Prezidentas Vladimiras Putinas šios sutarties atšaukimo projektą žemiesiems parlamento rūmams pateikė gegužės 11-ąją.

Šį žingsnį paskatino JAV sprendimas pasitraukti iš Atviros oro erdvės sutarties, remiantis 'išgalvotu pagrindu“, sukėlęs grėsmę Rusijos saugumui, sakoma projekto aiškinamajame rašte.

JAV oficialiai paliko šį susitarimą lapkritį, buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai pareiškus, kad Maskva pažeidžia šio dokumento, leidusio abiem valstybėms ir jų sąjungininkėms iš oro apžiūrėti viena kitos karinius objektus, nuostatas.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pareiškė iš naujo vertinanti šį žingsnį, konsultuodamasi su Vašingtono sąjungininkais.

Apie planus pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties Maskva paskelbė sausio viduryje, o savo sprendimą paaiškino „pažangos trūkumu“ įgyvendinant paktą po Jungtinių Valstijų pasitraukimo.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas trečiadienį įstatymų leidėjams sakė, kad šalis iš sutarties visiškai pasitrauks gruodį. Jis priminė, kad Valstybės Dūmos sprendimą dėl denonsavimo dar turės patvirtinti aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – ir pasirašyti V. Putinas. Tuomet Rusijos užsienio reikalų ministerija pateiks sutarties depozitarijams – Vengrijai ir Kanadai – notą apie Maskvos pasitraukimą iš šio pakto.

„Nuo tos notos [pateikimo] dienos pradedamas skaičiuoti šešių mėnesių laikotarpis, po kurio šalis laikoma oficialiai palikusia sutartį. JAV atveju šis laikotarpis buvo nuo [praeitų metų] gegužės 22-osios iki lapkričio 22-osios. Taigi, jeigu viskas vyks, kaip mums atrodo, Rusija iš sutarties pasitrauks kažkada gruodį“, – paaiškino S. Riabkovas.

JAV hipotetiškai per šį laikotarpį gali paskelbti apie savo sugrįžimą, ir tuomet prasidėtų naujas diplomatinis procesas.

„JAV hipotetiškai per šį laikotarpį gali paskelbti apie savo sugrįžimą, ir tuomet prasidėtų naujas diplomatinis procesas“, – kalbėjo viceministras, bet pridūrė: „Aš šuo netikiu. Jeigu Vašingtonas būtų linkęs grįžti į „Atviro dangaus“ sutartį, mes jau turėtume signalų, būtume iš jų [ką nors] girdėję. Taigi, atidėlioti įstatymo [dėl pasitraukimo] priėmimą, manau, netikslinga.“

Pasak Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko L. Sluckio, Federacijos Taryba anksčiau planavo surengti balsavimą dėl sutarties denonsavimo tą pačią dieną, kaip ir žemieji rūmai, bet dabar jis atidėtas vėlesniam laikui.

JAV Valstybės departamentas kaip pagrindines pretenzijas Rusijai dėl „Atviro dangaus“ sutarties laikymosi įvardijo 500 km skrydžių virš Kaliningrado srities atstumo apribojimą, taip pat „atsisakymą leisti žvalgomuosius skrydžius 10 km pločio koridoriuje palei sieną su Pietų Osetija ir Abchazija“.

Rusija Abchaziją ir Pietų Osetiją pripažįsta nepriklausomomis valstybėmis, o JAV ir dauguma kitų šalių jas laiko separatistiniais Sakartvelo regionais.

J. Bidenas šių metų sausį atėjo į valdžią, žadėdamas laikytis griežtesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu, bet tuo pat metu jis palankiau vertina dalyvavimą tarptautinėse sutartyse, daugelį kurių atšaukė jo pirmtakas D. Trumpas.

Praėjus kelioms dienoms po inauguracijos J. Bidenas penkeriems metams pratęsė naująją START branduolinę sutartį – paskutinį tebegaliojantį ginklų kontrolės paktą tarp buvusių Šaltojo karo varžovių.

Konfrontacijų vengimas

„Atviro dangaus“ sutartis buvo pasirašyta 1992 metais, netrukus po Sovietų Sąjungos iširimo, ir įsigaliojo 2002-aisiais.

Šis susitarimas leidžiančia daugiau nei 30 valstybių stebėjimo tikslais vykdyti neginkluotų orlaivių skrydžius virš viena kitos teritorijos.

Tarp dokumentą ratifikavusių šalių yra dauguma Europos valstybių, Rusija ir Kanada.

Vašingtonas ir Maskva ilgą laiką kaltino vienas kitą susitarimo pažeidimais, o D. Trumpas, kaip buvo pranešta, pasipiktino rusų skrydžiu virš jam priklausančio golfo aikštyno Naujajame Džersyje.

Paktas taip pat leidžia signatarėms reikalauti dalytis nuotraukų, padarytų kitų šalių per stebėjimo skrydžius, kopijomis.

Stebima šalis įspėjama trys paros prieš skrydį, o likus parai iki jo pradžios pateikiama ir numatoma skrydžio trajektorija, kurią ši valstybė gali siūlyti keisti.

„Atviro dangaus“ sutartis yra vienas iš kelių svarbių daugiašalių susitarimų, iš kurių D. Trumpas išvedė Jungtines Valstijas.

Amerikiečių vyriausybė taip pat pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija, o tas žingsnis dar labiau paaštrino Maskvos ir Vašingtono santykius, kurie šiuo metu yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo pabaigos.

D.Svičevas pareiškė, kad nesutinka su A.Tichonovo nuomone. Jis mano, kad kiekvienas atletas gali išbandyti savo jėgas politikoje.

Deputatas pasiūlė olimpiniam čempionui pačiam balotiruotis į Valstybės Dūmą. „Toks garsus specialistas, nusipelnęs sportininkas ir treneris gali atstovauti rinkėjams ir savo energiją pademonstruoti iš Valstybės Dūmos tribūnos“, –  apibendrino D. Svičevas.

Priminsime, kad sausio 8 d. olimpinis čempionas A.Tichonovas pareiškė, kad reikia išvyti sportininkus iš Rusijos Valstybės Dūmos. Tokius jo žodžius citavo sport24.ru.

A.Tichonovas įsitikinęs, kad sportininkams politikoje – ne vieta.

Kiek jie Valstybės Dūmoje sėdi, bet ar jūs nors vieną iš buvusių sportininkų matėte tribūnoje? Jiems ten – ne vieta.

„Kiek jie Valstybės Dūmoje sėdi, bet ar jūs nors vieną iš buvusių sportininkų matėte tribūnoje? Jiems ten – ne vieta. Jie visiškai nepasiruošę tokiam darbui“, –  teigė A.Tichonovas.

Olimpinis čempionas pridūrė, kad pagarbiai žvelgia į šių žmonių sportinę praeitį, tačiau išreiškė įsitikinimą, kad Dūmoje jie užima kitų vietas ir negali spręsti svarbių klausimų.

Tarp Valstybės Dūmoje dirbančių sportininkų dabar yra Vladislavas Tretjakas, Viačeslavas Fetisovas, Irina Rodnina, Svetlana Žurova, Antonas Šipulinas, Valerijus Gazajevas, Nikolajus Valujevas ir Svetlana Chorkina.

Abu šiuos projektus paruošė Rusijos vyriausybė.

Įstatymų pataisomis numatoma, kad rusų kaip užsienio kalbos, Rusijos istorijos ir įstatymų leidybos pagrindų egzaminą organizuos švietimo įstaigos, įtrauktos į Rusijos vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.

Numatoma nustatyti vieningą šio sudėtinio egzamino organizavimo formą ir tvarką, minimalius reikalavimus egzaminui išlaikyti, egzaminų dokumentų saugojimo tvarką ir laiko terminus.

Projekte numatyta, kad reikalavimai rusų kalbos, Rusijos istorijos ir įstatymų leidimo pagrindų žinioms bus nevienodi ir priklausys nuo egzaminą laikančio užsieniečio egzamino laikymo tikslų, įskaitant darbą ar leidimus laikinai arba nuolat gyventi šalyje.

Nuo to taip pat priklausys pažymos apie kalbos mokėjimą galiojimo terminas. Šiuo metu išduodamos pažymos galioja penkerius metus.

Kita įstatymo pataisa numato švietimo institucijų, jų atsakingų darbuotojų atsakomybę už sudėtinio egzamino tvarkos reikalavimų pažeidimus.

Už reikalavimų pažeidimus įstaigoms ir jų vadovams siūloma įvesti atitinkamai nuo 30 tūkst. iki 300 tūkst. rublių (422–4220 eurų) ir nuo 5 tūkst. iki 30 tūkst. rublių  (70–422 eurų) administracines baudas.

Valstybės Dūmos NVS reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys Konstantinas Zatulinas per teisės aktų projektų svarstymą sakė, kad, oficialiais duomenimis, Rusijoje yra 11 mln. užsieniečių, kurie bendrai sudaro 15 proc. Rusijos darbo rinkos. Nuo 2015 metų, kai buvo įvestas rusų kalbos egzaminas užsienio piliečiams, atitinkami rusų kalbos žinių pažymėjimai buvo išduoti daugiau nei 3 mln. žmonių.

Pasak K. Zatulino, „įstatymo projektas nustato atsakomybės už egzaminų organizavimą ir pažymėjimų išdavimą normas“. Parlamentaras pripažino, kad ruošiantis antrajam įstatymo projekto nagrinėjimui reikia „numatyti kitų rusų kalbos egzaminų, šiuo metu organizuojamų kitos žinybos (VRM), organizavimą repatriantams ir naudoti jiems atitinkamą bendrą vardiklį“.

„Suformuotos informacinių operacijų pajėgos, kurios bus gerokai efektyvesnės, stipresnės“, – sakė S.Šoigu, atsakydamas į klausimą apie būtinybę atkurti **už kontrpropagandą atsakingą valdybą.

„Propaganda turi būti protinga, raštinga ir efektyvi“, – kalbėjo ministras.

Pirmą kartą apie būtinybę sukurti Rusijos kariuomenės kibernetines pajėgas 2012 metų kovą užsiminė vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas.

2013 metais vienas šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad Rusijos kariuomenėje bus suformuotas padalinys kibernetinėms grėsmėms atremti. Pasak šaltinio, kibernetinės pajėgos turėjo būti suformuotos 2014 metais kaip nauja pajėgų rūšis.

Tačiau iki šiol Rusijos parlamentas neigė visus pranešimus apie šalyje veikiančias kibernetines pajėgas.

Vis dėlto dienraštis „Kommersant“ sausio 10 dieną paskelbtame straipsnyje pacitavo tarptautinės bendrovės „Zecurion Analytics“ atlikto tyrimo išvadas, kad Rusija patenka į stipriausias ir geriausiai finansuojamas kibernetinio karo pajėgas turinčių šalių penketuką. Šios pajėgos užsiima šnipinėjimu, kibernetinėmis atakomis ir informaciniu karu.

Kaip rodo kompanijos duomenys ir informacinio saugumo temą gvildenantys leidiniai, Rusijos kibernetinio karo pajėgas sudaro apie tūkstantis žmonių, o per metus joms išleidžiama apie 300 mln. JAV dolerių.

Tuo metu Federacijos Tarybos gynybos komiteto vadovas Viktoras Ozerovas patikino, kad Rusijos ginkluotosiose pajėgose nėra kibernetinių kovos priemonių dalinių.

„Konkrečių kibernetinių pajėgų mūsų ginkluotųjų pajėgų struktūroje nėra. Tačiau pagal Rusijos Federacijos informacinio saugumo doktriną valstybei iškeltas uždavinys ginti savo informaciją“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jis sausio 10 dieną.

Jis pabrėžė, kad ginkluoto konflikto atveju Rusija privalo būti pasiruošusi, kad bus mėginama sugadinti jos pajėgų valdymo sistemą.

„Taikos metu nesikišame į jokias informacines sistemas – nei karines, nei civiles“, – teigė V.Ozerovas.

„Nėra nė vieno pavyzdžio, kad Rusijos valdžia tikslingai griautų valdymo sistemą ir užsiimtų informacinių išteklių gavyba neteisėtu būdu, – sakė V.Ozerovas. – Žvalgyba buvo, yra ir bus; bet tai nereiškia, kad joje turi būti griaunami taikos sambūvio principai“.

Jis pridūrė, kad Rusijos informacinė doktrina yra atvira. „Joje aiškiai suformuluoti uždaviniai Rusijos informacinio saugumo srityje, – sakė Gynybos komiteto vadovas. – Vadinasi, turi būti ir pajėgos, ir priemonės joms aprūpinti“.

Tačiau jis pažymėjo, kad specializuotų padalinių, atsakingų už kibernetinį saugumą Rusijos ginkluotosiose pajėgose nėra.

Valstybės Dūmos gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksandras Šerinas sausio 16 dieną pareiškė, kad kibernetinės kariuomenės Rusijoje nėra. „Žinoma, ne“, – atsakė jis į radijo stoties „Echo Moskvy“ klausimą, ar Rusijoje yra kibernetinių pajėgų.

A.Šerinas taip pat pažymėjo, kad visos šalyse, kurios pretenduoja į didžiųjų valstybių vaidmenį, „žinoma tai kuriama, nes būtina turėti savo arsenale ir tokias kovos su priešu priemones“. Paprašytas patikslinti, ar jis turįs omenyje kibernetines pajėgas, A.Šerinas atsakė: „Žinoma“.

Kitas pareigūnas, Ryšių ir masinių komunikacijų ministro pavaduotojas Aleksejus Volinas sausį naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino, kad jo ministerijoje nėra informacijos apie rusiškas kibernetines pajėgas.

Keletas Valstybės Dūmos deputatų ketina siūlyti peržiūrėti visą virtinę įstatymų projektų, kuriais siekiama iš esmės pakeisti Rusijos paso suteikimo tvarką užsienyje gyvenantiems tėvynainiams. Apie tai interneto svetainei pranešė anoniminis šaltinis žemuosiuose parlamento rūmuose.

Siūloma panaikinti pagrindinę kliūtį, neleidžiančią suteikti Rusijos pilietybės gausios rusakalbės diasporos atstovams. Šiuo metu įvairiomis aplinkybėmis užsienyje atsidūrę rusakalbiai gali gauti Rusijos pasą tik tuo atveju jeigu atsisakys pilietybės šalies, kurioje gyvena, tačiau dauguma rusakalbių, kurie dirba ir gyvena užsienyje, yra linkę pasilikti užsienio pilietybę.

Pasak šaltinio, šis reikalavimas iš esmės prieštarauja Rusijos Konstitucijai, kadangi pagrindinis šalies įstatymas leidžia Rusijos piliečiams turėti dvi ir daugiau pilietybių.

Rusijos parlamentarai mano, kad rusiškų pasų išdavimo ribojimas „rusakalbiams gyventojams“ daro tiesioginę žalą, ribodamas Rusijos galimybę daryti įtaką politiniam ir sociokultūriniam klimatui tose šalyse, kuriose rusų diaspora sudaro nemažą gyventojų dalį.

„Teisę gauti Rusijos pilietybę turi turėti kiekvienas mūsų tėvynainis, jeigu tik jis, žinoma, nėra nusikaltėlis, teroristas arba koks nors piktadarys. Tai turi patikrinti FST. Mūsų tėvynainiams reikia suteikti galimybę susisieti su Rusija. Beje, ši iniciatyva nėra nauja. Pavyzdžiui, taip dirba rumunai Moldovoje ir kitose valstybėse. Svarbiausia, kad mūsų įstatymų kūrėjai nepaverstų to eiline informacine parodomąja programa ir (svarbūs) kiti momentai, kurie gali viską sugadinti“, – sakė Georgijus Fedorovas, Rusijos Visuomenės rūmų narys.

Balsavimo punktai įsikūrę keturiuose šalies miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine.

Vilniuje, Rusijos ambasadoje, įkurtą balsavimo punktą saugo policija ir apsauga, praleisdami atėjusiuosius per metalo detektorių. Lietuvoje balsuojančius Rusijos piliečius taip pat pasitinka ir ambasadorius Aleksandras Udalcovas.

„Į rinkimus ateinantys žmonės rodo, kad jaučia ryšį su Rusija, kad jiems ne tas pats, kokia bus Dūmos sudėtis“, – BNS sakė diplomatas.

Iki šiol į Vilniaus balsavimo punktą atvyko daugiau nei 600 rinkėjų. Daugelis jų – pensininkai, Lietuvoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyvenantys sovietų kariai, kuriems Rusija moka pensijas, ir jų šeimos.

„Jie mato, kad šie klausimai (pensijų ir kitų piniginių išmokų – past.) yra sprendžiami Dūmoje, ten priimami įstatymai. Manau, labai svarbu, kad jie nesijaučia atplėšti nuo tėvynės“, – teigė A. Udalcovas.

Rinkėjai iš kai kurių miestų, kur nėra balsavimo punktų, ambasados užsakymu atvežami autobusu. Tie autobusai į Vilnių vyko iš Kauno, Panevėžio ir Alytaus, pakeliui surinkdami rinkėjus ir iš kitų miestų.

„Aš už Putiną“

Nepaisant stipraus valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingų kritimo per pastaruosius metus, ekspertai teigia, kad ši politinė jėga vėl laimės rinkimus ir turės daugumą parlamente.

Maskvoje įsikūrusio nepriklausomo Jurijaus Levados analitinio centro rugpjūčio pabaigoje paskelbti visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad už ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą „Vieningąją Rusiją“ balsuotų apie 31 proc. Rusijos gyventojų, maždaug 10 proc. palaikytų Genadijaus Ziuganovo Komunistų partiją, 9 proc. – Vladimiro Žirinovskio vadovaujamą Liberalų–demokratų partiją, o 5 proc. – socialistinę „Teisingos Rusijos“ partiją. Šios partijos pirmininkas yra Sergejus Mironovas. Pagal apklausą, likusios Rusijos politinės jėgos rinkimuose surinks 1 proc. arba mažiau balsų.

BNS kalbinti Lietuvos rusai sakė balsavę už „Vieningąją Rusiją“. „Aš –už Putiną. Man jo politika labai patinka“, – teigė 79-erių pensininkė Zoja, Lietuvoje gyvenanti nuo 1998 metų.

Dabartinė Rusijos politikos kryptis patinka ir 45-erių Jevgenijui Azarovui. „Iš esmės kryptis, kuri dabar yra pasirinkta Rusijos Federacijoje, mane tenkina. Turiu omenyje judėjimą link demokratijos ir ekonomikos augimo, draugystės su kitomis šalimis, ypač tomis, kurios su Rusija ribojasi bendra valstybės siena“, – kalbėjo statybų srityje dirbantis J. Azarovas.

Balsuoti į Rusijos ambasadą atvyko ne tik Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai. Vilniuje gyvenančius vaikus lankantis 55-erių Vladimiras Jankovskis iš Karaliaučiaus sakė, kad jį sudomino kai kurių partijų pasiūlymai suteikti žemę norintiems ją dirbti žmonės. „Tokias partijas aš ir palaikau. Partijas, kurios leidžia gyventi, leidžia atkurti, tvarkyti ir gražinti savo miestą“, – BNS teigė V. Jankovskis, neatskleidęs, už kurią partiją balsavo. Jis tikino nesidomintis užsienio politika: „Žinote, ten viskas labai purvina, ne su mano galva ten lysti. (...) Politika, ji gali išvesti iš proto“.

Stebėtojai pažeidimų neranda

Lietuvoje vykstantį balsavimą prižiūri ir visuomeniniai stebėtojai. Rinkimų stebėjimo organizacijos „Golos“ („Balsas“) atstovė Jelena Zacharova sakė, kad rinkimų procesas yra gerai organizuotas ir vyksta sklandžiai, nors balsuojančiųjų skaičius netikėtai yra gana didelis.

Ji teigė neįžvelgusi esminių pažeidimų, taip pat pateisino ir tai, jog dalies rinkėjų atvežimą į balsavimo punktą organizuoja Rusijos ambasada. „Man atrodo, kad tai yra labai patogu rinkėjams. Žinoma, kai tokia praktika buvo taikoma 2011 metais vykusių rinkimų metu Maskvoje, požiūris buvo neigiamas, nes ten buvo atvežami specialiai apmokyti, už konkrečią partiją balsuojantys rinkėjai“, – BNS sakė J.Zacharova.

„Tačiau šiuo atveju, mano nuomone, tai yra daroma rinkėjų patogumui. Pavyzdžiui, beveik visi rinkėjai Kaune yra senyvo amžiaus, jiems sunku judėti (...) Manau, kai kalbame apie balsavimą Lietuvoje, ar kitose užsienio šalyse, rinkėjų atvežimas neturi neigiamo atspalvio“, – pridūrė ji.

Rusiją pernai ištikus ekonominei krizei ir recesijai esant didžiausiai per 16 metų, šalyje pagilėjo socialinės problemos, tokios kaip pajamų nelygybė ar per mažos pensijos. Vienu metu nuvertėjant rubliui ir kylant vartojimo prekių kainoms, krito rusų pragyvenimo lygis.

Rusijos ir Vakarų šalių santykius nuo 2014 metų temdo didžiausia įtampa nuo Šaltojo karo metų po to, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Analitikai teigia, kad po rinkimų į parlamentą Rusijoje nepasikeis nei vidaus, nei užsienio politika.

„Šie rinkimai nepakeis Rusijos politikos. Ji pasikeis po prezidento rinkimų 2018 metais, kuriuose greičiausiai dalyvaus ir juos laimės V. Putinas. Prezidentui teks spręsti dabartines ekonomikos problemas, nes šiuo metu daroma labai daug, kad šių problemų sprendimas būtų nukeliamas po prezidento rinkimų“, – BNS sakė J. Levados centro sociologas Denisas Volkovas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala teigė, kad po Valstybės Dūmos rinkimų nepasikeis ir Rusijos užsienio politika, nes ją į savo rankas yra sutelkęs V. Putinas, o jo sprendimai tiesiog yra „štampuojami“ parlamente.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas ketvirtadienį istoriniame kreipimesi parlamente paragino įstatymų leidėjus saugotis Vakarų „pseudo vertybių“.

Kalbėdamas žemuosiuose parlamento rūmuose, Valstybės Dūmoje, patriarchas Kirilas taip pat perspėjo rusus netrukdyti „Dievo planams“, darantis abortus arba naudojant surogatines motinas.

Pirmą kartą Ortodoksų Bažnyčios vadovas perskaitė savo kreipimąsi posovietinės Rusijos Valstybės Dūmoje.

„Absoliutaus vertybinio pasirinkimo laisvės prioriteto idėja ir moralinių normų prioritetų atsisakymas Vakarų civilizacijai tapo uždelsto veikimo bomba“, – kalbėjo patriarchas, kurio žodžius ne kartą nutraukė plojimai.

Jis pasmerkė Vakarų šalis už tos pačios lyties asmenų santuokų ir eutanazijos legalizavimą, pareiškęs, kad tokio elgesio pavyzdys, matomas kai kuriose šalyse, prieštarauja sveikam protui ir žmonijos išsaugojimo instinktui.

„Mūsų šalies sugebėjimas atsilaikyti prieš šiuolaikines pseudo vertybes, kurios yra pražūtingos asmenybei ir žmonių civilizacijai apskritai, didele dalimi priklausys nuo Rusijos parlamentarų aktyvios pozicijos“, – sakė jis parlamentarams.

Jis taip pat paniekinamai kalbėjo apie didelį Rusijoje kasmet atliekamų abortų skaičių ir reprodukcines technologijas, tokias kaip surogatinė motinystė.

„Yra dalykų, su kuriais negalima juokauti, – sakė patriarchas Kirilas. – Nejuokaukite su Dievo sumanymu“.

Pasak jo, geriausia alternatyva surogatinei motinystei yra našlaičių įvaikinimas.

„Paimkite našlaitį. Taip visada elgėsi mūsų žmonės. Ir auklėkite našlaitį“, – kalbėjo jis.

Remiantis oficialiais duomenimis, Rusijoje 2013 metais buvo atlikta daugiau nei 1 mln. legalių abortų.

Patriarchas Kirilas paragino valstybę liautis finansavus abortus, padengiant jų išlaidas per privalomąjį sveikatos draudimą.

Jis pasidžiaugė dabartinės Kremliaus kontroliuojamos Valstybės Dūmos sudėtimi ir išreiškė viltį, kad ketvirtadienio susitikimas sutvirtins ryšius tarp cerkvės, valstybės ir visuomenės.

Patriarchui pabaigus kalbą, Dūmos nariai jam plojo atsistoję.