Tikra sensacija

Sekmadienį naujame vietos valdžios politiniame žemėlapyje didžiausia sensacija – Vilniaus rajone po beveik trijų dešimtmečių šios savivaldybės meras – ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), 526 balsų (skaičiuojant nuo galiojančių biuletenių 1,1 proc.) skirtumu laimėjo socialdemokratų atstovas Robert Duchnevič. Pagal tai, kuriose apylinkėse jis sulaukė daugiausia palaikymo, akivaizdu, kad pokyčius labiausiai nulėmė ne LLRA-KŠS elektorato preferencijų, o demografiniai pokyčiai – šalia sostinės kylančių kvartaliukų naujakuriai. Tačiau, kaip seksis naujam merui, kai taryboje aštuoniolika mandatų iš 31 turi LLRA-KŠS, bus matyti.

„LLRA-KŠS rezultatai Vilniaus rajone įgavę simbolinę prasmę: jie gali prarasti monopoliją Vilniaus krašte, nebegali jaustis taip ramiai ir užtikrintai kaip anksčiau“, – pabrėžia Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Pokyčiai ir Vilniuje: po dvylikos metų pertraukos prestižiškiausias – sostinės mero regalijas susigrąžino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jų kandidatas, dabartinis vicemeras Valdas Benkunskas, gavęs 52 proc. balsų, įveikė jau triskart meru buvusį ir dabar jau triskart antrame ture rinkimus pralaimėjusį „Laisvės ir teisingumo“ (LT) kandidatą – Artūrą Zuoką.

Konservatoriai Vilniaus taryboje turės net devyniolika mandatų iš 51, net dešimčia daugiau, nei laimėjo prieš ketverius metus, kai triumfavo Remigijaus Šimašiaus vedamas komitetas, vėliau tapęs nauja Laisvės partija (LP). Tačiau šiai partijai vilniečiai dabar tesuteikė devynis mandatus vietoj 2019 m. laimėtų septyniolikos. Vienur gatvių siaurinimas, kitur jų pavertimas net vidurnaktį šurmuliuojančiais restoranais po atviru dangumi ir kitos idee fixe gerokai supykdė vilniečius.

Nors konservatoriai savo pergalę sostinėje vadina istorine, rasti konsensusą taryboje gali būti nelengva: joje net šešios gana skirtingos  partijos, be minėtųjų, dar ir LLRA-KŠS, LSDP, dar vienas netikėtumas – tris mandatus laimėjęs Nacionalinis susivienijimas (NS).

Valdžios kryptis keičiasi ir Klaipėdoje. Liberaliosios politinės jėgos savo tvirtovę prarado. Pergalę švenčia politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ ir meru išrinktas jų lyderis Arvydas Vaitkus (praėjusiuose rinkimuose kandidatavęs kaip LVŽS atstovas). Ligšiolinę miesto galvą Vytautą Grubliauską – iš liberalo, paskui komiteto atstovo persimainiusį į socialdemokratą – mero rinkimuose parėmė vos 7,5 proc. klaipėdiečių ir jis liko penktas.

Amžini merai

Rinkimų rezultatai šiose trijose savivaldybėse vadinami istoriniais, o Vilniaus rajone – net sensacingais. Vis dėlto 38 savivaldybėse iš 60-ies valdžia nesikeičia: čia perrinkti tie patys merai, daugelyje liks vyrauti ir tos pačios politinės jėgos. Šių rinkimų rekordas – jau pirmame ture perrinkti 26 merai (praėjusiuose rinkimuose – devyniolika), vadinasi, didelės konkurencijos jie nė neturėjo. Beje, tarp 26 išrinktų jau pirmame ture – nė vieno naujoko, visi ligšioliniai merai.

Savo bastionuose išsilaikė septintai kadencijai perrinktas su komitetu kandidavęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Rietave – Liberalų sąjūdžio (LS) atstovas Antanas Černeckis, liko poste ir nuo 1990 m. tik su trumpa pertrauka Pasvaliui vadovaujantis konservatorius Gintautas Gegužinskas, bet jam prireikė antrojo turo.

Tiesa, pagal naują teisinį reguliavimą amžinų merų neliks – jie galės valdyti tris kadencijas. Tačiau įstatymai atgaline tvarka negalioja, tad tai įsigalios tik dar po trijų kadencijų, t. y. po dvylikos metų.

„Tiek daug perrinktų merų parodo, kad kai kuriose savivaldybėse gyventojai patenkinti, kaip yra tvarkomasi. Filosofinis klausimas: kodėl nei kai kurių jų problemos su teisėsauga, nei buvimas žurnalistinių tyrimų nuolatiniais objektais nepakenkia, kad jie būtų išrinkti. Matyt, atsiranda nebylus konsensusas – žmonės mato, kad gal ne visada  dedasi gražūs dalykai, bet mato ir tai, kaip atrodo miestas: nuvalyti šaligatviai, yra stadionas, gerėja kiti konkretūs dalykai, ir tai nusveria“, – mano M. Baltrukevičius.

Vis dėlto, neabejoja jis, nenugalimų nėra: įsitvirtinę merai nėra neįveikiami, tik jie įveikiami sunkiai: „Galima hipotetiškai svarstyti: jei Ingrida Šimonytė kandidatuotų į Kauno merus, manau, jai būtų šansų laimėti. Tačiau tokiu atveju partijai tokį kandidatą reikėtų atlaisvinti nuo svarbių pareigų. Atsiranda ir reputacijos klausimų, jei partijos lyderis kandidatuoja ir pralaimi. Tad ir pasirenkamas racionalesnis variantas: vienur – olimpinis principas dalyvauti, o kitur atsakingai kovojama dėl posto.“

Beje, šių rinkimų kovoje krito du amžinais vadinti merai: 20 metų Utenai vadovavęs socialdemokratas Alvydas Katinas nepateko nė į antrą turą, o Alytaus rajone per du dešimtmečius su pertrauka, kai buvo išrinktas į Seimą, meravęs konservatorius Algirdas Vrubliauskas nusileido demokratei Rasai Vitkauskienei.

Kas realiai valdys

Rinkėjams baigus dalyti merų postus, galutinai aiškėja, kas iš tikrųjų valdys savivaldybes. M. Baltrukevičius primena, kad, įvedus tiesioginius merų rinkimus, viena pagrindinių baimių buvo, kad meras bus sau, dauguma – sau, darbas bus neefektyvus, nesibaigs rietenos. Kai kur pasitaikė visko, net buvo kilęs ir tiesioginio valdymo pavojus, bet tokių buvo mažai. Politologas pastebi, kad daug kur merą iškėlusi partija, jei ne pirmoje vietoje, tai bent antroje ar trečioje. Vis dėlto, pasak jo, absoliuti galia dažnai veda į situaciją, kai apribojamos opozicijos teisės, tad geriausia būtų – ir efektyviai veikianti dauguma, ir stipri opozicija.

Rinkimų rezultatai rodo, kad nemažai savivaldybių kuri nors politinė jėga turi ir daugumą mandatų, ir mero postą, dažnu atveju ta pati partija ar komitetas vyravo ir ligšiolinę kadenciją ar net kelias. Prieš ketverius metus tokios vienvaldystės buvo mažiau. Socialdemokratai galės šeimininkauti devyniose savivaldybėse, politiniai komitetai – penkiose, kitos partijos vyraus dviejose ar vienoje.

Akivaizdu, kad, nors bendromis tiek valdančiųjų, tiek ir opozicinių partijų pastangomis apsunkinus komitetų steigimą ir tolesnį jų veikimą pavyko pasiekti, kad šįsyk rinkimuose jų varžėsi triskart mažiau, per visą Lietuvą jie gavo perpus balsų nei 2019 m. (atitinkamai 13,8 ir 26,8 proc.), bet ten, kur buvo stiprūs, pozicijų neprarado. Jie laimėjo vienuolika merų postų (2019 m. – dvylika) ir valdys keturis iš penkių didžiųjų miestų. Daugiau merų turės tik socialdemokratai.

LSDP triumfas

LSDP – šių rinkimų lyderė pagal visus parametrus: ji gavo didžiausią dalį balsų (17,5 proc., 4,3 proc. punktais daugiau nei 2019 m.), daugiausia ir net 100 daugiau nei prieš ketverius metus tarybų narių mandatų ir visose be išimties savivaldybėse, daugiausia merų postų – septyniolika (2019 m. – penkiolika), iš jų dešimt jau pirmame ture, o tai rodo itin tvirtas jų pozicijas, devyniose iš 60-ies savivaldybių LSDP turi daugumą.

Lyderiai: LSDP triumfavo pagal visus parametrus: gavo didžiausią dalį balsų – 17,5 proc.,  daugiausia – septyniolika merų postų, daugiausia tarybų narių mandatų ir turės atstovų visose, o devyniose – ir daugumą, ir merą. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Socialdemokratai mėgaujasi didžiausiu vietos valdžios pyrago gabalu, bet be vyšnaičių – didžiųjų miestų merų postų. „Akivaizdu, kad šie vietos rinkimai LSDP sėkmingesni nei 2019 m. Ne tik tikrai solidžiu merų ir tarybų narių skaičiumi – labai svarbu, kad partija visose savivaldybėse pakliuvo į tarybas. Didmiesčiuose ir dabar rezultatai gal neįspūdingi, bet naują kadenciją jų bus ir tarybose, to praėjusiuose rinkimuos nepavyko pasiekti“, – vertina M. Baltrukevičius.

Vis dėlto LSDP dar nesusigrąžino iki nuo jos atskylant Socialdemokratų darbo partijai turėtų pozicijų, kai vietos rinkimuose laimėdavo apie penktadalį rinkėjų balsų.

TS-LKD praradimai

Geidžiamiausia vyšnaite – pergale sostinėje besidžiuojantys konservatoriai kitais rezultatais pasidžiaugti negali: nors pagal gautų balsų skaičių (16,2 proc.) yra antri (su panašiai tiek pat prieš ketverius metus buvo pirmi), bet laimėjo vos penkis merų postus (prieš ketverius metus – vienuolika), ir pagal tai juos aplenkė ne tik LSDP, bet ir komitetai, LS, LVŽS. Konservatoriams tai pats menkiausias merų postų kraitis per pastaruosius beveik du dešimtmečius.

„TS-LKD pasuko vertybiškai liberaliu keliu. Nematau priežasčių, kodėl ateityje turėtų susvyruoti jų pozicijos didesniuose miestuose, bet regionuose, jei ne silpnės, tai bent jau negerės. TS-LKD Raseinių skyriaus istorija, kai jos nariai pareiškė atsiribojantys nuo partijos elito sostinėje, parodė, kad priklausymas konservatoriams gali tapti problema regionų politikams“, – pastebi M. Baltrukevičius.

Kiek sustiprino savo pozicijas vietos valdžioje liberalai: laimėjo devynis merų mandatus (2019 m. – septynis), balsų atitinkamai 6,7 ir 5,9 proc. Tačiau Vilniuje ir Kaune jie liko už brūkšnio. Klaipėdos mieste LS pavyko iškovoti tris mandatus, tačiau juk kažkada tai buvo liberalų tvirtovė.

Kitos liberalios pakraipos partijos – „laisviečių“ rezultatai kuklūs: 3,6 proc. balsų ir nė vieno mero. M. Baltrukevičiaus vertinimu, sugebėjusi iškelti tik penkiolika sąrašų iš 60-ies galimų, LP parodė, kad nuo savo įsisteigimo 2019 m. nesugebėjo sukurti veiksmingo skyrių tinklo, maža to, kai kur ji nekėlė sąrašo ar kandidato į merus net ten, kur turi skyrius.

Perpus: geidžiamiausia pergale sostinėje didžiuojasi Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama TS-LKD, tačiau kitais rezultatais pasidžiaugti negali – laimėjo vos penkis merų postus, o 2019 m. – vienuolika. Tai menkiausias merų postų kraitis per beveik du dešimtmečius. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Valstiečiai vs demokratai

Kaip ir praėjusiuose rinkimuose, pagal balsų dalį ketvirta liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 9,2 proc. balsų (2019 m. – 11,2 proc.). Prieš ketverius metus ji buvo iškovojusi šešis merų postus, dabar aštuonis.

„Valstiečiams“ pavyko pranokti rinkimuose debiutavusią vos prieš metus su trupučiu įsisteigusią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, į kurią susibūrė nemažai jų buvusių partijos narių. Demokratai – šešti su 6,7 proc. balsų, jie turės penkis merus, tris – ligšiolinius, persiviliotus iš kitų partijų.

M. Baltrukevičiaus vertinimu, kaip nauja politinė jėga demokratai debiutiniuose savivaldybių rinkimuose pasirodė puikiai, jų atstovai dirbs 36-iose savivaldybėse. Juolab šie rinkimai nedėkingi naujoms partijoms, čia svarbus įdirbis, reikia turėti komandų kiekvienoje savivaldybėje, tad senos partijos turi privalumų.

Žmonės mato, kad gal ne visada dedasi gražūs dalykai, bet mato ir tai, kaip atrodo miestas: nuvalyti šaligatviai, yra stadionas, gerėja kiti konkretūs dalykai, ir tai nusveria.

Autsaiderių viltys

Vos kiek per 5 proc. balsų pavyko surinkti LT, Darbo partijai (DP) ir LLRA-KŠS.

LT turės du merus. Pasak M. Baltrukevičiaus, ši partija nustebino Klaipėdoje: Remigijus Žemaitaitis atvedė jos sąrašą į antrą vietą Klaipėdos miesto taryboje, o jis pats buvo arti antrojo rinkimų turo. „Vis dėlto, jei atspirties tašku imtume A. Zuoko partijos rezultatą, jis panašus kaip ir prieš ketverius metus. Tačiau juk prie šios partijos prisijungė ir dabar nebeegzistuojančios TT narių. Ši partija turėjo kelis merus, bet nė vienas jų į jungtinę partiją taip ir neatėjo“, – primena politologas.

„Darbiečių“ rezultatas, jo vertinimu, 2019 m. savivaldos rinkimuose buvo labai prastas (5,1 proc., vienas meras), dabar – dar prastesnis (3,7 proc., nė vieno mero), daugelyje didžiųjų miestų partijos sąrašas liko paskutinis ar priešpaskutinis.

Kitos partijos pelnė mažiau nei 5 proc. balsų.

Viltys dėl Seimo

2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose triumfavusios LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, kad tai – generalinė repeticija prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus.

Tačiau M. Baltrukevičius primena: ir 2019 m. savivaldos rinkimuose socialdemokratai pasirodė gerai, turėjo daugiausia merų ir tiek pat kiek konservatoriai mandatų, tačiau kitais metais renkant Seimą jų rezultatas, švelniai tariant, buvo kuklus, daugiamandatėje apygardoje jie liko ketvirti.

„Seimo rinkimai turi kitokią specifiką. 2024 m. socialdemokratų lauks žymiai didesnė konkurencija su demokratais“, – prognozuoja politologas.

Kas galėtų būti jų favoritai? Jo nuomone, pirmą vietą per daug sureikšminame – esminis dalykas, kuri partija turės geriausias galimybes formuoti valdančiąją daugumą. Pagal šios dienos situaciją vertinant konservatorių partnerių liberalų ir „laisviečių“ dabartines pozicijas, M. Baltrukevičiaus prognozėmis, vis dėlto socialdemokratai ir demokratai turėtų daugiausia galimybių būti koalicijos branduoliu.

Demokratai, nors vietos rinkimuose nepranoko „valstiečių“, jo manymu, nacionaliniuose rinkimuose juos turėtų aplenkti, bet gali būti, kad didelio atotrūkio tarp šių partijų nebus. Daug kas priklausys nuo to, kaip demokratams pavyks paskleisti žinutę, ką jie žada rinkėjams ir kas bus jų kandidatas į premjerus.

„Vis dėlto, manau, pagrindinė demokratų kova vyks ne su „valstiečiais“, o su socialdemokratais ir konservatoriais. Pesimistiškesnio scenarijaus atveju jie peržengs 5 proc. kartelę ir gaus panašų rinkėjų palaikymą kaip LVŽS“, – mano M. Baltrukevičius.

Ar „laisviečių“ sėkmė 2020 m. bus vienkartinė? Politologas mano, kad LP į kampą stumia ir tai, kad jų pagrindinės idėjos tokios, apie kurias žmonės turi savo nuomonę, – teigiamą arba neigiamą, bet ši partija ne vidurio, o stipriai poliarizuojantis pasirinkimas: „2020 m. Seimo rinkimuose veikė naujumo faktorius, žmonėms patinka neišbandyta alternatyva. Tačiau 2024 m. LP bus valdančiosios daugumos partija, ir antrą kartą šviežumo efektu negali pasinaudoti. Savo itin liberalų elektoratą ji išlaikys, bet atviras klausimas, ar jo užteks peržengti 5 proc. barjerą.“

Kitų partijų galimybes rinkimuose politologas vertina kukliai. Štai, pasak jo, DP ilgą laiką buvo Viktoras Uspaskichas ir kompanija, bet dabar jis nebesuinteresuotas dalyvauti politikoje ir nematyti jokių indikacijų, kad ir vėl reanimuotų šią partiją. Tad Seimo rinkimuose kitąmet į DP vargu ar bus galima žiūrėti kaip į rimtą žaidėją.

„LLRA-KŠS 2020 m. Seimo rinkimuose pritrūko balsų peržengti 5 proc. kartelę, greičiausiai ir kitąmet parlamento rinkimuose rezultatas bus panašus, nes sunku rasti idėjų, kodėl žmonės turėtų už juos balsuoti gausiau nei prieš ketverius metus“, – mano M. Baltrukevičius. Pasak jo, LT laikosi ant kelių asmenybių, Seimo rinkimuose to gali būti per mažai.

Tačiau iki jų – dar pusantrų metų. 2023 m. savivaldybių ir merų rinkimai, ko gero, visų pirma bus prisimenami dėl šešių sensacijų ar akibrokštų. Pirma, LLRA-KŠS prarado monopolį Vilniaus rajone, antra, liberaliosios jėgos neteko Klaipėdos, trečia, Vilnių valdyti grįžo konservatoriai. Šie rinkimai bus prisimenami kaip tie, kur partijos bandė eliminuoti komitetus ir kiekybiškai tai pavyko, bet buvę stipriausi varžovai vis tiek sutriuškino visas partijas, išskyrus LSDP.

Dar du išskirtini atvejai. Vienas – gėdingas, kai į antrą merų rinkimų turą išėję kandidatai dviejose savivaldybėse – Visagine ir Anykščiuose buvo išmesti iš kovos, paskui vėl sugrąžinti, vienoje – jau net prasidėjus išankstiniam balsavimui. Ko gero, dar ilgai bus aiškinamasi, ar čia teismų, VRK, ar teisinio reguliavimo riktas, o gal net reikėtų rinkimus rengti iš naujo.

Kitas atvejis – teikiantis viltį: balsavo beveik 49 proc. rinkėjų, ir tai aktyviausi savivaldos ir merų rinkimai per pastaruosius 20 metų.