„Ši devyniolikmečio auka tapo įkvepiančiu pavyzdžiu, jog turime kovoti dėl savo laisvės, o gegužės 14-oji tapo Pilietinio pasipriešinimo diena, – rašoma Kauno miesto savivaldybės feisbuke. – Nors dėl šalyje vyraujančio karantino negalime organizuoti minėjimo renginių, tačiau tai neturi užgožti istorinės atminties. Brangindami R. Kalantos auką, tapusią įkvėpimu pasipriešinti anuometinei santvarkai, šiandien kauniečiai ir miesto svečiai gėlėmis puošia jam skirtą monumentą. Trispalvius žiedus su atminimo žvakelėmis padėjome jo žūties bei amžinojo poilsio vietose. Tikimės, kad kitais metais, atlaisvėjus karantinui, galėsime visi išvien, kur kas gausesnėmis gretomis, prisiminti šį iškilų Kaunietį minėdami jo neįkainojamos aukos 50 metų sukaktį.“
Portalas jau skelbė, kad kauniečiai šia proga gali apsilankyti jo žūties vietoje Muzikinio teatro sodelyje, kur yra paminklas R. Kalantai atminti, ir padėti gėlių.
Šiuo metu sodelyje vyksta rekonstrukcija, bet šiandien statybininkai patraukė tvoras, kad žmonės galėtų patekti prie paminklo. Gėlių kviečiama padėti ir prie R. Kalantos namo Vilijampolėje bei ant kapo Romainių kapinėse.
1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. R. Kalanta ligoninėje mirė. Lietuvoje tai pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis. R. Kalantos susideginimas sukėlė didelį atgarsį ir tapo impulsu pasipriešinimams bei paskatino jaunimo grupes protestuoti prieš sovietinę okupaciją.
