Už kelių kilometrų kita karių su storomis žieminėmis striukėmis, neperšaunamomis liemenėmis ir šalmais grupė leido prieštankines raketas, o instruktoriai stebėjo jų trajektorijas.

Tai buvo įprastos pratybos jauniems kariuomenės naujokams, dislokuotiems Gotlando saloje Baltijos jūroje, tačiau šie kariai yra priešakinėje linijoje Švedijai nerimaujant dėl Rusijos ketinimų ir stengiantis stiprinti savo pajėgas.

Švedijos susirūpinimą Rusijos ketinimais Europoje ir Baltijos jūros regione sukėlė Krymo aneksija, konfliktas Ukrainoje, incidentai, kai rusų karo lėktuvai buvo priartėję prie švedų lėktuvų, ir atvejis 2014-aisiais, kai netoli Stokholmo buvo pastebėtas paslaptingas povandeninis laivas, kaip įtariama, rusų, nors Maskva tai neigė.

Po visų šių įvykių Švedija suskubo stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, kurios buvo sumažintos pasibaigus Šaltajam karui.

Du šimtmečius nekariavusi Šiaurės šalis 2017 metais sugrąžino ribotą naujokų šaukimą, padidino išlaidas gynybai, o 2018 metų sausį dislokavo įgulą Gotlande.

Po šaudymo į taikinį pratybų atsipūsdama prie laužo netoli šaudyklos, grandinio laipsnį turinti Ida Delin iš Geteborgo optimistiškai kalbėjo apie savo tarnybą naujojoje Gotlando įguloje.

„Visi jaučia, kad tai labai svarbu, kad tai, ką darome, iš tiesų svarbu Švedijai“, – sakė ji.

Įgulos atkūrimas

Dėl savo vietos Baltijos jūroje Gotlandas seniai turi didelę strateginę reikšmę, nes užtikrina galimybes dominuoti aplinkinių oro ir jūros kelių zonose, sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Peteris Hultkvistas).

Įvykių virtinė, pradedant Rusijos 2008 metų karu su Gruzija ir baigiant 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija bei konfliktu Rytų Ukrainoje, paskatino Švediją permąstyti savo politiką.

„Nekalbu apie tiesioginę grėsmę Švedijai – kalbu apie saugumo situaciją, kuri šiandien yra blogesnė nei buvo prieš 10 metų, – naujienų agentūrai AFP sakė P. Hultqvistas. – Todėl mes padidinome savo nacionalinius karinius pajėgumus.“

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas seniai smerkia „Rusijos grėsmės mitą“ Europoje ir kaltina Vakarų šalis destabilizuojant žemyną.

Netoli šaudyklų po švininiu dangumi žygiavo pulkas – taip buvo paminėtos pirmo dalinio įkūrimo Gotlande 1811-aisiais metinės. Paradą stebėjo pulko talismanas – Avinas Haraldas – ir pulko vadas Mattias Ardinas (Matijas Ardinas), tvirto sudėjimo gotlandietis, kuriam buvo pavesta atkurti šį dalinį.

50 metų M. Ardinas savo karinę karjerą pradėjo šiame pulke, baigiantis Šaltajam karui, kai neutrali Švedija atsargiai vertino tuometinę Sovietų Sąjungą. Tais laikais švedų karinis jūrų laivynas iš šalies teritorinių vandenų vaikydavo įtariamus sovietų povandeninius laivus, šalis savo sienoms saugoti laikė šauktinių kariuomenę.

Sovietų Sąjungai subyrėjus, Švedija sumažino išlaidas gynybai ir 2005 metais atsisakė pulko Gotlande bei pardavė salos kareivines.

Tačiau kilus konfliktui Ukrainoje ir padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Europos Sąjungos, Švedijos parlamentas 2016 metais nubalsavo už karių sugrąžinimą į Gotlandą.

„Yra stipri Rusija, vykdanti daug daugiau karinės veiklos nei anksčiau, ir stebime, kas vyksta Ukrainoje, tad matome prastėjančią saugumo situaciją“, – po ceremonijos sakė pulkininkas M. Ardinas.

Netoliese buldozeriai ir ekskavatoriai dirbo statybvietėje, kur statomi nauji objektai 282 įgulą sudarantiems kariams ir kelioms dešimtims saloje dislokuotų tankų bei šarvuočių.

„Paveiks visus“

Švedijos sprendimas stiprinti savo pajėgas Baltijos jūroje taip pat gali būti laikomas žinia kaimynams.

Reaguodamas į Rusijos dalyvavimą Ukrainos konflikte NATO dislokavo savo karių Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, o Švedija, nors nepriklauso Aljansui, stiprino bendradarbiavimą su juo ir pernai lapkritį nusiuntė savo karių dalyvauti pratybose Norvegijoje.

„Oficiali pozicija taip pat sako, kad jei Baltijos regione vyks koks nors karas, būsime paveikti visi“, – pažymėjo Robertas Dalsjo (Robertas Dalšio) iš Švedijos gynybos tyrimų agentūros.

Aukštos akmens sienos aplink viduramžius menančią salos sostinę Visbį liudija neramią Gotlando istoriją: dėl jo kovojo švedai, danai, vokiečiai ir teutonai, o per karus su Napoleonu jį trumpam buvo okupavę ir rusai.

Naujienos apie armijos sugrįžimą sukėlė tam tikrus bendruomenės prieštaravimus, tačiau kiti gyventojai optimistiškiau reagavo į pokyčius.

Prie savo biuro gatvėje, vedančioje prie senamiesčio sienų, projektų vadybininkas Niclas Bylundas (Niklas Biulundas) kalbėjo apie naudą salai.

„Žmonės atsikrausto čia su šeimomis, daugiau žmonių leis pinigus parduotuvėse, – šypsodamasis sakė jis. – Gyvesnė sala ne sezono metu.“