„Mes gausime kitą išteklių šaltinį“, – renginyje netoli pietinio Nišo miesto sakė Serbijos energetikos ministrė Dubravka Djedovič Handanovič, skelbia RTS.

Pagal lapkritį Serbijos ir Azerbaidžano dujų kompanijų „Srbijagas“ ir SOCAR pasirašytą sutartį, 170 km ilgio dujotiekis leis Serbijai importuoti iki 400 mln. kubinių metrų gamtinių dujų iš Azerbaidžano.

Serbijai metams reikia apie tris milijardus kubinių metrų dujų.

Jungties atidarymo ceremonijoje dalyvavo Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius bei jo Bulgarijos ir Azerbaidžano kolegos, Rumenas Radevas ir Ilhamas Alijevas (Ilchamas Alijevas).

D. D. Handanovič teigė, kad dujotiekis Serbijai suteiks prieigą prie gamtinių dujų terminalo Aleksandrupolyje, Graikijoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais Serbija beveik visiškai priklausė nuo Rusijos dujų, tiesė tik rusiškoms dujoms skirtus vamzdynus ir pardavė didžiąją dalį savo valstybinės naftos ir dujų bendrovės NIS akcijų Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“.

Praėjusiais metais Belgradas pasirašė ilgalaikę sutartį dėl tolesnio rusiškų dujų importo ir dėl to sulaukė priekaištų iš Briuselio, Europos Sąjungai siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

ES narystės siekianti Serbija pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, bet atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Gamtinių dujų įstatymo pataisas: už buvo 111 parlamentarų, o susilaikė šeši. 

Pakeitimus svarstant Seimo komitetuose energetikos viceministrė Inga Žilienė yra sakiusi, kad rusiškos dujos į Lietuvoje esančius išdujinimo įrenginius autocisternomis atvežamos iš Lenkijos. Anot jos, tokiu būdu per metus įvežama apie 22 gigavatvalandės (GWh) rusiškų dujų, kai Klaipėdos SGD terminale per dieną jų išdujinama 100 GWh.

Gamtinių dujų įstatymo pataisas parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Ministras anksčiau teigė, kad dujas iš Lenkijos vežė „Cryogas M&T Poland“ ir tiekė dviem įmonėms, turinčioms išdujinimo įrenginius.

„Cryogas M&T Poland“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalyse Marijus Simanavičius BNS anksčiau teigė negalintis komentuoti.

Įmonių, kurioms „Cryogas M&T Poland“ tiekė dujas, pavadinimų neskelbė nei ministerija, nei VERT. Bendrovių „Kelmės pienas“ ir „Marijampolės pieno konservai“ vadovai BNS birželį patvirtino perkantys dujas iš „Cryogas“, tačiau tikino, kad tai nėra rusiškos dujos. 

SGD importas iš Rusijos į Lietuvą per Klaipėdos terminalą sustabdytas nuo 2022 metų kovo, o nuo tų metų balandžio nutrauktas ir rusiškų dujų importas vamzdynais, paliekant tik tranzitą į Kaliningradą – pernai birželį tai uždrausta įstatymu.  

Nors Uzbekistanas turi daug gamtinių išteklių, įskaitant dujas, ši Centrinės Azijos šalis susiduria su energijos trūkumu.

Tuo tarpu Maskva yra labai priklausoma nuo pajamų iš energijos išteklių, tačiau nuo puolimo pradžios šių išteklių eksportas smarkiai sumažėjo.

„Tai didžiausias trišalis energetikos projektas“ tarp trijų buvusių sovietinių šalių, pareiškė V. Putinas, oficialiai paskelbęs dujų tiekimo pradžią.

Jis Maskvoje susitiko su savo Uzbekistano ir Kazachstano kolegomis Shavkatu Mirziyoyevu (Šavkatu Mirzijojevu) ir Kassymu-Jomartu Tokayevu (Kasymu Žomartu Tokajevu).

„Laiku įgyvendintas toks... projektas rodo, kad Rusija, Kazachstanas ir Uzbekistanas geba spręsti sudėtingiausias ir ambicingiausias užduotis“, – sakė V. Putinas.

„Kazachstanas galės išspręsti savo šiaurinių ir rytinių regionų dujofikavimo klausimą“, o Uzbekistanas „įgis dar vieną energijos šaltinį“.

V. Putinas pridūrė, kad po pietų šalių vadovai aptars tolesnį bendradarbiavimą visame energetikos sektoriuje.

Rusijos puolimas prieš Ukrainą sukėlė nemažą įtampą Centrinės Azijos šalyse, įskaitant Kazachstaną, kuris stengėsi atsiriboti nuo Maskvos.

Tačiau buvusios sovietinės valstybės tebepalaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su Rusija.

2022 metais Rusijos dujų eksportas sumažėjo 21,5 proc., nes Europos Sąjunga, kadaise buvusi didžiausia rusiškų dujų pirkėja, smarkiai sumažino importą.

Kitokia situacija nei pernai

Organizacija „Gas Infrastructure Europe“ pranešė, kad Europa gali išsiversti be dujų iš Rusijos. Jos duomenimis, Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos 90 proc. Įprasta, kad toks saugyklų užpildymas būdavo tik apie spalio mėnesį.

„Tokios pilnos ES dujų saugyklos rugpjūtį yra istorinis įvykis. ES šiemet dujas pradėjo kaupti gerokai anksčiau, padariusi išvadas iš praėjusių metų, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą“, – teigė Europos Komisijos energetikos komisarė Kadri Simson.

ES šalys dujas pirko iš JAV, Norvegijos, Azerbaidžano. Prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje dujų megavatvalandės kaina siekė apie 20 eurų. Šiemet dujų vidutinė kaina sudarė apie 38 eurus už megavatvalandę.

Tokią kainą lėmė tai, kad dujos į ES šalis daugiausia gabentos dujovežiais. Kita priežastis esanti ta, kad, ES dujų rinkoje nelikus rusiškų, nėra pakankamos jų pasiūlos. Tikimasi, kad dujų pasiūla Europoje padidės 2024 m. viduryje, nes Kataras ir JAV didins suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamybą.

Europa statosi naujus SGD terminalus, pirko brangesnes dujas, taip šiemet išvengdama pernai buvusio rusiško šantažo.

Dujų perteklius Rusijoje

Nepriklausomas ir vienas labiausiai vertinamų dujų ir naftos rinkos ekspertų Michailas Krutichinas, gyvenantis Londone, teigė, kad praėjusiais metais Rusijos politinis sprendimas nutraukti dujų tiekimą į Europą buvo jos dujų ūkio savižudybė.

Iki karo su Ukraina Rusija į Europą tiekdavo 150–155 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Dabar sumažėjo iki 10–15 mlrd. kubinių metrų. Rusijos dujas dar perka Vengrija ir kai kurios pietų Europos šalys.

Anot M. Krutichino, į Kiniją Rusija per metus dujotiekiu „Sila Sibiri“ gali perduoti iki 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Rusijoje skelbta, kad bus statomas naujas dujotiekis į Kiniją „Sila Sibiri 2“. Jo pajėgumas būtų apie 50 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

M. Krutichinas suabejojo dėl tokios dujų trasos statybos, nes ji esanti ne ekonominio, o politinio pobūdžio. Tuo Rusijos prezidentas neva norintis įrodyti, kad su dujų eksportu jie galintys išsiversti ir be Europos.

M. Krutichino vertinimu, pastatyti dujų vamzdyną iš Rusijos Šiaurės Vakarų regiono, kur yra pagrindiniai dujų telkiniai, iki Kinijos truktų 12–15 metų. „Gazprom“ skelbė, kad tokį vamzdyną pradės statyti tik tada, kai turės pirkimo garantijas iš Kinijos ir jos norą investuoti į šį projektą. Kinija kol kas jokių garantijų neteikia, nes jai nereikia tokio dujų kiekio, kokį jai siūlo Rusija.

Šiuo metu visos Rusijos mastu dujų gavyba jau yra sumažinta 20 proc. Vien „Gazprom“ ją yra sumažinęs apie 50 proc., nes jis buvo pagrindinis dujų tiekėjas į Europą. Tam, kad dujų gavyba Rusijoje nebūtų visiškai sužlugdyta, šalyje administracinėmis priemonėmis įvedamas nurodymas vidaus rinkoje padidinti dujų sunaudojimą po 8 proc. kasmet.

M. Krutichino teigimu, nei Kinija, nei vidaus rinka neišgelbės Rusijos dujų ūkio. „Gazprom“ svarsto apie naujų dujų skystinimo gamyklų statybą Rusijos Baltijos jūros regione. „Gazprom“ tikisi kažkokį kiekį savo dujų, prisidengus kokiais nors tarpininkais, laivais „įkišti“ į Europos SGD terminalus. M. Krutichinas suabejojo, kad „Gazprom“, esant sankcijoms, sugebės pasistatyti dujų skystinimo gamyklas, kurioms reikalingos vakarietiškos technologijos.

Projektas: iš Mukrano į Lubminą pagal Vokietijos pakrantę Baltijos jūroje planuojama tiesti naują dujų vamzdyną. Interneto nuotr.

Lenkų dujotiekis ir terminalas

Tuo pat metu pagal rytinės Baltijos šalių, Lenkijos, Vokietijos veiksmus matyti, kad niekas nebesirengia grįžti prie rusiškų dujų.

Pastaruoju metu nauji suskystintųjų gamtinių dujų terminalai pastatyti Suomijoje, Estijoje, Vokietijoje. SGD terminalo statyba dar vis planuojama Latvijoje.

Šiomis dienomis paskelbta apie naujo dujotiekio statybą nuo Lenkijos Gdansko uosto iki Gustorzin vietovės. 250 km ilgio dujų jungties statyba prasidėtų 2024 m.

Taip pat rengiamasi SGD terminalo statybai Gdansko uoste. Šiemet rugpjūčio 18 d. Lenkijos valstybės bendrovė „Gaz System“ ir privati kompanija „Orlen“ pasirašė sutartį dėl 6,1 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo FSRU terminalo įrengimo Gdansko įlankoje.

Jis būtų skirtas aprūpinti dujomis dalį Lenkijos, taip pat kitas Vidurio ir Rytų Europos šalis. Jau anksčiau skelbta, kad, įsirengusi naują FSRU tipo terminalą, koks yra ir Klaipėdoje, Lenkija pretenduotų ateityje dujomis aprūpinti ir dalį Ukrainos.

Naujas terminalas Vokietijoje

Vokietija rengiasi dar vieno dujų terminalo statybai Baltijos jūroje. Šių metų pradžioje pradėjo veikti Lubmino dujų terminalas. Dabar Vokietija planuoja statyti dujų terminalą Riugeno saloje prie Mukrano.

Tarp Lubmino ir Mukrano Baltijos jūros Vokietijos pakrante būtų nutiestas maždaug 50 km ilgio dujų vamzdynas. Iš Mukrano SGD dujos būtų pumpuojamos į Lubminą. Ši Vokietijos vietovė yra svarbi tuo, kad čia iš Rusijos ateidavo „Nord Stream“ vamzdynas. Nuo šio vamzdyno į Vokietiją buvo išvedžiotos dujotiekių atšakos, tarp jų ir ta, kuri dujomis aprūpindavo Berlyną.

Dabar Šiaurinę ir Rytinę Vokietijos dalį dujomis aprūpins jau veikiantis Lubmino SGD terminalas ir planuojamas pastatyti Mukrano SGD terminalas. Dėl Mukrano SGD terminalo statybos yra nemažai skeptikų, tiksliau sakant, nesutinkančių, kad jis būtų statomas kurortinėje Riugeno saloje. Bent jau kaip kompromisas yra priimta tai, kad pats vamzdynas iš Mukrano SGD terminalo nebus tiesiamas per salą, o bus klojamas į Baltijos jūros pakrantę.

Mukranas, kaip ir šalia jo esantis Zasnico uostas, kai čia neliko laivybos linijos, jungusios su Klaipėda, šiek tiek sumenko. Liko linijos tik į Bornholmo salą ir Švediją. Vokietijos valdžios noras sukurti Mukrane naują uosto infrastruktūrą dalies gyventojų yra sutinkamas palankiai.

Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Gamtinių dujų įstatymo pataisoms, kurias pateikė energetikos ministras Dainius Kreivys ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas.

Už svarstymą balsavo 119 Seimo narių, vienintelis „valstietis“ Valius Ąžuolas buvo prieš, o 11 susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos rudens sesijoje.

„Paprasčiausiai dujovežiais yra atvežamos (SGD – BNS) iš Lenkijos. „Cryogas“ („Cryogas M&T Poland“ – BNS) veža tiesiai iš Lenkijos. Keletą fūrų per mėnesį tiesiai į dvi įmones. Jos turi išdujinimo įrenginius savo teritorijoje“, – pristatydamas pataisas teigė D. Kreivys.

„Tai liečia mažą (SGD – BNS) kiekį ir keletą įmonių. Bet mes sakome, kad net tų kelių cisternų vežti nereikia. Turime Klaipėdos terminalą, išdujinimo didelės apimties terminalą, iš kurio galima imti“, – tvirtino ministras.

Pasak D. Kreivio, rusiškų dujų autocisternomis atsigabenančios įmonės „jau yra pasiruošusios prisitaikyti prie naujų realybių“.

Pataisos, kuriomis siūloma dar labiau apriboti dujų patekimą į Lietuvą autocisternomis, teikiamos Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) nustačius, kad nepaisant pernai uždrausto rusiškų dujų importo vamzdynais bei per Klaipėdos terminalą, SGD iš Rusijos į Lietuvą gabenamos sausumos keliais. 

Yra įmonių, kurios iki šiol importuoja rusiškos kilmės gamtines dujas, tiekdamos jas į Lietuvą autocisternomis, juos išdujinant mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginiuose.

„Yra įmonių, kurios iki šiol importuoja rusiškos kilmės gamtines dujas, tiekdamos jas į Lietuvą autocisternomis, juos išdujinant mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginiuose“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Energetikos ministerija bei SGD ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ BNS teigė, jog autocisternomis į Lietuvą vežtos rusiškos dujos nebuvo gabentos per Klaipėdos terminalą bei jo paskirstymo stotį.  

Ministerijos teigimu, energetikos rinkos reguliuotojas nustatė, kad apeidama šalies dujų perdavimo, skirstymo infrastruktūrą bei Klaipėdos SGD terminalą dujas autocisternomis iš Rusijos koncerno „Gazprom“ antrinės įmonės „Gazprom Export“ į Lietuvą importuoja įmonė „Cryogas M&T Poland“.

VERT atstovė Loreta Kimutytė antradienį BNS teigė, kad apie tai tarybai pateiktose ataskaitose informavo pati „Cryogas M&T Poland“. Jos teigimu, pati taryba SGD gabenančių autocisternų judėjimo nestebi ir nereguliuoja, todėl neturi informacijos, ar yra daugiau tokių atvejų.  

„Cryogas M&T Poland“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalyse Marijus Simanavičius BNS teigė nežinantis ir negalintis komentuoti ministerijos bei VERT pateiktos informacijos ir patarė kreiptis į įmonės biurą Lenkijoje.

Varšuvoje registruota „Cryogas M&T Poland“ savo interneto svetainėje skelbia tiekianti SGD, kurios gali būti pristatomos kriogeninėmis autocisternomis.

Ministerija teigė neturinti informacijos, kiek pinigų taip gabentoms rusiškoms dujoms galėjo išleisti jas importavusios įmonės bei ar jos galėjo būti reeksportuojamos į kitas šalis.

SGD importas iš Rusijos į Lietuvą per Klaipėdos terminalą sustabdytas nuo pernai kovo, o nuo balandžio rusiškų dujų importas visiškai nutrauktas, paliekant tik tranzitą į Kaliningradą – pernai birželį visa tai uždrausta įstatymu.

V. Putinas pažadėjo iki 2030-ųjų Kinijai kasmet tiekti ne mažiau kaip 98 mlrd. kubinių metrų dujų. Nors tai daugiau nei šešis kartus daugiau nei pernai parduota Kinijai vamzdynais, tai vis dar gerokai mažiau nei Rusija tiekė į Europą per patį piką.

Anot agentūros, Kinijos vadovas nedavė nei „aiškaus sutikimo“, nei „užuominos“ dėl naujojo dujotiekio „Power of Siberia 2“, kuris sujungtų gamtinių dujų telkinius Sibire su šiaurės vakarų Kinija.

Pasak „Bloomberg“ kalbintų analitikų, nors šis dujotiekis galėtų aprūpinti Kiniją pigesne suskystintų gamtinių dujų alternatyva, prezidento Xi vyriausybė rūpinasi energijos išteklių tiekimo diversifikavimu, kuris leistų Kinijai nekartoti Europos klaidų, susijusių su pernelyg didele priklausomybe nuo Rusijos.

„Jei Rusija nepateiks itin patrauklaus pasiūlymo, Kinija gali laukti tiek, kiek ji norės. Daugiau dujų iš Rusijos jai kol kas nereikia, ypač po COVID-19 karantino sukelto ekonominio nuosmukio“, – sakė „Energy Policy Research Foundation, Inc.“ vyresnysis analitikas Battas Odgerelas.

Antradienį, antrosios derybų su X. Jinpingu Maskvoje dienos, vakare V. Putinas pareiškė, jog pasiektas susitarimas dėl naujojo dujotiekio iš Sibiro į Kiniją.

Tuo metu BNS kalbinti degalinių tinklų atstovai bei naftos produktų tiekėjai teigė, kad SND jie dažniausiai įsigyja iš naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ar kitų ES šalių, o Rusijoje tikino šio kuro neperkantys. Anot jų, didesnius rusiškų SND kiekius importuojantys prekiautojai jas galbūt parduoda šildymui arba reeksportuoja.

„Rusiškų suskystintų naftos dujų importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertintini kaip moralinis aspektas ir tų įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precedento neturinčiais karo Europoje laikais“, – komentare BNS teigė ministerija.

BNS skaičiavimais, kurie remiasi Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, suskystintų naftos dujų (SND) importas iš Rusijos pernai sausį–lapkritį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, augo 8,5 karto iki 60,6 tūkst. tonų (2021 metais – 7,1 tūkst. tonų) ir sudarė 54 proc. viso šio kuro importo (112,4 tūkst. tonų). 2021 metais iš Rusijos į Lietuvą importuota 8,6 tūkst. tonų SND.

SND importo iš Rusijos į Lietuvą vertė per šį laiką augo 9,4 karto iki 37,2 mln. eurų (4 mln. eurų).

Degalinių tinklo „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis BNS teigė, jog tinklas iš Rusijos pernai įsigijo apie 1 proc. parduodamų SND.

Mes šiemet gal importuosime (iš Rusijos – BNS), deramės, žiūrime, dar nežinau.

„Visas dujas, praktiškai iki vieno kilogramo, iš „Orlen Lietuvos“ pernai įvežėme. Mes šiemet gal importuosime (iš Rusijos – BNS), deramės, žiūrime, dar nežinau“, – BNS sakė J. Jokubauskis.

Pasak jo, tinklas SND iš Rusijos importuoja, nes visoje Europoje jaučiamas jų trūkumas.

„Jeigu tų dujų būtų pakankamai, kas pagamintų, jokių problemų. Dabar mes Baltijos šalyse turime vieną „Orlen Lietuvą“ ir viskas. Ir patiems lenkams jų (SND – BNS) trūksta“, – teigė „Jozitos“ vadovas.

SND Lietuvos degalinėms tiekiančios įmonės „Grivzas“ vadovas Tomas Gečas BNS tikino, kad įmonė šį kurą perka iš  „Orlen Lietuvos“ bei esant poreikiui – iš Europos Sąjungos šalių.

„Pas mus „Orlen“ gamina Lietuvai pakankamai dujų. Antras dalykas, jeigu neturime kažkokio produkto, atsivežame iš Lenkijos, pavyzdžiui, propano. Mūsų gamykla neturi propano, tačiau yra klientai, kurį jie naudoja, tai vežame iš Lenkijos“, – BNS sakė T. Gečas.

„Iš Rusijos mes neperkame, tik iš Europos Sąjungos, jei yra poreikis“, – teigė jis.

T. Gečas teigė, kad įmonė SND iš Rusijos bandė gabenti 2015 metais, tačiau tai pasirodė finansiškai nenaudinga. 

„Iš Rusijos aš esu pabandęs atsivežti kokiais 2015 metais, tačiau važiuoti transportu mums yra labai dideli kaštai, tai mums neapsimoka važiuoti. O kalbant apie geležinkelį, mes neturime terminalo“, – sakė T. Gečas.

„Pas mus niekada neapsimokėjo turėti (naftos produktų – BNS) importo į Lietuvą, nes geležinkeliai suvalgo visą kainą ir nepakonkuruosi su „Mažeikių nafta“ („Orlen Lietuva“ – BNS), kai gamykla stovi kieme“, – teigė „Grivzo“ vadovas.

Kita suskystintomis naftos dujomis Lietuvoje prekiaujanti įmonė „Gazimpeksas“ į BNS pateiktus klausimus neatsakė.

Vis dėlto antradienį įmonės steigėjas Jonas Šarkauskas LNK žinioms patvirtino, jog rusiškos SND 2021 metais sudarė 39 proc. įmonės importuojamų dujų, o 2022 metais – 74 proc. Pasak jo, rusiškos SND yra pigesnės nei gaminamos Lietuvoje. 

„Nėra kur nupirkti propano. Jeigu būtų kur nupirkti, aišku, kad mes nepirktume (iš Rusijos – BNS)“, – LNK žinioms teigė „Gazimpekso“ vadovas.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas teigė nepastebėjęs, jog degalinėse pernai būtų išaugusi SND paklausa, todėl mano, kad didesni iš Rusijos įvežti šio produkto kiekiai gali būti naudojami šildymui arba reeksportuojami.

„Iš to, ką aš matau pernai, lyginant su užpernai, suskystintų automobilinių dujų prekyba smarkiai nesikeitė. Gali būti, kad šildymui ar kažkokioms kitoms paskirtims naudojamas arba reeksportuojamas produktas“, – BNS teigė E. Cicėnas.

„Nesimato, kad būtų išaugę pardavimai mažmeninėje rinkoje. Čia turbūt visiškai ne su degalų rinka susiję dalykai ir čia greičiausiai yra kažkoks eksporto elementas, importuoti tam, kad paskui kažkur toliau per Lietuvą galbūt eitų prekybos grandinė“, – svarstė jis.

Ministerija: SND sudaro nežymią dalį degalų

Ministerija tikina, jog Rusijos suskystintoms naftos dujoms netaikomos Europos Sąjungos sankcijos, o SND sudaro nežymią dalį Lietuvoje sunaudojamų degalų bei energijos išteklių.

„Suskystintos naftos dujos Lietuvoje daugiausia yra naudojamos automobiliams su dujine įranga bei namų ūkiuose maisto gamybai skirtuose dujų balionuose. Suskystintos naftos dujos sudaro nežymią dalį Lietuvoje sunaudojamų degalų, o taip pat ir energijos išteklių balanse“, – teigiama ministerijos komentare.

Energetikos ministerija tikina, jog valstybės energetikos infrastruktūra nėra naudojama rusiškų gamtinių dujų, elektros ir naftos produktų importui.

Nei suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei „Amber Grid“ dujotiekiai, nei „Litgrid“ perdavimo tinklai nėra naudojami Rusijos energijos ištekliams ar energijai perduoti.

„Nei suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei „Amber Grid“ dujotiekiai, nei „Litgrid“ perdavimo tinklai nėra naudojami Rusijos energijos ištekliams ar energijai perduoti“, – teigė ministerija.

Pagal kombinuotos nomenklatūros kodus VDA statistikoje SND apima suskystintą propaną, butaną, iki 95 proc. grynumo suskystintą etileną (eteną), iki 90 proc. grynumo suskystintą propeną, buteną ir butadieną bei kitus suskystintus dujinius angliavandenilius.

SND neapima suskystintų gamtinių dujų (SGD), kurių importas iš Rusijos per Klaipėdos terminalą sustabdytas nuo pernai kovo.

„Reuters“ anksčiau pranešė, kad SND iš Rusijos eksportas į Baltijos šalis pernai, palyginti su 2021 metais, išaugo nuo 159 tūkst. iki 331 tūkst. tonų, iš jų į Latviją – 77 proc. iki 232 tūkst., į Lietuvą – 8,5 karto iki 72 tūkst., į Estiją – 42 proc. iki 27 tūkst. tonų.

Agentūra teigė, kad dalis į Baltijos šalis eksportuotų rusiškų SND buvo perparduodama Ukrainai – vien gruodį šis reeksportas siekė maždaug 15 tūkst. tonų ir sudarė apie 15 proc. visų Ukrainos importuotų SNG.

Anot „Reuters“ šaltinių, rusiškos suskystintos naftos dujos daug pigesnės nei iš kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos ar Rumunijos, todėl Ukrainai importuotojai nekreipia didelio dėmesio į šio kuro kilmę.

Agentūra taip pat nurodė, jog Ukraina suskystintas naftos dujas perka ir tiesiogiai iš „Orlen Lietuvos“.

Paryžiuje įsikūrusi TEA, koordinuojanti energiją vartojančias šalis energetikos politikos klausimais, apskaičiavo, kad Europai gali pritrūkti 23 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, jei Rusija visiškai nutrauks jų tiekimą, o Kinijos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas padidės iki 2021 metų lygio.

Tai sudaro apie 6,5 proc. 2021 metais Europos Sąjungos suvartotų dujų kiekio.

„Europos Sąjunga padarė didelę pažangą mažindama priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų tiekimo, tačiau ji dar neišėjo iš pavojaus zonos“, – pranešime cituojamas TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis.

Jis teigė, kad vargu ar 2023 metais aplinkybės bus labai palankios Europos šalims pasipildyti dujų atsargas, kurios kartu su padidėjusiu suskystintųjų gamtinių dujų pirkimu, atrodo, sumažino deficito riziką šią žiemą, nepaisant to, kad Rusija sustabdė didžiąją dalį dujų tiekimo.

Tačiau neaišku, ar 2023 metais Maskva ir toliau išlaikys žemą dujų tiekimo lygį, o Kinijai sušvelninus savo „nulinio COVIDo“ politiką, gali atsigauti šios šalies ekonomika ir padidėti SGD importas.

„Naujoji TEA analizė rodo, kad norint išvengti trūkumo ir tolesnio žiauraus kainų šuolio kitais metais, būtina labiau skatinti energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, šilumos siurblius ir paprastus energijos taupymo veiksmus“, – sakė F. Birolis renginyje, kuriame buvo pristatytos naujausios agentūros analizės.

Atlikus šias analizes padaryta išvada, kad galimą pasiūlos stygių įmanoma panaikinti ES imantis šių papildomų priemonių.

„Rusijos šantažas žlugo“, – renginyje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Ji paragino ES valstybes nares skubiai patvirtinti papildomas priemones, didinančias pasirengimą energetinei krizei, ir paragino bendrai pirkti energiją.

UGTSU pranešime spaudai pabrėžiama, jog dujų kiekiai, iš Rusijos priimami Sudžos apskaitos punkte tolesniam tiekimui Moldovos vartotojams, visa apimtimi pristatomi į apskaitos punktus Ukrainos ir Moldovos pasienyje, ir tai patvirtina visi būtini dokumentai, pasirašyti su susijusiais operatoriais, tarp kurių yra ir pats „Gazprom“.

„Tai ne pirmas kartas, kai Rusija naudoja dujas kaip politinio spaudimo priemonę. Tai grubus manipuliavimas faktais, siekiant pateisinti savo ketinimus dar labiau apriboti dujų tiekimą į Europos šalis“, – pranešime cituojama UGTSU bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis direktorė Olga Belkova.

Ukrainos įmonė daro prielaidą, kad šios „Gazprom“ pretenzijos gali būti siejamos su dujų tiekimu iš Moldovos į Ukrainą pagal virtualią reversinę schemą, kuri laikoma vienas pažangiausių Europos dujų rinkos metodų, pradžia. Rugsėjo pradžioje Moldova adaptavo virtualų reversą dujotiekių jungčių su Ukraina taškuose, o nuo rugsėjo pabaigos ši schema pradėjo veikti.

„Gazprom“ antradienį pareiškė, kad Ukraina pasilieka dalį gamtinių dujų tranzito į Moldovą ir pagrasino apriboti tiekimą per dabar pagrindinį rusiškų dujų eksporto koridorių į Europą.

„Tiekiamas dujų kiekis (...) tranzitui į Moldovą per Ukrainą yra didesnis už kiekį, perduodamą Ukrainos pasienyje su Moldova“, – teigta Rusijos dujų monopolininko pranešime.

„Gazprom“ nurodė, kad Ukraina neva neperpumpavo į Moldovą 52,52 mln. kubinių metrų dujų.

„Jei Moldovai skirto tranzito per Ukrainą disbalansas išliks, lapkričio 28-ąją nuo 10 valandos bus pradėtas mažinti dujų tiekimas per pagrindinį tranzito į Europą mazgą“, – perspėjo visą rusiškų dujų eksportą vamzdynais kontroliuotis koncernas.

Šias „Gazprom“ pretenzijas trečiadienį atmetė ir Moldovos vyriausybė, paaiškinama, jog Moldova kaupia dujų atsargas Ukrainoje saugyklose.

„Gazprom“ įprastu mums tapusiu nedraugišku stiliumi grasina dar labiau sumažinti dujų tiekimą. Ukraina ir Moldova kaltinamos tuo, ko iš tikrųjų nėra. Kad būtų aiškiau – visos į Moldovą tiekiamos dujos pasiekia mūsų šalį. (...). „Gazprom“ minimas dujų kiekis yra mūsų atsargos, kurias mes laikome Ukrainoje“, – trečiadienį savo „Telegram“ kanale parašė Moldovos vicepremjeras, infrastruktūros ir regioninės plėtros ministras Andrejus Spynu.

Jis pridūrė, jog Moldovos atsargos Ukrainos požeminėse dujų saugyklos jau pasiekė 200 mln. kubinių metrų.

Jame nurodoma, jog tokį sprendimą tarptautinis arbitražas priėmė lapkričio 14-ąją, tuo pačiu įpareigodamas abi ginčo puses tęsti dvišales derybas dėl tebegaliojančios sutarties, kad būtų rasta išeitis iš susidariusios padėties.

Ši ilgalaikė sutartis sudaryta vadovaujantis principu „imk arba mokėk“, o tai reiškia, kad pirkėjas privalo nupirkti tam tikrą kiekį dujų arba sumokėti net jų negavęs, pažymi „Yle“.

„Gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos į Suomiją pagal galiojančią sutartį kol kas nebus atnaujintas“, – teigiama „Gasum“ pranešime ir pabrėžia, jog ji situacijos, kol vyks derybos, plačiau nekomentuos.

Šiemet balandį „Gazprom“ antrinė eksporto įmonė pareikalavo, kad „Gasum“ atsiskaitinėtų ne eurais, kaip numatyta tiekimo sutartyje, o rubliais. Toks buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymas rusiškų gamtinių dujų importuotojų iš „nedraugiškų šalių“ atžvilgiu.

„Gasum“ šį reikalavimą atmetė. Be to, abi šalys smarkiai nesutarė dėl kai kurių kitų reikalavimų, pateiktų remiantis sutartimi. Dėl šių priežasčių „Gasum“ perdavė ginčą nagrinėti sutartyje numatytam arbitražui.

Gegužės mėnesį Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą Suomijai.