Rusija gali padaryti taip, kad pusės Lietuvos ekonomikos nebeliktų.

„Mano nuomone, Rusijos ekonominis atsakas Baltijos šalims yra daug veiksmingesnė priemonė, be to, itin destruktyvi. Rusija gali padaryti taip, kad pusės Lietuvos ekonomikos nebeliktų. Tiesiog jaučiame, kad Lietuva nesupranta, jog Kaliningrado sritis yra Rusijos dalis. Yra, kas mus užstos. Mes nesame vieni su šia problema“, – teigė Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas.

„Bloomberg“ skelbia, kad nauji Europos Komisijos (EK) išaiškinimai gali pasirodyti tik spalį kartu su septintuoju sankcijų paketu, o ne iki liepos 10 d., kaip buvo prognozuota.

Premjerė Ingrida Šimonytė dar anksčiau sakė, kad kol nebus naujo išaiškinimo, sankcionuotos prekės į Kaliningradą per Lietuvą nevažiuos ir toliau.

Nuo liepos 10 d. bus draudžiama vežti ne tik plieną ir juoduosius metalus, bet ir cementą, alkoholį bei prabangos prekes. Nepaisant to, atsirado svarstymų, kad Lietuva sankcionuotoms prekėms galėtų išduoti vienkartinius leidimus.

„Jeigu taip nutinka, kad Kaliningrade staiga pritrūksta cemento, galima leisti nuvežti cemento tiek, kiek tuo metu labai reikia. Bet čia nekalbame apie jokias kvotas, jokius koridorius“, – sakė užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė

Esą, tai nebūtų traktuojama kaip sankcijų švelninimas.

„Aš panaudojau cemento pavyzdį, galėjau panaudoti ir kitą – alkoholį“, – sakė L. Andikienė.

Tai nėra Lietuvos kaltė, kad čia kyla iššūkių, tai Vladimiras Putinas kaltas dėl karo.

Ar tai galėtų būti taikoma alkoholiui bei kitoms prekėms, užsienio reikalų komiteto pirmininkė neatskleidžia. Amerikiečiai, minėdami diplomatijos šimtmetį su Lietuva, tikina, kad tiek NATO, tiek ES šioje situacijoje Lietuvą privalo palaikyti.

„Tai nėra Lietuvos kaltė, kad čia kyla iššūkių, tai Vladimiras Putinas kaltas dėl karo. Sankcijos turi būti įgyvendintos pilna apimtimi. Labai svarbu, kad JAV ir ES palaikytų Lietuvą saugant jos interesus“, – kalbėjo JAV nacionalinio demokratijos fondo pirmininkas Damonas Wilsonas.

V. Putinui pradėjus karą Ukrainoje Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija smarkiai sumažėjo, todėl priemonių, kaip pakenkti Lietuvos ekonomikai Rusija beveik neturi.

„Iš tų likusių prekių – aliejai, riebalai, dalis maisto produktų. Tai yra pakankamai nežymi dalis. Kalbant apie prekes nelabai yra ką ir sumažinti“, – komentavo ekonomistas Tadas Povilauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rusija Lietuvą paspausti galėtų nebent uždrausdama vilkikams iš Lietuvos įvažiuoti į Rusijos teritoriją.

„Per Rusiją vis tiek vyksta kelionės į Vidurio Azijos šalis, yra įmonių, kurios užsiima krovinių vežimu į Kazachstaną, Uzbekistaną. Yra ne tik pervežimai, yra ir importas, eksportas į tas šalis, bet tos sumos ten nėra pernelyg didelės“, – skaičiavo T. Poviliauskas.

Tuo pat metu Kaliningrado gubernatorius fantazuoja apie specialų geležinkelį ir kelią, jungiantį Rusiją ir Kaliningradą per Lietuvos teritoriją.

„Galima nustatyti tam tikrą tarptautinį jo veikimo režimą, kad tai būtų garantuota sausumos jungtis tarp mūsų pusiau eksklavo ir pagrindinės teritorijos. Galbūt šio koridoriaus viduje padaryti kokį nors kelią, kuris, tarkime, apsiribotų tam tikru specialiu koridoriumi, už kurio nebūtų galima išeiti“, – svarstė A. Alichanovas.

Rusija, į Europą eksportuodama 20 proc. dujų, šiandien gauna gerokai daugiau pinigų nei eksportuodama 100 proc. prieš metus.

A. Alichanovo teigimu, kol kas cementas į Kaliningradą keliaus jūrų keliais. Tai – kur kas brangiau, todėl brangs ir prekės. Kol EK sprendžia, ką daryti su Kaliningrado tranzitu, ekspertai pradėjo abejoti naftos embargo veiksmingumu. Esą, naftos embargas žymaus poveikio Rusijos pajamoms nedaro, panaši situacija ir su dujomis.

„Rusija, į Europą eksportuodama 20 proc. dujų, šiandien gauna gerokai daugiau pinigų nei eksportuodama 100 proc. prieš metus. Kuo labiau mažini kiekį, tuo kainos kyla aukščiau, tuo daugiau pajamų gauna į biudžetą“, – aiškino energetikos ministras Dainius Kreivys.

Be to, sankcijų rusiškoms dujoms ES įvesti gali ir nespėti – esą Kremlius pirmas jas užsuks Europai.

„Kaip ir į ką galiausiai tai virs, mes nežinome, bet tokios rizikos, kad Rusija visai sustabdys dujų tiekimą Europai, yra pakankamai didelės“, – teigė D. Kreivys.

Jau dabar Kremlius dujų tiekimą nutraukė Lenkijai, Bulgarijai ir Danijai. Rusiškų dujų tiekimas apribotas ir Prancūzijai su Vokietija.

Bendrijos lyderiai taip pat pasiekė kompromisą dėl Vengrijos – jos reikalavimu, embargas nebus taikomas naftotiekiu „Družba“ transportuojamai naftai. Išėjimo prie jūros neturinti šalis per „Družbą“ importuoja 65 proc. naftos.

Šoko nėra

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu, vengiant antrinių sankcijų ir nerimaujant dėl rizikos reputacijai, tanklaiviais į ES importuojamos rusiškos naftos apimtys yra sumažėjusios. Todėl ekonomistas mano, kad naujas embargas esminio poveikio naftos rinkoms neturės.

„Naftos kaina pakilo dar truputį, beveik 2 proc., bet kažkokio didelio šoko, kaip matome, nėra. Didžioji dalis tos grėsmės buvo įskaičiuota ir nemaža dalimi tie srautai vienaip ar kitaip buvo sumažėję“, – BNS teigė jis.

Antradienį „Brent“ liepos mėnesio naftos kaina pakilo 1,7 proc., iki 123,78 JAV dolerio už barelį, – tai didžiausia nuo kovo 9 d. užfiksuota kaina. WTI nafta pabrango 3 proc., iki 118,53 JAV dolerio.

Ekonomistui kelia abejonių, ar naftotieliui „Družba“ pritaikyta išimtis ateityje suteiks pakankamai motyvacijos Vidurio ir Rytų Europos valstybėms visiškai atsisakyti rusiškos naftos.

„Ši išimtis sukuria ne visai teisingas paskatas. Rusijos nafta parduodama su nuolaida. Jeigu Vengrija gaus tą naftą su nuolaida, o kitos ES šalys ją turės pirkti rinkos kaina, Vengrija įgis tam tikrą konkurencinį pranašumą ir galės gaminti naftos produktus, parduoti juos rinkos kaina ir taip turėti didžiulių pelnų. Klausimas, ar tada Vengrija turės paskatų ateityje atsisakyti rusiškos naftos. Mano pirminiu vertinimu, ne“, – sakė Ž.Mauricas.

Ar veiks sankcijos?

Tiesioginis sankcijų poveikis Rusijai, pasak ekonomisto, priklausys nuo to, kaip jai seksis rasti alternatyvių naftos pirkėjų ir perorientuoti rinką, o tai lems, kiek kitos pasaulio šalys, norėdamos įsigyti pigesnės naftos, rizikuos savo reputacija ir išsigąs antrinių sankcijų.

Ekonomistas neatmeta tikimybės, kad kai kurios pasaulio šalys bandys apeiti sankcijas, – tai, jo teigimu, taip pat parodys jų poveikį.

„Bus kuriamos apėjimo schemos ir joms sukurti reikės landų. Dabar ir pamatysime tą tikrąjį sankcijų poveikį. Jeigu tų landų bus, Rusijai bendras poveikis nebus toks didelis. Jeigu landų bus mažiau šalims išsigandus antrinių sankcijų, o Rusijai nepavyks parduoti didesnio kiekio naftos, tuomet kris ir apyvarta, ir Rusijos eksporto lygis“, – teigė Ž.Mauricas.

„Tarkime, Turkija ir Serbija gali importuoti rusišką naftą. Gali ir Vengrija dabar importuoti. Tada Vengrija gali kažką pagaminti iš tos naftos ir perparduoti. Ta pati Turkija ar kitos šalys gali perparduoti – jos nėra įvedusios embargo. Taigi, klausimas, kiek jos norės prisiimti reputacinę riziką“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, aukštas naftos kainas gali lemti kiti veiksniai. Ž.Mauricas prognozuoja, kad, OPEC toliau reikšmingai nedidinant naftos pasiūlos, o Kinijoje sušvelnėjus karantino suvaržymams ir išaugsiant naftos paklausai, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos vasarą gali laukti naftos kainų šuolis, galbūt pasieksiantis net 150 JAV dolerių už barelį.

Kompromisai – įprasti ES

Vilniaus tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad ES vadovų kompromisas dėl sankcijų rusiškai naftai ir užtrukusios jo paieškos yra įprasti reiškiniai Bendrijos politikoje.

„Tai gana įprastas ES kompromisas ta prasme, kad, kai kažkuri šalis akcentuoja, jog jai siūlomas sprendimas gali brangiai kainuoti, ES institucijos ir kitos šalys ieško būdų, kaip įtikinti tą šalį nevetuoti bendro principinio sprendimo. Dažniausiai tai daroma dviem būdais – numatant ilgesnius pereinamuosius laikotarpius ir papildomą finansavimą“, – BNS aiškino politologas.

Pasak R.Vilpišausko, lieka atviras klausimas, kiek laiko truks pereinamasis laikotarpis, per kurį išimtis bus taikoma naftotiekiui „Družba“. Politologo nuomone, šiuo klausimu toliau ir vyks pagrindinės diskusijos.

„Čia irgi įprasta ES politikoje – jei dėl kažko iki galo dar nepavyksta susitarti, geriau paskelbti apie principinį susitarimą numatant, kad dėl detalių bus susiderėta vėliau“, – teigė politologas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad, Vokietijai ir Lenkijai įsipareigojus atsisakyti importo naftotiekiais, iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES.

R.Vilpišauskas mano, kad šis Vokietijos ir Lenkijos įsipareigojimas didina rusiškos naftos embargo reikšmę.

„Jų suvartojimas yra didesnis negu Vengrijos, Čekijos ar Slovakijos. Metų pabaigoje turėtų būti atsisakyta apie 90 proc. visos importuojamos naftos ir jos produktų – sakyčiau, kad tai vis dėlto reikšminga apimtis“, – sakė politologas.

Bendrija iš Rusijos importuoja maždaug 26 proc. jai reikalingos naftos. Ji buvo kritikuojama, kad toliau moka Maskvai milijardus eurų, nors siekia sustabdyti jos pradėtą karą Ukrainoje.

Kitos derybos bus sunkesnės

R.Vilpišauskas prognozuoja, kad derybos dėl septintojo ES sankcijų Rusijai paketo, kuriame galėtų atsirasti embargas rusiškoms dujoms, bus ilgesnės ir sudėtingesnės.

„Spėčiau, kad procesas nuo pradžių bus sudėtingesnis, nes pirmiausia bus bandoma aiškiai matyti valstybių narių pozicijas, ypač tų, kurioms gamtinių dujų importo iš Rusijos atsisakymas irgi gali brangiai kainuoti. Gamtinių dujų infrastruktūrai pertvarkyti reikia daugiau investicijų ir laiko, palyginti su naftos produktais. Poreikiai investuoti į infrastruktūrą ir su tuo susijusios išlaidos turbūt irgi bus svarbus veiksnys, galintis apsunkinti sutarimą tarp valstybių narių“, – teigė R.Vilpišauskas.

Politologo teigimu, derybos dėl naujojo sankcijų paketo priklausys ir nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos.

Dujų atsisakyti yra sunkiau, nes pagrindinė Europos ekonomika – Vokietija – yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.

„Jeigu Rusija ir toliau taip agresyviai bombarduos Rytų ir Pietų Ukrainos gyvenvietes, tikėtina, kad bent dalis ES šalių, įskaitant Baltijos valstybes ir Lenkiją, tikrai kels šitą klausimą dėl septintojo sankcijų paketo ir apie jį bus galvojama“, – teigė R.Vilpišauskas.

Ž.Mauricas mano, kad visiškas rusiškų dujų atsisakymas Bendrijoje galimas tik 2024-ųjų viduryje – apie tokį terminą anksčiau kalbėjo ir Vokietijos vyriausybė.

„Dujų atsisakyti yra sunkiau, nes pagrindinė Europos ekonomika – Vokietija – yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų. Manau, kad, kaip Vokietija ir pasakė, iki 2024 m. vidurio ES vis dar priklausys nuo rusiškų dujų. Manau, kad iki to laikotarpio yra nedidelė tikimybė, kad ES šalys sugebės susitarti“, – teigė ekonomistas.

Ž.Maurico teigimu, dėl rusiškų dujų embargo Bendrijai anksčiau susitarti būtų galima nebent nustačius pereinamąjį laikotarpį, tačiau jis veikiausiai vis tiek truktų iki 2024 m. vidurio.

„Vienas efektas yra, kad Rusijos ekonomika nukentės ilgesniuoju laikotarpiu, per kelerius metus, ir darant poveikį jos ekonomikai ilgesniuoju laikotarpiu, ir taip silpninant jos galimybes sustiprinti savo kariuomenę. To trumpojo laikotarpio efekto tikėtis šiais metais sudėtinga, tačiau, mano ir daugelio ekonomistų nuomone, poveikis Rusijos ekonomikai bus ženklus ir jis bus matomas tiek vidutiniu, tiek ilgesniuoju laikotarpiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.

„Todėl Rusijos galimybės sustiprinti savo kariuomenę, prisipirkti naujos ginkluotės, atsistatyti po šio karo ir galbūt inicijuoti dar naują karą Europoje, bus sudėtingos ir susilpnintos“, – pridūrė ji.

Ministrė neigiamai vertina kai kurių šalių kaip, pavyzdžiui, Italijos, bandymus po susitarimo dėl sankcijų importuoti daugiau rusiškos naftos, kol sankcijos neįsigaliojo. Tačiau, iš kitos pusės, anot jos, svarbiausia tai, kad susitarimas po ilgų ir sudėtingų derybų buvo rastas.

„Jeigu neįmanoma susitarti dėl trumpojo laikotarpio, kad efektas būtų greitas ir staigus, nes tikrai kai kurioms šalims sudėtinga persiorientuoti, tai, man atrodo, labai svarbu, kad sutarimas rastas dėl to, ką darysime toliau ir kaip eisime nuo ateinančių metų“, – sakė politikė.

Labai svarbu įgyvendinti tą planą, apie kurį kalbėjo Europos Komisija, t. y. „REPowerEU“, kaip per keletą metų tos priklausomybės atsisakyti.

Ji taip pat išskyrė, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) yra kalbama ne tik apie rusiškos naftos, bet ir dujų atsisakymą kelerių metų laikotarpiu bei tam yra parengtas labai aiškus planas „REPowerEU“ su konkrečiais finansiniais šaltiniais bei planu, kaip ilguoju laikotarpiu visiškai atsikratyti buvusios priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.

„Galima minėti pereinamąjį laikotarpį, bet kartais mes tomis sankcijomis sukuriame daugiau neapibrėžtumo ir kainos kyla rinkose vien dėl to, kad labai neaišku, kas bus toliau. Man atrodo labai svarbu įgyvendinti tą planą, apie kurį kalbėjo Europos Komisija, t. y. „REPowerEU“, kaip per keletą metų tos priklausomybės atsisakyti“, – tvirtino Vyriausybės narė.

„Galima, aišku, tai įrašyti į sankcijų paketą, tai duotų daugiau aiškumo, įsipareigojimo iš šalių narių, kad tikrai tas planas bus įgyvendintas, bet, man atrodo, svarbus bendras nusiteikimas ES ir supratimas, kad Rusija tikrai nėra patikimas partneris. Lietuva rodomas kaip vienas iš geriausių pavyzdžių, suprantant, kad užtruko keletą metų įgyvendinti įvairius infrastruktūros projektus tam, kad šiandien galėtume nepirkti nei dujų, nei elektros, nei naftos iš Rusijos“, – pridėjo ji.

Ministrė sakė, kad šiuo metu naftos kainas rinkoje veikia ne tik mažesnis tiekimas, tačiau ir situacijos neapibrėžtumas. Pasak jos, mėnuo, kuris truko suderinti šeštąjį sankcijų paketą, darė neigiamą poveikį energijos kainoms dėl buvusios nežinomybės.

„Natūralu, kad priėmus sankcijų paketą jos dar šiek tiek kilo, vis tik, man atrodo, kad kuo daugiau yra apibrėžtumo ir susitarimo, ką mes toliau darysime, ir ES aiški politika duotų apibrėžtumą ir energijos kainoms. Svarbu susitarti ir laikytis to susitarimo bei mažiau blaškytis ir rodyti vieni į kitus pirštais, o nuosekliai įgyvendinti strategiją, kurią Europos Komisija yra pasiūliusi, t. y. visiška energetinė nepriklausomybė per keletą metų atsisakant beveik visų energijos prekių, kurios ateina iš Rusijos“, – tikino finansų ministrė.

Ji taip pat apgailestavo, kad kai kurios ES šalys bando apeiti sankcijas, įgyvendindamos Rusijos reikalavimą atsiskaityti už dujas rubliais ir į tai turėtų įsikišti Europos Komisija (EK). Jos manymu, vienos šalys negali būti gudresnės už kitas.

„Europos Komisija mano, kad toks pirkimas atsidarant sąskaitas yra sankcijų pažeidimas, todėl manau, kad tokie sprendimai turėtų būti prižiūrimi per Europos Komisijos prizmę. Galime turėti moralinį įsivaizdavimą, kad nėra teisingi tokie poelgiai, bet, man atrodo, jie taip pat turėtų būti vertinami ir teisiniu požiūriu“, – sakė G. Skaistė.

Šią savaitę 27 ES valstybės narės pasiekė kompromisą dėl naujų sankcijų Rusijai. Susitarime, pasiektame Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime pirmadienį vėlai vakare, Rusijos naftai, importuojamai į bloką sausumos keliais, taikoma išimtis.

Naftos importas jūra, kuris sudaro apie du trečdalius viso naftos importo iš Rusijos į ES, bus visiškai sustabdytas iki metų pabaigos, po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Naftai, importuojamai milžinišku sovietinių laikų naftotiekiu „Družba“, jungiančiu Rusiją su keliomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, kol kas sankcijos netaikomos, pridūrė ji.

Vengrija ir kitos šalys darė aktyvų spaudimą, kad vamzdynas, kuriuo šiuo metu tiekiama maždaug trečdalis ES importuojamos rusiškos naftos ir kurio dalis eina per Ukrainą, nebūtų įtrauktas.

Tačiau Vokietija ir Lenkija paskelbė, kad savanoriškai laipsniškai nutrauks naftos importą naftotiekiu, o tai reiškia, kad iki metų pabaigos draudimas apims „beveik 90 proc. viso rusiškos naftos importo“, sakė U. von der Leyen.

Bendrame 27 ES valstybių narių pareiškime nutarta „kuo greičiau“ sugrįžti prie išimčių Rusijos naftos importui naftotiekiu „Družba“, tačiau tikslus terminas liko nenurodytas.

Siekdamos užsitikrinti Vengrijos palaikymą, kitos ES šalys ne tik sutiko netaikyti draudimo naftotiekiu tiekiamai naftai, bet ir pažadėjo imtis „skubių priemonių“, kad būtų užtikrintas naftos tiekimo Vengrijai saugumas tuo atveju, jei būtų pažeistas per karo draskomą Ukrainą einantis naftotiekis.

Taip pat sankcijų pakete – iš SWIFT sistemos pašalintas didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, uždrausti dar trys Rusijos valstybiniai transliuotojai ir taikomos sankcijos asmenims, atsakingiems už karo nusikaltimus, sakė Ch. Michelis.

Vengrija priešinasi daugumos ES narių remiamam Briuselio siekiui uždrausti Maskvai labai svarbų rusiškos naftos importą. Toks draudimas būtų esminis elementas bloko šeštajame sankcijų Rusijai pakete, bet Vengrija įrodinėja, kad tai labai smarkiai pakenktų jos ekonomikai.

„Deja, bet dabar visa Sąjunga yra laikoma vienos šalies, kuri negali padėti mums rasti konsensuso, įkaite“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, Europos Komisija pasiūlė priėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai atsisakyti rusiškos naftos iki 2024 metų pabaigos.

„Tai labai labai plati galimybė, – sakė jis. – Todėl manau, kad visi tikėjosi, jog to pakaks. Ir aš negaliu jums paaiškinti, kodėl taip nėra.“

Deja, bet dabar visa Sąjunga yra laikoma vienos šalies, kuri negali padėti mums rasti konsensuso, įkaite.

Airijos diplomatijos vadovas Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) pripažino, kad šalims, kurios yra priklausomos nuo rusiškos naftos, embargas yra sunki perspektyva, tačiau pabrėžė, jog „mes turime tai padaryti“.

„Politinė žinia yra aiški, – sakė jis. – ES nori tai padaryti, ir mes norime tai padaryti kuo greičiau.“

Briuselis desperatiškai siekia išvengti susiskaldymo, Kremliui tęsiant puolimą Ukrainoje, todėl kuluaruose dedamos intensyvios pastangos rasti kompromisą dėl šio gegužės 4 dieną pateikto pasiūlymo.

„Diskutuosime apie tai ir padarysime viską, kas įmanoma, kad būtų rasta išeitis iš susidariusios padėties“, – sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), pradėdamas susitikimą Briuselyje.

„Negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos yra gana tvirtos“, – pridūrė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė: „Dar yra keletas dalykų, kuriuos reikia išsiaiškinti paskutiniais etapais. Galutinio aiškumo šiandien čia nebus.“

Tačiau ji pridūrė, jog yra įsitikinusi, kad „per kelias ateinančias dienas pasieksime bendrą rezultatą“.

Portugalijos užsienio reikalų ministras Joao Cravinho (Žuaunas Kravinjas) mano, kad susitarimui dėl sankcijų pasiekti gali prireikti „poros savaičių“. Tokiu atveju debatai vyktų iki kito ES lyderių susitikimo.

Briuselis pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai ilgus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos jos palaipsniui atsisakytų naftos importo iš Rusijos. Tačiau kol kas tai neįtikino Budapešto nusileisti.

Budapeštas didina kainą

Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas, kurio pozicija neretai neatitinka Briuselio bendrojo kurso, reikalauja, kad jo šaliai mažiausiai ketveriems metams būtų suteikta išlyga nesilaikyti rusiškos naftos embargo. 

Be to, Vengrija nori gauti 800 mln. eurų ES lėšų savo naftos perdirbimo įmonei pertvarkyti ir padidinti su Kroatija jungiančio naftotiekio pajėgumus.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pirmadienį, regis, didino rusiškos naftos importo draudimo kainą. Jo teigimu, kad būtų galima parengti ekonomiką tokiam draudimui, reiktų 15–18 mlrd. eurų.

„Teisinga vengrams tikėtis pasiūlymo“ iš Europos Komisijos tokiam smūgiui sušvelninti, socialiniame tinkle „Facebook“ sakė P. Szijjarto.

„Reikia visiško Vengrijos energijos infrastruktūros modernizavimo“, o jis atsieitų „nuo 15 iki 18 mlrd. eurų“, sakė jis.

Pirmadienį V. Orbanas pareiškė, kad jo šalis nepalaikys jokių sankcijų, kurios neigiamai paveiktų Vengrijos energetinį saugumą.

Vengrijos parlamente sakydamas kalbą V. Orbanas teigė, kad Vengrija neblokuos ES sankcijų, jei jos „neperžengs raudonos Vengrijos ekonominės apsaugos linijos. Tai yra, jei jos nekels pavojaus Vengrijos energetiniam saugumui“.

V. Orbanas kalbėjo, kad ES vadovai „įsitikinę, jog Europos sankcijos gali parklupdyti Rusiją,.. bet kad ir kaip stengčiausi, neprisimenu, kad žemyno blokada kada nors būtų buvusi sėkminga“.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba, atvykęs į Briuselį susitikti su ES ministrais, paragino bloką greitai nutraukti mokėjimus Maskvai už energiją.

„Visi norime sužinoti, kaip baigsis ši saga“, – sakė jis.

„Kasdien Europos šalys toliau moka milijonus eurų Rusijai už dujas ir naftą, ir kaip tik šie pinigai paskui naudojami Rusijos karo mašinai finansuoti“, – pabrėžė jis.

ES taip pat planuoja šiemet dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, bet nenori uždrausti importo, nes tokiam žingsniui priešinasi Vokietija.

„Norėčiau padėkoti Vokietijai, kad ji pakeitė poziciją dėl virtinės klausimų. Vokietija pakeitė savo poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai, taip pat... paskelbė pradedanti naują politiką Rusijos atžvilgiu“, – Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Vokietijos diplomatijos vadove Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Jis taip pat padėkojo Berlynui už „palaikymą [Rusijos] naftos embargo įvedimui“.