Pasak pranešimo, jis lankėsi „Vostok“ vadavietėje Rytų Ukrainoje, buvo supažindintas su padėtimi fronto linijoje, bepiločių orlaivių operatorių mokymu ir pasirengimu kovai žiemos sąlygomis.

Kariuomenės paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip S. Šoigu atskrenda sraigtasparniu, tačiau nieko nepasakyta, kada surengtas vizitas.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė suintensyvino Rytų Ukrainos pramoninio Avdijivkos miesto puolimą. Pastarąjį kartą apie S. Šoigu apsilankymą fronte pranešta rugpjūčio pradžioje.

S. Šoigu „surengė darbo vizitą Pietų karinėje apygardoje ir apžiūrėjo karius specialiosios karinės operacijos rajonuose“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime „Telegram“, kuriame pavartotas Kremliaus terminas karui Ukrainoje pavadinti.

Remiantis pranešimu, S. Šoigu kalbėjosi su „fronto linijoje“ esančiais kariais ir klausėsi karinių pareigūnų pranešimų „vadavietėje“.

Jame nenurodoma, kur konkrečiai buvo S. Šoigu ir ar jis lankėsi Ukrainoje.

Kartu su ministerijos pranešimu išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip S. Šoigu skrenda kariniu sraigtasparniu, taip pat – iš oro nufilmuotų neidentifikuotų tuščių žemės plotų.

Apie jo vizitą pranešta po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė susitikimą su aukščiausio rango kariškiais, prižiūrinčiais puolimą Ukrainoje, įskaitant S. Šoigu.

Penktadienį Rusija paleido virtinę raketų į kelis Ukrainos miestus, kurie paskendo tamsoje, liko be vandens ir šilumos.

Patyrusi nesėkmių mūšio lauke, Maskva pradėjo raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą.

Prancūzija ir Europos Sąjunga pareiškė, kad šąlantiems civiliams sukeltos kančios yra karo nusikaltimai, o bloko užsienio politikos vadovas bombardavimus pavadino „barbariškais“.

„Buvo aptarti aktualūs tarptautinio saugumo klausimai, įskaitant padėtį Ukrainoje“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje, nepateikiant išsamesnės informacijos.

Tuo metu JAV gynybos departamentas nurodė, kad L. Austinas pabrėžė, jog „svarbu išlaikyti ryšių linijas vykstant karui prieš Ukrainą“.

Tai buvo antras S. Šoigu ir L. Austino pokalbis nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją.

Ankstesnį kartą, gegužės 13 dieną, kalbėdamasis su S. Šoigu, L. Austinas paragino Maskvą „nedelsiant nutraukti ugnį“ Ukrainoje.

Rusija to nepadarė, ir nuo to laiko Ukrainos pajėgos susigrąžino iš rusų kariuomenės teritorijų rytuose ir pietuose.

Nuo karo pradžios Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė naujas žemumas.

Rusija apkaltino JAV siekiu pratęsti konfliktą teikiant finansinę ir karinę pagalbą provakarietiškai Ukrainai, o Vašingtonas pasmerkė Maskvos invaziją kaip neteisėtą.

L. Austinas penktadienį taip pat kalbėjosi su savo kolega ukrainiečiu Oleksijumi Reznikovu, „kad pakartotų neabejotiną JAV įsipareigojimą remti Ukrainos gebėjimą pasipriešinti Rusijos agresijai“, sakoma atskirame Gynybos departamento pareiškime.

Gynybos sekretorius „pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau remia Ukrainos tvirtumo stiprinimą ir užtikrina Ukrainos gebėjimą gintis ateityje“, sakoma jame.

Kaip leidiniui „Agentstvo“ pasakojo Rusijos gynybos ministro pažįstamas, iki kovo 11 dienos S. Šoigu žiniose pasirodydavo kone kasdien. Tądien jis įteikė valstybinius apdovanojimus Ukrainos okupantams, dalyvavusiems „specialiojoje karinėje operacijoje“.

Tačiau dabar Rusijos gynybos ministro niekas nematė jau dvylika dienų. Svarstoma, kad sušlubavo S. Šoigu sveikata. Tikėtina, jog tai – širdies problemos.

Kovo 18-ąją S. Šoigu buvo paminėtas Kremliaus interneto svetainėje paskelbtame pranešime. Jame teigta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Saugumo Tarybos nariai aptarė „specialios operacijos Ukrainoje eigą“. Anot pranešimo, susitikime dalyvavo ir S. Šoigu. Tačiau nuotraukos ar vaizdo įrašai iš šio susitikimo nebuvo pateikti.

Pasak „Ukrainskaja Pravda“, paskutinės naujienos Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje esančiame S. Shoigu profilyje buvo skelbtos taip pat tik kovo 11 dieną.

Tyrėjų teigimu, dingo ne tik Rusijos gynybos ministras – po kovo 11-osios niekas nepranešė ir apie įvykius, kuriuose dalyvautų Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.

„Pasaulis ruošiasi naujai konfrontacijai, kuri yra gerokai pavojingesnė nei Šaltojo karo metais“, – Kremliaus organizuotoje Maskvos tarptautinėje saugumo konferencijoje pareiškė S. Šoigu.

Savo ruožtu Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas kritikavo JAV dėl esą vis naujose vietose dislokuojamų raketų gynybos sistemų, kurios neva kelia pavojų Rusijai.

V. Gerasimovas perspėjo šiomis raketų sistemomis nepradėti naujų ginklavimosi varžybų, kurios, jo teigimu, destabilizuotų pasaulio saugumą.

Pasak ministro, britų kariai Solsberio lygumos treniruočių centre „pradėjo naudoti rusų gamybos tankus ir rusų kariškių uniformas priešui žymėti“.

„Pastarąjį kartą tokį pratybų metodą naudojo nacistinė Vokietija per Antrąjį pasaulį karą“, – pareiškė S.Šoigu, kurio pasisakymas skelbiamas Gynybos ministerijos interneto svetainėje.

Ministras pridūrė, kad NATO pratybos pasidarė dvigubai intensyvesnės ir dauguma jų yra „antirusiškos“.

„NATO paskelbė Rusiją pagrindine grėsme ir toliau didina savo karinį potencialą prie mūsų sienų“, – sakė jis.

NATO ir Rusijos santykiai pablogėjo Maskvai 2014 metų kovą aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį. Rytų Europos šalys nerimauja, kad jos taip pat gali tapti Rusijos agresijos taikiniais.

Per viršūnių susitikimą liepos mėnesį Varšuvoje, NATO pažadėjo stiprinti savo rytinį flangą, kad sudarytų atsvarą Rusijai, ir susitarė Lenkijoje ir trijose Baltijos valstybėse dislokuoti keturis batalionus.

Maskva pasmerkė šį sprendimą ir apkaltino NATO stengiantis atremti „neegzistuojančią grėsmę“.

Europos šalys kritikuoja branduolinį ginklą nešti galinčių raketų „Iskander“ dislokavimą spalio mėnesį Rusijos Kaliningrado srityje, kuri turi sienas su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva.

Dėl Rusijos vaidmens Ukrainoje NATO sustabdė visą praktinį bendradarbiavimą su Maskva, bet kai kurie politiniai bendravimo kanalai liko atviri.

Interneto naujienų portalas Fontanka.ru ketvirtadienį pranešė, kad kartu su flotilės vadu buvo atleista dar 50 pareigūnų – „admirolų ir pirmojo rango kapitonų“. Pranešime sakoma, kad pareigūnai buvo atleisti po įtariamo povandeninio laivo avarijos dangstymo, pažeidimų naujokų ėmimo procese ir karinių objektų statybose.

Apie kariškių atleidimą Gynybos ministerija pranešė trumpu pareiškimu, kurį padarė trečiadienio vakarą. Jame sakoma, kad flotilės vadas viceadmirolas Viktoras Kravčukas, jo štabo vadas kontradmirolas Sergejus Popovas ir dar „eilė“ kitų aukšto rango pareigūnų buvo atleisti dėl rimtų pažeidimų organizuojant kovinį parengimą ir kasdieninę pajėgų veiklą, nesugebėjimo tinkamai pasirūpinti personalu.

Jame taip pat sakoma, kad atleisti pareigūnai pateikė „iškreiptas ataskaitas apie realią reikalų flotilėje būklę“ .

Tokios daugybės pareigūnų atleidimas ir jo paviešinimas yra labai neįprastas Rusijos ginkluotosiose pajėgose, kuri paprastai kur kas subtiliau šalina aukšto rango pareigūnus. Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymas Baltijos jūros flotilėje praėjusiais metais, per kurį šalies vadovas gyrė jos darbą, verčia dar labiau stebėtis šiuo atleidimu.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, galimos V.Kravčuko atleidimo priežastys gali būti flotilės pareigūnų prastos gyvenimo sąlygos pagrindinėje bazėje Kaliningrade, kuris turi bendrą sieną su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva. Bendrabutis, kuriame yra įsikūrusios pareigūnų šeimos, yra labai prastos būklės, viena jo dalis yra visai sugriuvusi.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį keliavo į Karaliaučių naikintuvo „Sukhoi Su-27“ lydimu lėktuvu virš Baltijos jūros neutraliųjų vandenų.

Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, NATO pajėgų lėktuvas „Eurofighter“ lydėjo juos iš tolo, maždaug dviejų kilometrų atstumu, ir prie S.Šoigu lėktuvo nepriartėjo.

Rusijos gynybos ministras Kaliningrado srityje tikrins kovinės parengties organizavimą, karinių ir socialinių objektų statybos kariniuose daliniuose eigą, anksčiau pranešė ministro atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas.