„Tęsiamas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimas. Šiuo metu Baltijos jūros dugnu nutiesta 2 042 km dujotiekio – 83 proc. viso vamzdyno ilgio“, – sakoma „Gazprom“ pranešime spaudai.

Anksčiau JAV senatorius Tedas Cruzas, pateikęs Kongresui sankcijų paketą dujotiekiui „Nord Stream 2“, tikino, kad Jungtinės Valstijos nori sustabdyti „Nord Stream 2“, nes nerimauja, jog dujotiekis Europą padarys dar labiau priklausoma nuo rusiškų energijos šaltinių, tuo pačiu suteikdamas Kremliui daugiau pinigų kariuomenės vystymui.

ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.

Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Portalo teigimu, „Revolut“, tokią informaciją neigęs, po LRT Tyrimų skyriaus pateiktų dokumentų vis dėlto informaciją patvirtino.

„Ši medžiaga greičiausiai pateikta ir slaptose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose apie „Revolut“, skirtose parlamentarui Stasiui Jakeliūnui. Ten greičiausiai minimi ir duomenys apie „Revolut“ serverius, esą perkeliamus į Rusiją, – tai reiškia, kad prie duomenų prieigą galėtų gauti ir Rusijos saugumas“, – rašo LRT.lt.

LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad „Revolut“ įkūrėjo N. Storonskio tėvas yra Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui. N. M. Storonskis - ne tik tyrimų centro pareigūnas, bet ir Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei, taip pat du kartus garbės sertifikatais įvertintas paties „Gazprom“.

Tai reiškia, kad prie duomenų prieigą galėtų gauti ir Rusijos saugumas

ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas kreipėsi į FNTT ir VSD.

S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, iš žiniasklaidos susidarė įspūdis, kad tai yra gana agresyvus būdas steigti ir plėtoti banką, be to, esą viešai minint šio banko akcininkus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris.

Gavęs FNTT ir VSD atsakymus, S. Jakeliūnas sakė, kad jie susirūpinimą tik patvirtina. Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu bus planuojamas susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu, Lietuvos banko, FNTT ir VSD vadovybėmis.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas anksčiau teigė, kad „Revolut“ veikla šiuo metu nekelia jokių rizikų.

Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka, komentuodamas S. Jakeliūno veiksmus, atkreipė dėmesį, kad „atsargumas yra gerai, tačiau jis neturi virsti paranoja, užkertančia kelią tapti inovatyvia ir pažangia valstybe“. 

Energetikos ministerija BNS informavo, kad ketvirtadienį vakare ministerija gavo patvirtinimą, jog Švedijos teismui pateiktas kreipimasis dėl Stokholmo arbitražo sprendimo anuliavimo.

Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje įgaliojo Energetikos ministeriją kreiptis į Švedijos teismą, kad šis anuliuotų 9 mln. eurų jai kainavusį arbitražo sprendimą.

Lietuvos ir Rusijos teisininkai skeptiškai vertina Lietuvos galimybes anuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimą. Pasak jų, galimybė panaikinti sprendimą yra labiau teorinė, ja bandoma išnaudoti visas įmanomas teisines galimybes. Kai kurie teisininkai mano, kad tokiu būdu Lietuva tikisi ginčą su „Gazprom“ baigti taikos sutartimi.

Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos nagrinėjęs Stokholmo arbitražas birželio pabaigoje paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.

Arbitražo sprendimu Lietuva neatgavo prašytos 1,4 mlrd. eurų permokos. Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos, kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.