Pasak jo, po kelių dešimtmečių imperinei Rusijai sukėlus beprasmį ir žiaurų karą Ukrainoje visi civilizuoto pasaulio žmonės šiandien tarsi Baltijos kelyje vėl sukibę rankomis stovi prieš griūvančios imperijos tankus – tik šįkart Ukraina nėra viena.
„Ukraina jau nėra viena ir tai yra vienas didžiausių, ryškiausių XXI amžiaus geopolitinių poslinkių ženklų. Ukraina niekada neliks viena“, – per Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime penktadienį sakė R. Daunoravičius.
„Tuomet, sausio 13-ąją buvome pasaulio palikti likimo valiai. Mus atvirai, nesibaimindami rėmė tik kelių valstybių žmonės: Islandijos, dar Lenkijos ir demokratinės Rusijos. Kitokia Rusija, kurios veidą tada kitą sausio sekmadienį nesidangstydami parodė milijonas maskviečių, palaikiusių Lietuvą“, – kalbėjo Sausio 13-osios įvykių dalyvis.
Sunku švęsti mūsų pergalės dieną, kai visi žinome Ukrainoje vykstančios kovos už laisvę kainą.
Jis taip pat ragino žmones būti budriems, nes „agonijos būsenoje kiekvienas gyvis, o juolab priešas-blogis įgyja naujų jėgų ir keičia veidus“.
„Turiu šviesios vilties, kad pajutę mūsų solidarią jėgą ir dvasinę stiprybę, kaip ir tąsyk, sausio 13-os naktį, išvysiu, kaip dabarties imperijos tankai apsigręš ir dings mums iš akių“, – kalbėjo medikas.
Minėjime kalbėjęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas Jurgis Bekampis pažymėjo, kad 1991-ųjų metų sausio 13-osios įvykiai įvykiai buvo partizaninio pasipriešinimo tęsinys, vainikuotas pergale prieš blogio imperiją.
„Tai Nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos patvirtinimas, kuris buvo pasiektas be ginklų, bet su dainom ir liejant kraują tik iš mūsų pusės. Šiandien dainos negali būti laikomos ginklu siekiant laisvės. Sunku švęsti mūsų pergalės dieną, kai visi žinome Ukrainoje vykstančios kovos už laisvę kainą“, – sakė kariūnas.
J. Bekampis taip pat pabrėžė, kad tuo atveju, jei Lietuva būtų užpulta, jos ginti stos tam pasirengę Lietuvos kariai.
„Aš jums pažadu, jeigu raudonasis maras vėl kėsinsis į Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, šį kartą pilsis jo kraujas, todėl, kad jus saugo ištikimi, kovingi, iniciatyvūs ir profesionalūs Lietuvos kariai. Mes esame atsidavę Lietuvai ir svarbiausia – esame nusiteikę nepasiduoti ir nugalėti“, – kalbėjo kariūnas.
Jis taip pat sakė, kad Sausio 13-oji yra ne tik žuvusiųjų už laisvę pagerbimo diena, bet ir šventė, svarbi žmonių parodytos vienybės ir iškovotos pergalės diena.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
