Kaip rodo BNS trijų didžiųjų miestų pateikti duomenys, Klaipėdoje vienintelė bauda skirta užpernai, tuo metu Kaune 2021 metais skirta 11 baudų, užpernai – devynios, o pernai – 13. Vilniuje dėl rūkymo balkonuose nenubaustas nė vienas žmogus, nors skundų iš gyventojų sulaukiama.

„Didžiąja dalimi tą lemia įrodymų neturėjimas – kartu su skundu turi būti pateiktas vaizdo įrašas ar nuotraukos, kuriose aiškiai būtų matomas balkone, terasoje ar lodžijoje rūkantis asmuo“, – BNS teigė sostinės savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

„Nepaisant to, gavę skundą viešosios tvarkos pareigūnai kreipiasi į skundžiamame bute gyvenančius žmones, informuoja juos apie draudimo rūkyti galiojimą, ragina laikytis įstatymo nuostatų“, – pridūrė jis.

Draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, įsigaliojo 2021-ųjų pradžioje. Nuo tada sostinėje rūkymas uždraustas 1,7 tūkst. daugiabučių. Kaune tokių daugiabučių yra 545, o Klaipėdoje – 303.

Visuose šiuose didmiesčiuose daugiausia prašymų sulaukta pirmaisiais draudimų metais, vėliau jų skaičius sumažėjo.

Kartu su skundu turi būti pateiktas vaizdo įrašas ar nuotraukos, kuriose aiškiai būtų matomas balkone, terasoje ar lodžijoje rūkantis asmuo.

„Šiuo metu vis dar gauname prašymų uždrausti rūkyti, tačiau gerokai mažiau nei pirmaisiais metais“, – BNS sakė Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė.

Norėdamas, kad jo gyvenamame daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, žmogus turi kreiptis į savivaldybę. Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju įrengiami ženklai apie galiojantį draudimą.

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas sako, kad pastaruoju metu ne tik sumažėjo prašymų uždrausti rūkyti daugiabučiuose, bet ir skundų dėl tokio elgesio.

„Manome, kad šis ribojimas sudrausmino kai kuriuos rūkalius“, – BNS sakė savivaldybės atstovas.

Tuo metu Vilniaus valdžia pastebi, kad po šio draudimo įsigaliojimo gyventojai ėmė dažniau skųstis dėl prie laiptinių ir daugiabučių namų langų arba butuose rūkančių asmenų.

„Įstatymas nenumato draudimo rūkyti šiose vietose, todėl jose riboti rūkymą ar už tai bausti galimybės nėra“, – sakė G. Grubinskas.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ir policija, ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

Nuo 2007 metų Lietuvoje užrausta rūkyti maitinimo įstaigose, baruose, klubuose, diskotekose ir visose kitose žmonių aptarnavimo patalpose.

Vilniaus rūkymo situaciją daugiabučiuose komentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

– Iš pradžių žmonės į savivaldybę kreipėsi nedrąsiai, dabar yra jau 1,5 tūkst. daugiabučių nerūkymo zonų. Ką rodo tendencijos?

– Kiekvieną mėnesį prašymų daugėja. Natūralu, kad pirmoji banga buvo, kai buvo pakeistas įstatymas, nes žmonės, kuriems labiausiai trukdė, iš karto kreipėsi. Šiuo metu nuolat svarstome skundus, matome, kad vasarą jų daugiau, greičiausiai, ir rūkančiųjų daugiau. Šaltuoju periodu skundų mažėja, nes mažiau žmonių rūkų balkonuose.

– Kiek žmonių kreipėsi į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių?

– Jų būna, bet natūralu, mūsų kitoks algoritmas. Mūsų tikslas ne nubausti, o pakeisti įpročius. Mes siūlome pasišnekėti su kaimynais, jeigu nepadeda, patys kreipiamės ir pranešame, kad skundžiasi kaimynai. Iki baudų nesame nuėję, nes baudų schema sudėtinga ir gana apkraunanti žmones – užfiksuoti žmogaus vardą, pavardę, užfiksuoti įvykį. Sunku įsivaizduoti, kaip kaimyną iš penkto ar pirmo aukšto nufotografuoti. Baudžiamumo schema, nemanau, kad veikianti. Kadangi jau daugiau nei 1,5 tūkst. daugiabučių, kuriuose nerūkoma, matomai, tai buvo aktualu. Kadangi skundų nedaug, greičiausiai, padeda.

– Gal savivaldybė turi pasiūlymų, kaip galima būtų keisti sistemą?

– Tik gyvenamosios paskirties būstuose galima uždrausti rūkyti. Vilniuje įsisenėjusi problema – yra įvairų paskirčių: poilsio, svečių namai. Jie ten gyvena kiekvieną dieną ir, kai susiduria su tokia problema, negalime padėti. Susilaukiame skundų iš žmonių, kad nėra iki galo lygios teisės.

Pastabų ir nuobaudų yra susilaukę Klaipėdos daugiabučių gyventojai. Klaipėdos savivaldybės kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas komentavo, kad toks draudimas numatytas 224 daugiabučiuose: „Skundų nedaug, bet būna. Kreipiasi ir į Viešosios tvarkos skyrių, ir į policiją. Viešosios tvarkos skyrius yra skyręs dvylika žodinių pastabų ir vieną administracinę nuobaudą.“

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Savo mieste situaciją komentavo ir Kauno viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis: „Kaune yra daugiau nei 330 daugiabučių, kuriuose administracijos direktoriaus įsakymu draudžiama rūkyti. Vadinasi, tų daugiabučių bent vienas gyventojas yra pareiškęs prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ar lodžijose. Per įstatymų galiojimo laikotarpį yra tik du atvejai, kai asmeniui buvo skirta pakartotinė nuobauda. Vadinasi, taikomos priemonės gana veiksmingos ir asmenys, viena kartą pažeidę, stengiasi toliau laikytis įstatymų reikalavimų.“

Šiaulių savivaldybės miesto koordinavimo skyriaus specialistas Rolandas Bumblauskas pastebėjo, kad aktyviau daugiabučiai buvo registruojami praėjusiais metais: „Didesnis gyventojų aktyvumas Šiaulių mieste buvo per praėjusius metus. Buvo pateikti 95 prašymai, bendrai nuo 2021 m. sausio 1 d. užregistruota 120 daugiabučių namų bendrijų. Per šiuos metus užregistruoti 32 pranešimai ir pradėta 19 administracinių teisenų. Kartais trūksta įrodymų, todėl noriu paprašyti gyventojų, kad, pateikdami prašymą apie rūkymo faktą, pridėtų visą informaciją apie faktą ir aplinkybes, kad būtų identifikuotas asmuo.“

Tuo metu sostinėje ir uostamiestyje rūkantys balkonuose asmenys įspėti žodžiu.

Vieniems – baudos, kitiems – įspėjimas žodžiu

Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis, šiuo metu mieste rūkyti negalima 282 daugiabučių namų balkonuose.

„Nuo metų pradžios Viešosios tvarkos skyrius gavo 15 asmenų skundų. Aštuoniems asmenims taikyta administracinė atsakomybė, o septyniais atvejais dėl nepakankamo skundų pagrįstumo priimti nutarimai nepradėti administracinės teisenos“, – teigė savivaldybės atstovas.

Vilniuje rūkyti draudžiama 1368 daugiabučių balkonuose. Pasak savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjo Gintaro Lepersko, dar keturiuose daugiabučiuose draudimas atšauktas, nes asmuo, kuris buvo pateikęs prieštaravimą, vėliau paprašė draudimą panaikinti.

„Iš gyventojų gauname pranešimų apie pažeidimus ir visuomet informuojame rūkančius asmenis apie galiojantį draudimą rūkyti daugiabučio balkonuose. Nubaustų asmenų nėra, nes teikdamas įstatymo projektą parlamentas akcentavo, kad tikslas yra ne bausti, bet šviesti ir auklėti visuomenę“, – BNS nurodė jis.

Panaši situacija ir Klaipėdoje, kur rūkyti draudžiama 162 daugiabučių balkonuose. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius sako, kad tvarkai nusižengę rūkantieji įspėti žodžiu.

„Pagal gautus gyventojų pranešimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsniu, veika pripažinta mažai pavojinga, už kurią asmenims pareikšta žodinė pastaba, o administracinio nusižengimo teisena nepradėta“, – BNS teigė savivaldybės atstovas.

Policija duomenų nerenka

Policijos atstovas Ramūnas Matonis BNS teigė negalintis pasakyti, kiek konkrečiai žmonių dėl rūkymo balkonuose nubaudė pareigūnai, nes ši informacija nėra atskirai renkama – ji priskiriama prie bendros informacijos apie pažeidimus, susijusius su tabako gaminiais.

Pasak jo, per dešimt šių metų mėnesių fiksuoti 1054 su tabako gaminiais susiję pažeidimai, kai pernai atitinkamu metu tokių buvo 1062, tačiau jis teigė negalintis šio pokyčio sieti su draudimu rūkyti balkonuose.

„Pokyčio kažkokio didelio nėra, iš esmės beveik tiek pat“, – dėstė R. Matonis.

Įstatymo pataisos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, įsigaliojo nuo šių metų pradžios.

Norėdamas, kad jo gyvenamame daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, žmogus turi kreiptis į savivaldybę.

Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju įrengiami ženklai apie galiojantį draudimą.

Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis, o atsisakius tai padaryti, jam pačiam grės bauda.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ir policija, ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

Nuo 2007 metų Lietuvoje užrausta rūkyti maitinimo įstaigose, baruose, klubuose, diskotekose ir visose kitose žmonių aptarnavimo patalpose.

Pešti dūmą bus draudžiama ir Alksnynės g. 9, Kauno g. 3, Minijos g. 130, Reikjaviko g. 2, Taikos pr. 49 namuose.

Naujoji tvarka įsigaliojo metų pradžioje.

Iš pradžių uostamiesčio gyventojai vangiai naudojosi galimybe gyventi aplinkoje be tabako dūmų. Tačiau šiuo metu tokie prašymai vis aktyviau teikiami savivaldybei.

Prašymus gali teikti asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą konkrečiame name.

Daugiabutis į sąrašą įtraukiamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Uždraudus rūkyti daugiabutyje, savivaldybės administracija informuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį, daugiabučio namo savininkų bendriją ar kitą už namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakingą asmenį, kurie privalės informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus apie nustatytą draudimą.

Name turi atsirasti informaciniai ženklai, skelbiantys, kad čia draudžiama rūkyti.

Piliečiams, kurie nesilaikys nustatytos tvarkos, grės įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų.

Jei gyventojo balkone dūmus pūs svečias, o ne pats šeimininkas, taip pat gali grėsti atsakomybė.

Mat atsisakius nurodyti asmenį, kuris rūkė balkone, galima sulaukti dar didesnės baudos – nuo 30 iki 120 eurų.

Per dieną – po kelis prašymus

Sausį įsigaliojo įstatymas, leidžiantis uždrausti rūkyti balkonuose, terasose ar lodžijose. Nenorintiesiems kvėpuoti kaimynų dūmais tereikia kreiptis į savivaldybę.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius sako per dieną sulaukiantis trijų keturių prašymų.

Tačiau kai kurie kreipiasi be reikalo.

„Pirmasis skundas gautas sausio 4 d. Moteris nurodė, kad kaimynas rūko namuose, dūmai eina į laiptinę. Paskambinau, paklausiau, ar jis rūko balkone? Sako, ne – namuose. Dūmai eina per duris, ventiliaciją. Paaiškinau, kad tikrai neskelbsime nerūkymo zonos“, – prisiminė M.Pankevičius.

Rūkyti laiptinėse, patalpose ir taip draudžia kiti įstatymai.

M.Pankevičius atkreipė dėmesį, kad uždrausti rūkymą galima ne visuose balkonuose.

„Ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto turi būti gyvenamosios paskirties“, – patikslino M.Pankevičius.

Pastate butų gali būti ir dešimt, tačiau jei didžiąją namo dalį užima įmonės ir parduotuvės – rūkorių atsikratyti nepavyks.

Galioja visiems

„Klaipėdoje yra tokių daugiabučių. Paskambino vienas gyventojas, kurio name praktiškai vien tik įmonės ir gydymo įstaigos, – prisiminė M.Pankevičius. – Sakau, galite kreiptis, bet draudimo tikrai nebus, nes jūs nepatenkate po įstatymo formuluote.“

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas, prieš kreipiantis dėl draudimo, patarė nepamiršti, kad jis galios visiems. Ne tik jus erzinančiam kaimynui.

„Karantinas vis dėlto kažkada baigsis, atvažiuos pas jus giminaičiai, išeis į balkoną parūkyti – jie lygiai taip pat pažeis draudimą. Įvertinkite ir tai. Kiti galvoja – aš paprieštaravau, reiškia, visiems draudžiama, o man galima“, – sakė M.Pankevičius.

Reaguos gavus skundą

Panašios patirties savivaldybė jau turi su automobilių parkavimu. Žmonės skuba uždrausti statyti kitiems, tačiau pamiršta, kad jiems patiems reikės kažkur palikti mašinas.

„Arba šiandien daviau – rytoj atsiėmiau. Kol kas dar tik pradžia, tad tokių atvejų neturime, bet jei matysime, kad žmogus paprieštaravo, atsiėmė, po to vėl paprieštaravo – tada jau spręsime, ar nepiktnaudžiaujama“, – teigė M.Pankevičius.

Draudimas rūkyti galioja tol, kol prašymą atsiima pats autorius. Arba išsikrausto.

Kaip draudimo laikomasi, nei policija, nei savivaldybė netikrins.

Tad bus reaguojama tik gavus konkretų skundą apie rūkymą. Pažeidėjui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų.

Jei buto, iš kurio balkono smilko cigaretė, savininkas neišduos rūkoriaus, jam pačiam gali tekti susimokėti nuo 30 iki 120 eurų.

Šarūno Vaitkaus teigimu, šiame kurorte norą uždrausti rūkyti balkonuose pareiškė penki daugiabučiai. Jis teigė, kad savivaldybė įstatymą įgyvendins, tačiau sakė abejojantis tiek jo nauda, tiek kontrole.

„Aš laikausi tokios nuomonės, kad šis įstatymas – nėra įmanoma jo pilnai įgyvendinti, nėra įmanoma jo kontroliuoti. Šis įstatymas, priešingai, sukiršins dar daugiau žmones, kaimynus, kurie patys pradės vienas kitą sekti, fotografuoti“, – LRT radijui sakė Š. Vaitkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Palangoje, ypač vasarą, kambarius ir butus nuomojasi daug atostogaujančių žmonių, o juos perspėti ir tinkamai kontroliuoti gali būti problematiška.

Palangos merui pritarė ir Kauno mero patarėjas, kuris teigė, kad neaiškumų įstatyme netrūksta, o jo įgyvendinimas gali būti sudėtingas. T. Jarusevičius taip pat pažymėjo, dėl dalies įstatymo nuostatų ruošiamasi kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir prašyti išaiškinimų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo nuostatos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas.

Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju turi būti įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tą padaryti turi pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.

Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o atsisakius tai padaryti, jam grės bauda.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

Tačiau pasipiktinau, kai mūsų miesto seniūnaičių lyderis ėmė labai užjausti rūkančiuosius, esą jie nebeturės kur rūkyti.

Man keista, ar valstybė daugiau neturi ko veikti, kaip spręsti rūkančiųjų reikalus. Tai turėtų būti jų pačių rūpestis. Jie pasirinko tokią priklausomybę ir patys turi spręsti, kaip nekenkti aplinkiniams.

Mano supratimu, kiekvienas rūkantis žmogus turėtų eiti į lauką. Balkonuose rūkyti nevalia.

Juk taip jie ne tik patys nuodijasi, bet ir nuodija niekuo dėtus kaimynus.

Kodėl rūkaliai to nenori suprasti?

Čia reikia elgtis taip, kaip tada, kai rūkantieji buvo išvyti iš kavinių, restoranų. Dabar jau ir nebepamename, kaip tai buvo.

Negerai, kai rūkaliai stovi prie laiptinės ar prie pat namo, juk dūmai rūksta tiesiai į butų langus.

Nesutinku, kad policininkai turės daug bereikalingo darbo. Nereikia kalbėti nesąmonių, policijos niekas nekvies be reikalo. Ir užstoti rūkalių nereikia.

Privalu vykdyti tai, kas nutarta, ir bus tvarka.

„Tai – neveikiantis įstatymas, kuris pradėjo veikti ir greitai pamatysime, kad jis yra pakankamai absurdiškas veikimo algoritmo požiūriu. Tačiau esminis dalykas man, kaip liberalui, yra kitas. Neturėtų taip būti priiminėjami įstatymai, kad (...) užtektų vieno žmogaus valios, jog visame name būtų uždraudžiama rūkyti balkonuose. Taip, manau, neturėtų demokratinėje valstybėje būti, kur turėtų būti susitarimo kultūra, o ne skundo kultūra. Čia atsiranda skundo pagrindu veto kultūra“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė jis.

E. Gentvilas taip pat pažymėjo, kad įteisintas rūkymo draudimas balkonuose nėra iki galo apgalvotas ir išspręstas.

Turėtų būti susitarimo kultūra, o ne skundo kultūra. Čia atsiranda skundo pagrindu veto kultūra.

„Antras dalykas, (šis įstatymas – ELTA) niekaip neišspręstas fiziškai. Pasirodo, laiptinėse galima rūkyti – nėra uždrausta, (...) o balkone – draudžiama“, – teigė jis.

Galiausiai Liberalų frakcijos seniūnas pabrėžė, kad panašius sprendimus bendru sutarimu turėtų priimti gyvenamųjų daugiabučių namų bendrijos.

„Daugiabučių namų bendrijos priima sprendimus kolektyviai (...) – palikime jiems teisę susitarti ir dėl rūkymo balkonuose, o ne palikime tai vieno asmens diktatūrai“, – teigė E. Gentvilas.

Pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo sausio 1 dienos uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.

T. Tomilinas oponavo E. Gentvilui

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) narys Tomas Tomilinas oponavo E. Gentvilui teigdamas, kad rūkymo balkonuose draudimo įstatymas ne skatina konfliktą tarp daugiabučių namų gyventojų, bet numato poreikį šiems tartis.

„Įstatymas dar tik įsigalioja, normalu, kad visuomenė aiškinasi, kaip jis turi veikti. Skirtingai nuo Gentvilo teiginio, kad skatinamas konfliktavimas, įstatymas būtent numato poreikį tartis kaimynams ir atsiranda ne tik rūkančių, bet ir nerūkančių teisės“, – savo feisbuko paskyroje rašė jis.

Negana to, T. Tomilinas pabrėžė E. Gentvilą suklydus ir teigė, kad remiantis Tabako kontrolės įstatymu „laiptinėse jau seniai negalima rūkyti, draudžiama ir taškas, problemų nėra.“

Anot jo, teisė išvengti pasyvaus rūkymo savo namuose turėtų būti absoliuti, todėl uždrausti rūkyti daugiabučio namo balkone turėtų pakakti ir vieno žmogaus valios.

„Teisė į pasyvaus rūkymo išvengimą savo namuose yra absoliuti, ji ne tokia pat kaip teisė perdažyti sienas laiptinėje. Sienų perdažymui reikia 50 proc. gyventojų sutikimo ir tai normalu. Dauguma sprendžia. Bet dauguma negali spręsti, ar žaloti, žudyti žmogų (...)”, – rašė jis.

Pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo sausio 1 dienos uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.