„Mokant individualių poreikių vaikus nėra taisyklių – visi girdėti ir patirti ugdymo metodai susilieja į vientisą nuojautų paletę, kurioje neįgaliojo patirtis, asmenybės branda vaidina pagrindinį vaidmenį“, – sako Vilniaus metų mokytojas R. Brūzga.
– Muzika yra magija? Ką ji duoda negalią turintiems vaikams?
– Mus supa garsai (vibracijos) – komunikacijos garsai, muzika, buitinis triukšmas, kūno ritminiai impulsai, gamtos reiškiniai. Juos atpažįstame ir priimame individualiai. Individualių poreikių vaikai ne išimtis. Kiekvienas į garsų vandenyną reaguoja skirtingai. Mūsų pareiga plėsti tą pažinimo akiratį, ieškoti to „auksinio rakto“, kuris padėtų žengti į slaptą asmens garsų pasaulį.
Kartu su mokiniais ieškome, klausome, stebime, skatiname ir džiaugiamės, kai pavyksta sujudinti emocijas. Fiksuojame situaciją, bandome ją kartoti. Kartais apsišarvuojame kantrybe ir asmeninėmis pastangomis – gal sėkmė nusišypsos kitą dieną.
Muzika individualių poreikių vaikams labai svarbi. Ne visiems, bet daugumai – taip. Tai universali jausmų išraiškos priemonė, ji prieinama daugeliui neįgaliųjų. Klausydami patinkančios muzikos jie pasijunta geriau. Pažįstama muzika padeda bendrauti, išreikšti pažįstamas emocijas. Per muzikinius vaizdinius kalbame apie mus supantį pasaulį.
Pažįstama muzika padeda bendrauti, išreikšti pažįstamas emocijas. Per muzikinius vaizdinius kalbame apie mus supantį pasaulį.
– Kaip mokotės pažinti muzikos pasaulį?
– Ieškome mokiniams pažįstamos muzikos, nagrinėjame, aptariame tos muzikos ypatumus. Klausome ir stebime panašios muzikos pavyzdžių. Sekame Lietuvos ir pasaulio muzikinius įvykius – „Euroviziją“, muzikinius apdovanojimus, projektus televizijoje. Po to „įjungiame“ elementarųjį muzikavimą, kuris ugdo neįgaliojo muzikinius, emocinius ir socialinius patyrimus. Turime muzikinius ritualus – ryto rato dainas, orkestro himną, gimtadienių dainas.
– Pasidalinkite keletu pavyzdžių, kaip pritaikote muzikos mokymo priemones?
– Stengiamės naudoti originalias muzikos priemones, bet dažnai tenka jas adaptuoti neįgaliajam. Muzikinį raštą adaptuojame per spalvų muzikos sistemą – natas spalviname, o instrumentų klavišus, stygas, skylutes pažymime atitinkamomis spalvomis. Muzikos instrumentus parenkame pagal mokinio norą ir galimybes – muzikos instrumento dydis, patogus aukštis, išimame trukdančias dalis (armonikų ar akordeono bosus, nereikalingas stygas, pučiamiesiems instrumentams užklijuojame trukdančias skylutes).
– Unikaliausias mokinio pokytis, prie kurio Jums pavyko prisidėti mokant muzikos?
– Autistiški mokiniai turi daug potencialo, žinoma, jei jiems patinka muzika ir aplinka, kurioje vyksta užsiėmimai. Ignas išmoko akomponuoti sintezatoriumi ir dabar be jo mes neišsiverčiame. Germanas puikiai girdi kūrinėlių harmoniją ir tiksliai pagroja bosinę partiją. Dažnai pats pasitikslinu užsiėmimų metu, ar neklystu. Abu yra „absoliutininkai“ – taip muzikoje vadinami tiksliai garsus girdintys muzikantai. Antanas ir Arvydas neturi dainininko talento, bet turi fantazijos ir labai nori dainuoti. Radome tinkamą kūrinėlį ir atstovavome Lietuvai Europos neįgaliųjų dainų konkurse „Song festival“ Vienos mieste Grace.
