

„Aš manau, kad žydų gyvenimas, taip pat ir religinis gyvenimas, atgyja Lietuvoje. Todėl Lietuvos žydams šio įstatymo priėmimas yra be galo svarbus“, - kalbėjo F.Kukliansky.

Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo 2013 metų buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje.

Šios šalies Konstitucinis Teismas nutarė, jog tokia praktika nesuderinama su gyvūnų teisių įstatymu. Lenkijos draudimą sukritikavo Izraelis ir kai kurie vietos verslininkai.

Dabar įstatymas įtvirtina, kad „skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“.

Seimas įteisino ritualinį skerdimą, kuris, kaip tikisi ūkininkai, Rusijai paskelbus ES ir JAV maisto produktų embargą, leis gyvulių mėsą parduoti į kitas, musulmonų tikėjimo šalių rinkas.

Parlamentarai antradienį skubos tvarka priėmė Vyriausybės siūlymą nuo kitų metų įteisinti ritualinį skerdimą, kuris Lietuvos eksportuotojams galėtų atverti naujas rinkas ir kompensuoti praradimus Rusijoje: už tokias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 4, o susilaikė 11 parlamentarų.  

Pataisos numato, kad gyvūnai galėtų būti skerdžiami skerdykloje, prieš tai jų neapsvaiginus. Religinių apeigų skerdimo metodus bei priemones, leisiančias užtikrinti jo kontrolę, apskaitą, mėsos ženklinimą ir realizavimą nustatytų Žemės ūkio ministerija.

Iki šiol įstatymas leido skersti gyvūnus, tik juos prieš tai apsvaiginus.

Kaimo reikalų komiteto narys Linas Balsys, pataisas pavadinęs vienomis „iš keisčiausių, lobistinių ir korupcinių“, teigė, kad jos neišspręs ūkininkų problemų, nes „taip greitai tos rinkos neatsivers“. Jis pasiūlė Vyriausybei paskelbti intervencinius pirkimus, buliukus paskersti, jų mėsą užšaldyti ir ją parduoti tada, kai rinkos vėl atsivers.

„Nematau didelių galimybių eksporto apimtims“, - teigė ir Kaimo reikalaų komiteto narys liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas, kuris taip pat mano, kad leidus ritualinį skerdimą, bus sunku įsirengti skerdyklas.

„Ne taip lengva susitvarkyti skerdyklas taip, kad būtų galima skersti, neapsvaiginus gyvulio“, - teigė parlamentaras.

Konservatorius Kazys Starkevičius tikino, kad ritualinis skerdimas yra humaniškesnis būdas, negu gyvūnų gabenimas į kitas šalis, kur jie pagal tuos pačius religinius papročius paskerdžiami.

„Jaučiukai vežami lėktuvais dar didesnį stresą patiria, kai jie vežami į kitas šalis ir ten pagal religinius reikalavimus skerdžiami“, - teigė K.Starkevičius. Jo manymu, leidus ritualinį skerdimą, ūkininkai gyvulius skerdimui galėtų parduoti brangiau negu išvežimui.

Socialdemokratas Darius Petrošius tikisi, kad ritualinis skerdimas „pagerins mėsos kokybę“.

Pataisų autoriai teigia, kad ritualinis skerdimo įteisinimas tapo dar aktualesnis, Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus ir žemės ūkio produkciją iš Europos Sąjungos (ES) šalių, o Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija tvirtina, kad įstatymo pataisos būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės apsaugos srityje.

ES reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.

Seimo Aplinkos komitetas siūlys parlamentui atmesti grupės "darbiečių" pateiktą įstatymo projektą, kuriuo norima dėl religinių įsitikinimų leisti gyvūnus maistui skersti prieš tai jų neapsvaiginus.

Tokį sprendimą komitetas priėmė pirmadienį, skubos tvarka svarstęs projektą.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas šiuo metu numato, kad skerdimas yra apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują. Pataisomis būtų leista skersti ir prieš tai neapsvaigintą maistinį gyvūną, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos.

Projektą pristatęs Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigė, kad Lietuvos verslininkai ieško naujų rinkų, todėl prašo padaryti išimtį ir leisti religiniais sumetimais skersti neapsvaigintus gyvulius. Jo teigimu, tokiu būdu verslininkai galėtų mėsą eksportuoti į Izraelį, arabų šalis.

"Galima ginčytis dėl gyvūnų teisių, nesu gyvūnų kankintojų pažiūrių, bet tūkstančius metų skerdžiami gyvuliai, tą dar turbūt darysime dar tūkstančius metų", - tvirtino "darbietis".

Anot jo, įstatymai leidžia eksportuoti gyvus gyvulius, ir jokie teisės aktai neapsaugo jų nuo nužudymo neapsvaiginus svetimuose kraštuose.

Be to, pasak V.Gapšio, Europos Sąjungos teisė leidžia daryti išimtis minėtu atveju, todėl Lietuva jomis ir turėtų pasinaudoti.

Tačiau Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai tvirtino, kad siūlomas įstatymo pakeitimas būtų žingsnis atgal, jo ekonominė nauda abejotina, o gyvūnų teisių apsauga yra svarbi sritis, žiaurus elgesys su gyvūnais neleistinas.

"Džiaugiuosi, kad Lietuva taip uoliai saugo gyvūnų teises, bet yra tam tikri valstybės ir žmonių interesai. Pripažįstu, kad teikiu projektą, žiūrėdamas į žmones, į darbo vietas. Jeigu būtų kitos ekonominės sąlygos, to nesakyčiau", - tvirtino V.Gapšys.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Arūnas Dudėnas nuogąstavo, kad "darbiečių" siūloma nuostata ilgainiui gali atverti kelią ir gyvūnus naudoti religinėms apeigoms.

"Jokia kita religija nevykdytų mūsų religinių reikalavimų, garantuoju. Verslui veiklos yra labai plačiai, tik dirbti reikia", - kolegos argumentus atmetė kitas socialdemokratas Gintautas Mikolaitis.

Anot jo, Lietuvoje ir taip daug žiaurumo, o siūloma įstatymo pataisa dar labiau prie to prisidėtų.

"Lietuvoje tiek žiaurumo, kad vaikai gyvam šuniukui akis bado", - sakė jis.

G.Mikolaičio tvirtinimu, jau dabar skerdyklose dirbantys žmonės namo "parneša mirties energiją".

Linas Balsys savo ruožtu teigė, kad išimtį skerdžiamiems gyvuliams taiko tos Europos šalys, kur gyvena didelės musulmonų, žydų bendruomenės.

"Jei Kinijoje padidėtų šunienos paklausa, negi leistume Lietuvoje atsirasti tokioms fermoms? Yra dalykai, matuojami sveika samprata ir sveika pasaulėžiūra", - sakė liberalas Petras Auštrevičius.

Spalio 15 dieną Seimas po pateikimo pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų projektui, kurios leistų dėl religinių įsitikinimų gyvūnus maistui skersti prieš tai jų neapsvaiginus.

Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo sausio 1 dienos buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje. Šios šalies Konstitucinis Teismas nutarė, kad tokia praktika nesuderinama su gyvūnų teisių įstatymų.

Izraelis tuomet pareiškė, kad toks sprendimas yra nepriimtinas ir tapo "smūgiu" žydų tradicijai.