Taip pat siūloma numatyti, kad tautinių mažumų partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus), jeigu už jos pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vieną kvotą.

Tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas įregistravo Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič.  

Pasak jų, siūlomos pataisos leistų didinti politinių jėgų atstovavimą Seime, paskatintų aktyvesnį piliečių dalyvavimą šalies politiniame gyvenime bei sudarytų galimybę mažesnėms partijoms turėti savo atstovus Lietuvos aukščiausioje valstybės valdžios institucijoje.

LLRA–KŠS atstovai sako, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras dar po 2016 m. Seimo rinkimų parengė ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms. Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą.

„Po ankstesnių Seimo rinkimų buvo priimta nemažai teisės aktų pakeitimų, esant plačiai politinei paramai, įgyvendinusių kelias ankstesnes ESBO rekomendacijas, pavyzdžiui, dėl rinkimų apygardų ribų nustatymo, kampanijų finansavimo, skundų svarstymo terminų ir kt., bet rekomendacijos dėl slenksčio tautinių mažumų politinėms partijoms dar neįgyvendintos. Reikia pažymėti, kad 5 proc. barjeras tautinių mažumų organizacijoms 1990–1996 m. nebuvo taikomas“, – sako projektą parengę Seimo nariai.

Jie pastebi, kad tautinės mažumos sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų, todėl jų atstovų skaičius turėtų atitikti proporcijas ir Seime.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas  arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

„Mes pirmiausia manome, kad Prezidentūra neturėtų būti aktyvusis subjektas, siūlantis Seimo rinkimų įstatymo naujas madas arba naujas tvarkas, tai turėtų pirmiausia apsispręsti po tų mano minėtųjų diskusijų pats Seimas, nes pats Seimas ir turėtų turbūt inicijuoti savo rinkimų tvarką, o ne kažkas iš šalies“, – Alsėdžiuose surengtoje spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad diskusijoje dėl rinkimų sistemos pertvarkos turėtų dalyvauti ne tik politikai, bet ir ekspertai, tačiau jos rezultatas turėtų būti ne šiemet.

„Pirmiausia, aš manau, kad tokia diskusija turėtų vykti labai plačiai ir joje turėtų dalyvauti ir konstitucinės teisės specialistai, politologai, ekspertai, politikai“, – teigė G. Nausėda.

„Tokia diskusija gali prasidėti ir dabar, bet tos diskusijos rezultatai, tarpiniai rezultatai turėtų būti jau kitoje kadencijoje, jokiu būdu ne dabar“, – sakė jis.

Šalies vadovas taip pat teigė esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes mato, kad vienmandatėse išrinkti Seimo nariai gali pasipriešinti partijų, frakcijų lyderių nurodymams.

„Aš manau, kad mes turime būti atviri įvairioms idėjoms, bet iš karto noriu patikinti, kad tai, kas čia nuskambėjo apie neva proporcinės sistemos siūlymą iš Prezidentūros pusės, yra klaidingai interpretuota“, – sakė prezidentas.

„Proporcinė rinkimų sistema galbūt tam tikromis sąlygomis ir galėtų būti taikoma, bet šiandien aš nesu proporcinės rinkimų sistemos šalininkas, aš esu mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes matau, kad vienmandatėse apygardose išrenkami Seimo nariai dažnu atveju, o pavyzdžių toli ieškoti netenka, štai ir prieš porą dienų įvykęs balsavimas parodė, vienmandatėje išrinkti Seimo nariai geba atsispirti direktyviniams nurodymams iš frakcijų vadovų, partijų pirmininkų ir geba pasireikšti kaip savarankiški Seimo nariai, ko dažnai pasigendu pagal sąrašus išrenkamų Seimo narių veikloje“, – tvirtino jis.

„Dažnai jiems tiesiog nurodoma su akivaizdžiu grasinimu, kad tu tiesiog būsi pastūmėtas į sąrašo apačią, jeigu nesielgsi taip, kaip tau yra liepta. Tai jeigu čia yra Seimo narių laisvo apsisprendimo teisė, reiškia, kažko nesuprantu, kur čia tas laisvas Seimo narių apsisprendimas“, – pridūrė G. Nausėda.

Seimo valdantiesiems šią savaitę nepavyko atmesti prezidento veto dėl rinkimų kartelės mažinimo iki 3 proc. Valdantiesiems pritrūko vieno balso įveikti veto ir liko galioti dabartinė įstatymo redakcija, numatanti 5 proc. barjerą parlamento rinkimuose partijoms ir 7 proc. barjerą koalicijoms. 

Apie tai, kad reikalinga diskusija dėl radikalios rinkimų sistemos pertvarkos žurnalistams Seime po balsavimo dėl rinkimų kartelės, sakė prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

Jis tuo metu teigė, kad apie tai jau dabar kalbama su partijų ir frakcijų lyderiais, taip pat girdisi siūlymų ir diskusijų, kad galbūt rinkimų sistemą reikėtų keisti iš mišrios į proporcinę.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis šį patarėjo pasisakymą įvertino kaip prezidento ir opozicijos „planą panaikinti vienmandates apygardas“ ir tikino, jog vienmandačių naikinimui kategoriškai nepritartų.

Jie siūlo nustatyti, kad per Seimo rinkimus partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

„Todėl skaičiumi mažesnių partijų, ypač jei jos negauna valstybės dotacijos, konkuravimo bei jų rinkėjų atstovavimo Seime galimybės yra ribojamos, kas, mūsų nuomone, neatitinka esamo Lietuvos demokratijos lygio. „Sudegusių“ rinkėjų balsų procentas dėl esamo aukšto rinkimų slenksčio yra pernelyg didelis ir neproporcingas rinkimų slenksčio funkcijai skirtam siekiui“, – sako projektą parengę Seimo nariai P. Urbšys, M. Puidokas ir V. Bukauskas.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui taip pat nustatytas 5 procentų rinkimų slenkstis.

Įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad Lietuvos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme yra nustatytas didžiausias galimas pagal Europos Sąjungos teisę rinkimų slenkstis.

„Siekiant geresnio Lietuvos rinkėjų atstovavimo Europos Parlamente siūloma esamą rinkimų slenkstį sumažinti vienu procentiniu punktu“, – sako įstatymo projekto iniciatoriai.

ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimas po svarstymo buvo pritaręs Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, kurios numatė, kad į Seimą pretenduojančios partijos ir koalicijos turės peršokti 4 ir 6 proc. rinkimų slenkstį.

Tačiau gruodžio 10 d. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis kartelę nuleido dar žemiau. 

Parlamentarai iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šias įstatymo pataisas. 

Šių metų sausio 14 d.  Seimui nepavyko atmesti šalies vadovo veto – tai reiškia, kad kartelė rinkimams į Seimą lieka 5 proc. , o jungtiniam kandidatų sąrašui – 7 procentai.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad Prezidentūra siunčia gana aiškią žinutę, jog G. Nausėda pozicijos susisiekimo ministro klausimu nežada keisti.

„Prezidentas per savo patarėją leido suprasti, kad ministro klausimas nebus patrauktas iš darbotvarkės, o ministrui išlikus savo poste, panašu, kad prezidentas ne tik neatsitrauks nuo savo pozicijos, bet dar papildomai ištransliuos rinkėjams, ką mano apie tai ir kokią išvadą atitinkamai turėtų apie tai padaryti rinkėjas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Ekspertės teigimu, prezidentas tokios pat griežtos pozicijos laikosi ir kartelės mažinimo klausimu. Anot R. Urbonaitės, valdantiesiems nusprendus atmesti šalies vadovo veto, valdančiųjų ir prezidento santykius tai paveiktų neigiamai.

„Prezidentas turi pakankamai aiškiai išdėstęs argumentus, kodėl kartelė neturėtų būti leidžiama iki 3 procentų. Jeigu valdantieji atmes veto, tai reiškia, kad jie negirdės ne tik prezidento, bet ir ekspertų argumentų, kurie yra išdėstyti jau ne vieną ir ne du kartus. Tuomet atitinkamai mes vėlgi turėsime dar vieną momentą, kuris tarp prezidento ir šitos valdančiosios daugumos santykių pozityvo tikrai neįneš“, – sakė MRU politologė.

R. Urbonaitės įsitikinimu, valdančiųjų sprendimas susisiekimo ministrą palikti poste ir atmesti prezidento veto nebūtų didelės krizės tarp valdančiųjų ir Prezidentūros pradžia. Visgi, anot politologės, tai lemtų dar didesnę takoskyrą tarp prezidento ir valdančiosios daugumos.

Svarbiausia yra, ar politikai geba vieni kitus girdėti ir ar geba kalbėti argumentų kalba.

„Svarbiausia yra, ar politikai geba vieni kitus girdėti ir ar geba kalbėti argumentų kalba. Šiuo atveju tai bus testas ne tik santykiams, bet ir politikos kokybei“, – savo nuomonę išsakė ekspertė, akcentuodama, kad valdančiųjų žingsniai parodys, kuo vadovaujantis yra priimami sprendimai.

Vis dėlto R. Urbonaitė labai abejoja, kad premjeras Saulius Skvernelis nuspręs susisiekimo ministrą atstatydinti. Anot politologės, premjero retorika aiškiai rodė, kad ministras pirmininkas J. Narkevičių palaiko.

„Man būtų didelė nuostaba, jeigu (premjeras. – ELTA) išeitų ir pasakytų, kad vis dėlto bus teikimas atleisti ministrą. Arba netgi jeigu švelnindamas situaciją pats ministras sakytų: „gerai, norėdamas įtampas pašalinti aš priėmiau sprendimą ir atsistatydinu“, – abejojo R. Urbonaitė.

Ekspertė taip pat akcentuoja valdančiųjų pareiškimus, kad prezidentu yra manipuliuojama. Anot politologės, taip yra daroma bandant susilpninti prezidento įvaizdį.

„Prezidento nuomonė ir žodis vis dar gali būti svarus ir būtent dėl to, manau, kad jie šiuo metu vykdo tam tikrą akciją, norėdami susilpninti prezidentą ir jo įvaizdį, kitaip tariant, nemanau, kad yra visiškai atsitiktiniai pareiškimai, apie tai, jog prezidentu yra manipuliuojama“, – svarstė R. Urbonaitė.

Visgi, pasak politologės, valdančiųjų bandymai vaizduoti prezidentą kaip politiškai silpną gali skaudžiai atsiliepti 2020 metų Seimo rinkimuose.

„Manau, kad bandymas rodyti prezidentą kaip silpną gali vis dėlto neduoti jų siekiamo rezultato. Priešingai, kaina gali būti ta, kurią valdantieji sumokės jau 2020 metų rinkimuose. Jie žino, kad konfrontacijos taktika gali būti labai rizikinga ir kainuoti daug, todėl bando dabar prezidentą paveikti savo retorika. Bet finale mes galime matyti, kad konfrontacija vis dėlto atsisuks prieš juos pačius, ir tokia tikimybė, manau, yra gana didelė“, – apibendrino R. Urbonaitė.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad antradienį Seime vyksiantis balsavimas dėl rinkimų kartelės ir valdančiųjų sprendimas dėl J. Narkevičiaus gali būti veiksnys, nulemsiantis valdančiųjų ir prezidento tolesnę santykių eigą.

„Savotiškai tai bus tam tikras rodiklis, kuris apibrėš santykius. Kita vertus, suvokiant, kad rinkimai ne už kalnų, bandymas taikytis, ypač iš prezidento pusės, būtų paprasčiausiai nereikalingas dalykas. Dabar prezidentas paprasčiausiai turi privalumą reikalauti iš tų politinių jėgų, kurios valdo, konstruktyvaus veikimo, o ne kažkokių antro plano veiklų“, – Eltai kalbėjo L. Bielinis.

Visgi, pasak VDU profesoriaus, mažai tikėtina, kad prezidentas dėl valdančiųjų sprendimų reaguotų emocingai.

Kita vertus, L. Bielinis yra įsitikinęs, kad konfliktas su šalies vadovu valdantiesiems kainuotų labai brangiai, nes tai būtų konfrontacija ir su didelį visuomenės palaikymą turinčiu prezidentu. Politologas įsitikinęs, kad tai toks valdančiųjų sprendimas paskatintų visuomenę dar labiau nusisukti nuo valdančiųjų.

„Ko gero, valdantiesiems viskas kainuos labai brangiai, nes prezidento žodis labai dažnai gali nulemti jų veiksmų efektyvumą. Tai yra, kai jie priims sprendimą, – prezidentas kritikuos arba vetuos, o tai yra labai blogai viešajame lauke. Plius, valdančiųjų atviras konfrontavimas su prezidentu iš esmės būtų konfrontavimas su milžinišku visuomenės palaikymu prezidentui, o tai reikštų viena – visuomenė dar labiau nusisuktų nuo valdančiųjų. Todėl konfrontuoti su prezidentu reikštų prarasti paramą iš visuomenės“, – sakė L. Bielinis.

Profesoriaus teigimu, labai tikėtina, kad valdančiųjų sprendimas neklausyti prezidento raginimų dėl J. Narkevičiaus likimo ir rinkimų kartelės mažinimo būtų dar vienas smūgis „valstiečių“ reitingams.

„Labai tikėtina, nes didžioji visuomenės dalis palaiko prezidentą, o tai reiškia – laukia ir iš kitų, kad jie bent jau neprieštarautų prezidentui arba konstruktyviai su juo diskutuotų“, – sakė L. Bielinis.

Po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas G. Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą ir kelis kartus baigiantis 2019-iesiems paragino trauktis iš einamų pareigų.

Savo ruožtu valdantieji į prezidento pareikštą nepasitikėjimą reaguoti neskubėjo ir nutarė, kad susisiekimo ministro likimą spręs 2020 m. sausio 14 d. valdančiosios koalicijos išplėstiniame posėdyje.

ELTA taip pat primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Sausio 14 d. Seime įvyks balsavimas, siekiant atmesti šį prezidento G. Nausėdos veto.

„Bus balsuojama, kad veto būtų atmestas. Balsavimas privalomas. Visi turės balsuoti, kaip sutarėme, tai yra atmesti veto“, – pirmadienį po frakcijos posėdžio Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, žeminti dabartinę rinkimų kartelę Lietuvą ne kartą yra raginusi Europos Taryba.

„Argumentai yra labai stiprūs, aiškūs, tai yra Europos Tarybos rekomendacija ir visi kiti dalykai, kurie išsakyti Europos Sąjungos ir kitų institucijų dėl to, kad ta valstybė, kuri turi didesnį kaip 3 proc. rinkimų barjerą, nelaikoma demokratine. Tai mes norėtume tapti demokratine valstybe“, – teigė jis.

Visi turės balsuoti, kaip sutarėme, tai yra atmesti veto.

Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, mažinančiam rinkimų į parlamentą kartelę.

Darbotvarkėje numatyta priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo, jis rinkimų barjerą partijoms mažina nuo 5 proc. iki 3 proc., o koalicijoms – nuo 7 iki 5 procentų. 

Atmesti prezidento veto reikia mažiausiai 71 balso iš 141.

Pataisas dėl rinkimų kartelės mažinimo Seimas priėmė gruodį, daugiausiai valdančiųjų balsais. Jie laikosi pozicijos, kad nuleidus kartelę Seime bus atstovaujama didesniam rinkėjų skaičiui.

G. Nausėda pataisas vetavo argumentuodamas, kad žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.

Taip pat prezidentas pažymėjo, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.

Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.

Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6 procentų.

„Valdantieji griebiasi desperatiškų pareiškimų, apeliuodami į Europos Tarybos rekomendaciją, kad ji siūlo mažinti patekimo į parlamentus barjerą. Bet „valstiečiai“ pamiršta arba galbūt specialiai klaidina, kad rekomendacijos skirtos valstybėms, kur kartelė pernelyg užaukštinta ir siekia dviženklį procentų skaičių, taip pat valstybėms, kuriose yra proporcinė rinkimų sistema. Tai yra, kai rinkimuose dalyvauja tik partijos su savo kandidatų sąrašais. Tuo tarpu Lietuvoje, ir dar trijose šalyse – Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje – yra mišri rinkimų sistema, kai pusė parlamento narių ir taip išrenkama vienmandatėse apygardose. Visose šiose valstybėse egzistuoja 5 procentų patekimo į parlamentus riba ir niekas net nebesvarsto dėl jos mažinimo“, – sako J. Sabatauskas.

Pasak Seimo nario, „valstiečiai“ remdamiesi Europos Tarybos rekomendacijomis nutyli, kad tai skirta tokioms valstybėms, kur tautinių mažumų ar kitų grupių atstovams sudėtinga perkopti, pavyzdžiui, 10 procentų rinkimų kartelę.

Valdantieji griebiasi desperatiškų pareiškimų, apeliuodami į Europos Tarybos rekomendaciją.

Opozicijos lyderis J. Sabatauskas primena, kad politikos ekspertų vertinimu, Lietuvos politinė sistema kol kas nėra stabili. Pasak jo, kone per kiekvienus rinkimus atsiranda naujų politinių darinių, partijų, užsigriebiančių gelbėtojų ir žadėtojų vaidmenis, rinkėjai taip pat blaškosi.

„Į Seimą kaskart išrenkama daugybė savo pozicijų ir vertybių neišgryninusių, bet daug prižadančių politikų, kuriais nuolat rinkėjai nusivilia. Seimas ir taip sudaromas iš daugybės politinių jėgų, jėgelių, kurios dar ir nuolat skaidosi. Valstybės raidai ir gyventojų pasitikėjimui valstybe tai nepadeda. Todėl ir šitas valdančiųjų užmojis nuleisti Seimo rinkimų kartelę partijoms nuo 5 iki 3 procentų yra ne tik netikslingas, bet žalingas ir klaidinantis“, – sako J. Sabatauskas.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę: partijoms iki 3  procentų, koalicijoms – iki  5 proc.  Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą.

Šalies vadovo veto į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę turėtų patekti sausio 14 d.

Šalies vadovas prašo „valstiečių“ lyderio nekomentuoti jo sprendimo vetuoti įstatymą, teigia apie šią rezoliuciją žinąs ir R. Karbauskiui primena Venecijos komisiją, draudžiančią keisti rinkimų įstatymus likus mažiau nei metams iki rinkimų.

„Viską mes žinome, ir aš paprašyčiau valdančiosios partijos vadovų nekomentuoti mano sprendimų. Jeigu jiems tai nėra labai sunku padaryti, tegul šito nedaro, nes mes turime galimybę pakomentuoti tuos sprendimus patys. Šiuo atveju aš noriu atkreipti dėmesį, į tai, kad pagal Venecijos komisiją mes negalime kaitalioti rinkimų įstatymų likus mažiau nei metams iki rinkimų“, – LRT radijui savo poziciją išsakė G. Nausėda.

Aš paprašyčiau valdančiosios partijos vadovų nekomentuoti mano sprendimų. Jeigu jiems tai nėra labai sunku padaryti, tegul šito nedaro, nes mes turime galimybę pakomentuoti tuos sprendimus patys.

Prezidento teigimu, apie rinkimų kartelės mažinimą galima kalbėti įstatymo pakeitimą taikant 2024 metais vyksiantiems Seimo rinkimams, tačiau valdančioji koalicija to daryti nesuinteresuota.

„Jeigu valdančiosios koalicijos atstovai nori kalbėti apie 3 procentų kartelę 2024 metų rinkimuose, mes galime apie tai kalbėti, tačiau tegul pakelia rankas tie, kuriems iš jų tai įdomu. Man atrodo, nepakiltų nė viena ranka“, – teigė šalies vadovas.

Visgi G. Nausėda yra įsitikinęs, kad rinkimų kartelę 2020 metams mažinantis įstatymas yra projektuojamas siekiant, kad į Seimą patektų daugiau mažųjų partijų, o įstatymo pakeitimo iniciatoriams būtų lengviau formuoti valdančiąsias koalicijas.

„Visai visuomenei, visai Lietuvai yra visiškai aišku, kad tai yra projektuojama būtent 2020 metų rinkimams su vienu aiškiu tikslu – kuo daugiau įleisti jaunesniųjų koalicijos partnerių į akvariumą, kad būtų galima formuoti valdančiąsias koalicijas taip kaip būtų patogiau tiems, kurie inicijuoja šitą įstatymo pakeitimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, jeigu veto bus atmestas, visuomenė galės vertinti šio sprendimo pasekmes ir daryti savo išvadas.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą. Šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.

Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas Seimo narių mandatų gali gauti tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

„Mes kalbėjome apie demokratiją ir mes, pasirodo, buvome absoliučiai teisūs, sakydami, kad demokratinėse valstybėse kartelės sumažinimas yra žingsnis į platesnę demokratiją. Pasirodo, kad 2007 ir 2010 m. Europos Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje rekomendavo visoms šalims, kurios laiko save demokratinėmis, turėti 3 procentų kartelę. To mes nežinojome, kai balsavome Seime. Dabar mes tai jau žinome“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

Tai, kad netikėtai paaiškėjo faktas, jog Lietuvos valdančiųjų ir Europos Tarybos supratimas apie demokratijos standartus sutampa, kalbėjo R. Karbauskis, sudaro prielaidas, skepsį dėl kartelės nuleidimo iki 3 proc. reiškusiems politikams pakeisti nuomonę.

Pasirodo, kad 2007 ir 2010 m. Europos Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje rekomendavo visoms šalims, kurios laiko save demokratinėmis, turėti 3 procentų kartelę.

„Aš tikiuosi, kad užteks balsų atmesti veto, nes, aš manau, kad jeigu prezidentas būtų žinojęs apie šią rekomendaciją – jis nebūtų vetavęs (...) Ir prezidentas, ir Seimas, ir tie, kurie balsavo prieš, dabar turės progą iš tikrųjų pakeisti savo sprendimą. Nėra taip, kad čia mes teisūs ar kas nors kitas yra teisus. Mes tiesiog tuomet (priimant įstatymą dėl rinkimų kartelės nuleidimo – ELTA) kalbėjome iš savo supratimo, o, pasirodo, mūsų supratimas sutapo su Europos Tarybos supratimu“, – teigė R. Karbauskis.

„Yra ten (Europos Tarybos rezoliucijose – ELTA) aiškiai parašyta, kad demokratinių valstybių požymis yra mažesnė kartelė ir 3 procentai yra rekomenduojami visoms Europos valstybėms“, – apibendrino politikas.

ELTA primena, kad G. Nausėda 2019 m. gruodžio 19 d. vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą. Šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.

Tam, kad G. Nausėdos veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.