Žaliuoti ėmęs fasadas – didelė estetinė problema. Pelėsinis grybelis, kerpės, bakterijos – svarbiausi kaltininkai, dėl kurių fasadai papilkėja arba pradeda žaliuoti.

„Pamatęs P.Plechavičiaus gatvėje esantį penkių aukštų namą, nustebau. Akivaizdu, kad jis kažkada jau renovuotas, tačiau sienos apipelijusios, atrodo labai nepatraukliai. Už daugiabučio atnaujinimą gyventojai juk turėjo mokėti. Kažin, ar dabar jie patenkinti rezultatu“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo pažįstamas kaunietis.

Penktadienį su fotografu apsilankėme prie P.Plechavičiaus gatvėje esančio daugiabučio, pažymėto 16-uoju numeriu.  Pakalbinome du jo gyventojus.

Vienas iš namo laiptinės į lauką parūkyti išėjęs vyras nebuvo kalbus. „Nepamenu, kada buvo renovuotas mūsų namas. Tačiau po atnaujinimo kelerius metus sienos buvo gražios, tik vėliau ant jų  atsirado pelėsinis grybelis“, – portalui kauno.diena.lt sakė vyras.

Teko gerokai palaukti kol kieme pasirodys kalbesnis namo gyventojas. Tokio sulaukėme prie kitos daugiabučio laiptinės.

Šis daugiabutis renovuotas seniai, pats pirmas šiame kvartale. Datos tiksliai pasakyti negaliu, tačiau pamenu, kad tuo metu Lietuvos premjeras buvo Gediminas Kirkilas.

„Šis daugiabutis renovuotas seniai, pats pirmas šiame kvartale. Datos tiksliai pasakyti negaliu, tačiau pamenu, kad tuo metu Lietuvos premjeras buvo Gediminas Kirkilas (G.Kirkilas premjeru buvo 2006-2008 m. – Aut. past.). Gyventojams buvo taikomos lengvatos, todėl jie skubėjo renovuoti. Po kažkiek metų namo sieną pradėjo „puošti“ pelėsinis grybelis“ , – pasakojo šiame P.Plechavičiaus gatvės penkių aukštų name gyvenantis vyras.

Pasak jo, esant dabartinėms technologijoms, viskas tikriausiai būtų padaryta geriau, o tada buvo skubama, stengiamasi viską padaryti kuo greičiau ir pigiau. „Gal dėl to tas pelėsis ir „išlindo“, – svarstė pašnekovas.

Jis pastebėjo, kad šalia stovintis dešimtuoju numeriu pažymėtas daugiabutis, kuris renovuotas vėliau, atrodo puikiai:  „Ten viskas gerai, nes darbai atlikti naudojant naujausias technologijas“.

Paklaustas, ar gyventojai nežada vėl remontuoti daugiabučio, vyras atsakė: „Ne, nes tai brangiai kainuotų, o name gyvena daug pensininkų, jie neturi pinigų“.

Kita vertus, kaunietis dėl pažaliavusio namo fasado ir nesiskundė: „Daugiabutis tik iš išorės atrodo negražiai, o visos sistemos funkcionuoja puikiai, 80 metų senukas namuose vaikšto basas ir jam nešalta“.

Namo sienos apipelijusios iš tos pusės, kur niekada nebūna saulės. Iš pietų pusės pastatas atrodo normaliai, tik iš pietvakarių pusės atsilupę dažai.

Priminsime, kad daugiabučių namų renovacija Lietuvoje prasidėjo dar 2005 metais.

„Neilgai džiaugėmės atnaujintu keturių aukštų namu. Užteko pirmo stipresnio vėjo, ir daugiabutis jau apgadintas. Vėjas nupūtė virš namo laiptinės esantį stogelį – liko tik jo rėmas. Toje namo sienos vietoje, kur tvirtinama vėliava, iškrito plytelė, o kita šalia esanti – įskilo“, – portalui kauno.diena.lt sakė M.Riomerio gatvės gyventoja Dalia.

Moters kaimynai teigia, kad namas apgadintas kovo 11-ąją – tada, kai buvo iškelta Lietuvos vėliava.  Anot jų, tą dieną pūtė stiprus vėjas.  „Tada ir pastebėjome, kad name trūksta plytelės, o virš laiptinės nebeliko stogelio“, –sakė šiame name gyvenanti pora.

Užteko pirmo stipresnio vėjo, ir daugiabutis jau apgadintas. Vėjas nupūtė virš namo laiptinės esantį stogelį – liko tik jo rėmas.

Nuo namo apgadinimo praėjo jau dvi savaitės, o jis vis dar nepradėtas tvarkyti.

„Manau, nėra patenkinti ir M.Riomerio gatvės 27-ojo namo gyventojai. Jų daugiabutis taip pat neseniai renovuotas, o jau pradėjo byrėti gatvės pavadinimą žymintis užrašas. Pavadinime neliko „e“ raidės“, – pasakojo Dalia.

Papildyta. Jau pasirodžius straipsniui, paaiškėjo, kad šiame renovuotų daugiabučių kvartale yra ir daugiau pradėjusių byrėti gatvės pavadinimą žyminčių užrašų.

Viena M.Riomerio gatvės gyventoja atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti, kad 9-ajame name iš gatvės pavadinimo dingo net trys raidės.

Rasos Morkūnaitės nuotr.

Šiemet renovuoti daugiabučius buvo pasiryžę 73 namų butų savininkai, tačiau laimė nusišypsojo tik devyniolikos namų gyventojams.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pasidžiaugė, kad uostamiestis yra trečias miestas po Vilniaus ir Kauno, kuriame aktyviausiai vyksta daugiabučių atnaujinimas. Nuo 2013 m. Vilnius atnaujino 129, Kaunas – 119, Klaipėda – 93 namus.

Pernai Klaipėdoje renovuoti 6 daugiabučiai. Šiemet modernizuoti jau du namai – Pušyno g. 29 ir Sportininkų g. 8. Sumažėjusiomis sąskaitomis už suvartotą šilumos energiją džiaugiasi 348 butų ir kitų patalpų savininkai.

"Pušyno g. 29 daugiabutį atrinko ir įtraukė į programą kaip vieną tų, kuris sunaudojo daugiausia šilumos energijos. Po renovacijos šilumos sutaupoma 60 proc. 1,9 tūkst. kv. m ploto namui renovuoti suteiktas 452 tūkst. eurų kreditas, kurį gyventojai turės išsimokėti per 20 metų", – teigė L.Dūda.

Kovą baigtas atnaujinti dar vienas daugiabutis, esantis adresu Sportininkų g. 8. Nors namas yra pastatytas 1960 m., šiuo metu atrodo lyg naujas.

"Džiugu, kad Vitės kvartalas kasmet vis gražėja (pagal programą čia atnaujinti jau 5 daugiabučiai namai) ir tampa patraukliu gyvenamuoju rajonu. Gyventojai, matydami besikeičiančią aplinką bei energiškai efektyvesnius namus, noriai įsitraukia į renovacijos procesą", – tikino L.Dūda.

Šiemet planuojama renovuoti dar apie 10 namų. Nors realiai tų, kuriems reikia atnaujinimo, Klaipėdoje yra daugiau nei pusantro tūkstančio. Per artimiausius metus bus atnaujinta dar 19 namų, nors norinčiųjų yra kur kas daugiau, savivaldybėje gautos ir vertinamos 73 daugiabučių paraiškos.

"Džiaugiuosi, kad daugėja daugiabučių savininkų, siekiančių kuo skubiau atnaujinti namus. Tačiau yra daugybė tokių, kurie šildo orą ir apie renovaciją negalvoja. Na, bet jei jiems patinka šildyti orą, tegul šildo. Kol kas iki šių metų pabaigos valstybė finansuoja 35 proc. renovacijos išlaidų, paskui iki 2020 m. finansuos tik 30 proc. O kaip bus vėliau, neaišku", – teigė L.Dūda.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda teigė, kad Pušyno gatvės 29A ir Taikos prospekto 9 namai jau pripažinti tinkamais naudoti.

„Renovacijos programoje per savivaldybę pirmame etape dalyvavo patys kiauriausi miesto namai. Juose situacija jau pasikeitė visiškai“, – patikino departamento direktorius.

Tiek Pušyno gatvės 29A, tiek Taikos prospekto 9 namas prieš renovaciją buvo priskiriami E energinio naudingumo klasei. Užbaigus darbus, jie pasiekė C klasę.

Pirmojo namo projektą administravo įmonė „Vitės valdos“, antrojo – „Paslaugos būstui“.

Buvo apšiltinti namų fasadai, stogai, pakeisti laiptinių, rūsio langai, durys, įstiklinti balkonai. Taip pat modernizuota šildymo sistema, įrengti davikliai, karšto ir šalto vandens sistemos, sutvarkyta vėdinimo sistema, atnaujinta elektros instaliacija, buitinių nuotekų sistema.

Pušyno gatvės 29A name rangos darbų konkursas įvyko dar iki praėjusių metų kovo. Tada energinį efektyvumą didinančioms priemonėms valstybė dar skyrė 40 proc. dydžio kompensacijas.

Taikos prospekto 9 name darbai buvo nupirkti po minėtos datos. Tad gyventojai gaus mažesnę – 35 proc. kompensaciją.

Renovacijos procesas šiuose pastatuose prasidėjo daugiau nei prieš dvejus metus.

Pagal daugiabučių namų modernizacijos programą, kurioje dalyvauja ir savivaldybė, yra numatyta atnaujinti 27 pastatus. Be minėtųjų, darbai yra užbaigti ir Švyturio gatvės 8-ajame name.

Iš šioje programoje dalyvaujančių namų statybos darbai yra vykdomi Sportininkų gatvės 28, 16, 14, Pušyno gatvės 29, Nidos gatvės 40, Taikos prospekto 33, 35C namuose. Taikos pr. 35B darbai prasidės šią savaitę.

Uostamiestis yra vienas iš lyderių pagal renovuotų namų skaičių. Lietuvoje, vertinant šį rodiklį, Klaipėda yra ketvirta, o Vakarų regione – pirma.

Aplinkos ministerijoje praėjusią savaitę vyko renginys, kurio metu pagerbti miestai, kuriuose per 2013–2015 m. laikotarpį buvo modernizuota daugiausia daugiabučių namų. Savivaldybių atstovams įteiktos padėkos.

Įvertinta ir Klaipėda, kurioje minėtu metu buvo atnaujinti 35 daugiabučiai namai. Lietuvoje uostamiestis pagal šį rodiklį užima ketvirtą vietą. Klaipėdą lenkia Ignalinos, Druskininkų ir Kauno miesto savivaldybės.

Ignalinoje minėtu laikotarpiu buvo rekonstruoti 62 namai. Tačiau Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda atkreipė dėmesį, kad šiam miestui dėl atominės elektrinės uždarymo buvo taikomos palankesnės renovacijos sąlygos – skiriamos didesnės kompensacijos.

Druskininkuose buvo renovuotas 41, o Kauno mieste – 39 namai.

"Jei nebūtų strigęs finansavimas, Klaipėdoje galėjo būti modernizuota daugiau daugiabučių namų. Uostamiesčio gyventojai nori imtis darbų. Žinoma, rezultatas tikrai džiugina", – tvirtino vadovas.

Klaipėda iš kitų šalies miestų išsiskiria ir tuo, kad renovacija daugiausia vykdoma pačių gyventojų iniciatyva, o ne per savivaldybę. Kituose miestuose populiaresnis pastarasis variantas.

L.Dūda džiaugėsi, kad praėjusią savaitę buvo užbaigti darbai Švyturio gatvės 8 name, kuris buvo renovuojamas per savivaldybę. Tai pirmasis toks namas. Pastatą valstybinė komisija pripažino tinkamu naudoti. Artimiausiu metu dar keli namai turėtų būti pripažinti tinkamais naudoti.

"Švyturio gatvės 8 name darbai truko apie aštuonis mėnesius. Pasisekė su rangovu", – tvirtino direktorius.

Diena trunka šiek tiek mažiau kaip devynias valandas, iki pačių tamsiausių dienų meto – daugiau kaip mėnuo. Gamta artėja prie brandaus, vėlyvojo rudens. Tiesa, nėra labai ryškios ribos, skiriančios tikrąjį rudenį nuo vėlyvojo. Tačiau, kai pasižvalgai aplink ir pamatai, kad miškai gerokai nuplikę, kad spalvų atgaivinti negali net saulė, supranti, kad kitokio rudens nebus. Gali būti tik pats vėliausias, jau pereinantis į žiemą.

Kol kas lapkritis dirba savo tiesioginius darbus – krečia lapus. Jam talkina šalnos ir vėjai. Tiesa, kol kas miškai dar nenusirengė visų savo rūbų – jei švysteli saulė, iki horizonto geltonuoja beržų viršūnės. Gražiųjų rudens spalvų metas nesibaigia. Labai gyvą dalį į bendrą rudens paveikslą atneša želmenų laukai. Tačiau jie savaip patrauklūs – dabar net dienos vidury juose žoliauja ar sočios sugulusios ilsisi stirnos. Čia pat bėginėja kurapkos, nusileidžia gulbės giesmininkės.

Gulbes giesmininkes lengva pažinti. Jų kaklai ne riesti kaip gulbių nebylių, o tiesūs. Be to, snapai geltoni, su juodu pamatu. Giesmininkes galima būtų vadinti sausumos gulbėmis, nes jos mielai išskrenda į laukus, čia maitinasi ir net praleidžia visą dieną. Labai gražu jas matyti kukurūzų lauke, ražienose. Čia paukščiai tikrai negali padaryti jokios žalos. Na, o jei didelis pulkas nusileidžia į želmenis, gulbes galima pabaidyti.

Šis metas paženklintas ramybės ženklais. Jau nurimo rudeninė paukščių migracija. Jei kas nors dar skris, tai visai negausiai. Likusieji mūsų krašte stengiasi nesiblaškyti, apsistoti maisto gausiose vietose ir ilsėtis, kaupti energiją žiemai.

Prieš savaitę, staiga plykstelėjus saulei, miško pašlaitėje prieš saulę stebėjau daugybę vabzdžių: kelių rūšių blakes, boružes, museles ir uodus, drugelius ir skruzdėles, vorus. Lapkričio pradžioje jie atrodo labai neįprastai, tačiau, jei galėtų, tuo stebėtųsi ir patys – juk po dienos apniukus orui ir atvėsus, visi pradingo, pasislėpė. Kas žino, gal atšilus dar pamatysime juos, bet jau visai paskutinį kartą.

Savo namuose nurimo skruzdėlės. Jų kupstas – taisyklingos formos spyglių ir šapelių gaubtas – yra labai lygiais šonais, lyg iš vientisos masės. Atrodo, tai tik spygliai, šakelės, o pro juos net įkyrūs lietūs neprasismelkia. Skruzdėlės tuo metu yra ne pačiame skruzdėlyne, jo kupole, o giliai po žeme, prie kelmų šaknų. Tiesa, jei skruzdėlynas rudenį ar žiemą pažeidžiamas, jo gyventojams kyla pavojus. Miškuose kol kas skruzdėlynai neliesti – jais nesidomėjo nei šernai, nei geniai. Tačiau kas žino, kada jie tai padarys, todėl skruzdėlynų apsauga ten, kur jiems gresia didžiausi pavojai, turi prasmę.

Ryto tylą miške nutraukia lapų šiurenimas po žvėrių, grįžtančių į dienos guolius, kojomis. O paskui prabyla geniai. Jų kiksėjimas – tik bendravimo signalai, o visą dieną genius lydi taukšėjimas, tuksėjimas. Šie garsai būdingi rudens ir žiemos giriai. Kietu snapu genys įveikia medieną, prakala riešuto kevalą ir lukštena kankorėžius. Kankorėžiuose esančios maistingos sėklos – puikus lesalas. Žinoma, tos sėklelės labai mažos, todėl geniui per dieną reikia išlukštenti dešimtis kankorėžių.

Šiandien apie genius kalbame dėl vienos labai svarbios priežasties. Didysis margasis genys – pati įprasčiausia genių rūšis – per porą paskutinių dešimtmečių tapo savotiškai civilizuota. Jų apsilankymas lesykloje – įprastas. Maža to, geniai miestuose ir priemiesčiuose „atrado“ naują įprotį – sau vietas nakvynei pasiruošti renovuotų, apšiltintų namų izoliaciniuose sluoksniuose. Paukščiui tokios nakvynvietės pasiruošimas trunka neilgai, tačiau vargu ar rasi žmonių, kurie būtų patenkinti tokiu genių išradingumu – juk tai jų namų sienos skylėtos.

Ką daryti su tokiais kaimynais, kaip elgtis? Ar genius galima perauklėti? Taip, geniai, atradę šį būdą, jo neatsisakys, todėl rekomenduojama greta įkelti inkilą, kurio landos skersmuo – 5 centimetrai. Švarus naujas inkilas geniui turėtų patikti ir jis jame nakvos. O naktį, kai genys miega, nuo žemės kartele užkemšama inkilo anga, inkilas iškeliamas ir su geniu išvežamas kuo toliau į miškus. Toks paukštis turėtų likti savo natūralioje aplinkoje.

Genių išradingumas – naujiena tik mums. Švedijoje jie taip elgiasi seniai. Ten kasmet leidžiama sumedžioti dešimtis tokių namų sienas gadinančių genių. Atrodo, kad net ir ši drastiška priemonė švedų neapsaugojo nuo paukščių išradingumo, tačiau mes Lietuvoje tokių reguliavimo būdų net nesvarstome.

Lašišų žvejybos sezonas baigėsi, tačiau lašišos dar neršia, greitai prasidės jų kelionė atgal į Baltiją. Lašišos – žuvys praeivės, didžiąją gyvenimo dalį praleidžiančios jūroje, o neršiančios mūsų upeliuose ir upėse. Ši rūšis, ilgai buvusi raudonosios knygos sąrašuose, tik dėl ypatingos apsaugos ir veisimo, grąžinimo į gamtą tapo vėl įprasta. Žuvų veisimas dirbtinėmis sąlygomis ir paaugintų jauniklių įžuvinimas tapo mūsų dienų realybe.

Kol kas niekas nepasakys, kokia bus šių metų žiema. Atskridę svirbeliai vis labiau stiprina viltį ją pamatyti tikrą – šaltesnę ir snieguotą. Kiti požymiai, deja, liudija galimą daug švelnesnę žiemą. Tai labai svarbu ne keliaujantiems, bet vietiniams gyvūnams, ypač pelėdoms.

Kai kurioms rūšims žiema gali būti labai pavojinga. Antai liepsnotoji pelėda, dažniau aptinkama perinti Suvalkijoje, žiemą nukenčia labiausiai. Kai kada žūsta beveik visi Lietuvoje perintys šios rūšies paukščiai. Kitos pelėdos yra labai sėslios – kad ir didysis apuokas. Tačiau visoje Europoje stebimas didžiųjų apuokų persikraustymas prie atliekų sąvartynų. Vokietijoje, kur peri apie 20 tūkst. porų šių paukščių, dalis jų kaip tik pasirenka tokias vietas. Ornitologai čia įrengia dirbtines lizdavietes, o apuokai jas mielai užima.

Jums įdomu, kodėl apuokai taip elgiasi? Ogi paprastai čia daugiau graužikų, varninių paukščių – potencialaus didžiųjų apuokų maisto. Taip jau yra, kad gamtoje mes daug ką pakeitėme, tad gyvūnams tenka rinktis daug ką jiems neįprasto. Toks reiškinys, žinoma, yra ir inkilai, ir lesyklos. Beje, o jūs lesyklą jau iškėlėte? Lesinti paukščių dar neskubėkite, bet tegul jie pratinasi, kad paskui nebūtų staigmenos jiems ir mums.

Sienų terliotojai neturi jokių skrupulų – beprasmiškais piešiniais aprašinėjo ką tik brangiai renovuoto namo fasadą.

Sausio 15-osios gatvės 14-asis namas turėjo tapti pavyzdžiu visiems aplinkinių gatvių daugiabučiams – namo fasadas padengtas puošniomis plytelėmis.

Pirmajame šio pastato aukšte įsikūrusios kelios įmonės.

Tačiau gražia išvaizda namo gyventojai džiaugėsi neilgai – balandžio pradžioje ant jo atsirado keverzonių.

1-ojo policijos komisariato pareigūnai gavo apie tai pranešimą ir, nelaukę namo valdytojo pareiškimo, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Pareigūnai laukia liudininkų ar žmonių, galinčių suteikti vertingos informacijos.