Europos Komisija, rengianti Bendrijos taikomas sankcijas, šiuo metu ruošia atitinkamą dokumentą, kuris jau trečiadienį gali būti pateiktas 27 valstybėms narėms, sakė diplomatai.
Keli diplomatai sakė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai savo poziciją pakeitė Vokietija, anksčiau tvirtinusi, kad ši priemonė padarytų pernelyg didelę žalą jos ekonomikai.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad Rusija intensyvina atakas Ukrainoje, todėl naujos sankcijos yra „absoliučiai būtinos“.
„Turime panaudoti savo ekonominius ir finansinius pajėgumus, kad priverstume Rusiją sumokėti už tai, ką ji daro“, – kalbėjo jis.
Pasak šaltinių, Europos Komisija siūlys draudimą įvesti per 6–8 mėnesius, kad šalys turėtų laiko diversifikuoti apsirūpinimą.
Draudimui būtinas vienbalsis pritarimas, todėl šis planas dar gali žlugti, nes prognozuojama, kad embargui smarkiai priešinsis Vengrija – dėl savo priklausomybės nuo rusiškos naftos ir glaudžių ryšių su Maskva. Vis dėlto Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais ES šaltiniais, sekmadienį pranešė, kad Vengrija, Austrija ir Slovakija potencialių rusiškos naftos importo suvaržymų nusprendė nebeblokuoti.
Kitos šalys taip pat nerimauja, kad uždraudus rusišką naftą dar labiau pašoktų dėl karo ir taip jai gerokai pakilusios mažmeninės degalų kainos.
„Turime labai atidžiai stebėti rinkos reakciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Sprendimų yra ir galiausiai juos pasieksime, tačiau turime veikti labai atsargiai“, – kalbėjo jis.
„Menkas poveikis“
Nors Rusija du trečdalius savo naftos eksportuoja į ES, Jungtinės Valstijos išreiškė abejonių dėl visiško draudimo.
Iždo sekretorė Jenet Yellen (Džanet Jelen) įspėjo, kad tai gali daryti menką poveikį Rusijai, nes šis žingsnis padidins jos likusio eksporto kainas.
ES energetikos ministrai pirmadienį per derybas Briuselyje aptars šią priemonę, tačiau sprendimo nepriims.
Šeštuoju sankcijų paketu taip pat bus smogta didžiausiam Rusijos komerciniam bankui „Sberbank“, kuris bus pašalintas iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
ES jau uždraudė rusiškos anglies importą, tačiau Lenkija ir Baltijos valstybės ragino įvesti ir naftos embargą.
Dujų importas iš Rusijos liks nepaliestas, o nuo jo labai priklausoma Vokietija pažadėjo iki 2024-ųjų vidurio atsisakyti rusiškų dujų.
Didžiausios Europos ekonomikos priklausomybė nuo rusiškos energijos tapo Achilo kulnu, Vakarų sąjungininkėms stengiantis nubausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už jo pradėtą karą prieš Ukrainą.
A. Baerbock: Vokietija palaiko rusiškos naftos embargą
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pakartojo, kad Berlynas palaiko galimybę įvesti embargą naftos importui iš Rusijos.
A. Baerbock sakė visuomeniniam transliuotojui ARD, kad Vokietija yra pasirengusi kelerius metus išgyventi be rusiškos naftos. Pasak ministrės, pastaruoju metu buvo sudarytos naujos sutartys dėl naftos tiekimo, kurios gerokai sumažino Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos.
Vyriausybės Berlyne duomenimis, per kelias savaites Vokietija sumažino savo priklausomybę nuo rusiškos naftos nuo 35 proc. iki 12 proc.
Vokietijai tarus pritariamąjį žodį naftos embargui, didėja spaudimas atitinkamą sprendimą delsiančioms priimti likusioms Europos Sąjungos (ES) šalims. Vėliau pirmadienį Briuselyje vyks ES energetikos ministrų susitikimas, kuriame, be kita ko, bus kalbama apie Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.
