Anot tarnybos, ketvirtadienį ištyrus mėginius nustatytas labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG) H5N1 laukinių paukščių gaišenoms.

Gaišenos rastos daugiausiai Rytų Lietuvoje – Zarasų rajono saloje, vandenyje, aptikta 11 rudagalvių kirų gaišenų. Jonavos rajone aptiktos dviejų paukščių gaišenos, jos rastos Bartonių karjere. Praėjusią savaitę šioje vietoje, tik kitoje pakrantėje, aštuonioms kirų gaišenoms buvo nustatytas paukščių gripas.

Dar vienas nugaišęs kiras rastas Visagino ežero pakrantėje.

Kaip pranešama, specialistai H5N1 paukščių gripo virusu užkrėstas vietas pažymėjo informaciniais ženklais. Židinių vietose nerekomenduojamas žmonių lankymasis, laukinių paukščių lesinimas. Taip pat informuotos vietos savivaldybės.

Anot VMVT, šiuo metu vykstančios laukinių paukščių migracijos laikotarpiu labai svarbu užkirsti kelią šios pavojingos ligos plitimui, todėl specialistai dar kartą primena pagrindines apsaugos priemones – nesilankyti vietose pažymėtose „LPPG užkrėsta vieta“, nelesinti laukinių paukščių, vengti kontakto su laukiniais paukščiais.

Turėjus kontaktą su laukiniais paukščiais svarbu laikytis griežtos asmens higienos, nesilankyti naminių paukščių vietose su galimai virusu užteršta avalyne ir rūbais.

Esant galimybei rekomenduojama apdengti naminių paukščių laikymo ar buvimo vietą, eliminuoti bet kokią kontakto su laukiniais paukščiais galimybę. Laikyti paukščių lesalą uždarose patalpose. Nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti.

Paukščių gripą, anot VMVT, galima parsinešti ir įsigijus jau sergančių naminių paukščių iš neregistruoto augintojo ar prekybininko. Naminius paukščius rekomenduojama pirkti tik iš legalių pardavėjų.

Medžiotojams rekomenduojama elgtis atsargiai apdorojant paukščius, laikytis biologinio saugumo priemonių, išsivalyti ir dezinfekuoti naudotą inventorių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) antradienį pranešė, kad gaišenos aptiktos toje pačioje vietoje kaip ir prieš porą savaičių, ant komercinių patalpų stogo.

Balandžio pradžioje ten pat radus aštuonis kritusius paukščius nustatyta, kad jie buvo užsikrėtę H5N1 potipio labai patogenišku paukščių gripo virusu.

„Nors patalpų savininkai dezinfekavo užkrato zoną ant stogo, jį nuolatos prižiūri, o teritorija yra aptverta, tačiau užkratas vėl pasirodė, primindamas apie nesitraukiančią grėsmę“, – sako VMVT Marijampolės departamento vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Artūras Šimkus.

Šia liga gali užsikrėsti ir naminiai paukščiai – į privačius ūkius užkratas patenka per sąlytį su užkrėstais paukščiais, jų pašaru ir kraiku, gali būti atneštas žmonių iš laukinės gamtos ant rūbų ar avalynės.

Europos maisto saugos agentūros duomenimis, nuo šių metų pradžios didžioji dauguma paukščių gripo protrūkių buvo nustatyta jūros paukščiams, ypač juodgalviams bei sidabriniams kirams.

Šiemet nuo paukščių gripo jau nukentėjo ir naminių paukščių augintojas, kurio ūkyje Varėnos rajone išgaišo visi auginti naminiai paukščiai.

Nuo paskutinio atvejo, kuomet virusas buvo patekęs į naminių paukščių ūkį, jau buvo pradėję daugiau nei dveji metai.

Šis pavasaris ypatingas ne tik savo netikėta šiluma. Žuvinto apylinkėse susirinko daugybė migruojančių žąsų - tiek, kiek iki šiol dar nebuvo registruota. Jų tarpe - ir labai retos rūšys.

Kovo 26 d. švintant iš Žuvinto ežero į laukus pakilo skristi didžiulis žąsų būrys. Rezervato specialistai suskaičiavo 16660 žąsų, beveik išimtinai baltakakčių.

Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, niekada iki tol šitiek migrančių žąsų pavasarį nebuvo suskaičiuota. Dar prieš gerą savaitę jų tebuvo kiek daugiau, nei keturi tūkstančiai, dauguma žąsų susirinko į rezervatą per kelias paskutines dienas. Nemažai jų nakvoja kituose rezervato ežeruose - Žaltytyje, Amalve. Tad bendras šių balsingų paukščių skaičius gali būti dar tūkstančiu kitu didesnis.

Pernai Žuvinto biosferos rezervato specialistai džiaugėsi dideliais pavasariniais žąsų pulkais, bet tada jų skaičius nesiekė devynių tūkstančių. Iki šiol daugiausia žąsų Žuvinte suskaičiuota 2008 m. rudenį, tada jų pulkas siekė beveik 12 tūkstančių.

Visai nenuostabu, kad tokiuose gausiuose pulkuose randasi ir retų migrantų. Bene kasmet be baltakakčių, želmeninių, pilkųjų žąsų stebime baltaskruostes bernikles. Šįmet ypač retų paukščių gretas papildė dvi rudakaklės berniklės. Jas ornitologas Antanas Petraška stebėjo ne per toliausiai rezervato esančio Ostampo kaimo laukuose.

Tuo tarpu gausiai susirinkusias migruojančias žąsis dienomis gali aptikti įvairiausiose rezervato apylinkių vietose. Jei geri orai ir laukuose daugiau technikos - žąselės pasklinda keleto kilometrų atstumu apie rezervatą, o jei jų niekas nebaido - dideli pulkai sutūpia visai netoli ežero pakrančių. Melodingą baltakakčių žąsų balsą virš Žuvinto gali girdėti be perstojo.

Smagu, kad Žuvinte girdisi ir kur kas daugiau sugrįžėlių paukščių balsų - rudagalvių kirų šurmulys, ančių cyplių švilpčiojimai, kreksinčios klykuolės ir didžiosios antys, o nendrynuose būbauja didžieji baubliai, žvygčioja ilgasnapės vištelės. Iki šiol balsingos ir gervės.

Pavasaris atėjo į Žuvintą, ir įspūdingiausio gamtos virsmo jau niekas nesustabdys.