Tai paaiškėjo lyginant šių prašymų skaičių nuo vasario 24 iki kovo 29 dienos su pernai tokiu pačiu laikotarpiu.

Šiemet Rusijos piliečiai dėl laikinų leidimų gyventi kreipėsi 305 kartus, kai pernai – 141 kartą. Baltarusijos piliečių prašymų skaičius taip pat augo nuo 1004 pernai iki 1449 šiemet.

Daugiau rusų ir baltarusių į Lietuvos institucijas kreipėsi ir dėl prieglobsčio.

Vis dėlto abiejų šalių piliečiai dėl leidimų Lietuvoje gyventi nuolat kreipėsi rečiau.

Pasak profesoriaus, filosofo Gintauto Mažeikio, iš Rusijos daugiausia išvyksta vidurinis sluoksnis ir labiausiai išsilavinę gyventojai.

„Tai žmonės, kurie linkę protestuoti, kurie dalyvauja įvairiose akcijose prieš V. Putiną. Jie puikiai žino, kokios bausmės jiems gresia, kad juos skundžia ir sulaiko. Visas šis Rusijos elitas, ne tik turtuolių, bet ir kūrėjų, menininkų, mokslininkų, verslininkų, nori išvykti iš Rusijos kaip galima greičiau. Čia jie susiduria su visa aibe problemų. Aš ir pats esu keletą kartų bandęs imituoti bilietų pirkimus, žiūrėti, kaip išvykti iš Maskvos. Iš tiesų, tas srautas didėja. Ne tik Vakarų aviakompanijos nutraukė ryšius su Rusija, bet ir kai kurios kompanijos atsisako vežti ir iš kitų uostų migrantus. Pvz., jei jūs nuskrendate į Stambulą, tai dar nereiškia, kad iš ten sėkmingai išvyksite kur nors“, – aiškino profesorius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Nėra tikslių duomenų, kiek žmonių išvyko, bet spėjama, kad tai – daugiau nei 400 tūkst. Tai didžiulis emigrantų srautas. Žinoma, jis menkutis, palyginus su ukrainiečiais, bet kitu atveju, jie nebūtų karo, mes laikytume tai viena didžiausių emigracijų, kokia šiuo metu vyksta pasaulyje“, – sakė G. Mažeikis.

Jis paaiškino, kuo dabartinė migracija iš Rusijos skiriasi nuo tų laikų, kai buvo aneksuotas Krymas.

Motinos, kurios supranta, kas gali būti su jų sūnumis, šauktinių amžiaus vaikais, žūtbūt juos slapsto.

„2014 metais buvo gerokai mažesnė išvykusiųjų banga, visi V. Putino režimo disidentai buvo labai aiškiai apibrėžti – kurie organizuodavo protestus, kurie priklausė įvairiai opozicinei žiniasklaidai. Tai – ryškios asmenybės, nors tarp jų ir buvo vienas kitas verslininkas, susigaudęs, kad laikas bėgti. O šį kartą išvyksta tie, kurie tylėjo, 2014 metais į jokius mitingus nevaikščiojo, pavyzdžiui, universitetų profesoriai, žmonės, kurie nenori būti susiję su politika ir net neinvestuoja nieko į opoziciją, neišeina į gatves, netriukšmauja. Taip pat yra dar vienas dalykas: motinos, kurios supranta, kas gali būti su jų sūnumis, šauktinių amžiaus vaikais, žūtbūt juos slapsto, ieško, kaip nepastebėtiems išvykti, kad tik jie nebūtų pakviesti į kariuomenę“, – teigė profesorius.

G. Mažeikis atskleidė, kad tai, ką sako ukrainiečių žvalgyba, jog Rusijoje vykdoma slapta mobilizacija, pasitvirtina ir iš jo šaltinių Rusijoje.

„Ukrainoje apie šitą slaptą mobilizaciją pradėta kalbėti prieš keletą dienų, o štai mano kolegos Rusijoje apie šitą slaptą mobilizaciją kalba jau vieną mėnesį. Slapta mobilizacija pradėta dar iki įsiveržimo į Ukrainą“, – tikino pašnekovas.

Scanpix nuotr.

Pasak G. Mažeikio, Lietuva galėtų priimti bėgančius rusus.

„Jie tikrai nėra jokia penktoji kolona – jie yra tiesiog akademikai arba verslininkai. Vis dėlto šioje vietoje reikia atminti statuso skirtumą. Mes rėmėme ukrainiečius, kurie neturi nei namų, kurie prarado artimuosius ir yra karo aukos, o rusams dar tokios grėsmės numirti nėra. Jokie fondai nepuls palaikyti rusų migrantų“,  – šnekėjo jis.

Profesorius atskleidė, koks nuostolis bus Rusijai dėl tokios migracijos bangos.

„Rusija dabar skaičiuoja tik ekonomines sankcijas, kurios dabar labai matomos, arba karo nuostolius, bet nepastebi dviejų faktorių ir nenagrinėja, kaip jų ekonomiką paveiks šitas milžiniškas migracijos srautas ir visa šita užsienyje esanti ukrainiečių ir rusų opozicija, kurios reikalavimai yra pakankamai radikalūs, kurie kviečia sunaikinti V. Putiną ar blokuoti visus pasienius, susijusius su Rusija ir Baltarusija. Šitas poveikis kol kas nėra skaičiuojamas, tačiau neabejotinai turės labai didelę įtaką“, – komentavo G. Mažeikis.

„Atvykau čia prie keturis mėnesius. Ir tada, ir dabar gauti vizą į JAV neįmanoma. Visos ambasados uždarytos“, – atviravo prieglobsčio prašytojas Maksimas Deržko.

Tad norėdami pabėgti iš Rusijos, žmonės gudrauja – atvyksta į Meksiką kaip turistai, skrenda iš Maskvos į Kankuną, o tada vykstą į Tichuaną.

Maksimo istorija panaši. Jis JAV politinio prieglobsčio pasiprašė kartu su savo keturiolikmete dukra ir dar septyniais rusais, į Meksikos pasienio miestą atvykę Vladivostoko.

„Mes apsimetėme, kad vykstame atostogauti į Meksiką, o tada skridome į Tichuaną, šalia Meksikos ir JAV pasienio“, – pasakojo M. Deržko.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

O teisininkai sako, kad keliauti į Meksiką apsimetant turistu, – kone geriausiais ir lengviausias būdas gauti prieglobstį JAV.

„Matome pabėgėlių iš Ukrainos ir Rusijos antplūdį. Aš manau, kad pradžia buvo sėkminga. Tai tęsiasi jau kurį laiką. Pernai srautai pradėjo didėti, nes situacija Rusijoje prastėjo“, – sakė imigracijos teisės advokatė Yulija Paškova.

Tad dabar Maksimas su dukra ir kitais iš Rusijos sėkmingai pabėgusiais žmonėmis prieš karą Ukrainoje protestuoja Los Andželo gatvėse.

„Man tai buvo labai sunkus sprendimas. Iki paskutinės akimirkos stengiausi įžvelgti ateitį Rusijoje. Visada eidavau į mitingus ir palaikydavau A. Navalną. Rusijoje nėra žodžio laisvės ir demokratijos. Amerika man visada buvo pavyzdys“, – teigė M. Deržko.

Per pastaruosius mėnesius beveik 9 tūkst. rusų ieškojo prieglobsčio JAV prie Meksikos sienos.

Daug rusų ir ne tik opozicijos narių visame pasaulyje išeina į Ukrainos palaikymo akcijas ir protestus prieš karą. Kremlių kritikavęs ir dėl to iš Rusijos pabėgęs Ivanas Tyutrinas jau beveik aštuonerius metus glaudžiasi Lietuvoje.

„Aš privalėjau pabėgti iš Rusijos dėl persekiojimų už protestų organizavimą. Kai kuriuos mano kolegas už tai pasodino į kalėjimą, o aš pabėgti spėjau. Kurį laiką keliavau po pasaulį. Galiausiai atsidūriau Lietuvoje, kurioje šiuo metu ir gyvenu“, – pasakojo I. Tyutrinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

I. Tyutrinas tikino, kad į Rusiją grįžti, kol valdžioje bus V. Putinas, jis nei gali, nei nori. Tiesa, šiuo metu jo gimtinėje vis dar gyvena likę šeimos nariai.

„Iki šiol jie ten. Sužinojau, kad jie vis dar negali skristi, kadangi atšaukė jau trečią reisą. Šiuo metu jie negali gauti vizų, todėl dabar bandau spręsti šią problemą, kad jie spėtų iš ten išvykti“, – atviravo vyras.

Sunku pasakyti, kas bus su Rusija, tačiau norėtųsi, kad ateityje šalis visiškai atsisakytų senų sovietinių simbolių.

Išskirtine vėliava pasipuošęs I. Tyutrinas ir kiti mitingo prie Rusijos ambasados dalyviai tikino, kad tai naujas kovos prieš Kremlių simbolis – iš oficialios Rusijos vėliavos išimta raudona spalva, kuri simbolizuoja nekaltai pralietą kraują ir karinę agresiją.

„Daugelis aktyvistų teigia, kad raudona spalva yra kraujo spalva, kurią mums reikia nuplauti. Ir ne tik nuo dabartinės Rusijos, bet ir visos imperialistinės istorijos, kuri užkariauja kaimynines šalis. Už tai Rusija kol kas taip ir neatsakė“, – šnekėjo I. Tyutrinas.

Tokia vėliava buvo sugalvota vos prieš porą savaičių, tačiau Rusijoje ji jau uždrausta. Agresoriaus šalyje jau netgi yra suimtų žmonių, kurie buvo pasipuošę tokiu simboliu.

G. Skaraitienės / BNS nuotr.

„Ji panaši į laisvosios Baltarusijos vėliavą, kuri turi baltą, raudoną ir baltą spalvas. Galiausiai ši vėliava tapo simboliu, su kuriuo žmonės išeina jau visame pasaulyje“, – kalbėjo politinis pabėgėlis iš Rusijos Jurijus Terechovas.

Rusų opozicijos atstovai teigė, kad vėliava jau naudojama dešimtyse Rusijos miestų ir Europos sostinių. Tačiau akcijose Vilniuje jos dar nebuvo.

Jie sako: nepasakok mums, ką tu čia išsigalvoji. Tu išvis amerikietišką spaudą skaitai.

„Sunku pasakyti, kas bus su Rusija, tačiau norėtųsi, kad ateityje šalis visiškai atsisakytų senų sovietinių simbolių, pavyzdžiui, sovietinio himno ar trijų spalvų, kurios suteptos Ukrainos krauju. Vienu iš naujų simbolių gali tapti ši vėliava, kuri vis populiarėja“, – kalbėjo I. Tyutrinas.

Pasak Rusijos politinių pabėgėlių, aiškinti gimtinėje likusiems artimiesiems apie V. Putino nusikaltimus yra beveik beprasmiška. Dėl ten veikiančios propagandos jie netiki net ir savo giminaičiais.

„Labai tikiuosi, kad jie galiausiai praregės. Su jais bendrauti labai sunku. Tai žmonės, kurie nenori klausytis. Jie sako: nepasakok mums, ką tu čia išsigalvoji. Tu išvis amerikietišką spaudą skaitai. Labai sunku apie tai kalbėti, tačiau niekur nepasislėpsime. Rusijai ir kas su tuo susiję reikės už viską atsakyti“, – sakė politinė pabėgėlė iš Rusijos Tatjana Darutina.

Protesto akciją netikėtai užbaigė prie rusų ambasados neaišku iš kur atsiradusi kiaulė.