Tuo metu Ukrainą pasiekė JAV karinės įrangos krovinys, skirtas šalies gynybos pajėgumams sustiprinti.
Rusija neigia planuojanti pulti Ukrainą, nors pastarosiomis savaitėmis prie jos sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių, taip pat vykdo karines pratybas keliuose savo regionuose. Tai paskatino Jungtines Valstijas ir jų NATO sąjungininkes ruošis galimam karui.
Tuo metu Ukrainos valdžia stengiasi nuraminti visuomenę, nenorėdama destabilizuoti padėties ir siekdama išvengti gyventojų panikos. Daugelis ukrainiečių savo ruožtu netiki, kad Rusija galėtų greitu metu įsiveržti į jų šalį.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas parlamente sakė, kad Kijevas neturi žvalgybos duomenų, kurie rodytų, kad Rusija artimiausiu metu ruošiasi įsiveržti į šalį.
Jis pažymėjo, kad rusų pajėgos nėra suformavusios jokios smogiamosios grupuotės, kuri galėtų įsiveržti per sieną.
„Nesijaudinkite, miegokite ramiai, – sakė ministras. – Nėra reikalo susikrauti krepšius.“
Panašios pozicijos laikosi ir prezidentas Volodymyras Zelenskis bei kiti aukšti pareigūnai. Pirmadienį valstybės vadovas patikino gyventojus, kad padėtis „kontroliuojama“.
Visgi pirmadienį vėlai vakare transliuotame interviu gynybos ministras pripažino, kad „esama rizikingų scenarijų, yra tikimybė, kad jų bus ateityje“.
Antradienį per platformą „Telegram“ paskelbtu vaizdo kreipimusi V. Zelenskis vėl paragino gyventojus išlikti ramius.
„Mąstykite kritiškai, logiškai ir pozityviai. Nesvarbu, kokių naujienų šiandien perskaitėte, pamatėte ar išgirdote, užbaikite dieną žinodami svarbiausią dalyką: 24 valandų per parą ir septynių dienų per savaitę režimu mes darome ir padarysime viską, kad jums būtų ramu, šilta ir sotu. Ir kad jūs visi būtumėte sveiki“, – parašė valstybės vadovas žinutėje prie vaizdo kreipimosi.
Pasak V. Zelenskio, Europos Sąjungos valstybių ir daugelio kitų šalių ambasados neatšaukia savo darbuotojų iš Ukrainos.
„O faktas, kad kai kurios šalys išveža dalį savo diplomatų, tikrai nereiškia, jog eskalacija neišvengiama, ir yra sudėtingo diplomatinio žaidimo subtilybės. Dirbame kartu su partneriais ir veikiame kaip viena komanda“, – sakė prezidentas savo kreipimesi.
JAV valstybės departamentas nurodė visų Amerikos ambasados Kijeve darbuotojų šeimoms palikti šalį. Nebūtinam ambasados personalui taip pat leista išvykti.
Jungtinė Karalystė taip pat pranešė atšaukianti kai kuriuos savo ambasados Kijeve diplomatus ir jų šeimų narius.
Kanados ambasados diplomatų šeimoms irgi nurodyta palikti Ukrainą.
Per kelis diplomatinių derybų ratus jokio proveržio pasiekti nepavyko, ir šią savaitę įtampa dar padidėjo.
NATO paskelbė stiprinanti atgrasymo pajėgumus Baltijos jūros regione, o JAV daliniuose, turinčiuose maždaug 8,5 tūkst. karių, buvo paskelbta padidinta parengtis, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jei būtų aktyvuotos Aljanso greitojo reagavimo pajėgos (NATO Response Force, NRF).
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) taip pat pareiškė esantis pasiruošęs pasiųsti karių ginti NATO sąjungininkių Europoje.
JAV ir jų sąjungininkės žada, kad Rusija sulauks beprecedenčių sankcijų, jei pasiųs kariuomenę į Ukrainą. Tačiau jos nepateikia konkrečių detalių, argumentuodamos, kad geriausia palikti patį V. Putiną nežinioje.
Rusija tvirtina, kad Vakarų kaltinimai dėl esą planuojamos invazijos tėra priedanga pačios NATO planuojamoms provokacijoms. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėl apkaltino JAV „kurstant įtampą“ dėl Ukrainos.
Maskva atmetė Vakarų reikalavimus atitraukti karius iš rajonų šalia Ukrainos. Ji pareiškė, kad savo teritorijoje dislokuos pajėgas ir rengs karines pratybas ten, kur reikės, ir tai bus daroma atsakant į „priešiškus“ JAV bei jų sąjungininkių žingsnius.
Tūkstančiai karių iš Rusijos Pietų ir Vakarų karinių apygardų antradienį tuose regionuose dalyvavo pratybose, skirtose pajėgų parengties patikrinimui. Manevruose dalyvavo dešimtys naikintuvų, taip pat buvo dislokuoti mažo nuotolio balistinių raketų kompleksai „Iskander M“.
Analitikai sako, kad Ukrainos vadovams tenka balansuoti tarp pastangų nuraminti visuomenę ir siekio užsitikrinti pakankamą pagalbą iš Vakarų Rusijos invazijos atveju.
„Ukrainos valdžia bando užkirsti kelią destabilizacijai ir panikai šalies viduje, todėl skelbia raminančius pareiškimus, kuriuose sakoma, esą neišvengiamos Rusijos invazijos grėsmės nėra“, – sakė politologas Volodymyras Fesenka.
„Kremliaus planuose, be kita ko, yra siekis pakenkti padėčiai Ukrainos viduje, kurstyti isteriją ir baimę tarp ukrainiečių, ir valdžiai Kijeve vis sunkiau suvaldyti šį greitai besiritantį ir didėjantį sniego gniužulą“, – pridūrė jis.
Kijevas: Rusijos sutelktos pajėgos nepakankamos didelei invazijai į Ukrainą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, sutelktos prie jo šalies sienų, nepakankamos surengti didelio masto karinei invazijai.
„Rusijos pajėgų, susitelkusių prie Ukrainos sienų ir okupuotose teritorijose, didelis; jis kelia tiesioginę grėsmę Ukrainai, – žurnalistams sakė D. Kuleba. – Tačiau šiuo metu tokio kiekio nepakanka didelio masto puolimui prieš Ukrainą palei visą Ukrainos sieną. Dar daugiau – jiems vis dar nepakanka kai kurių svarbių karinių rodiklių ir sistemų, kad būtų surengtas toks didelis, plataus masto puolimas.“
„Galime šimtąkart per dieną kalbėti, kad įsiveržimas neišvengiamas, bet tai nekeičia padėties vietoje“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
D. Kuleba pažymėjo, kad Rusija įgyvendina Ukrainos destabilizacijos scenarijų.
„Tai, ką šiuo metu matome, yra Ukrainos destabilizacijos scenarijus. Ir šis scenarijus neišvengiamas – jis jau vyksta skleidžiant paniką, darant spaudimą Ukrainos finansų sistemą, rengiant kibernetines atakas prieš Ukrainą. Tai irgi yra Rusijos agresijos plano dalis. Ir esu įsitikinęs, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas būtų laimingas, jeigu šis planas būtų sėkmingas, kad jam net netektų imtis karinės jėgos, siekiant nuvesti Ukrainą į ypač pažeidžiamą padėtį“, – pabrėžė ministras.
