Taip teigiama JAV įsikūrusio analitinio centro Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Analitikai remiasi vasario 25 dieną Rusijos opozicijos leidinio „Agentstvo Novostei“ paskelbtais duomenimis, kuriuose pažymima, kad Rusijos valstybiniai televizijos kanalai „Rossija 1“ ir „Pirmasis kanalas“, taip pat „Gazprom-media“ priklausanti televizija NTV trumpai užsiminė apie „specialiosios karinės operacijos“ dvejų metų sukaktį. „Agentstvo Novostei“ pažymėjo, kad Rusijos laidų vedėjas Michailas Leontjevas vasario 24 dienos „Pirmojo kanalo“ programos "Vremia" eteryje priminė, kad tą dieną sueina dveji metai nuo karo pradžios, tačiau daugiau jokių komentarų šia tema nepateikė.

ISW atkreipė dėmesį, kad Rusijos vyriausybės pareigūnų komentarai irgi buvo minimalūs.

„Rusijos pareigūnai ir valstybiniai bei su valstybe susiję televizijos kanalai susilaikė nuo komentarų per antrąsias Rusijos plataus masto invazijos pradžios metines greičiausiai todėl, kad neatkreiptų dėmesio į Rusijos nesėkmes siekiant savo deklaruotų strateginių tikslų Ukrainoje, taip pat artimesnių tikslų užimti visą Luhansko bei Donecko sričių teritoriją, be to, patiriant didelių personalo nuostolių“, – rašė analitikai.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į neseniai Rusijoje atliktą viešosios nuomonės apklausą, kuri parodė, kad visuomenės nuotaikos dėl karo Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais nedaug pasikeitė ir kad dauguma rusų yra apatiški karo atžvilgiu, nors ta dauguma ir nerodo palaikymo antrajai mobilizacijos bangai.

Analitinis centras mano, kad Vladimiras Putinas ir Rusijos vyriausybės pareigūnai greičiausiai susilaikė nuo kalbėjimo apie antrąsias agresijos metines, siekdami išsaugoti visuomenės apatiją, kuri iš dalies leidžia tęsti karą be didesnio visuomenės pasipriešinimo.

Pasak ISW, V. Putinas greičiausiai žino, kad antroji mobilizacijos banga būtų nepopuliarus žingsnis, ir baiminasi, kad tai sukeltų visuotinį nepasitenkinimą.

„Tačiau po perrinkimo kovo mėnesį V. Putinas gali nebesijaudinti dėl visuomenės nuotaikų ir nuspręsti, kad Rusijos pajėgų formavimo poreikiai nusveria visuotinio vidaus nepasitenkinimo riziką“, – daro išvadą ISW.

Netektis – per 15 mln. tonų

Šiais metais visi rytinės Baltijos šalių uostai mažina krovą. Vienose šalyse krovos praradimo mastai didesni, kitose mažesni.

Vieną iš mažesnių krovos kritimą šiais metais demonstruoja Klaipėdos jūrų uostas. Jis siekia apie 10 procentų. Bendras Latvijos uostų krovos kritimas siekia apie 16 proc., Estijos – apie 27 proc.

2023 metais Klaipėdos uostas planuoja maždaug 33 mln. tonų metinę krovą. Pernai ji dar siekė 36,1 mln. tonų.

Aukščiausias Klaipėdos uosto krovos pikas buvo pasiektas 2020 m., kai Klaipėdos uostas krovė 47,8 tonų. Vos per 2,5 metų Klaipėdos uostas neteko beveik 15 mln. tonų krovinių. Visos šios netektys susijusios laikotarpiu, kai Lietuvą valdo trijų dešiniųjų partijų koalicija.

Neatsitiktinai jau ne pirmą kartą Lietuvoje skamba nemaloni išvada, kad atėjus į valdžią konservatoriams ir jų satelitams, Lietuva būtinai sulauks ekonomikos nuosmukio. Sprendžiant pagal Klaipėdos uosto rezultatus, tai ir vyksta.

Kas įvertins padarytą žalą?

Lietuvoje, jau netgi valdžios institucijose, pasigirsta kaltinimų valdantiesiems, kad šie padarę su Lietuvos ekonomika, transporto ir tranzito veikla susietas didžiules problemas. Taip pat Lietuvos politika padariusi ir didžiulę „paslaugą“ Vakarų pasauliui, o pirmiausia Europos Sąjungai, kai į Rusijos glėbį pastūmėjo Baltarusiją, visiškai atsisakydama jos krovinių importo ir eksporto per Klaipėdos uostą.

Krovinių netenkantis Klaipėdos uostas pajamų kritimą kompensuoja brangesniais kroviniais.

Pagal viešus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo Algio Latako teiginius, ryškų Klaipėdos uosto krovos kritimą lėmė Baltarusijos eksporto ir importo netektys, o pirmiausia „Belaruskalij“ trąšų.

Šiuo atveju Lietuva uždariusi „Belaruskalij“ trąšų eksportą per Klaipėdos uostą tarsi stojo Rusijos verslo pusėn, rusų kompanijoms atverdama galimybes skverbtis į buvusias baltarusių rinkas.

A. Latakas pripažino, kad krovos mažėjimas Klaipėdos uoste tęsis ir 2024 metais. Palyginti su šiais metais, jis kris dar 2–3 mln. tonų. Klaipėdos uostas pagal krovą sugrįš maždaug į 2010-uosius metus, kai krauta 31,3 mln. tonų.

Ar kas nors kada nors analizuos, kokią žalą Lietuvos ekonomikai, vertinant bent pagal Klaipėdos uosto rezultatus, padarė šios valdžios valdymas? Greičiausiai niekas nieko ir nevertins, o viskas bus nurašyta geopolitiniams pokyčiams.

Neteko rusiškų krovinių

Mažėjanti krova rytinės Baltijos jūros uostuose tapo ir Rusijos propagandos objektu. Rytinės Baltijos jūros šalys pristatomos kaip isteriškos, be Rusijos sunkiai išgyvenančios šalys. Pirmiausia tai taikoma Latvijai ir Estijai, nes pagrindiniai jų uostų klientai buvo Rusijos kompanijos.

Latvijos Rygos uosto krovos kritimas šiemet siekia beveik 19 proc., Ventspilio – beveik 21 proc. Liepojos – per 8 proc. Didžiausi kritimai yra ten, kur buvo rusiški kroviniai. Anglių netektys Latvijos uostuose siekia beveik 50 proc., mineralinių trąšų – beveik 36 proc., naftos ir jos produktų – beveik 32 proc. Visa tai, o ypač anglys, prieš 3–4 metus sudarė netgi apie 40 proc. visos Latvijos uostų krovos.

Panašioje situacijoje dėl staigiau pradėjusio nykti Rusijos tranzito atsidūrė ir Talino jungtinis uostas. Fiksuotas rekordinis net 70 proc. naftos ir jos produktų krovos kritimas, trąšų ir birių krovinių krauta per 28 proc. mažiau. Skirtingai nei Latvijoje, Estijoje žymiai, net 20 proc., krito konteinerių krova.

Vienintelė Estijos uostų viltis yra tai, kad sugrįžta iki COVID-19 pandemijos buvę keleivių srautai, ypač Talino ir Helsinkio linijose.

Pajamos vertesnės už tonas

Nepaisant to, Talino jungtinis uostas kasmet iš uostų veiklos skaičiuoja ir vis mažesnes pajamas bei pelną. Šiemet per 9 mėnesius Talino jungtinio uosto pajamos siekė 89 mln. eurų, o pelnas 13 mln. eurų. Pajamos mažėjo 5,2 proc., o pelnas net 45 proc.

Pagal šių metų I pusmečio tarpinę ataskaitą Klaipėdos uosto pajamos iš rinkliavų buvo 23,71 mln. eurų arba 0,56 mln. eurų mažesnės nei pernai. Sąlyginai nedidelį (–2,3 proc.) pajamų kritimą, palyginti su solidesniu 10 proc. krovos kritimu, Klaipėdos uoste lėmė tai, kad augo brangesnių krovinių, kaip suskystintosios gamtinės dujos, žemės ūkio produktai, konteineriai, statybinės medžiagos, krova.

Lėmė ir tai, kad rinkliavos pradėtos imti ir iš automobilių, kurie per Klaipėdos uosto laivybos kanalą gabenami į Kuršių neriją.

Nepaisant blogėjančios krovos, Klaipėdos uostas šiemet ypač smarkiai, net tris kartus, palyginti su 2022 m., padidino investicijų į uosto infrastruktūrą kiekį. Tai siejama su jau anksčiau pradėtais vykdyti dideliais investiciniais projektais.

Toliau mažėjant Klaipėdos uosto krovai ir neturint ryškesnio plano, kaip kritimą stabilizuoti ir pradėti didinti, kelis kartus išaugę investicijų kiekiai kuo toliau, tuo vis sunkau bus pateisinami.

Kokios yra Latvijos uostų pajamos ir pelnas arba nuostoliai, viešai neskelbiama.

„Jo kūnas yra Tverės regioniniame teismo medicinos ekspertizės biure“, – pranešė Rusijos portalas „Msk1“, remdamasis savo šaltiniais Tverės laidojimo agentūroje.

Be to, internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame tariamai į morgą apžiūrai pristatyti lėktuvo katastrofoje žuvusiųjų kūnai. Filmuotoje medžiagoje matyti keli automobiliai, įskaitant katafalkus, kurie lydimi rusų policijos automobilio.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisos projektą pateikęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė, kad ją siekiama priimti jau po savaitės, rugsėjo 22 dieną.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė projektui, už jį balsavo 78 parlamentarai, du susilaikė.

Anot V. Juozapaičio, skuba būtina, kad „neatsirastų duobė“ ir nebūtų atnaujintas propagandinių kanalų retransliavimas.

Mat penktadienį baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties visoje šalyje, juo tuo pačiu drausta ir dezinformaciją skleidžiančių programų transliacija. Tuo metu naujame nutarime dėl nepaprastosios padėties šis draudimas nebenumatytas, nes šis režimas paliktas galioti tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

„Kol toje valstybėje (...) dezinformuojama ir kol jie propaguoja karą, propaguoja žmogžudystes, kultūros vertybių naikinimą, tol Lietuvos teritorijoje ten registruotos televizijos ar radijo kompanijos neturi teisės transliuoti šitos dezinformacijos, kad mūsų piliečiai nebūtų veikiami šitos minkštosios galios ginklo, kuriuo mes buvome žudomi 50 metų, kai buvome okupuoti šitos valstybės, nors ji turėjo kitą pavadinimą“, – pateikdamas savo projektą sakė V. Juozapaitis.

Televizijos ar radijo kompanijos neturi teisės transliuoti šitos dezinformacijos, kad mūsų piliečiai nebūtų veikiami šitos minkštosios galios ginklo, kuriuo mes buvome žudomi 50 metų.

Projekte numatyta laikinai drausti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programų, televizijos programų ar atskirų programų retransliavimą bei platinimą internete. Ši nuostata galiotų iki 2024 metų spalio 16 dienos.

Kultūros ministerijos teigimu, pagrindiniai Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos kanalai jau yra apriboti po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį Lietuvos institucijų sprendimais ar remiantis Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų sankcijomis.

Seimo pavasarį priimtomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis institucijos gali greičiau priimti sprendimus stabdyti programų retransliavimą ar blokuoti tokį turinį internete. Už tai atsakinga Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Seimas antradienį iki gruodžio vidurio pratęsė nepaprastąją padėtį, nuo rugsėjo 19 dienos į šalį nuspręsta neįleisti Rusijos piliečių. Šis režimas visoje Lietuvoje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir pratęstas jau antrą kartą.

Tokia žinia nuskambėjo Rusijai tęsiant beprecedentę susidorojimo su žiniasklaidos ir opozicijos kampanija nuo vasario mėnesio, kai Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.

„Bellingcat“, paskelbęs pranešimų apie Maskvos puolimą kaimyninėje šalyje, jau pernai Rusijoje buvo paskelbtas „užsienio agentu“.

Dabar Generalinė prokuratūra šį tinklapį priskyrė prie „nepageidaujamų“. Tokių veiksmų imtasi ir Latvijoje įsikūrusios tyrimų svetainės „The Insider“ bei Čekijos instituto „Vidurio ir Rytų Europos teisės iniciatyva“ (CEELI) atžvilgiu.

Prokurorai sakė Rusijos agentūroms, kad šie subjektai kelia „grėsmę Rusijos Federacijos konstitucinei santvarkai ir saugumui“.

Pagal „nepageidaujamų“ organizacijų įstatymą, ryšius su jomis palaikantiems Rusijos piliečiams gresia didelės baudos arba net laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.

Pernai leidiniai „Bellingcat“ ir „The Insider“, dažnai atliekantys bendrus tyrimus, buvo įtraukti į „užsienio agentų“ sąrašą.

Užsienio agentais laikomi subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti savo publikacijas; antraip jiems gali grėsti baudos.

Užsienio agento statutas, primenantis sovietmečio „liaudies priešo“ etiketę, pastaraisiais metais buvo plačiai naudojamas prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus, kaltinamus Rusijoje vykdant iš užsienio finansuojamą politinę veiklą.

Valstybės Dūma, parlamento žemieji rūmai, nurodė, kad šis įstatymas suteikia generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams teisę „užsienio valstybės nedraugiškų veiksmų Rusijos žiniasklaidos užsienyje atveju nedelsiant priimti sprendimą uždrausti arba apriboti tos šalies žiniasklaidos priemonių veiklą Rusijoje“.

Rusija pastaraisiais mėnesiais ne kartą skundėsi, kad Vakarų šalys nepagrįstai varžo Rusijos žiniasklaidos priemones savo teritorijose, uždrausdamos jų veiklą arba atsisakydamos išduoti vizas žurnalistams. Birželio pradžioje Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sušaukė kelių JAV žiniasklaidos priemonių atstovus ir perspėjo, kad jų vizos ir akreditacija gali būti nepratęstos.

Daug užsienio žiniasklaidos priemonių jau sustabdė ar apribojo savo veiklą Rusijoje, kai kovą buvo priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už pranešimus, laikomus diskredituojančiais Rusijos kariuomenę.

Sprendimas priimtas per EANA generalinę asamblėją Bosnijos sostinėje Sarajeve, žurnalistams sakė aljanso prezidentas Clemensas Pigas.

Vasario mėnesį, praėjus trims dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, EANA vykdomasis organas, sudarytas iš penkių narių, įskaitant AFP generalinį direktorių Fabrice‘ą Friesą, nusprendė „nedelsiant“ sustabdyti TASS narystę, kol bus priimtas generalinės asamblėjos sprendimas.

EANA tuomet teigė, kad šis žingsnis susijęs su „nauju Rusijos vyriausybės įvestu reguliavimu, kuris smarkiai riboja žiniasklaidos laisvę“.

Prasidėjus Rusijos invazijai, Rusijos ryšių reguliavimo institucija nurodė nepriklausomai žiniasklaidai vengti vartoti žodžius „užpuolimas, invazija ar karo paskelbimas“, įspėdama, kad už tai gresia blokavimas ir baudos. „Roskomnadzor“ taip pat teigė, kad „patikimos informacijos“ galima rasti „oficialiose Rusijos informacijos priemonėse“.

EANA generalinis sekretorius Alexandru Ion Giboi teigė, kad TASS nesilaikė vieno iš „svarbiausių aljanso tikslų... vykdyti žurnalistinę veiklą pagal aukščiausius įmanomus standartus“.

Aljansas taip pat pareiškė visapusišką paramą Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“.

„Mes ir toliau padėsime ir darysime viską, kas yra mūsų žmogiškosiose galiose, kad paremtume „Ukrinform“, ten dirbančius mūsų kolegas ir draugus“, – sakė A. I. Giboi.

Prieš jų publikavimą privalu gauti vyresnybės leidimą.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, kuris remiasi „Laisvės radiju“.

Gautomis žiniomis, toks sprendimas buvo priimtas po R. Kadyrovo konfliktų su Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu ir Rusijos delegacijos derybose su Ukraina vadovu Vladimiru Medinskiu. Dabar federalinės žiniasklaidos priemonės gali cituoti Čečėnijos vadovo žodžius „tik gavusios vadovybės leidimą“.

Pavardės prašęs neskelbti TASS korespondentas pareiškė, kad agentūra taip ir neperdavė R. Kadyrovo pranešimo „apie 260 pasidavusių Ukrainos jūrų pėstininkų“.

Tai naujausias žingsnis, nukreiptas prieš Rusijos žiniasklaidos lauką, kur liberalūs redaktoriai ir žurnalistai skundžiasi vis didesniu valstybės spaudimu.

Garsus televizijos kanalas „Dožd“ ir naujienų svetainė „Meduza“ buvo vieni iš tų, kurie pranešė, kad valstybinė komunikacijų reguliavimo institucija „Roskomnadzor“ juos perspėjo ištrinti pranešimus, kitaip jiems gresia išjungimas.

Žiniasklaidos priemonės nurodė, kad „Roskomnadzor“ reikalavimai buvo susiję su A. Navalno tyrimais dėl galimai Rusijos elitą, įskaitant ir prezidentą Vladimirą Putiną, persmelkusios korupcijos.

A. Navalno komanda pernai sausį paskelbė tyrimą apie prabangų nekilnojamąjį turtą prie Juodosios jūros, kurį, jų teigimu, pastatė Rusijos oligarchai V. Putinui. Nuo  pasirodymo filmas sulaukė daugiau nei 120 mln. peržiūrų.

Dauguma žiniasklaidos priemonių teigė, kad buvo įpareigotos paklusti ir ištrinti minėtą turinį.

„Roskomnadzor“ į AFP užklausą su prašymu pakomentuoti nieko neatsakė.

Tremtyje gyvenantis artimas A. Navalno bendražygis Leonidas Volkovas paragino šalininkus kovoti su „cenzūra“ Rusijoje ir pasidalyti savo tyrimų rezultatais internete.

„Roskomnadzor“ reikalauja pakeisti tikrovę, išvalyti internetą ir panaikinti faktus“, – „Twitter“ tinkle rašė L. Volkovas.