Lapkričio 28 d. greta Europos Parlamento (EP) būstinės Briuselyje, dalyvaujant Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Ruslanui Stefančiukui ir EP pirmininkei Robertai Metsolai, pasodintas ypatingą reikšmę ukrainiečiams turintis augalas – „kalyna“, kuris Lietuvoje liaudiškai dar vadinamas puteliu ir putėliu.

Krūmo sodinukas kaip dovana į Briuselį atkeliavo ne iš kur kitur, o iš Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Kaune. Kiek anksčiau „kalyna“ buvo pasodinta ir Strasbūro botanikos sode. Idėjos pasodinti Ukrainai šventą medį autorius – europarlamentaras Petras Auštrevičius – sako, kad Ukrainai po beveik 650 dienų karo reikia ne tik kasdien įprastai teikiamos pagalbos, bet ir karių bei visos tautos dvasią palaikančių ženklų.

„Ukrainos ir ukrainiečių šaknys jau šiandien neabejotinai yra čia, pačioje Europos širdyje. „Kalynos“ sodinimas man yra svarbus simbolis, skirtas pagerbti ir paremti herojišką ukrainiečių kovą vardan Laisvės ir europietiškos ateities. Tegul „kalyna“ simbolizuoja susivienijusią Europą, tegul Ukrainos kelias veda į galutinę pergalę, kai Ukraina laimės ir ją galėsime vadinti pilnateise Europos Sąjungos nare“, – sakė europarlamentaras, EP frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius.

Jautrus momentas, dainos posmai Briuselyje ukrainiečių ir lietuvių kalbomis… Tai įvykis, kurio nepamiršiu.

 

„Kalyna“ (lot. Viburnum opulus) ukrainiečiams yra žemės, šeimos gerovės simbolis, tapęs Ukrainos nacionaline vertybe. Krūmo sodinimo ceremonijoje Briuselyje dalyvavęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančiukas sakė, kad ukrainiečiai laukia dienos, kai pagaliau prisijungs prie Europos šeimos.

„Mums, ukrainiečiams, „kalyna“ nėra tiesiog paprastas augalas. Tai šviesesnės ateities viltis. Tikiuos, kad Briuselyje prie Europos Parlamento pasodinta „kalyna“ bus viltis to, kad mūsų laukia geresni laikai, kad pagaliau ateis taikos metas. Kartu esam stiprūs, šlovė Ukrainai!“, – Briuselyje sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančiukas.

Ceremonijos dalyvius Briuselyje pasveikinusios Europos Parlamento pirmininkės R. Metsolos teigimu, „kalynos“ sodinimas kartu yra priminimas to, kiek toli Ukraina pažengė ir toliau žengia europinės integracijos link, nepaisant šalyje tebesitęsiančio karo.

„Europos Parlamentas bus kartu su Ukraina tiek, kiek reikės. Neturiu jokių abejonių, kad Ukraina nugalės, kad teisingumas nugalės, kad Laisvė nugalės“, – sakė R. Metsola.

Ukrainiečiams svarbų augalą „kalyną“ (lot. Viburnum opulus), jos veisles „Aras“ ir „Dievind“ Lietuvoje išvedė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras, kartu su VDU Botanikos sodo dr. Laima Česoniene. Profesorius R. Daubaras teigė, kad Europa dar tiktai pradeda atrasti šį augalą ir jo naudingąsias savybes, kuriomis šis tikrai išsiskiria iš kitų.

Sodinimo ceremonijoje Briuselyje ir Strasbūre, be Europos Parlamento ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovų, dalyvavo europarlamentarai, diplomatai, ukrainiečių ir lietuvių bendruomenės nariai. Ceremonijos Briuselyje metu žinoma atlikėja Marlaine gyvai atliko dainą „Oi u luzi chervona kalyna“ ukrainiečių, anglų, vokiečių, prancūzų ir lietuvių kalbomis.

„Jautrus momentas, dainos posmai Briuselyje ukrainiečių ir lietuvių kalbomis… Tai įvykis, kurio nepamiršiu“, – sakė P. Auštrevičius.

Neseniai Europos Komisija rekomendavo pradėti oficialias derybas su Ukraina dėl jos narystės Europos Sąjungoje.

„Iki šių metų galo informuosime ES apie visų Ukrainai keltų sąlygų įvykdymą. Žinome, kad metų gale vyks ES vertinimas, kaip Ukraina vykdo šias sąlygas. Jei jis bus teigiamas, tikimės, kad kitų metų pradžioje būsime pasirengę pradėti derybas dėl visavertės narystės ES“, – interviu BNS sakė politikas.

Jis tikino, kad Ukraina intensyviai įgyvendina reformas, siekdama savo tikslo tapti euroatlantinės bendruomenės dalimi.

„Nerasite didesnio ES sirgaliaus už Ukrainą ir ukrainiečius: 91 proc. ukrainiečių palaiko stojimo į ES idėją. Ir šiandien mes tai demonstruojame praktikoje: judėdami greitai, priimdami būtinus sprendimus. Tikimės tokio paties greitumo ir adekvatumo iš ES pusės“, – kalbėjo R. Stefančiukas.

Ukrainai kandidatės į ES statusą Bendrijos lyderiai suteikė birželį, taip pradedant daug metų, o galbūt ir dešimtmečius truksiantį kelią link prisijungimo, kuris pareikalaus esminių šalies valdymo reformų ir sunkių derybų.

Kalbėdamas apie Rusijos sukelto karo eigą, Aukščiausiosios Rados pirmininkas pabrėžė, kad Rusijos išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą ukrainiečių ryžto nepalauš, o derybos su Maskva įmanomos tik iš galios pozicijos.

„Todėl pirmiausia su partnerių pagalba turime pademonstruoti, kad laimėsime šį karą ir tada iš jėgos pozicijos kalbėti apie derybas ir vienintelė šių derybų baigtis gali būti Rusijos kapituliacija, reparacijų dydžio apkalbėjimas ir kiti klausimai, susiję su Ukrainos atstatymu“, – sakė R. Stefančiukas.

Kitos svarbios interviu temos:

* Ukraina tikisi kokybiškesnių sankcijų Rusijai, nes jos šiuo metu nėra pakankamos.

* Kremliaus atakos prieš energetikos infrastruktūrą nepalauš ukrainiečių valios priešintis, nauja karo pabėgėlių banga nesiformuoja.

* Ukraina derasi su Vakarais dėl „Patriot“ raketų sistemų perdavimo.

* Kyjivas su Maskva prie derybų stalo sėsti planuoja tik iškovojęs pergalę mūšio lauke.

* Ukraina tikisi, kad NATO pažadai dėl narystės yra nuoširdūs.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

– Vizito Vilniuje metu turėjote ne vieną susitikimą su Lietuvos pareigūnais. Kokią pagrindinę žinutę jiems perdavėte?

– Iš pradžių norėčiau padėkoti už šį fantastišką vizitą, nes Lietuva visada buvo viena didžiausių Ukrainos draugių ir mes visada einame petys į petį. Šiandien turėjau galimybę pasikalbėti su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Žinutė buvo ta pati. Pirmiausia – padėka už paramą, kurią Ukraina jaučia ir kurią Ukraina gauna. Kai susitinku su kitais kolegomis iš daugelio kitų šalių, visuomet turiu sąrašą, kokios paramos noriu jų paprašyti. O sąrašas Lietuvai prasideda padėka.

Antra, apie ką su jais kalbėjome, tai karinės, finansinės paramos Ukrainai tęsimas, parama dėl sankcijų Rusijai, tolesnio Ukrainos atstatymo parama. Labai svarbus klausimas, kurį kėlėme su jais – tolesnis dalyvavimas kalbant apie Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą ir NATO.

Ukraina iki šių metų galo ketina įgyvendinti visas tas pastabas, kurias ji gavo iš ES. Ukraina bus pasirengusi oficialioms deryboms su ES. Kalbant apie NATO, atvirai visiems sakiau, kad labai daug tikimės iš Vilniuje 2023 metais vyksiančio viršūnių susitikimo.

– Per daugiau nei devynis mėnesius Vakarai įvedė eilę apribojimų Rusijai. Naujausias – naftos kainų lubos. Vis dėlto Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabartinės sankcijos iš esmės yra per silpnos. Kokių sankcijų, jūsų manymu, turėtų imtis Vakarai, jog Kremliaus pajėgos nutrauktų savo puolimą?

– Pirmiausia, absoliučiai sutinku su prezidento pozicija, kad sankcijos yra tik tada sankcijos, kai jos – veiksmingos. Kai jos neveiksmingos, tai daugiau ne sankcijos, o ribojimų bandymas. O kai gali apeiti sankcijas per kokias nors kitas šalis, kai gauni sankcijas, apimančias ne visą veiklos sąrašą, kai gauni landeles, kad vienu ar kitu būdu minimizuotum sankcijų poveikį, tai, man atrodo, nėra labai efektyvi sankcijų politika.

Mums nesvarbus sankcijų kiekis. Mums svarbi tų sankcijų kokybė. Todėl, jei kalbame apie atjungimą nuo SWIFT, tai turi būti visiškas atjungimas nuo SWIFT. Kai kalbame apie draudimą rusų energetikos bendrovėms vykdyti veiklą, tai turi būti visiškas draudimas. Kai kalbame apie jūrą ir jūrų uostus, tai turi būti visiški draudimai. Kai kalbame apie asmenines sankcijas, tai turi būti visiški draudimai be išimčių. Tik tada jos bus veiksmingos.

– Kokį šiuo atveju matote Lietuvos vaidmenį?

– Pradėsiu nuo to, kad Lietuva visada buvo Ukrainos advokatė ir jos balsas visada buvo svarus tiek ES lygiu, tiek visame pasaulyje. Jūs visada buvote lyderiai pripažįstant, įvedant ar priimant kitus sprendimus (...).

Mums nesvarbus sankcijų kiekis. Mums svarbi tų sankcijų kokybė.

Todėl, pirmiausia, reikalinga ir tolesnė tvirta Ukrainos parama tarptautiniame fronte. Antra, Lietuvos vykdoma Ukrainos parama – ji yra viena iš pirmaujančių šalių pagal Ukrainos gaunamą pagalbą. Ir trečia, mūsų kvietimas Lietuvai, po mūsų pergalės pasibaigus karui, atvykti į Ukrainą ir padėti mums ją atstatyti. Tokias tris pagrindines kryptis mes matome.

– Šaltajam sezonui įsibėgėjant, Rusija toliau reguliariai atakuoja civilinę, energetinę infrastruktūrą. Visi supranta, kad taip Rusija bando priremti Ukrainą ir jos žmones prie sienos bei pasodinti Kyjivą prie derybų stalo savo sąlygomis. Suprantant, kad atakos tęsis, ar visuomenei ir valdžiai užteks ryžto atsilaikyti?

– Manau, kad ukrainiečiai jau visam pasauliui pademonstravo, kad mūsų pasipriešinimas yra beribis. Ukrainiečiai stovės iki mūsų pergalės, nes mes kovojame už savo šalį, už demokratines vertybes, už visą Europą ir civilizuotą pasaulį. Rusija savo ruožtu visam pasauliui demonstruoja, kad ji visiškai ne šalis karė ir jokia ne antra pasaulio kariuomenė. Jie paprasčiausi marodieriai ir teroristai, kurie kariauja ne su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, o su taikia tauta, naikindami energetikos infrastruktūrą, naikindami kritinės infrastruktūros objektus.

Todėl ukrainiečių tauta stovės iki pergalės. Šiandien Europos šalių lyderiai dažnai klausia, ar planuojama kažkokia nauja pabėgėlių banga, bet aš tiesiog pats stebiuosi Ukrainos gyventojų saviorganizacija, kaip jie daro viską, kad, visų pirma, išgyventų patys šitomis sąlygomis, ir, antra, kaip atsidavusiai jie dirba Ukrainos labui.

Taip pat noriu padėkoti Lietuvai ir kitoms ES šalims, kurios pristato energetinės paramos Ukrainai programas, kad galėtume greitai remontuoti infrastruktūrą ir užtikrinti elektros energijos tiekimą mūsų piliečiams.

– Kaip prastėjančios oro sąlygos gali keisti karo eigą ir tempą? Ko tikitės iš rusų artimiausiais mėnesiais, kokių veiksmų ji dar gali imtis?

– Rusija visada turėjo savotišką taktiką, kai ji kviesdavo į pagalbą galbūt veiksmingiausią savo generolą, „generolą šaltį“. Ukrainiečiai labai gerai žino rusus, kaip ir lietuviai. Rusai neatsižvelgė į tai, kad Ukraina demonstruos tą taktiką, kuri būtina mūsų pergalei.

Taigi, numanau, kad Ukraina toliau demonstruos savo pasipriešinimą, toliau atsikovosime savo teritorijas, nes manome, kad visiška pergalė gali būti tik tokia pergalė, kai atnaujinsime Ukrainos sienas, kokios jos buvo atgavus nepriklausomybę 1991 metais.

Jie paprasčiausi marodieriai ir teroristai, kurie kariauja ne su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, o su taikia tauta, naikindami energetikos infrastruktūrą, naikindami kritinės infrastruktūros objektus.

Aišku, Ukraina turi tam tikrų poreikių, Rusijai pakeitus taktiką, todėl šiandien prašome paramos Ukrainai gauti oro gynybos, priešraketinės gynybos. Kalbamės su kolegomis apie įsitraukimą dėl „Patriot“ skyrimo Ukrainai. Kalbame apie ištisą virtinę Ukrainos paramos klausimų, tai mums dabar svarbiausia, o visa kita padarys Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

– Irina Ščerbakova, padėjusi įkurti Nobelio taikos premiją gavusią Rusijos žmogaus teisių gynimo grupę „Memorial“, sako, kad „nėra diplomatinio sprendimo su Vladimiro Putino režimu, kol jis vis dar čia“. Ar V. Putino pasitraukimas iš valdžios gali užbaigti karą Ukrainoje?

– Pradėsiu nuo to, kad Ukraina prieš kelias dienas paminėjo 28-ąsias Budapešto memorandumo metines. Tai viskas, ką reikia žinoti apie susitarimus su Rusija.

Mums pasirinkimas tik vienas: Ukraina privalo iškovoti pergalę mūšio lauke, Rusija turi kapituliuoti, Putinas ir jo režimo šalininkai turi sulaukti atitinkamo nuosprendžio tarptautinėse institucijose, Ukraina turi gauti reparacijas už patirtą žalą. Tai – pergalės formulė.

Labiau išplėtotą pergalės formulę pasiūlė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis parašė 10 Ukrainos pergalės dedamųjų. Taigi, šiuos klausimus matome būtent taip. Jokių derybų nei su Putinu, nei su dabartiniu režimu, esu įsitikinęs, niekas rengti nesiruošia.

– Apie tai, kad su V. Putinu nesiderės, yra sakęs ir prezidentas Voldymyras Zelenskis. Kodėl jums atrodo, kad kitas Rusijos vadovas bus geresnis derybų partneris? Juk į valdžią gali ateiti dar didesnis karo šalininkas.

– Suprantate, ir ukrainiečiai, ir lietuviai rusus pažįsta jau labai seniai. Mes žinome, kad susitarimai su rusais nieko neverti. Vienintelis derybininkas, kurį jie supranta – derybininkas iš jėgos pozicijos.

Todėl pirmiausia su partnerių pagalba turime pademonstruoti, kad laimėsime šį karą ir tada iš jėgos pozicijos kalbėti apie derybas ir vienintelė šių derybų baigtis gali būti Rusijos kapituliacija, reparacijų dydžio apkalbėjimas ir kiti klausimai, susiję su Ukrainos atstatymu. Kas tai bus, labai sunku pasakyti, nes juk suprantame, kad Putinas pagrindinis kaltininkas.

Bet negalime pamiršti, kad, oficialiais duomenimis, šiandien daugiau kaip 80 proc. rusų palaiko tai, ką Putinas daro Ukrainoje. Todėl atsakomybė turi tekti ir kitiems asmenims, kurie palaikė tai. Negalime pamiršti ir Baltarusijos, ir Lukašenkos režimo, kuris irgi dosniai leidžia iš savo teritorijos rengti smūgius Ukrainai.

– Kalbant apie Ukrainos Aukščiausiosios Rados darbą. Kaip jis pasikeitė nuo karo pradžios?

– Pasikeitė iš esmės, nes per karą pradėjome dirbti daugiau, pradėjome dažniau rinktis, priiminėjame daugiau teisės aktų. Faktiškai per devynis mėnesius padarėme viską, kad pervestume Ukrainos ekonomiką ant karo bėgių.

Priėmėme visus būtinus sprendimus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms palaikyti. Priėmėme kitų metų valstybės biudžetą. Priėmėme visus būtinus įstatymus nepasiturintiems asmenims paremti ir visus būtinus įstatymus tolesniam Ukrainos ekonominiam vystymuisi. Taigi, darbo padarėme daugiau, mūsų susirinkimai galbūt tapo mažiau atviri, bet tai – įstatymų leidybos organo apsaugos labui, parlamente mažiau politikos, bet daugiau rezultatyvių sprendimų.

– Ar pirmosiomis karo savaitėmis svarstėte galimą parlamento darbą tremtyje?

– Nuo pirmos karo dienos parlamentas priėmė aiškų sprendimą: turime būti vietoje, nes prezidentas vietoje, tad ir parlamentas vietoje, vyriausybė vietoje. Dirbame savo patalpose, niekuomet nekeitėme patalpų, kur vyksta mūsų Aukščiausiosios Rados posėdžiai.

Dirbsime tiek, kiek reikės, kad savo darbu užtikrintume visa tai, ko šiandien reikia Ukrainai, tautai ir ginkluotosioms pajėgoms. Per visą šį laiką nė vienas deputatas nepabėgo iš Ukrainos, neskaitant maždaug 10 rusų partijų šalininkų, kurie kažkodėl užuot pabėgę į Rusiją, pabėgo į ES. Visas parlamentas dirba ir demonstruoja efektyvumą.

– Ukrainai suteiktas kandidatės į ES statusas, tačiau su pažadu tęsti valstybės valdymo reformas. Kaip karo metu jums sekasi jas įgyvendinti?

– Kai gavome kandidatės į ES statusą, buvo iškeltos septynios rekomendacijos, kurias Ukraina turėjo įgyvendinti. Praktiškai visos jau įgyvendintos, per kitą Aukščiausiosios Rados posėdį priimsime baigiamuosius tris įstatymus, kurie bus finaliniai įgyvendinant šias sąlygas, ir po to perduosime žinią apie šių sąlygų įgyvendinimą ir Ukrainos pasirengimą visavertėms deryboms su ES dėl visavertės narystės.

Per visą šį laiką nė vienas deputatas nepabėgo iš Ukrainos, neskaitant maždaug 10 rusų partijų šalininkų, kurie kažkodėl užuot pabėgę į Rusiją, pabėgo į ES.

Kai prieš gaudami kandidatės statusą mes su kolegomis rengėme vizitus į kitas šalis, visus patikinome, kad nerasite didesnio ES sirgaliaus už Ukrainą ir ukrainiečius: 91 proc. ukrainiečių palaiko stojimo į ES idėją. Ir šiandien mes tai demonstruojame praktikoje: judėdami greitai, priimdami būtinus sprendimus. Tikimės tokio paties greitumo ir adekvatumo iš ES pusės.

– Ar turite nusimatę datą, kada galėtų prasidėti oficialios stojimo į ES derybos?

– Iki šių metų galo informuosime ES apie visų Ukrainai keltų sąlygų įvykdymą. Žinome, kad metų gale vyks ES vertinimas, kaip Ukraina vykdo šias sąlygas. Jei jis bus teigiamas, tikimės, kad kitų metų pradžioje būsime pasirengę pradėti derybas dėl visavertės narystės ES.

Iš ES turėtume gauti sąrašą, aiškią programą, ką turime įvykdyti dėl visavertės narystės. Ir mes labai tikimės šio konkretumo. Nes Ukraina nedels. Ukraina šiame kelyje kaip veikė, taip ir veikia greitai ir kokybiškai.

– Aukščiausioji Rada vasarą ratifikavo vadinamąją Stambulo konvenciją. Lietuvoje, tuo tarpu, ši iniciatyva šiek tiek stringa, o dalis politikų iš opozicijos sako, kad Ukraina tokį sprendimą priėmė ne dėl to, jog visuomenėje yra sutarimas ir pritarimas šiai konvencijai, o paprasčiausiai bandant įtikti ES. Kaip jūs vertinate tokią kritiką?

– Žinote, tai nėra vienas kitą paneigiantys dalykai. Tam kad atitiktume taisyklę, reikia ją vykdyti. Ukraina, deklaruojanti kelią į ES, priima visas ES taisykles, ir ji privalo ne tik priimti taisykles, bet ir laikytis reikalavimų.

Esu įsitikinęs, kad šis sprendimas – didelė Ukrainos parlamento pergalė, nes iki tol šio sprendimo nebuvo įmanoma priimti. O kai visam pasauliui pripažinome, kad mūsų perspektyva tai ES, turime sutikti su visais standartais ir visais principais, egzistuojančiais ES.

Esame pasirengę ir toliau transformuotis šia kryptimi, nes ES prioritetai ir vertybės yra tai, už ką gyvybę atiduoda geriausi mūsų sūnūs ir dukterys priešakinėje karo su Rusija linijoje.

– NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš daugiau nei savaitę sakė, kad NATO durys Ukrainai yra atviros. Kaip jūs į tai reaguojate? Ar jūs tai vertinate kaip rimtą įsipareigojimą?

– Aš visuomet buvau sąžiningumo ir atvirumo politikoje šalininkas. Ir galbūt tai – savybė, kurią Ukraina visada demonstruoja ir tikisi tokio paties atvirumo iš kitų – ir šalių, ir aljansų, ir tarptautinių organizacijų. Todėl, kai yra pareiškimas, kad durys atviros, Ukraina sako: „Mes pasirengę pro šias duris įeiti.“ Mes pasirengę laikytis NATO kaip aljanso standartų, reikalavimų, bet mes norime, kad šios durys būtų tikrai atviros, o ne virstų orlaide.

– Kitų metų pabaigoje Ukrainoje yra numatyti parlamento rinkimai. Turint omenyje karo eigos neapibrėžtumą, ar jie galės būti surengti?

– Remiantis Ukrainos įstatymais, neturime teisės rengti rinkimų karo padėties metu. Aišku, tokia norma egzistuoja, bet galbūt ji bus pakoreguota priklausomai nuo to, kada baigsis karo padėtis.

– Įprastomis sąlygomis politikai apie tai greičiausiai negalvoja, tačiau esate antrasis šalies vadovas po Ukrainos prezidento. Nužudyti V. Zelenskį kėsintasi net kelis kartus. Ar jūsų gyvybei toks pavojus buvo iškilęs?

– Žinau, kad yra buvę grasinimų kai kuriems deputatams. Kas dėl manęs, tokios informacijos aš neturiu, bet gal tai geriau žino specialiosios tarnybos ir gal jos labai gerai dirba Ukrainoje, kad šiandien galiu sėdėti čia ir duoti interviu jums.

– Ačiū jums už jūsų laiką.

„Žinote, aš visuomet buvau sąžiningumo ir atvirumo politikoje šalininkas. Ir galbūt tai – savybė, kurią Ukraina visada demonstruoja ir tikisi tokio paties atvirumo iš kitų – ir šalių, ir aljansų, ir tarptautinių organizacijų. Todėl, kai yra pareiškimas, kad durys atviros, Ukraina sako: Mes pasirengę pro šias duris įeiti“, – interviu BNS trečiadienį sakė Ukrainos parlamento vadovas.

„Mes pasirengę laikytis NATO kaip aljanso standartų, reikalavimų, bet mes norime, kad šios durys būtų tikrai atviros, o ne virstų orlaide“, – pridūrė ji.

Taip R. Stefančiukas komentavo praėjusią savaitę NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo išsakytą patikinimą, jog Ukrainai „NATO durys yra atviros“ ir Rusijos invazijai besipriešinanti šalis vieną dieną taps bloko nare.

Po vasarį prasidėjusios invazijos Kyjivas pareiškė esantis vertas tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare, nes mūšio lauke gina vakarietiškas vertybes.

Reaguojant į Ukrainos prašymą, birželį ES jai suteikė kandidatės statusą, taip pradedant daug metų, o galbūt ir dešimtmečius truksiantį kelią link prisijungimo prie Bendrijos, pareikalausiančio esminių šalies valdymo reformų ir sunkių derybų.

Rugsėjį Kyjivas pateikė ir prašymą stoti į NATO pagreitinta tvarka, tačiau galimybės tam įvykti greitai kol kas atrodo miglotos, ypač, kol Ukrainoje vyksta karas.

Kyjivas tikisi, kad proveržį pavyks pasiekti per Aljanso viršūnių susitikimą kitąmet Vilniuje.

„Lietuvos žmonės žino, ką reiškia gyventi agresoriaus pašonėje, supranta Ukrainos patiriamą kančią ir neteisybės jausmą. Lietuva visomis išgalėmis remia Ukrainą, teikia ir iki pergalės teiks karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą. Dabar Ukraina išgyvena tamsius laikus, bet ukrainiečių nepalaužiama dvasia, drąsa ir ryžtas padaro Jus nenugalimus. Lietuva žino –  Ukraina nugalės“, – susitikime sakė G. Nausėda.

Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui pažadėjo, kad Lietuva kartu su sąjungininkais ir toliau darys viską, kad padėtų Ukrainai laimėti šį karą ir ištverti žiemą.

Lietuvos žmonės žino, ką reiškia gyventi agresoriaus pašonėje, supranta Ukrainos patiriamą kančią ir neteisybės jausmą.

Šalies vadovas su R. Stefančiuku aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą ir pažymėjo, kad sąmoningai nusitaikydama į civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą Ukrainoje, Rusija siekia išsekinti Ukrainą, pasėti chaosą ir paniką šalyje. Tai, pasak Valstybės vadovo, dar vienas Kremliaus režimo karo nusikaltimas.

Prezidentas susitikime teigė, kad būtina siekti Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimus Ukrainoje ir išreiškė tvirtą Lietuvos paramą Ukrainos iniciatyvai įsteigti specialųjį tribunolą Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje tirti.

Valstybės vadovas taip pat pabrėžė, kad Rusijos „taikos derybos“ neatneštų taikos, o tik sudarytų galimybę Rusijai persigrupuoti ir sustiprinti savo karinius pajėgumus. Pasak šalies vadovo, karas baigsis tik tada, kai Rusija išves visus karius iš visos Ukrainos teritorijos.

„Prezidentas susitikime taip pat išreiškė tvirtą Lietuvos paramą Ukrainos ES narystės siekiui, pabrėžė, kad Lietuva pasisako už greitesnę derybų pradžią ir sklandų derybų procesą“, – teigiama pranešime.

Susitikime aptartas ir kitais Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas.

Šalies vadovo teigimu, NATO ir Ukrainos politinis bendradarbiavimas bus vienas svarbiausių NATO viršūnių susitikimo klausimų.

„Kažkada jūs pradėjote kovą su rusiškuoju totalitarizmu ir griovėte SSRS, o mes dabar kovą baigiame mūšio lauke tiesiogine to žodžio prasme, ginamės nuo plataus masto, neišprovokuotos Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą“, – Seimo rūmuose Vilniuje kalbėjo Ruslanas Stefančiukas.

Jis yra aukščiausias Ukrainos pareigūnas, atvykęs į Lietuvą po vasario 24-osios, kai Rusiją užpuolė Ukrainą. Politikas Vilniuje dalyvaus 12-ojoje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėjos sesijoje.

„Okupavusi dalį Ukrainos teritorijų, sistemingai naikindama civilius ir energetikos infrastruktūros objektus, kankindama ir žudydama taikius Ukrainos piliečius, Rusija dar kartą visam pasauliui demonstruoja, kad ne tik negerbia tautų apsisprendimo teisės, ne tik nevertina žmogaus gyvybės ir jo laisvės, bet kasdien ir kas minutę grasina savo taikiems kaimynams. (...) Rusija atvirai bando visus įbauginti“, – teigė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

Jis sakė, kad į tai demokratinės šalys gali atsakyti solidarumu, ryžtu ir nepalaužiamumu.

Kažkada jūs pradėjote kovą su rusiškuoju totalitarizmu ir griovėte SSRS, o mes dabar kovą baigiame mūšio lauke tiesiogine to žodžio prasme.

„Didvyriškai ginsime savo nepriklausomybę, laisvę ir taikų gyvenimą sau, Europai ir visam laisvajam pasauliui. Šioje kovoje mes pasikliaujame didele tarptautine parama“, – tvirtino R. Stefančiukas.

Jis dėkojo Lietuvai už paramą ir pagalbą jo šaliai nuo pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą valandų – už ukrainiečių priėmimą, tiekiamą ginkluotę, sužeistųjų reabilitaciją, generatorius.

„Dėkingi už tai, kad jūs demonstruojate lyderystę daugeliu aktualių regiono klausimų, už tai, kad demonstruojate nepajudinamą ir karštą paramą laisvei ir demokratijai, už tai, kad šiomis dienomis jūs palaikote Ukrainą ir ukrainiečius jų sąžiningoje kovoje“, – Vilniuje kalbėjo Ukrainos parlamento vadovas.

Jis teigė, kad Ukraina labai vertina Lietuvos Seimo „ryžtą kuo greičiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos nusikaltėlius“, paramą siekiant sukurti specialųjį tarptautinį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams tirti, Rusijos veiksmų Ukrainoje pripažinimą genocidu.

„Šiuo laikotarpiu, tai yra nuo vasario 24 dienos, Seimas priėmė dešimt rezoliucijų, palaikančių Ukrainą ir smerkiančių Rusijos veiksmus! Įspūdingas skaičius. Jūsų ryžtas yra nuostabus, mieli kolegos. Šios rezoliucijos tapo pavyzdžiu daugeliui kitų parlamentų“, – tvirtino R. Stefančiukas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis taip pat prisiminė Lietuvos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vizitą Kyjive šių metų kovo 24 dieną su Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais.

„Jau tada raginote tarptautinę bendruomenę įvesti visišką prekybos embargą Rusijai, padidinti ginklų tiekimą Ukrainai, parengti detalų Ukrainos atstatymo ir pagalbos jos ekonomikai atgaivinti planą. Jūs buvote Bučoje ir Borodiankoje ir tapote tiesioginiais rusų įvykdyto didelio masto mūsų miestų ir kaimų naikinimo, mūsų žmonių genocido liudininkais“, – teigė R. Stefančiukas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina nepavargs kovoti, o ukrainiečius vienija bendra nacionalinė idėja – laimėti, atstatyti Ukrainą, padaryti ją Europos Sąjungos (ES) nare. Ukrainos politikas sakė dedantis daug vilčių ir į kitąmet Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Ukraina yra pareiškusi norą tapti ES ir NATO nare. Šiemet ES suteikė Ukrainai kandidatės į bendriją statusą.

„Mūsų noras laimėti yra pagrįstas mūsų istorija. Nelengva kaip ir jūsų. Tragiška, didvyriška istorija sustiprino ir ukrainiečius, ir lietuvius. Esame ne tik stiprūs, bet ir nepalaužiami“, – Vilniuje kalbėjo Ukrainos parlamento vadovas.

„Noriu, kad visi tai išgirstų, ypač rusai – mūsų nepalaušite! O mūsų kariai mūšio lauke savo akimis jau matė, kaip rusai bijo šio nepalaužiamumo – pamatuoto, ramaus, sąmoningo darbštuolių nepalaužiamumo“, – teigė jis.

Ukrainai labiausiai reikia kandidatės į ES statuso

„Metas, kad demokratinės valstybės greitai susiburtų ir priimtų sprendimus, nebeliko laiko pusiniams sprendimams arba neaiškiems žingsniams“, – sesijos metu transliuotoje jo kalboje sakė  R. Stefančiukas.

Jis į NATO šalių politikus kreipėsi nuotoliniu būdu.

„Ko Ukrainai dabar labiausiai reikia? Pirmiausiai, kad Ukraina įgytų kandidatės į ES narius statusą. Manome, kad ES valstybės narės sprendimą priims šių metų birželio mėnesį. Remdamiesi sociologinių tyrimų rezultatais galime teigti, kad toks teigiamas sprendimas atitiktų daugelio ES valstybių narių ir Ukrainos žmonių valią“, – sakė Rados pirmininkas.

Ukraina visiškai pritaria visoms ES civilizacijos vertybėms, jos yra neatsiejama mūsų civilizacijos dalis.

„Be to, toks sprendimas nutrauktų Rusijos propagandos spekuliacijas, esą Ukrainos žmonės nenori įsijungti į ES. Ukraina visiškai pritaria visoms ES civilizacijos vertybėms, jos yra neatsiejama mūsų civilizacijos dalis“, – teigė R. Stefančiukas, pridurdamas, kad 91 proc. ukrainiečių remia narystę ES.

Pasak Ukrainos politiko, kandidatės statuso suteikimas su Rusija kariaujančiai valstybei prisidės prie taikos proceso.

„Šalies kandidatės statuso suteikimas taip pat bus taikos proceso dalis. Antra, Ukraina yra pasirengusi būti regiono saugumo ir stabilumo garantu. Mes tai demonstruojame atrėmę agresijos smūgį“, – sakė R. Stefančiukas, prašydamas Vakarų bendruomenės Ukrainai tiekti dar daugiau ginklų.

Ukraina nesutiks su įšaldytu konfliktu

„Ukrainiečiai turi savo taikos planą. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad Ukraina nesutiks su įšaldytu konfliktu“, – pirmadienį per NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesiją Vilniuje sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas.

Ukrainos parlamento pirmininko teigimu, 82 proc. ukrainiečių nesutiktų perleisti teritorijų mainais už taiką.

„Mūsų taikos planas yra toks, kad turime nugalėti ir priversti agresorę, Rusiją, grįžti į jų teritorijas, išlaisvinant Ukrainos teritorijas jų tarptautiniu mastu pripažintose sienose. Tokiu būdu sukursime ilgalaikę taiką Europoje. Bus gerai, jei tai darysime kartu su jumis“, – tvirtino R. Stefančiukas.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris (Henris Kisindžeris), kai kurie Vakarų politikai tvirtina, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją.

R. Stefančiuko teigimu, Ukraina yra pasirengusi būti saugumo ir stabilumo regione garantu, tačiau norint ir toliau atlikti šį vaidmenį, jo šaliai reikia daugiau ginklų.

„Šiuolaikinių ginklų. To, ką jūs turite!“ – pabrėžė Ukrainos parlamento pirmininkas.

Rusai šį karą kariauja negailestingai, remdamiesi „sudegintos žemės“ taktika.

Jis sakė, kad Ukrainai reikia nuolatinio greito ginklų pristatymo, svarbiausia – raketų paleidimo, tolimojo nuotolio artilerijos, pakrančių apsaugos sistemų, tankų ir šarvuočių.

R. Stefančiukas akcentavo kad, ginklai, kurių prašoma, skirti gynybai.

„Mes tik norime, kad rusai nebaudžiami nežudytų mūsų vaikų ir jų motinų. Mūsų kariai pasirengę juos pridengti kūnais nuo kulkų, tačiau rusai šį karą kariauja negailestingai, remdamiesi „sudegintos žemės“ taktika“, – kalbėjo Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

Priminė apie šeštąjį sankcijų paketą Rusijai

Ukrainos parlamento vadovas priminė ir būtinybę priimti šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, pradėti šios šalies baudžiamąjį persekiojimą dėl vykdomų karo nusikaltimų.

„Rusijos kariuomenė įvykdė daugybę karo nusikaltimų, tokių kaip civilių objektų bombardavimas, tyčinės žudynės, įskaitant masines žudynes, draudžiamų ginklų naudojimas, prievartavimai ir kitos seksualinio smurto formos, kankinimai ir nežmoniškas elgesys, neteisėtas judėjimas ir deportacija“, – kalbėjo Aukščiausiosios Rados vadovas.

„Laikinai okupuotose teritorijose Rusija skiria savo okupacines administracijas, įveda rusišką švietimą ir valiutą, priverstinai deportuoja ukrainietes moteris ir vaikus į Rusiją, priverstinai verbuoja ukrainiečius į Rusijos ginkluotąsias pajėgas“, – Kremliaus nusikaltimus vardijo jis.

R. Stefančiukas pabrėžė, kad Rusiją reikia ne tik sustabdyti ir atstumti nuo Ukrainos, anot jo, iš jos turi būti atimtos bet kokios galimybės ateityje vykdyti agresiją prieš bet kurią kitą šalį.

„Kremliaus karinės mašinos išardymas – geriausia investicija į euroatlantinio regiono ir pasaulio saugumą“, – teigė jis.

Seimo rūmuose pirmadienį vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinė sesija, joje aptariamas karas Ukrainoje ir Rusijos keliamos grėsmės.

Ši sesija buvo suplanuota Kijeve, bet Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ji perkelta į Vilnių.

Į sesiją atvyko paraiškas tapti NATO narėmis pateikusių Suomijos ir Švedijos parlamentų vadovai Mattis Vanhanenas ir Andreasas Norlenas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka.