Sicilijos mafijos tvaikas
Saugiausiu laikomame Naujojo Voseveldo kalėjime teismo laukia Ridouanas Taghi – Nyderlanduose įsišaknijusios narkomafijos simbolis. Jo pavardė minima garsiojoje Marengo byloje, kurią tiriant buvo atskleisti nusikalstamų struktūrų veiklos mastai, ryšiai su teisėsauga, grėsmė šalies ir Europos vidaus saugumui.
Nuo 2012 m. vien Amsterdame buvo nužudyta pusšimtis žmonių, siejamų su R.Taghi vadovaujama "Mocro Maffia": ne tik konkuruojančių klanų atstovų, buvusių pakalikų, kurjerių, bet ir nekaltų vaikų. Olandų narkomafijos taikikliuose atsiduria ir žurnalistai bei teisininkai. 2018-ųjų vasarą per naktinę ataką buvo nuniokotas ir padegtas didžiausio šalies laikraščio "De Telegraaf" biuras Amsterdame – padaryta milijoninė žala.
Neseniai šios atakos iniciatoriai išgirdo nuosprendį – teismas pripažino, kad Bilalas el-H. ir Nabilas D. siekė nutildyti žurnalistus, daug metų rašiusius apie organizuotą nusikalstamumą. Nors vykdytojai nuteisti, pagrindinis narkomafijos ekspertas, žurnalistas Johnas van den Heuvelis ir toliau gyvena saugomas policijos. Grėsmingos atakos surengtos ir prieš jo kolegas iš leidinių "Panorama" ir "Nieuwe Revu": tąkart panaudotas prieštankinis ginklas.
Tranzitas: pasaulinės narkotikų prekybos žemėlapyje Nyderlandų uostai atlieka ypač svarbų vaidmenį. (Scanpix nuotr.)
Mažiau pompastiškai, tačiau su didesniais padariniais pernai rugsėjį surengtas išpuolis prieš 44 metų advokatą Derką Wiersumą. Rytą į netoli savo namų buvusį teisininką paleista dešimt kulkų. Šalį sukrėtusio pasikėsinimo priežastis buvo akivaizdi: D.Wiersumas gynė buvusį "Mocro Maffia" narį, kurio parodymai tapo Marengo bylos pagrindu, Nabilą B.
Kai policijos kruopščiai saugomas pagrindinis proceso liudininkas buvusiems bendrams tapo nepasiekiamas, mafija nužudė su nusikaltėlių pasauliu nieko bendra neturėjusį jo brolį, o vėliau – ir advokatą. Po pastarojo nužudymo laikraštis "AD" palygino situaciją Nyderlanduose su XX a. devintojo dešimtmečio Italija, kai kriminalinis pasaulis savo galią rodė nužudydamas proceso prieš Sicilijos mafiją teisėjus Giovanni Falcone ir Paolo Borsellino.
Lemtinga išdavystė
Minėtoje Marengo byloje įtariamųjų, 2017-aisiais prasidėjusioje nuo dviejų, netrukus buvo jau šešiolika. "Mocro Maffia" prokurorai vadina gerai sutepta žudymo mašina. Aiškinantis jos veikimo mechanizmą, nustatyta, kad grupuotės smogikai žudydavo saviškius, įtartus užmezgus ryšį su policija, ar tuos, kurie negalėdavo grąžinti skolų. Tarp aukų būta ir atsitiktinių žmonių – smogikai nušaudavo potencialaus taikinio kaimyną ar tiesiog panašų asmenį.
Palaikyti discipliną grupuotei padėjo klasikinis nusikaltėlių "garbės" kodeksas, o išvengti teisinio persekiojimo – informatoriai teisėtvarkos struktūrose, kurių, kaip vėliau paaiškėjo, būta ne vienos dešimties ir ne paties žemiausio rango.
Sąlygos: anot specialistų, liberalus olandų požiūris į lengvuosius kvaišalus legaliosios užliūliavo jų budrumą ir tapo viena prielaidų, leidusių išvešėti nusikalstamam verslui. (Scanpix nuotr.)
Po vienos nekalto asmens žmogžudystės su policija ir susisiekė pastarojo žūties sukrėstas "Mocro Maffia" narys Nabilas B. – nors pats dalyvavo ne vienoje smurto akcijoje, galiausiai jis peržengė fronto liniją ir davė parodymus, kurie sugulė net į 1 500 bylos puslapių.
Šie parodymai ir daugybė policijos susektų telefoninių pokalbių bei žinučių leido identifikuoti gaujos vadą R.Taghi. 1977 m. Maroke gimęs, dar vaikystėje su šeima į Nyderlandus persikraustęs, nedideliame Vianeno mieste netoli Utrechto užaugęs marokietis nuo paauglystės sukosi kriminaliniame pasaulyje, tačiau pirmą kartą policijos akiratyje atsidūrė tik 2015 m. Vėliau paaiškėjo, kad jis vienas pagrindinių Nyderlandų narkomafijos vadų, kurio verslo kelias driekiasi iš Panamos į Nyderlandus per Maroką ir Ispaniją.
Tarp juodojo elito
Jungtinių Valstijų kovos su narkotikais agentūros duomenimis, R.Taghi kartu su Raffaele Imperiale iš Neapolio "Comorra", airiu Danieliumi Kinahanu ir Edinu G. iš Bosnijos vadovavo karteliui, kuris yra laikomas vienu iš 50 didžiausių narkotikų kartelių pasaulyje ir praktiškai kontroliuoja Peru kokaino rinką bei trečdalį kokaino prekybos Europoje.
Nyderlanduose R.Taghi buvo paskelbtas vienu ieškomiausių asmenų, už duomenis apie jo buvimo vietą žadėtas solidus atlygis. Kurį laiką jam pavyko slapstytis – mafijozas nuolat keitė išvaizdą, naudojosi suklastotais dokumentais. Tačiau galiausiai pareigūnus jo pėdsakai atvedė į Dubajų, kur pernai gruodį R.Taghi buvo areštuotas. Kadangi Nyderlandai su Dubajumi nėra sudarę ekstradicijos sutarties, R.Taghi buvo deportuotas dėl suklastotos tapatybės Jungtiniams Arabų Emyratams jį paskelbus persona non grata.
Areštas sutrukdė R.Taghi įgyvendinti ne tik savo narkotikų verslo planus, bet ir įvykdyti žmogžudystes, kurių jo sąraše būta dar dešimtys žmonių.
Viešos paslaptys
Ant vienos svarstyklių lėkštelės – gyvybė, ant kitos – milijardais skaičiuojamos pajamos iš prekybos narkotikais. Pelningas verslas įtraukia ne tik integruotis nepanorusius imigrantus, bet ir Nyderlandų policininkus, muitininkus – pačiame Marengo proceso įkarštyje kone kas savaitę pranešta apie areštuojamus pareigūnus, įtariamus bendradarbiavus su mafija.
Didžioji narkotikų verslo dalis susitelkusi Roterdamo uoste, tačiau juo neapsiriboja. Smulkieji žvejai neatsilieka nuo milžinų – iš Šiaurės jūros į krantą atgabena ne vien žuvies, bet ir iš Lotynų Amerikos atkeliavusio kokaino siuntas ar tiesiog jūroje plaukiojančiuose laivuose įrengtose laboratorijose susintetintų narkotikų.
Šiandien policijos atstovai gali daug papasakoti apie šalies pietuose, netoli sienos su Belgija, esančioje Šiaurės Brabanto provincijoje aptiktą laivą su meksikiečių įgula ir amfetamino laboratorija. Apie vietos ūkininkus, kurie daugiau pelnosi ne iš žemės ūkio, bet iš ūkiniuose pastatuose įrengtų laboratorijų.
Nors tokių policijos reidų rezultatai dažniausiai lieka cirkuliuoti Nyderlandų naujienų srautuose, kai kurie patenka ir į globalią žinių rinką. Tokie kaip kad radinys Vauze Plantaž gyvenvietėje. Remdamiesi konfidencialia informacija pareigūnai kelis mėnesius sekė nusikaltėlius, įtartinai įrenginėjusius jūrinius konteinerius, o liepą surengė jų šturmą. Be ginklų, čia rasta akivaizdžių įrodymų, kad buvo įrengiamas ne šiaip laikinas būstas besislapstantiems kriminaliniams elementams, bet kalėjimai.
Vieno pastato turinys pribloškė labiausiai: iš vidaus garsą izoliuojančia medžiaga apkaltame konteineryje buvo odontologo kėdė ir kankinimo įrankių arsenalas – replės, skalpeliai, net vaismedžių sekatoriai. Tiesa, pareigūnai aplenkė kankintojus – kalėjimu nebuvo spėta pasinaudoti.
Kitoje nusikaltėlių bazėje, Roterdame, pareigūnai rado policijos uniformų komplektų, padirbtų kelio ženklų, pavogtų automobilių, narkotikų ir ginklų, įskaitant Kinijoje pagamintus kalašnikovus.
Operacija prieš olandų nusikaltėlius įvykdyta po to, kai jungtinėms Europos policijos pajėgoms pavyko "nulaužti" nusikaltėlių mobiliuosius telefonus. Dešimtys tūkstančių abonentų visame žemyne manė esą saugūs, nes iš mobiliojo ryšio kompanijos "EncroChat" buvo įsigiję ir naudojo telefonus, aprūpintus specialiai modifikuota programine įranga, ištrindavusia pranešimus ir kitus ryšio duomenis iš atminties.
Sumenkę įkainiai
Nyderlandų, kaip vienos iš svarbiausių tranzito šalies, vaidmuo narkotikų prekyboje stiprėja jau ne vienus metus. Geografinė padėtis ir daugybė jūrų uostų vilioja narkotikų, ginklų, žmonių prekeivius. Vasarą paskelbtoje metinėje Jungtinių Tautų ataskaitoje apie narkotikų gamybos, kontrabandos ir vartojimo situaciją teigiama, kad 2018 m. šioje šalyje buvo sulaikyta 3,1 proc. kokaino iš viso pasaulyje konfiskuoto šio narkotiko kiekio. Daugiau kokaino Europoje buvo susekta tik Belgijoje (4 proc.) ir Ispanijoje (3,7 proc.). Šių trijų šalių uostus ekspertai laiko pagrindiniais šios medžiagos importo iš Pietų Amerikos centrais. Europolo duomenimis, pusė Europoje suvartojamo kokaino (jo vertė juodojoje rinkoje vertinama 5,7 mlrd. eurų) importuojama per Roterdamo uostą.
Uostai nuo seno siejami su kontrabandininkų veikla, tačiau pastaraisiais metais pastebėtą mafijozų suįžūlėjimą olandų pareigūnai sieja su pasikeitimais kriminalinėje darbo rinkoje.
Žiniasklaida cituoja Amsterdamo policijos vadovą Peterį Jaapą Aalbersbergą, kurio teigimu, dabar Nyderlanduose esama pakankamai daug jaunų žmonių, pasirengusių už vos kelis tūkstančius eurų įvykdyti žmogžudystę, o devintajame, dešimtajame dešimtmečiais iš užsienio atvykę profesionalūs žudikai reikalaudavo po 50 tūkst. eurų. Matyt, šia aplinkybe galima paaiškinti ir klaidas, kai nužudyti niekuo dėti asmenys. Kita vertus, tai akivaizdus neefektyvios svetimšalių integracijos padarinys.
Legalus nelegalus pelnas
Leido universiteto profesorius Pieteris Topsas teigia, kad tarp suvešėjusio nusikalstamumo priežasčių – ir visuotinė tolerancija. Jo žodžiais, Amsterdame lengviau užsisakyti narkotikų kurjerį nei picą. "Kai kurie kurjeriai turi 300 nuolatinių klientų. Tai dažnai giriamos olandų tolerancijos neigiama pusė", – sako ekspertas, neseniai išleidęs knygą "Nederland. Drugsland".
Žiniasklaidos teigimu, vien Amsterdame kokainui kasmet išleidžiama 75 mln. eurų. Tyrėjų skaičiavimais, prekyba narkotikais iš viso atneša apie 20 mlrd. eurų. 2015–2018 m. valdžios institucijoms įtarimų sukėlė maždaug 21 tūkst. pervedimų, kurių bendra vertė – 8,3 mlrd. eurų. 167 lengvais narkotikais prekiaujančių kavinių, kurias valdžios institucijos pamažu uždaro, pajamos, atskaičiavus mokesčius, siekia 300 mln. eurų. Pelną nusikaltėliai skuba investuoti į nekilnojamąjį turtą – superka gyvenamuosius namus ir parduotuves, už kuriuos moka milijonus – dažnai grynaisiais.
Anksčiau milžiniški narkotikų pelnai būdavo išplaunami dar paprasčiau: parduotuvėms, kurios beveik neturi apyvartos, nuomojant patalpas už pasakiškus įkainius. Įtariama, kad pusė restoranų, barų ir suvenyrų parduotuvių bei ketvirtadalis būsto nuomos pajamų gaunama grynaisiais.
Trečdalis šio verslo savininkų, važinėjančių prabangiais "pašto dėžučių" bendrovių vardu lizinguojamais automobiliais, turėjo nemalonumų su teisėsauga.
Palankios sąlygos
Kodėl Nyderlanduose suklestėjo narkomafija? P.Topsas tai aiškina trimis priežastimis. Pirma, šalis yra patraukli ne tik teisėtoms investicijoms, bet ir šešėliniam pasauliui: puiki infrastruktūra – ne tik keliai, uostai, bet ir finansinė bei skaitmeninė infrastruktūra. Antra, nusikaltėliams tolerantiška baudžiamoji sistema. "2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad Nyderlanduose už narkotikų pažeidimus skiriamos mažiausios bausmės", – sako jis. Trečia priežastis – tolerancija narkotikams.
Problemos mastą jis iliustruoja skaičiais: pernai Roterdame buvo sulaikyta beveik 34 tūkst. kg kokaino – po 50 tūkst. eurų už 1 kg. Vis dėlto didesne problema jis vadina ne narkotikų kontrabandą, bet jos šalutinį poveikį. Nuo narkotikų kontrabandos neatsiejamas pinigų plovimas ir smurtas, ginklų kontrabanda ir prekyba žmonėmis, terorizmo finansavimas ir, galiausiai, ji įtraukia su kriminaliniu pasauliu nesusijusius žmones.
Jis sako ne iš moksleivio girdėjęs, kad sulaukia gaujų pasiūlymų už 500–600 eurų iš vieno miesto į kitą nugabenti kokį atseit nekaltą siuntinuką. "Narkotikų pasaulyje ši suma niekinga, tačiau paaugliui berniukui tai dideli pinigai. Tas pats pasakytina apie daugelį ūkininkų, viliojamų išnuomoti žemę narkotikų gamybai. Ši problema egzistuoja visoje šalyje", – sakė jis interviu DutchNews.nl, pateikdamas kitą stulbinantį pavyzdį. Vienam Roterdamo uoste vaisių eksporto įmonės vadovui pagrasinus patikrinti darbuotojus, ar šie nėra susiję su narkotikų kontrabanda, iš 30 asmenų savo noru iš darbo išėjo 28.
"Nyderlandų nusikalstamų narkotikų pasaulis išaugo ir tapo daug žiauresnis. Advokato nužudymas Amsterdame daugeliui žmonių buvo it žadintuvas. Nyderlanduose ir vietos, ir nacionaliniu lygiu yra kovojama su šiuo reiškiniu, tačiau ilgą laiką tai nebuvo veiksminga. Ir tai turi pasikeisti", – sako jis.
