Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti prokuroro nutarimą, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Ivaškevičiaus romane „Žali“ nėra nusikalstamos veikos požymių, o rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas.

Teisėjų kolegija atmetė Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties visuomeninės tarybos pirmininko pavaduotojų skundą.

Rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas.

Juo prašyta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo vasario 25 dienos nutartį, ja taip pat prokuroro sprendimas pripažintas tinkamu.

Teismas, nagrinėdamas skundą, sutiko su prokuratūros argumentais, kad „demokratinėje valstybėje ir Vakarų demokratijos tradicijomis grindžiamoje visuomenėje literatūros kūriniuose autoriaus fantazijai ir jo naudojamoms meninės išraiškos priemonėms suteikta didelė erdvė, o literatūros kūrinio autorius turi teisę reikšti savo nuomonę visais, net ypač jautriais klausimais“.

„(...) rašytojų baudžiamasis persekiojimas už jų literatūros kūrinius, net jeigu šiuose literatūros kūriniuose esantys tekstai ir idėjos, tikrų istorinių ar išgalvotų asmenų ir jų veiksmų aprašymas bei jų vertinimas šokiruoja, trikdo ir erzina tam tikrą visuomenės dalį, yra ne demokratinių, o totalitarinių valstybių bruožas ir neatitinka baudžiamosios teisės kaip ultima ratio – kraštutinės, galutinės reagavimo priemonės paskirties. Todėl baudžiamasis persekiojimas būtų neadekvati valstybės reakcija į literatūros kūrinį, menininko kūrybą ir saviraiškos laisvę“, – teismo argumentus cituoja prokuratūra savo pranešime.

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad knygos autorius sumenkino ar menkina Lietuvai itin svarbią partizaninio pasipriešinimo idėją.

Nutartyje akcentuota, kad siekis persekioti grožinės literatūros autorių už jo kūrybą prieštarautų su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo dalyvių laisvos Lietuvos idėjai.

Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties visuomeninės tarybos, Vilniaus Sąjūdžio, kitų visuomeninių organizacijų atstovai prašė pradėti ikiteisminį tyrimą rašytojui M. Ivaškevičiui dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo ir dėl mirusiojo atminimo paniekinimo.

Anot jų, šias nusikalstamas veikas M. Ivaškevičius padarė romane „Žali“ vertindamas Lietuvos pasipriešinimo okupacijai partizaninę kovą, pagrindinį jos vadovą generolą Joną Žemaitį ir kitus partizanus.

Kovo pradžioje prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą galimo dėl M. Ivaškevičiaus terorizavimo, neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo ir atskleidimo.

Teisėsauga taip pat tirs neteisėtą informacijos apie privatų M. Ivaškevičiaus gyvenimą rinkimą ir neteisėtą tokios informacijos atskleidimą.

Ikiteisminis tyrimas prokuroro reikalavimu pradėtas teisėsaugos institucijoms gavus informacijos apie viename internetiniame puslapyje paskelbtą straipsnį pavadinimu „Mirtis Mariui Ivaškevičiui“.

Jame nurodoma, kad rengiama „Tėvynės priešų“ duomenų bazė ir prašoma surinkti kuo daugiau informacijos apie privatų rašytojo gyvenimą.

Puslapyje buvo teigiama, kad informacija reikalinga siekiant M. Ivaškevičiaus mirties, nurodė prokuratūra.

Teisėsauga teigia, kad šie duomenys vertintini kaip rašytojo „terorizavimas už tam tikrą visuomenės dalį suerzinusius jo literatūrinius kūrinius ir viešą poziciją, taip bandant neteisėtai riboti kūrybos ir saviraiškos laisvę“.

Prokuroras konstatuoja, kad tokioje situacijoje atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą būtų sukurtas precedentas, jog toleruojamas neapykantą skleidžiančios ir žmogų terorizuojančios informacijos platinimas, skatinamas neteisėtas privačių asmens duomenų rinkimas ir jų panaudojimas darant kitas nusikalstamas veikas.

Kritika M. Ivaškevičiui suintensyvėjo jį paskelbus Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.

Keliasdešimt žmonių prašė teisėsaugos pradėti tyrimą dėl romane „Žali“ išsakytų teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Prokuratūra tai padaryti atsisakė.

Kelios organizacijos reikalavo sušaukti premijų komisijos posėdį ir iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos M. Ivaškevičiui.

Teisėsauga taip pat sprendė, ar pradėti tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus LRT radijo laidoje pasakytų žodžių „išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...“. Tyrimą pradėti atsisakyta.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Edriukaitis penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus argumentai, kodėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, neįtikina. Esą ir 2018 metais išleistame pataisytame romano leidime liko tokio turinio teksto, kurį, remiantis Baudžiamuoju kodeksu, galima būtų vertinti kaip tarptautinių nusikaltimų neigimą ir mirusiojo atminimo žeminimą.

„Procedūra dabar yra tokia: bus apskųstas prokurorų sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismui, jeigu tas atmeta - dar yra Vilniaus apygardos teismas“, - sakė A. Endriukaitis.

Samprotaujama, kad jeigu tikrą asmenį apšmeižė - galima kelti bylą, yra pagrindo, bet jeigu netikri, bendriniai veikėjai aprašomi - tada jau negalima.

Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Terleckas įsitikinęs, kad M. Ivaškevičius romane „Žali“ paniekino ir apšmeižė partizaninį judėjimą kaip reiškinį, kuriame dalyvavo konkretūs asmenys.

„Esmė, pasakyčiau, tokia, kad mes neturime politikos, kas yra smerktina ir galbūt atsakomybės reikalautina. Samprotaujama, kad jeigu tikrą asmenį apšmeižė - galima kelti bylą, yra pagrindo, bet jeigu netikri, bendriniai veikėjai aprašomi - tada jau negalima. Mes turėtume matyti partizaninį judėjimą kaip reiškinį, o jame dalyvavo dešimtys tūkstančių partizanų, konkrečių asmenų“, - sakė V. Terleckas.

Vilniaus apygardos prokuratūra pirmadienį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romano „Žali“ motyvuodama tuo, kad romanas yra meno kūrinys ir autoriaus saviraiškos laisvė negali būti varžoma. Romane esą nėra nusikalstamo turinio - skleidžiamos tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos idėjos, prievartos bei diskriminacijos kurstymo, šmeižto ar dezinformacijos.

Dėl romano „Žali“ buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti M. Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę premiją. Rašytojų sąjungos valdyba gynė autorių motyvuodama, kad jis turi teisę į žodžio ir kūrybos laisvę.

32 žmonių pateiktą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras nusprendė, kad nepadaryta veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

„Prokuroro nutarime atkreiptas pareiškėjų dėmesys ir į tai, kad saviraiškos ir kūrybos laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų. Nuosekliai plėtojamoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Prokuroro nutarime atkreiptas pareiškėjų dėmesys ir į tai, kad saviraiškos ir kūrybos laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų.

Prokuroras taip pat pažymėjo, kad vakarų demokratijos tradicijomis grindžiamoje visuomenėje literatūros kūriniuose autoriaus fantazijai ir jo naudojamoms meninės išraiškos priemonėms suteikta didelė erdvė, o literatūros kūrinio autorius turi teisę reikšti savo nuomonę visais, net ypatingai jautriais klausimais.

Pasak prokuratūros, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso priemonėmis kvestionuoti literatūros kūrinį galima tik ypatingai išimtiniais atvejais – kai juose skleidžiamos tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos idėjos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas, dezinformacija, taip pat atvejai, kai tokie apribojimai būtini siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.

Tokių idėjų rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romane „Žali“, pasak prokuratūros, nėra.

Dėl romano „Žali“ buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti M. Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę premiją.

Autoriaus pusėn stojo Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, akcentavusi, kad žodžio ir apskritai kūrybos laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių.