Manė, kad tai bus tik trumpa atostogų išvyka pas toje šalyje gyvenantį tėtį, tačiau ten Rokas pasiliko visam laikui. „Visi jau tarėsi, o aš... aš visiškai nieko neįtariau“, – LRT laidoje „Emigrantai“ šį vakarą pripažins R. Buika. Vaikino šeima nujautė, kad sūnus sprendimui išvykti prieštaraus, todėl nusprendė viską planuoti patyliukais, kad nesukeltų jam papildomo streso.

Pats to nenorėdamas, emigracijos duoną vaikinas patyrė būdamas vos trylikos metų. Airijos sostinėje Dubline R. Buika gyvena jau septyneris su pusę metų, bet iki šiol puikiai prisimena, ką jautė pirmosiomis dienomis šioje šalyje. „Tai buvo būsena, kurios nelinkėčiau nei vienam vaikui“, – sakys jis. Vos pradėjęs lankyti mokyklą užsienyje Rokas įsivėlė į konfliktą dėl privalomos uniformos pamokų metu. Tačiau tai buvo tik menka problema.

R. Buika pasakos, kad dar baisiau būdavo po pamokų, kai jam tekdavo grįžti į namus pačiame pavojingiausiame Dublino rajone. Laužai gatvėse ir net gyvenamųjų daugiabučių laiptinėse tapo kasdiene jauno lietuvio aplinka.  Visame Dubline žmonės žinojo, kad prie tų vietų geriau nesiartinti, jei nenori susidurti su kriminaliniais veikėjais. Tačiau pinigus taupantys ir pigiausio būsto ieškantys imigrantai į tokius perspėjimus nekreipė dėmesio.

Roko šeimai atrodė, kad įmanoma pakentėti. „Ten buvo suvaryti asocialūs žmonės, kurie neturi nei darbų, nieko. Ir jiems buvo išdalinti butai“, – pasakos jis. Gyvenant tame rajone R. Buikai visą laiką galvoje sukosi prisiminimai apie saugią ir ramią Lietuvą. „Negalėjau patikėti, kaip tragiškai pasikeitė mano gyvenimas, kokioje bjaurioje aplinkoje atsidūriau“, – skaudžius vaikystės prisiminimus „Emigrantuose“ pasakos Rokas.

Rokas įsitikinęs, kad emigracijoje nuo vienatvės kenčia ne tik suaugę žmonės, kuriems sunku pradėti dirbti ir gyventi naujoje vietoje, bet ir vaikai, kurie bijo naujos aplinkos ir neturi jokios saugios užuovėjos. Tiesa, vaikinas emigracijoje įžvelgia ir pliusų: „Lietuvoj aš nebuvau labai geras mokinys. Ir čia nusprendžiau susiimti.“ Neturėdamas su kuo leisti laisvalaikio ir bendrauti per pertraukas mokykloje jis sako pradėjęs daug mokytis.

Nors studijuoja turizmo vadybą, Rokas nebijo jokių darbų, nes išbandė beveik viską, ko imasi daugelis atvykėlių iš Lietuvos – teko ir fabrike daržoves pjaustyti, ir statybose plytas nešioti. Šiuo metu vaikinas darbuojasi vienoje iš Dublino degalinių, kur visi jo bendradarbiai taip pat lietuviai. Geriausiai apmokama darbo vieta toje degalinėje yra automobilių plovimas, ko dažnai jis ir imasi. Nestandartinė R. Buikos emigracijos istorija – šį vakarą 19:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.