„Laikinai, kol bus atrinktas naujas vadovas, direktoriaus pareigas eis R. Lipkevičius. Šiandien ir rytoj jis atostogauja“, – BNS pirmadienį sakė direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė.

Nuo 2020 metų rugsėjo LAKD vadovavęs R. Lipkevičius pernai spalį pranešė, kad nuo šių metų, direkcijai tapus akcine bendrove, pasitrauks iš pareigų. Jis teigė sprendimą priėmęs savo iniciatyva, įvertinęs tai, kad akcinės bendrovės vadovui taikomi kitokie reikalavimai nei valstybės įmonei.

Susisiekimo ministerijos teigimu, direkcijos valdyba R. Lipkevičiaus vadovavimą pratęsė jam sutikus, jis dirbs, kol bus paskirtas naujas vadovas, tačiau ne ilgiau kaip iki vasario pabaigos.

„Šiuo metu vykdoma LAKD direktoriaus atranka. Kadangi jis bus paskirtas tik atlikus reikiamas patikrinimo procedūras, valdyba R. Lipkevičiaus sutikimu pratęsė jo vadovavimą direkcijai iki bus išrinktas naujas vadovas“, – teigiama ministerijos pranešime.

Susisiekimo ministerija naujo LAKD generalinio direktoriaus konkursą paskelbė gruodžio pradžioje ir kandidatų paraiškų laukė iki gruodžio 18-osios.

Jame gali dalyvauti kandidatai, kurie per pastaruosius 10 metų būtų įgiję ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, eidami įmonės vadovo, pavaduotojo ar aukščiausiojo lygmens struktūrinio padalinio vadovo pareigas įstaigoje, įmonėje arba įmonių grupėje.

Jis prašyme susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui iš pareigų prašo atleisti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tokį sprendimą R. Lipkevičius priėmė savo iniciatyva, penktadienį pranešė direkcija.

Pasak R. Lipkevičiaus, sprendimą trauktis priėmė įvertinęs tai, kad nuo kitų metų Kelių direkcija iš valstybės įmonės tampa akcine bendrove ir jai bus taikomi kitokie reikalavimai – tiek kaip valstybės valdomai įmonei, tiek ir kaip verslo vystymo įmonei.

Jis BNS teigė, jog į akcinę bendrovę pertvarkytai Kelių direkcijai turėtų vadovauti patirties komercinėje veikloje turintis žmogus.

„Pripažinkime, kad aš visą savo karjerą daugiau dirbau biudžetinėse įstaigose, valstybės įmonėje ir tų komercinių įgūdžių bei kompetencijų neturiu tiek, kiek jų reikia“, – BNS teigė R. Lipkevičius.

Jis tikino iš susisiekimo ministro priekaištų dėl savo darbo nesulaukęs, o darbas su ministerija buvęs „konstruktyvus ir tinkamas“.

R. Lipkevičius teigė konkrečių planų dėl tolesnės savo karjeros neturintis bei pasiūlymų nesulaukęs.

„Dabar pagrindinis mano kaip vadovo rūpestis yra paruošti įmonę tapti akcine bendrove, kad šis virsmas būtų kuo sklandesnis, tad apie ateities planus pagalvosiu po to, kai bus įgyvendintas vienas pagrindinių įmonei keliamų tikslų“, – pranešime sakė R. Lipkevičius.

J. Lasauskaitės nuotr.

Susisiekimo ministro teigimu, persitvarkančiai įmonei svarbu, kad didėtų įmonės veiklos efektyvumas, kokybė ir sprendimų priėmimo greitis, būtina spartinti strateginių projektų įgyvendinimą, ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

Pripažinkime, kad aš visą savo karjerą daugiau dirbau biudžetinėse įstaigose, valstybės įmonėje ir tų komercinių įgūdžių bei kompetencijų neturiu tiek, kiek jų reikia.

„Įmonei pereinant į naują etapą ir jau netrukus tapsiant akcine bendrove, laukia nauji iššūkiai ir darbai. Su teisinio įmonės statuso pasikeitimu verčiamas naujas šios įmonės puslapis“, – teigė M. Skuodis.

Susisiekimo ministerija artimiausiu metu skelbs naujo Kelių direkcijos vadovo atrankos konkursą.

Kelių direkcijai R. Lipkevičius vadovauja nuo 2020 metų rugsėjo.

Pernai Seimas pritarė, kad keturios susisiekimo sektoriaus įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – taptų akcinėmis bendrovėmis. 100 proc. jų akcijų valdys valstybė. Pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos.

„Keliai yra tiesiami laikantis norminių aktų, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui jie reikalauja tam tikrų investicijų į kapitalinį remontą. Atlikus tam tikrus matavimus mes turime mobilią laboratoriją, kiekvienais metais pravažiuojame visus asfaltuotus kelius, kurių yra maždaug 15 600 km. ir išmatuojame, kokia yra jų būklė. Matome, kad maždaug 38–39 proc. tų visų kelių neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. arba provėžuoti, arba defektuota danga“, – tvirtino R. Lipkevičius.

Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet.

„Keliai nutiesti gerai, tačiau praėjus dešimčiai metų juos vėl reikia taisyti. Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet. Praėjus 10–15 metų reikia tvarkyti gatvę, kadangi eismo intensyvumas auga, oro sąlygos irgi, matome, kokios“, – teigė R. Lipkevičius.

Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo mažesnis, nes lėšos skiriamos žvyrkelių asfaltavimui.

„38 proc. kelių sudaro apie 6 tūkst. kilometrų išasfaltuotos kelių apimties. Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo daug mažesnis, kadangi didelė kelių priežiūros plėtros programos lėšų dalis buvo investuojama į žvyrkelių asfaltavimą, tie magistraliniai, rajoniniai, krašto keliai buvo primiršti. Su žvyrkeliais problema ta, kad pradedant nuo 2016 metų žvyrkelių asfaltavimas pareikalavo didesnės dalies visų kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – atskirais metais maždaug apie 45 proc. visų valstybinės reikšmės keliams skiriamų lėšų buvo nukreipiama į žvyrkelio asfaltavimą. Žvyrkelius asfaltuoti reikia, bet tą reikia daryti pagal finansines galimybes“, – sakė R. Lipkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kelių infrastruktūroje negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes svarbios yra visos.

„Negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes keliuose yra daug sričių – eismo saugumas, pėsčiųjų, dviračių takai, sankryžos, atitvarai, ženklinimas, dangų tvarkymas. Kai jie nueina į antrą planą, išlenda tokios problemos, kad 38 proc. kelių yra blogos būklės“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas.

Kelių tvarkymui skiriama vis daugiau lėšų – šiais metais planuojama išleisti iki 111 mln. eurų.

Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais.

„Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais. Su ministerija sutarta, kad ta suma turėtų didėti iki 111 mln. eurų. Tą sumą turime palaipsniui pasiekti ir maždaug kiekvienais metais tą sumą numatyti ir tuos kelius tvarkyti. Nusimato gan ilgas periodas – planuojame tvarkyti iki 2035 metų. Kelio dangos yra naudojamos kiekvieną dieną. Vienus kelius sutvarkysi – atsiras kiti. Tas poreikis skirti daugiau investicijų į kelių remontus išliks“, – kalbėjo R. Lipkevičius

Asfaltas nepakelia staigių temperatūros šuolių, tad keičiantis orams tenka daug kur taisyti kelio dangą.

„Daugiausiai skundų būna žiemos laikotarpiu. Šią žiemą turėjome nemažai skundų, kad vienur ar kitur atsiranda duobės, o jos atsiranda todėl, kad paros metu tris kartus keičiasi temperatūra. Plyšius reikia laiku užtaisyti, kad vanduo negalėtų prasiskverbti gilyn į dangą. Tai yra imlus tiek finansams, tiek laikui darbas“, – komentavo R. Lipkevičius.

Kelias Vilnius–Utena tituluojamas baisiausiu Lietuvos keliu, tačiau, anot R. Lipkevičiaus, kentėti liko nebedaug.

„Šiais metais labai nuskambėjęs yra 141 Šilutės plentas, taip pat ir Vilnius–Utena, kuris yra įvardijamas pačiu baisiausiu keliu. Tam tikra Utenos kelio dalis buvo įgyvendinta, sutvarkyta iki 21 kilometro. Dabar, kadangi minėtas projektas yra įtrauktas į vyriausybės programą, yra parengtas įgyvendinimo planas, yra inicijuojami viešieji pirkimai ir jis bus tvarkomas. Dabar jau yra paskelbtas projektavimas nuo Molėtų iki Utenos. Turime ir koreguojamą techninį projektą ruožo per Uteną, turėtume rugpjūčio mėnesį startuoti. Manau, kad liepos pabaigoje startuosime su projektavimu atkarpos nuo Vilniaus iki Molėtų sankryžos. Mūsų strateginėse gairėse numatytas finansavimas tam projektui ir turime užduotį jį sutvarkyti. Tą ir darome“, – teigė R. Lipkevičius.

– Ar daugės sektorinių matuoklių?

– Šiandien yra 70 momentinių greičio matuoklių ir 81 ruožas, kur sumontuoti vidutinio greičio matavimo prietaisai. Tačiau tai – ne pabaiga, planuojama šiemet paleisti dar į 50 ruožų ir atitinkamai padidinti reguliuojamų kelių skaičių.

– Sektoriniai matuokliai duoda didesnių rezultatų ir yra geresni nei momentiniai?

– Vidutinio greičio matuokliai visomis prasmėmis ir pažangesni, nes didesniame maršrute vairuotojai atkarpomis turi palaikyti leistiną greitį. Taip išvengiama nereikalingų lenkimų ir nelaimių, išsaugomos gyvybės. Esame atlikę vienų metų analizę, ar pasiteisino vidutiniai greičio matuokliai. Be abejo, taip. Per penkerius metus tuose ruožuose daugiau nei 400 sužeistųjų ir tikrai nemažai – 36 žuvusieji, per metus tai sudaro apie 70 sužeistųjų ir atitinkamai žuvusiųjų. Pagerėjimas – maždaug 70 proc. Sužeistųjų ir žuvusiųjų žymiai sumažėjo. Yra net kelių, kur išnyko, nes visi ruožai parengti pagal tam tikrą metodiką – įvertinamas eismo intensyvumas, kelio pavojingumas, eismo įvykių skaičius ir lenkimo galimybė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar kada nors automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda galima tikėtis greičio kontrolės priemonių?

– Yra metodika ir pagal ją visą laiką tikriname, kaip pasikeitė eismo saugumo situacija keliuose. Jei ji iš tikrųjų bus labai bloga ir reikės imtis priemonių – tai ir bus padaryta. Pvz., Vilnius–Panevėžys atskiruose ruožuose yra įdiegta. Kelyje A1 kol kas tokių planų nėra.

– Kelių direkcija kreipia dėmesį ne tik į didžiuosius kelius, bet ir mažuosius ruožus ir užtikrina saugumą.

– Yra vidutinių greičio matuoklių ir gyvenamosiose teritorijose, tai susiję su eismo saugumu. Nes vairuotojai pravažiuodami gyvenvietes neretai nesumažina greičio arba nežymiai ir lekia, taip galėdami sukelti skaudžių įvykių. Kai įdiegiame vidutinio greičio matavimo sistemą, vairuotojas priverstas laikytis vidutinio greičio, kad atstumas būtų įveiktas laikantis eismo greičio ribojimų

„Reikia pripažinti, kad bendra situacija valstybinės reikšmės keliuose nėra patenkinama, nes apie 38 proc. visų kelių neatitinka keliamų reikalavimų. Dabar turime prioritetą skirti daugiau lėšų tinklo kokybės gerinimui ir šiais metais daugiau yra koncentruojamasi į rajoninius ir krašto kelius, kur iš tikrųjų situacija yra dar ženkliai blogesnė negu autostradoje Vilnius–Kaunas–Klaipėda“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pristatydamas kelių būklę Lietuvoje teigė R. Lipkevičius.

„Gauname krūvą skundų, kad tie keliai yra praktiškai sugriuvę. Šiais metais remontuojama apie 200 km krašto, rajoninių kelių“, – pridūrė jis.

Pasak jo, atskirose Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) autostrados vietose yra juntami nelygumai, ypač atkarpoje tarp Vilniaus ir Kauno, juos planuojama tvarkyti.

„A1 tikrai nebus pamirštas ir ruože netoli Kryžkalnio jau praeitais metais dalis autostrados buvo sutvarkyta taip, kad ta danga atnaujinta. Žiūrėsime tyrimo rezultatus, ir jeigu jie parodys, kad dalis nuo 72 iki 81 km yra sparčiai blogėjanti, įvertinsime tai ir žiūrėsime pagal finansavimą kitais metais, tvarkysime“, – sakė R. Lipkevičius.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius taip pat pažymėjo, kad praeitą savaitę Lietuvoje siautusi liūtis daugiausiai nuostolių padarė Prienų ir Kaišiadorių rajonų keliams. R. Lipkevičius konstatavo, kad liūtis padarė nemažai žalos, nes vietomis reikia iš naujo tiesti apie 50 metrų atskiro kelio, kalbant ir apie santaką, ir apie asfalto dangą.

„Kaišiadorių rajone buvo pažeisti keturi keliai, du iš jų jau pavyko atstatyti ir iš principo ten eismas yra garantuotas. Kiti du, kur jau buvo pažeisti tiek, kad nebegalima organizuoti eismo, suorganizuotos apylankos ir skaičiuojami bei rengiami paprastieji remonto aprašai ir įmonė turės pasirengusi aprašus susiderinti ir tuos nuostolius, kuriuos pridarė gamta, atstatyti“, – aiškino jis.

Šiais metais pagal sutartis numatyta pabaigti didžiąją dalį darbų, vykdomų kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, taip pat pradėti vykdyti kitus reikšmingus kelių plėtros ir priežiūros projektus.

Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, dėl orų sąlygų kelių statybos sezonas Lietuvoje trunka gerokai trumpiau nei 12 mėnesių, o intensyviausias darbų metas dažnai sutampa su keliavimo sezonu.

„Dedame visas pastangas, kad keliaujantys ir atostogaujantys dėl darbų valstybinės reikšmės keliuose patirtų kuo mažiau nepatogumų. Esame dėkingi šalies gyventojams už supratimą ir kantrybę, kai šie susiduria su nepatogumais vykdant svarbius kelių priežiūros ir plėtros projektus“, – sakė R. Lipkevičius.

Pagal praėjusiais metais sudarytas sutartis bus tęsiami darbai magistralėje nuo Vilniaus iki Kauno. Atskiruose ruožuose darbai jau baigti, tačiau visas projektas bus baigtas įgyvendinti šių metų rugsėjį. Pagrindinis rekonstravimo darbų, vykdomų minėtame ruože, tikslas yra užtikrinti eismo saugos reikalavimus, tokio intensyvumo keliams atitinkančias sąlygas. Tik užtikrinus reikiamus saugos ir techninius reikalavimus ir kai kelias atitiks automagistralei taikomus reikalavimus, juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą.

Įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda projektą ruože nuo Vilniaus iki Kauno keičiami metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruojamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengiami pėsčiųjų takai ir perėjos skirtingame lygyje, montuojamos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, įrengiamas apšvietimas, atliekami kiti darbai.

Rugsėjo mėnesį taip pat minėtame kelyje ties Kaunu bus pabaigta naujo tilto per Nerį statyba ir pastatytas viadukas per Jonavos gatvę (rekonstravimo projektas nuo 99,29 iki 100,47 km).  Toliau už Kauno bus tęsiami darbai pagal projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimas“. Įgyvendinus šį projektą bus  panaikinta viena pavojingiausių sankryžų (Giraitės) valstybinės reikšmės kelių tinkle. Be to, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo Kauno link Klaipėdos 8 ruožuose bus atliekami paprastojo kelio remonto darbai.

Šiais metais bus tęsiamas „Via Baltica“ projekto kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km projektavimas, planuojama pabaigti žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Taip pat planuojama pradėti rengti priešprojektinius sprendinius kitai „Via Baltica“ daliai, t. y. nuo Kauno iki Latvijos sienos (valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga atitinkami ruožai). 

2021 m. valstybinės reikšmės kelių tinkle planuojama didesnį dėmesį skirti saugaus eismo infrastruktūros (žiedinių sankryžų, modernių pėsčiųjų perėjų, pėsčiųjų ir dviračių takų ir pan.) įrengimui ir tiltų remontams, rekonstravimo darbams. Bus vykdomi paprastojo remonto darbai, atliekamas apšvietimo modernizavimas, atnaujinamas ženklinimas, asfaltuojami žvyrkeliai, įgyvendinamai kiti kelių priežiūros ir plėtros projektai.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių.

Gavus teisėsaugos institucijų išvadas, jis į naujas pareigas paskirtas 5 metų kadencijai, pranešė Susisiekimo ministerija.  

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad vienas svarbiausių naujo vadovo tikslų – sėkmingas kelių ūkio valdymo pertvarkos įgyvendinimas ir efektyvus lėšų, skirtų valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti ir plėtoti, panaudojimas.

Nuo 1997-ųjų Kelių direkcijoje dirbantis R. Lipkevičius iki šiol yra vadovavęs jos padaliniams, dirbęs direktoriaus pavaduotoju.

Jis pakeitė liepos pradžioje atleistą Vitalijų Andrejevą – šis buvo atleistas po to, kai nesutiko su J. Narkevičiaus sprendimu skirti lėšų trims Trakų ir Šalčininkų rajonų keliams asfaltuoti.

J. Narkevičius ne kartą kritikavo V. Andrejevą už prastai panaudojamas Kelių programos ir Europos Sąjungos lėšas, tuo metu pastarasis tikino, kad 2017-2019 metais panaudota netgi daugiau lėšų nei buvo numatyta.

Kelių direkcija nuo rugsėjo 1-osios pertvarkyta į biudžetinės į valstybės įmonę.

„Tos užduotys – tai šimtaprocentinis skirtų lėšų panaudojimas (...) Tokia yra mano užduotis ir mes su komanda tą užduotį įvykdysime“, – interviu BNS sakė išrinktasis Kelių direkcijos vadovas. 

Nuo 1997-ųjų direkcijoje dirbantis R. Lipkevičius sako, kad įmonėje bus įkurtas atskiras pažeidimų prevencijos skyrius, kurio viena veiklos sričių bus ir kova su korupcija.

– Turbūt neabejojate, kad būsite paskirtas po teisėsaugos patikrų. Kokie jūsų patys svarbiausi prioritetai? Iš ministerijos pusės buvo priekaištai ankstesnei vadovybei dėl žvyrkelių asfaltavimo programos, kad yra neįsisavinamos lėšos.

– Pagrindinis dabar dalykas ir užduotis yra sklandus perėjimas iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę, tai yra, užregistravimas, veiklos užtikrinimas, strategijos parengimas pagal gautą Susisiekimo ministerijos lūkesčių laišką. Toliau – Vyriausybės programoje nustatytų indikatorių pasiekimas ir tie patys jūsų paminėti žvyrkeliai, kad žmonės, kurie turi tam tikrų vilčių, kad vienas ar kitas objektas, kuris buvo įvardytas mūsų viešai prieinamoje informacijoje, bus įgyvendintas.

Toliau – eismo saugumo priemonių gerinimas, jeigu bus priimtas sprendimas dėl e-tolling'o (kelių apmokestinimo sistema – BNS) paleidimo, tai šito projekto įgyvendinimas, koncentravimasis į jį. Žodžiu, visokių darbų yra pakankamai. Ir pradėtų projektų tęsimas, užbaigimas sėkmingas. Tarp jų reikia paminėti ir turto valdymo sistemos įdiegimą. Praktiškai galima būtų vardinti ir vardinti tuos darbus, kurie laukia artimiausiu metu.

– Vadovaujant V. Andrejevui skyrėsi jo ir ministerijos požiūriai į lėšų žvyrkelių asfaltavimo programai įsisavinimą. Viena pusė skaičiavo, kad jos įsisavinamos blogai, daug pinigų yra likę nepanaudota. V. Andrejevas aiškino, kad viskas vyksta gerai. Koks jūsų požiūris?

– Dabar, bent jau iš pirmojo požiūrio, reikia pasakyti, kad žvyrkelių programa yra vykdoma ir paremta tam tikrais finansiniais resursais, kurių turime prisilaikyti, ir jeigu pinigų skirta tiek, kiek skirta, už tokią sumą mes ir galime skelbti konkursų ir finansuoti atliktus darbus.

Kaip ir minėjau anksčiau, mūsų pagrindinis tikslas, kad visa žvyrkelių programa būtų įgyvendinta. Organizuojame viešuosius pirkimus, kad šiais metais būtų pravestos viešųjų pirkimų procedūros ir kad kitais metais, nuo kovo 15 dienos laimėję rangovai pradėtų vykdyti darbus.

Tikslas yra pateisinti teisėtus žmonių lūkesčius ir jeigu tas objektas buvo numatytas programoje, jis turi būti įgyvendintas, ir mes to visais būdais sieksime.

– Tai ar atsilieka žvyrkelių asfaltavimas, ar neatsilieka nuo numatytos programos?

– Jeigu ir fiksuojamas atsilikimas, jis yra neženklus. Mes jį panaikinsime.

– Ar galite įvardyti kažkokį skaičių, rodiklį?

– Mūsų tikslas yra išasfaltuoti 1654 kilometrus, ir mes visai nebetoli to skaičiaus, kai bus nupirkti visi darbai, liks tiktai įgyvendinti.

– Čia ne šių metų skaičius?

– Ketverių metų skaičius, programoje numatytas toks skaičius. Pagal gaunamus finansus mes organizuojame viešuosius pirkimus ir tuos objektus, kurie yra numatyti, įgyvendinsime ir 2021 metais juos užbaigsime.

– Jūs labai seniai dirbate direkcijoje. Yra buvę daug vadovų, netgi tokių, kurie buvo atleisti – turiu galvoje buvusį direktoriaus pavaduotoją Daivį Zabulionį,  jo atleidimas buvo susijęs su korupcijos reikalais. Ar jums teko per savo karjerą susidurti su korupcijos ar netoleruotinais atvejais direkcijos veikloje? Ar jūs matėte tai, ar informavote, pavyzdžiui, savo vadovus?

– Man tiesiogiai neteko susidurti, tačiau yra Kelių direkcijoje įkurtas atskiras skyrius, kurio darbuotojai užsiims prevencija, informuos mane kaip direktorių ir kitas institucijas apie galimus pažeidimus, apie gautus signalus, kurie bus operatyviai išnagrinėti, ir spręs tuos klausimus.

– Ar tai naujas skyrius, ar seniau jis įkurtas?

– Mes turėjome vyriausiąjį patarėją, kuris buvo atsakingas už korupcijos prevenciją buvusioje struktūroje. Naujoje struktūroje bus patvirtintas netgi atskiras skyrius, kuriame dirbantys žmonės ir užsiims prevencija ir kad bet kokių atvejų, susijusių su jūsų paminėtasis faktais, nebūtų.

– Susisiekimo ministerijai vadovaujant Rokui Masiuliui, kelininkai buvo labai nepatenkinti, kad nevyksta konkursai, kad stabdomi projektai, jie neteko užsakymų, turėjo atleisti daug darbuotojų. Atėjus ministrui Jaroslavui Narkevičiui padėtis, regis, pasikeitė, kelininkai nebesiskundžia. Kaip jūs vertinate, ar įvyko kažkoks lūžis, ar kas kita?

– Man būtų labai sunku vertinti ir labai nenorėčiau vertinti. Žinau, kokios čia užduotys – tai šimtaprocentinis skirtų lėšų panaudojimas ir mes dabar intensyviai dirbame su komanda, mūsų tikslas pradėti ir skelbiam visus konkursus, kad iki kovo 15 dienos būtų atrinkti rangovai ir kovo 15 dieną pasibaigus technologinei pertraukai tie darbai vyktų ir skirtos lėšos būtų panaudotos 100 proc. Tokia yra mano užduotis ir mes su komanda tą užduotį įvykdysime.

– Paskutinis viešas konfliktas tarp ministro ir V. Andrejevo įvyko, kai ministras skyrė lėšų kelių asfaltavimui ar remontui Šalčininkų ir Trakų rajonuose, ir tie keliai nebuvo įtraukti į direkcijos paraišką. V. Andrejevui paviešinus tą informaciją, netrukus jis buvo atleistas. Jūsų nuomone, kaip čia turėtų būti skirstomas finansavimas?

– Kelių direkcija yra parengusi metodikas, paviešinusi prioritetines eiles. Jos viešai prieinamos  direkcijos puslapyje, tai mes ir vadovaujamės tomis paviešintomis eilėmis. Pagal skirtą finansavimą tuos projektus ir įgyvendiname, toks pagrindinis mūsų principas, manau, mes jos ir laikysimės.

– Jei atsitiktų panaši situacija ir ministras paskirtų finansavimą keliams, kurie nėra jūsų prioritetiniuose sąrašuose, kaip pasielgtumėte?

– Tokiu atveju pateiktume visą informaciją Susisiekimo ministerijai, kokia to kelio būklė, kurioje vietoje jis yra, tada bandytume spręsti alternatyvius finansavimo šaltinius ir galimus kitus projekto įgyvendinimo būdus. Čia yra platesnės galimybės – yra galimybė įgyvendinti vieną ar kitą objektą prisidedant savivaldybėms ir panašiai. Viskas numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme.

– Dėl Trakų rajono kelio Šklėriai-Aluona, dėl kurio prokurorai neseniai nurodė ministrui atšaukti neteisėtai skirtą finansavimą. Viceministras Virgaudas Puodžiukas sako, kad yra būdų neatšaukti finansavimo ir priimti teisėtą sprendimą, tačiau laukiama direkcijos informacijos. Ką jūs siūlysite ministrui?

– Rekomendacija yra ministrui. Vistiek manome, kad tas projektas turi būti įgyvendintas vadovaujantis pasirašyta sutartimi (bendradarbiavimo sutartimi tarp direkcijos ir Trakų rajono savivaldybės, pagal kurią pastaroji įsipareigoja perimti kelią savo nuosavybėn, o direkcija įsipareigoja jį sutvarkyti  – BNS), bent iš savo pusės nematome galimybių elgtis kitaip, kadangi Trakų rajono savivaldybė pareikalautų kompensuoti už sutarties nesilaikymą.

– Ar sutartyje numatyti konkretūs terminai?

– Mintinai nepamenu, negalėčiau atsakyti (...). Aš negaliu kritikuoti ir atsakyti už tai, kas buvo pieš tai. Mes žiūrime į teisėtumą, tas objektas yra pagal pasirašytą sutartį su savivaldybe ir mes tą projektą įgyvendinsime.

– Šiemet?

– Pagal galimybes, nes kiek to laiko čia belikę.

Į naujas pareigas R. Lipkevičius bus paskirtas jo kandidatūrą patikrinus teisėsaugai.

R. Lipkevičius iki šiol yra vadovavęs Kelių direkcijos padaliniams, dirbęs direktoriaus pavaduotoju. Liepos pradžioje susisiekimo ministrui atleidus tuometinį vadovą Vitalijų Andrejevą, R. Lipkevičius direkcijai vadovavo laikinai.