„Europos Sąjunga yra daugybe pasiekimų pažymėta sėkmės istorija, ypatingai prisidėjusi prie klestėjimo ir stabilumo, kuriame ilgą laiką gyveno Europa. Deja, sulig Rusijos karu prieš Ukrainą ir demokratinį, taisyklėmis grįstą pasaulį, šis periodas nutrūko. Mūsų užduotis – padėti ukrainiečiams laimėti, kad taika Europoje būtų atkurta ir Ukraina susigrąžintų tai, kas agresoriaus iš jos buvo atimta“, – pranešime spaudai cituojama ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

Jos teigimu, vienas iš galimų būdų svariai padėti besiginančiai Ukrainai – tolimesnis spaudimas Rusijai ir jos bendrininkams sankcijomis, įšaldyto ir imobilizuoto Rusijos turto panaudojimas atlyginant Ukrainai sukeltą žalą.

I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad pernai metų pabaigoje priimtas Europos Vadovų Tarybos sprendimas pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES yra be galo svarbus šioms šalims. Savo ruožtu mes turime išlikti atviri ir pasirengę padėti, kad oficialios stojimo derybos galėtų prasidėti dar šį pavasarį, sakė ji.

ELTA primena, kad EP pirmininkė Roberta Metsola vizito į Lietuvą atvyko penktadienį. Be susitikimų su aukščiausiais šalies vadovais, šeštadienį EP vadovė dalyvaus ir Seime vyksiančiame Laisvės gynėjų dienos minėjime, kur jai bus įteikta Laisvės premija, šiemet Europos Parlamentui skirta už demokratijos stiprinimą, tautų apsisprendimo teisės gynimą, indėlį remiant Lietuvos laisvės siekį bei už integraciją į ES.

Po iškilmingo posėdžio R. Metsola dalyvaus Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas su EP pirmininke aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą eigą, paramos Ukrainai, istorinės atminties klausimus, taip pat artėjantį naują Europos Sąjungos (ES) politinį ciklą ir Europos Parlamento rinkimus.

G. Nausėda sakė, kad EP reikšmingai prisidėjo telkiant paramą ir mobilizuojant tarptautinę bendruomenę remti Ukrainą ir pabrėžė būtinybę išlaikyti Europos vienybę šiuo klausimu.

„Svarbu Europos Sąjungai patvirtinti ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kartu su partneriais tęsti sankcijų Rusijai politiką, rasti teisinių būdų kuo greičiau panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainai atstatyti. Turime taip pat sutelktai dirbti atremdami Kremliaus bandymus perrašyti istoriją ir skleisti propagandą“, – pranešime teigė prezidentas.

G. Nausėda įteikė R. Metsolai valstybinį apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didįjį kryžių.

Anot Prezidentūros, apdovanojimas EP pirmininkei skirtas už lyderystę ir asmeninę valią veiksmingomis pastangomis konsoliduoti jos vadovaujamos institucijos palaikymą esminiais ES ir Lietuvos politinės darbotvarkės klausimais.

Šeštadienį R. Metsola Seime atsiims EP skirtą Laisvės premiją, tačiau parlamentas nutarė priimti tik dalį – statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“. Su premija skiriamą piniginę išmoką EP nutarė palikti Seimui.

Laisvės premija EP skirta už pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.

Gruodį Europos lyderiams nepavyko patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės ketverių metų paramos paketo Ukrainai. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų savo karo draskomą ekonomiką.

Sprendimą blokavo Vengrija, vis tik Bendrijos lyderiai viliasi, kad sutarti pavyks per vasarį vyksiančią neeilinę Europos Vadovų Tarybą.

„Turime rasti susitarimą ES lygmeniu dėl finansinės paramos tęsimo, – Vyriausybėje penktadienį žurnalistams sakė EP vadovė. – Aš ir toliau esu įsitikinusi ir tikiuosi, kad pavyks susitarti.“

R. Metsola teigė, jog to tikėtis leidžia iki šiol ES pasiekti sprendimai dėl Ukrainos, įskaitant 12 sankcijų paketų Rusijai.

„Mano pasitikėjimas ir viltis grindžiami sėkme, kurią iki šiol pasiekėme įveikiant sunkumus, skirtumus, skirtingas valstybių narių pozicijas. (...) Ar bus lengva? Visiškai ne“, – kalbėjo Parlamento vadovė.

„Jei paliktume Ukrainą vieną, mes visi būtume atsakingi už tai, kas gali nutikti mūsų žemyne“, – pridūrė ji.

Pasak R. Metsolos, apie taiką Ukrainoje galima kalbėti tik tokiu atveju, jei ji bus teisinga, ori.

Šiuos klausimus penktadienį ji aptarė su premjere Ingrida Šimonyte.

„2023 metai buvo išskirtiniai Europos Sąjungai ir tuo pačiu Lietuvai. (...) Šie metai bus ne mažiau intensyvūs, ne mažiau lemtingi mūsų visų ateičiai bei pareikalaus daugelio mūsų bendrų pastangų, todėl susitikimo metu aptarėme šiuos iššūkius ir artimiausius sprendimus“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Dar vis laukia svarbūs sprendimai dėl ES daugiametės finansinės programos peržiūros, tolimesnės finansinės, karinės paramos Ukrainai. Mūsų visų pareiga – nepavargti ir nelėtinti tempo“, – pridūrė ji.

Šeštadienį R. Metsola Seime atsiims EP skirtą Laisvės premiją.

Parlamentas nutarė priimti tik dalį šio apdovanojimo – statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“, o piniginę išmoką nutarė palikti Seimui.

Laisvės premija EP skirta už pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.

Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Lapkričio 28 d. greta Europos Parlamento (EP) būstinės Briuselyje, dalyvaujant Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Ruslanui Stefančiukui ir EP pirmininkei Robertai Metsolai, pasodintas ypatingą reikšmę ukrainiečiams turintis augalas – „kalyna“, kuris Lietuvoje liaudiškai dar vadinamas puteliu ir putėliu.

Krūmo sodinukas kaip dovana į Briuselį atkeliavo ne iš kur kitur, o iš Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Kaune. Kiek anksčiau „kalyna“ buvo pasodinta ir Strasbūro botanikos sode. Idėjos pasodinti Ukrainai šventą medį autorius – europarlamentaras Petras Auštrevičius – sako, kad Ukrainai po beveik 650 dienų karo reikia ne tik kasdien įprastai teikiamos pagalbos, bet ir karių bei visos tautos dvasią palaikančių ženklų.

„Ukrainos ir ukrainiečių šaknys jau šiandien neabejotinai yra čia, pačioje Europos širdyje. „Kalynos“ sodinimas man yra svarbus simbolis, skirtas pagerbti ir paremti herojišką ukrainiečių kovą vardan Laisvės ir europietiškos ateities. Tegul „kalyna“ simbolizuoja susivienijusią Europą, tegul Ukrainos kelias veda į galutinę pergalę, kai Ukraina laimės ir ją galėsime vadinti pilnateise Europos Sąjungos nare“, – sakė europarlamentaras, EP frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius.

Jautrus momentas, dainos posmai Briuselyje ukrainiečių ir lietuvių kalbomis… Tai įvykis, kurio nepamiršiu.

 

„Kalyna“ (lot. Viburnum opulus) ukrainiečiams yra žemės, šeimos gerovės simbolis, tapęs Ukrainos nacionaline vertybe. Krūmo sodinimo ceremonijoje Briuselyje dalyvavęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančiukas sakė, kad ukrainiečiai laukia dienos, kai pagaliau prisijungs prie Europos šeimos.

„Mums, ukrainiečiams, „kalyna“ nėra tiesiog paprastas augalas. Tai šviesesnės ateities viltis. Tikiuos, kad Briuselyje prie Europos Parlamento pasodinta „kalyna“ bus viltis to, kad mūsų laukia geresni laikai, kad pagaliau ateis taikos metas. Kartu esam stiprūs, šlovė Ukrainai!“, – Briuselyje sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančiukas.

Ceremonijos dalyvius Briuselyje pasveikinusios Europos Parlamento pirmininkės R. Metsolos teigimu, „kalynos“ sodinimas kartu yra priminimas to, kiek toli Ukraina pažengė ir toliau žengia europinės integracijos link, nepaisant šalyje tebesitęsiančio karo.

„Europos Parlamentas bus kartu su Ukraina tiek, kiek reikės. Neturiu jokių abejonių, kad Ukraina nugalės, kad teisingumas nugalės, kad Laisvė nugalės“, – sakė R. Metsola.

Ukrainiečiams svarbų augalą „kalyną“ (lot. Viburnum opulus), jos veisles „Aras“ ir „Dievind“ Lietuvoje išvedė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras, kartu su VDU Botanikos sodo dr. Laima Česoniene. Profesorius R. Daubaras teigė, kad Europa dar tiktai pradeda atrasti šį augalą ir jo naudingąsias savybes, kuriomis šis tikrai išsiskiria iš kitų.

Sodinimo ceremonijoje Briuselyje ir Strasbūre, be Europos Parlamento ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovų, dalyvavo europarlamentarai, diplomatai, ukrainiečių ir lietuvių bendruomenės nariai. Ceremonijos Briuselyje metu žinoma atlikėja Marlaine gyvai atliko dainą „Oi u luzi chervona kalyna“ ukrainiečių, anglų, vokiečių, prancūzų ir lietuvių kalbomis.

„Jautrus momentas, dainos posmai Briuselyje ukrainiečių ir lietuvių kalbomis… Tai įvykis, kurio nepamiršiu“, – sakė P. Auštrevičius.

Neseniai Europos Komisija rekomendavo pradėti oficialias derybas su Ukraina dėl jos narystės Europos Sąjungoje.

„Dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje kariniam mobilumui numatyto finansavimo toli gražu nepakanka, kad būtų patenkinti investicijų poreikiai. Rusijos agresija parodė, kad būtina skubiai stiprinti Europos gynybos pajėgumus, įskaitant karinį mobilumą“, – susitikime su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola (Roberta Mecola) sakė V. Čmilytė-Nielsen, cituojama Seimo pranešime.

Šiuo metu ES peržiūri daugiametį 2021 – 2027 metų Bendrijos biudžetą.

Rusijos agresija parodė, kad būtina skubiai stiprinti Europos gynybos pajėgumus, įskaitant karinį mobilumą.

Parlamentų vadovės aptarė ir tolesnę paramą Ukrainai, įskaitant pasirengimą deryboms dėl narystės ES, taip pat Lietuvos europinės politikos darbotvarkę. V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė būtinybę glaudesniam ES ir NATO bendradarbiavimui dėl saugesnės Europos.

„Europos Parlamento pirmininkei pabrėžiau, kad Ukrainos narystė ES ir NATO papildytų viena kitą, todėl Lietuva viliasi, jog Ukraina bus pakviesta pradėti derybas dėl ES kuo greičiau, o Komisijos ataskaitoje nurodyti trūkumai, jei tokių bus, taps paskata dar labiau padėti Ukrainai, o ne vilkinti jos integraciją į ES“, – sakė Seimo pirmininkė.

Ji pristatė Lietuvos parlamente pradėtą diskusiją dėl Vyriausybės pateiktos mokesčių reformos, kuri atveria galimybes Lietuvai gauti sulaikytas lėšas – 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo).

Seimo pirmininkė taip pat paprašė R. Metsolos palaikyti Lietuvos paraišką Vilniuje steigti naują ES Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą.

Taip ji kalbėjo Strasbūre antradienį viešint prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris kreipėsi į EP narius.

„Turėjome atidžiau klausytis savo baltiškųjų draugų, bet padėjome veikti nuo pat vasario 24-osios. Norėčiau, kad mes tai būtume padarę ankščiau, pagaliau supratę, kad negalime pasitikėti V. Putinu. Jis nesustojo 2008 metais, nesustojo 2014-iais, jis tikrai nesustos ir dabar“, – antradienį žurnalistams sakė R. Metsola.

Apie tai, kad į Baltijos šalių išsakytą požiūrį apie Rusijos keliamas grėsmes reikėjo reaguoti anksčiau yra sakiusi ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

EP viešintis G. Nausėda savo ruožtu teigė, jog nebėra prasmės kalbėti apie tai, kaip būta praeityje, kai dėl Rusijos keliamos grėsmės šalių nuomonės išsiskirdavo.

„Jaučiu didelį požiūrio pasikeitimą, kai karas Ukrainoje prasidėjo. Šiuo metu esame mokymosi procese. Politika yra mokymasis, ar tai būtų užsienio, ar vidaus politika. Daug šalių pakeitė požiūrį. Matome vis daugiau politikų, ekspertų mūsų pusėje. Jie mato, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, greta negatyvių padarinių, esama ir pozityvių pusių – energetinio atsparumo nuo Rusijos didinimas, karinis pasirengimas, tačiau svarbiausia nesidairyti atgal ir išlikti vieningiems.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Anot R. Metsolos, Europos Parlamentas ir demokratinė pasaulio bendruomenė dar niekada nebuvo tokia vieningai ir tvirtai pasisakanti prieš Rusijos agresiją.

Turėjome atidžiau klausytis savo baltiškųjų draugų, bet padėjome veikti nuo pat vasario 24-osios.

„Tai, ką mes nuveikėme, tapo mūsų ateities planu – nusistatėme, kas yra mūsų priešai, sąjungininkai, partneriai, kas gyveno autokratijos režimo šešėlyje. Mes negalime būti su tuo susitaikę. Kur juntama nepaprastai didelė vienybė – kad mes neleisime būti apimti karo nuovargio ir išliksime žingsnis po žingsnio su Ukraina“, – kalbėjo pirmininkė.

Anot jos, ir toliau ketinama Ukrainą remti finansiškai, logistiškai, karine ir politine prasme.

„Ginklai, ginklai, ginklai“

Vėliau antradienį G. Nausėda savo kalboje EP pabrėžė, kad saugumo siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų griežtinti sankcijas Rusijai ir į savo gretas priimti naujų narių.

Po jo debatuose pasisakė ir EP nariai, tarp jų – penki europarlamentarai iš Lietuvos.

Konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad taika Europoje įsivyraus tik tuomet, kai visame žemyne bus užtikrintos vakarietiškos vertybės – pagarba žmogaus teisėms ir demokratija.

„Tik demokratinės šalys nekovoja viena su kita“, – sakė europarlamentaras.

Jis pabrėžė, kad Vakarai privalo padėti Rusijos puolamai Ukrainai, kovojančiai už Europos ateitį. Kyjivo pergalė, anot jo, galėtų paskatinti politinius pokyčius ir Baltarusijoje, Rusijoje.

„Mūsų svarbiausias įsipareigojimas – ginklai, ginklai, ginklai. Ir sankcijos“, – kalbėjo A. Kubilius.

Mūsų svarbiausias įsipareigojimas – ginklai, ginklai, ginklai. Ir sankcijos.

Jis taip pat pabrėžė būtinybę pradėti oficialias diskusijas su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES. Be kita ko, Kyjivas, politiko teigimu, vėliausiai Vašingtono viršūnių susitikime turėtų būti priimtas į NATO.

Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė savo ruožtu pabrėžė, kad Lietuva „geriau nei bet kas žino krauju iškovotos laisvės kainą“.

„Ilgus metus Lietuva ir kitos Baltijos šalys nuolat kalbėdavo, įspėdavo apie tikrąjį Rusijos veidą ir jos autoritarinio režimo tikslus. Deja, šiuos įspėjimus norėjo girdėti ne visi Europos bendruomenės nariai“, – kalbėjo politikė.

Europarlamentarė pakartojo Lietuvos raginimą įkurti specialųjį tribunolą Kremliaus agresijai Ukrainoje tirti, įvesti daugiau sankcijų.

„Turime būti vieningi, atkuriant ir išplečiant savo gynybinius pajėgumus“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Jai antrino ir kolega, europarlamentaras Juozas Olekas.

„Vienintelė taikos garantija yra okupantų išvijimas iš Ukrainos, specialusis tribunolas bei pilnateisė Ukrainos narystė ES ir NATO“, – sakė politikas.

„Nėra demokratijos vertybių“

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis) savo ruožtu teigė, kad visi yra suinteresuoti ilgalaike taika ir ekonominio stabilumo.

„Tačiau Europos solidarumas nukenčia, nes kai kurios šalys demonstruoja didžiulį savanaudiškumą“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, šalis nares suvienijusios vertybės šiuo metu „yra paminamos“.

„Sakau tai, pirmiausia, galvodamas apie ES institucijas, kur nėra demokratijos vertybių, kur nėra politinės minties“, – sakė W. Tomaszewskis.

Politiko teigimu, šiuo metu „demokratija yra paimta įkaite“, nes rinkėjai pasisakė „už kitus dalykus, nei vyksta dabar“.

„ES neva pasisako už krikščioniškas vertybes, tačiau nėra apsaugomi tokie dalykai kaip vyro ir moters santuoka. Yra kalbama tik apie translytę visuomenę“, – teigė europarlamentaras.

Jis teigė, kad ES institucijose „blokuojama minties laisvė“.

Lietuvos ir valstiečių sąjungos atstovas, europarlamentaras Bronis Ropė savo pasisakyme dėkojo G. Nausėdai už jo poziciją dėl karo Ukrainoje. Vis dėlto jis teigė pasigendantis „aktyvesnės politikos sprendžiant ir Lietuvos vidaus problemas“.

„Tokias kaip milžiniška infliacija, pakilusios maisto ir energetikos kainos, bankų palūkanų šuolis“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, taip pat nerimą kelia problemos žemės ūkyje, regionų politika.

„Tai kartu, žinoma, ir Europos problemos. Suprantu, kad karas Ukrainoje paaštrino šias problemas, bet vien tai konstatuoti nėra išeitis. Būtų neteisinga dvejoti ir nesiimti veiksmų“, – sakė europarlamentaras.

„Tikiuosi, kad stojimo derybos gali prasidėti jau šiais metais, – vakariniame Lvivo mieste sakė R. Metsola. – Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje.“

Praėjusių metų birželį, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Briuselis suteikė Ukrainai oficialų kandidatės statusą, tačiau stojimo į ES procesas paprastai trunka kelerius metus.

Galutinis sprendimas priklausys nuo ES valstybių narių vyriausybių, kurių kai kurios skeptiškai vertina tai, kad Ukraina gali atsigauti po karo ir įgyvendinti būtinas demokratines ir antikorupcines reformas, kad artimiausiu metu galėtų pretenduoti į narystę.

Tačiau R. Metsola, kuri susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos parlamento Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, yra viena iš tų, kurie Briuselyje nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad tiek narystės paraišką, tiek reformas pavyks paspartinti.

„Man patinka tempas, kuriuo Aukščiausioji Rada ir vyriausybė daro pažangą dėl ES paraiškos“, – teigė ji.

Po susitikimo socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje V. Zelenskis padėkojo R. Metsolai už jos vaidmenį užtikrinant EP paramą narystės paraiškai.

„Ukraina siekia kuo greičiau baigti įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas ir jau šiais metais pradėti derybas dėl stojimo į ES“, – sakė jis.

Tada 27 dabartinių ES narių vadovai nuspręs, ar priimti naująją kaimynę ir kada tai padaryti. Šis procesas dažnai užtrunka ilgiau nei penkerius metus, o kai kurių kandidačių, pavyzdžiui, Turkijos ir Vakarų Balkanų šalių, atveju jis praktiškai sustojo.

Praėjusį mėnesį EP sukrėtė korupcijos skandalas, susijęs su europarlamentarais, kurie, kaip manoma, ėmė kyšius grynaisiais pinigais siekdami parlamente užtikrinti Kataro ir Maroko interesus.

R. Metsola pažadėjo daugiau skaidrumo ir atskaitomybės, o šią savaitę prižadėjo, kad nustatys naujas taisykles kovai su korupcija iš užsienio.

EP svetainėje paskelbtame ilgame R. Metsolos dovanų sąraše buvo vytinta dešra, šampanas, šalikas, knygos, šokoladas ir mėlyna avies statulėlė.

Šios ir kitos dovanos buvo užregistruotos sausio 12 dieną paskelbtame viešame dokumente, tačiau vidinės taisyklės nurodo, kad europarlamentarai turi deklaruoti visas gautas dovanas iki kito mėnesio galo.

„Nėra jokių „nedeklaruotų dovanų“. Visos institucijos gautos dovanos buvo deklaruotos institucijos viduje ir yra saugomos institucijoje, o ne pas pirmininkę“, – naujienų agentūrai AFP sakė parlamento atstovas spaudai Jaume Duchas (Žaumė Diušas).

„Pirmininkės Metsolos inicijuotu beprecedenčiu skaidrumu viešai deklaruojant institucines dovanas siekiama pagerinti esamą praktiką dėl šių institucinių dovanų“, – sakė jis.

„Neveikianti sistema“

„ES parlamento pirmininkė, kuri pagal dabartinę sistemą yra vienintelė etikos taisyklių vykdytoja, privalo elgtis pavyzdingai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ teigė Prancūzijos verslo mokyklos HEC ES teisės profesorius Alberto Alemanno (Albertas Alemanas).

„Dar viena istorija, rodanti jos netinkamą elgesį, dėl kurio ji yra kultūriškai ir politiškai netinkama darbui, susijusiam su Katargeito problema“, – pridūrė jis.

Antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ atstovas Nicholas Aiossa (Nikolas Ajosa) teigiamai įvertino R. Metsolos ir kitų europarlamentarų sprendimą viešai deklaruoti dovanas ir keliones, tačiau pridūrė, kad tai „rodo, jog sistema yra neveikianti“.

„Problema ta, kad už taisyklių nesilaikymą retai taikomos sankcijos“, – teigė jis AFP.

„Mums reikia etikos taisyklių, kurios būtų surašytos, o ne paremtos tradicijomis“, – pridūrė N. Aiossa.

Belgijos prokurorai tiria įtariamą kyšininkavimą Europos Parlamente Kataro ir Maroko naudai. Per policijos surengtus reidus buvo rasta 1,5 mln. eurų grynaisiais.

Kataras neigė, kad yra kaip nors susijęs su pažeidimais šioje byloje. Marokas tvirtina, kad dėl šių kaltinimų jis tapo nepagrįstų „žiniasklaidos atakų“ taikiniu.

Sulaikyta R. Metsolos pavaduotoja Eva Kaili, kuri jau neteko šio aukšto EP posto, per savo advokatą taip pat pareiškė, kad nieko nežinojo apie jos namuose rastus grynuosius pinigus.

Graikijos europarlamentarė E. Kaili tebėra sulaikyta kartu su kitais trimis įtariamaisiais: jos partneriu Francesco Giorgi (Frančesku Džordžiu), kuris dirbo EP nario padėjėju, buvusiu EP nariu Pieru Antonio Panzeri (Pjeru Antonijumi Panceriu) ir nevyriausybinės organizacijos vadovu Niccolo Figa-Talamanca (Nikolu Figa-Talamanka), kuris įtariamas mokėjęs EP nariams.

Priemonės, apie kurias R. Metsola paskelbė pirmadienį, apima buvusių EP narių patekimo į parlamentą apribojimą, išorės asmenų, kurie užsiima lobistine veikla, susitinka ar sako kalbas parlamente, registravimą, vieša EP narių gaunamų dovanų ir kelionių deklaravimą ir gautų nuobaudų viešinimą.

Roberta Metsola (Roberta Mecola) pažadėjo užtikrinti „didesnį skaidrumą“ ir „atskaitomybę“, taikant „pirmojo etapo metodą“, pagal kurį būtų atidžiau tikrinami „trečiosioms šalims ir jų interesams atstovaujantys asmenys“.

Tačiau daug EP narių ir stebėtojų mano, kad Robertos Metsolos (Robertos Mecolos) pristatomų pakeitimų nepakaks, kad būtų atkurtas pasitikėjimas institucija.

EP intensyviai stebimas nuo to laiko, kai prieš mėnesį kilus skandalui buvo suimta viena iš 14 R. Metsolos pavaduotojų. Tuomet Belgijos policija surengė reidus kelių esamų ir buvusių EP narių, EP padėjėjų ir su įstatymų leidėjais dirbusių nevyriausybinių organizacijų vadovų namuose ir biuruose.

Belgijos prokurorai tiria įtariamą kyšininkavimą Europos Parlamente Kataro ir Maroko naudai. Per minėtus policijos reidus buvo rasta 1,5 mln. eurų grynaisiais.

Kataras neigė, kad yra kaip nors susijęs su pažeidimais šioje byloje. Marokas tvirtina, kad dėl šių kaltinimų jis tapo nepagrįstų „žiniasklaidos atakų“ taikiniu.

Sulaikyta R. Metsolos pavaduotoja Eva Kaili, kuri jau neteko šio aukšto EP posto, per savo advokatą taip pat pareiškė, kad nieko nežinojo apie jos namuose rastus grynuosius pinigus.

Graikijos europarlamentarė E. Kaili tebėra sulaikyta kartu su kitais trimis įtariamaisiais: jos vaikinu Francesco Giorgi (Frančesku Džordžiu), kuris dirbo EP nario padėjėju, buvusiu EP nariu Pieru Antonio Panzeri (Pjeru Antonijumi Panceriu) ir nevyriausybinės organizacijos vadovu Niccolo Figa-Talamanca (Nikolu Figa-Talamanka), kuris įtariamas mokėjęs EP nariams.

Visi trys įtariamieji vyrai yra italai. Remiantis Belgijos žiniasklaidos pranešimu, F. Giorgi padarė prisipažinimo pareiškimą.

Belgijoje visiems keturiems pateikti kaltinimai dėl „nusikalstamo susivienijimo, korupcijos ir pinigų plovimo“. Graikija ir Italija pradėjo savo tyrimus.

R. Metsola pažadėjo imtis skubių veiksmų, kad „sustiprintų Parlamento sąžiningumą, nepriklausomumą ir atskaitomybę“. Ji taip pat teigė, jog korupcijos skandalas parodė, kad „Europos demokratija yra puolama“.

R. Metsola pirmadienį  pradės pirmąją 2023 metų EP plenarinę sesiją Strasbūre Prancūzijos rytuose ir oficialiai paskelbs apie jau parengtas priemones.

Tarp jų – buvusių EP narių patekimo į Parlamentą apribojimas, išorės asmenų, kurie užsiima lobistine veikla, susitinka ar kalba Parlamente, registravimas, viešas EP narių gaunamų dovanų ir kelionių registras, bausmės už pažeidimus.

Tačiau teisės ekspertai ir kai kurie aukšto rango Europos Parlamento nariai sako, kad šių žingsnių nepakanka.

Reikia rimtesnių veiksmų

Prancūzijos verslo mokyklos HEC ES teisės profesorius Alberto Alemanno (Albertas Alemanas) sakė nemanantis, kad „šių kelių taisyklių užtektų naujai politinei kultūrai Europos Parlamente sukurti“.

„Šis skandalas Europos Sąjungos patikimumui yra daug rimtesnis nei kiti, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Galėjome tikėtis rimtesnio, struktūriškesnio atsako nei anksčiau.“

Europos Parlamento centristų frakcijos „Renew“ vadovo Stephane'o Sejourne (Stefano Sežurnė) teigimu, šis skandalas parodė, jog būtina sukurti ES instituciją, kurios užduotis būtų užtikrinti „viešojo gyvenimo skaidrumą Europos lygmeniu“.

Tokią idėją Europos Komisija siūlė ir anksčiau, tačiau ji taip ir nebuvo įgyvendinta.

Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas) teigė, kad Europos Parlamento narių turtas turėtų būti viešai skelbiamas jų kadencijos pradžioje ir pabaigoje, o pranešėjų apsauga turėtų būti sustiprinta.

EP kairiųjų frakcijos pirmininkė Manon Aubry (Manon Obri) pareiškė, jog „nepriimtina“, kad buvo sušvelnintos platesnio masto reformos, kurių europarlamentarai reikalavo iškart po skandalo.

Įtariamos korupcijos byla ir toliau krečia įstatymų leidybos instituciją.

Sausio pradžioje Belgijos prokurorų prašymu Europos Parlamentas pradėjo procedūrą dėl kitų dviejų EP narių teisinės neliečiamybės panaikinimo: belgo Marco Tarabellos (Marko Tarabelos), kurio namuose gruodžio mėnesį buvo atlikta krata, ir italo Andrea Cozzolino (Andrėjos Kodzolino).

M. Tarabella sekmadienį pripažino, kad nedeklaravo apmokėtos kelionės į Katarą 2020 metų vasario mėnesį. Jo advokatas sakė, kad tai buvo aplaidumas.

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai kita Europos Parlamento narė iš Belgijos Maria Arena (Marija Arena) prisipažino, kad  „pamiršo“ deklaruoti panašią 2022-ųjų gegužę Kataro apmokėtą kelionę.

Skandalas grasina užtemdyti šią savaitę vyksiančią EP plenarinę sesiją.

Po to, kai R. Metsola pristatys reformas, trečiadienį europarlamentarai balsuos dėl to, kas pakeis E. Kaili atsilaisvinusiame EP pirmininkės pavaduotojo poste.

Stebėtojai teigia, kad šis atvejis, kurį kai kurie Europos Parlamento nariai ir žiniasklaida pavadino „Katargeitu“, gali pakenkti po pusantrų metų vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.

Visuomenės reakcija į skandalą yra „daug stipresnė nei Europos lyderiai nori pripažinti“, – sakė A. Alemanno.