Anot jų, šių metų kovo 2-ąją 23 partijoms priklausė 97 tūkst. 177 asmenys, 32 politiniams komitetams – 2800 asmenų.

Komitetų narių skaičius deklaruotas pirmą kartą.

Bendras partijų narių skaičius yra vienas mažiausių nuo to laiko, kai jos įpareigotos šiuos duomenis Teisingumo ministerijai pateikti du kartus per metus, tai yra nuo 2014-ųjų.

Mažiau narių jos turėjo tik 2020-aisiais, tuomet deklaruota 95,8 tūkst. partijoms priklausančių asmenų.

Tradiciškai didžiausia yra Lietuvos socialdemokratų partija, ji nurodė turinti 14 tūkst. 344 narius, antra yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 12 tūkst. 623 nariais, trečia – Darbo partija, deklaravusi 9640 narių.

Kadangi trečią kartą iš eilės savo narių sąrašų nepateikė Rusų aljansas, Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva pradėta šios partijos likvidavimo procedūra.

Dar trys partijos – Polinių kalinių partija, Tautos vienybės sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – likviduojamos pagal jų pačių sprendimą.

Politiniai komitetai ir partijos savo narių skaičių turi teikti du kartus per metus. Jeigu politinė organizacija vienus metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą.

Asmuo gali priklausyti tik vienam politiniam komitetui arba partijai.

Suabejojo dar pavasarį

Pagal įstatymą, dukart per metus – iki spalio 1 ir iki kovo 1 d. – politinės partijos Teisingumo ministerijai turi pateikti savo narių sąrašus.

Narių privalo būti ne mažiau nei 2 tūkst.

Partijai gresia likvidavimas, jei dukart iš eilės narių skaičius bus mažesnis, nei reikalaujama, ir jei du kartus iš eilės partija nepateiks savo narių sąrašų iki nustatyto termino.

Šį kovą, paviešinus Lietuvos politinių partijų statistiką, paaiškėjo, kad "Rusų aljansas" savo narių sąrašų nepateikė.

Tai nutiko pirmąkart per visą partijos gyvavimo laiką.

Jos pirmininkė T.Lochankina tuomet dienraštį tikino, kad taip atsitiko dėl to, jog partijos narių suvažiavimo negalima sušaukti dėl pandemijos, bet ji nusiteikusi tai padaryti, kai tik aplinkybės leis.

"Mums svarbu išgirsti savo partijos narių nuomonę, ką jie mano apie tolesnę mūsų politinę veiklą. Mes turime apsispręsti, ar tęsime savo veiklą kaip partija, ar transformuosimės į asociaciją, ar galbūt visai trauksimės iš politikos lauko, nes viskam savas laikas, viskam savo vieta. Kitaip tariant, nauji laikai, naujos dainos. Turime viską gerai pasverti ir kolegialiai nuspręsti dėl "Rusų aljanso" ateities", – šių metų pavasarį žurnalistams kalbėjo T.Lochankina.

Tuomet esą jokių sprendimų nebuvo priimta.

T.Lochankina tada tikino, kad jų partijai priklauso lygiai 2 tūkst. narių, tiek, kiek ir reikalauja įstatymas.

Tamara Lochankina. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Partijos misija baigta?

Pasiteiravus, kodėl Teisingumo ministerijos jau antrą kartą iš eilės nepasiekė "Rusų aljanso" narių sąrašai, šįkart T.Lochankina pabrėžė: "Mes tai padarėme sąmoningai. Partija veikė 20 metų, mes baigėme darbus ir traukiamės, mes ne kokie konservatoriai, kurie atėjo amžiams. Buvo laikas, buvo idėjos, buvo užduotys, buvo problemos, mes jas sprendėme. Nors viešai apie mūsų darbus nebuvo daug rašoma, bet mes padarėme tikrai daug ir šiandien su ramia sąžine traukiamės. Tačiau tie partijos nariai, kurie neprarado intereso politikai, veikiausiai tęs darbus su kitomis politinėmis jėgomis."

T.Lochankina teigė, kad pati naujos partijos ar kokios kitos politinės jėgos nesteigs.

Kas dabar atstovaus mūsų rinkėjams? Na, tai jau pačių rinkėjų rūpestis.

Esą, kai buvo įsteigtas "Rusų aljansas", buvo daug svarbių bendruomenei klausimų – dėl rusiškų mokyklų, dėl rusiškos kultūros mieste, dėl socialinių reikalų – dabar tie reikalai daugmaž išspręsti.

"Mes juk tada kūrėmės kaip regioninė partija, bet faktiškai tapome vieno miesto partija. Mums dirbti sunku buvo visada, nors mes stengėmės būti ir tolerantiški, ir pozityvūs, tačiau kažkodėl žiniasklaidoje vis atsirasdavo straipsnių, kad mūsų partija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Dėl to mes netgi kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą ir gavome departamento vadovo patvirtinimą, kad nesame valstybės priešai", – nemalonią istoriją prisiminė T.Lochankina.

Ilgametė politikė teigė, kad partijos veiklos nutraukimo priežastis buvo ne ta, tačiau esą didžiausias džiaugsmas, kad pavyko daug nuveikti miestiečių labui.

"Pažiūrėkite, kaip šauniai dirba Tautinių kultūrų centras. Tai buvo mūsų partijos projektas, mes jį sukūrėme ir nesikišome į veiklą, o jie dabar puikiai atstovauja tautinėms miesto bendrijoms. Mūsų dėka pavyko atnaujinti rusiškas mokyklas. Kalbant apie socialinę sferą, praėjusią miesto tarybos kadenciją mūsų partijos iniciatyva trečdaliu pakeltos algos Klaipėdos socialiniams darbuotojams. Kas dabar atstovaus mūsų rinkėjams? Na, tai jau pačių rinkėjų rūpestis", – reziumavo T.Lochankina, pabrėžusi, kad jos vadovaujamos partijos misija baigta.

Permainos: buvusi Klaipėdos tarybos narė, "Rusų aljanso" atstovė I.Rozova (pirma kairėje) ne kartą buvo išrinkta ir į miesto tarybą, ir į Seimą, tačiau dabar pasitraukė iš politikos, T.Lochankina – ilgametė partijos vadovė aktyvioje politikoje irgi jau senokai nedalyvauja, V.Karmanovas taip pat atsisakė politikos, kai tapo savivaldybės įmonės "Naujasis turgus" direktoriumi. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Susiskaldė ir pralaimėjo

Pastaruosiuose Seimo rinkimuose, prieš dvejus metus, "Rusų aljansas" nedalyvavo, o 2019-ųjų savivaldybių tarybų rinkimuose, surinkę mažiau nei 4 proc. balsų, nelaimėjo nė vieno mandato.

Nors per 2015–2019 m. kadenciją jie turėjo net keturias vietas Klaipėdos miesto taryboje.

Tokius 2019 m. rinkimų rezultatus veikiausiai nulėmė tai, kad uostamiesčio rusakalbiai tuomet suskilo į tris politines jėgas, taip suskaidydami ir savo rinkėjų balsus.

Tad į šią miesto tarybą pateko tik du rusakalbių atstovai – visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" nariai – Viačeslavas Titovas ir Jurijus Šeršniovas.

V.Titovas tarybos nario mandato neteko dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardo niekinimo tik pradėjęs kadenciją.

Jį Klaipėdos miesto taryboje pakeitė jo politinė bendražygė, trečioji sąraše buvusi Ela Andrejeva, kuri netrukus figūravo šnipinėjimo prieš Lietuvą Rusijos naudai byloje.

Naujosios Klaipėdos politikės veikla šią kadenciją buvo labai santūri, kaip ir jos kolegos J.Šeršniovo.

Nepanorusio viešumo rusakalbio klaipėdiečio teigimu, šie du "Titov ir teisingumas" komiteto nariai savo rinkėjų per visą kadenciją, kuri jau greitai baigsis, faktiškai neatstovavo.

Savo ketinimų neatskleidžia

Dienraščio žiniomis, Klaipėdos rusakalbių bendruomenė sutrikusi ir nežino, ar iš viso turės kandidatų pavasarį vyksiančiuose savivaldos ir merų rinkimuose.

Asmenys, kurie yra puikiai žinomi uostamiesčio rusakalbiams – Viačeslavas Karmanovas, Olegas Mariničius, T.Lochankina – dienraščio žurnalistams patvirtino, kad būsimuose savivaldos rinkimuose dalyvauti neketina.

Buvusi Seimo narė Irina Rozova, kuri ilgą laiką buvo "Rusų aljanso" veidas, mobiliuoju telefonu vakar buvo nepasiekiama, tad neaišku, ar ji sieks savivaldybės nario mandato.

Neatsiliepė ir kiti rusakalbių politinės jėgos atstovai – miesto tarybos narė E.Andrejeva, buvęs Klaipėdos tarybos narys V.Titovas, tad jų politinės karjeros planai taip pat neaiškūs.

Ketvirtą kadenciją Klaipėdos miesto taryboje dirbantis J.Šeršniovas irgi neatskleidė, ar jau apsisprendė dalyvauti rinkimuose.

Politikas tikino, jog kol kas dar galvoja, ir jei nuspręs, su kokia politine jėga kandidatuoti, informuos visuomenę.

Per praėjusius rinkimus su visuomeniniu rinkimų komitetu kandidatavęs ir neišrinktas Klaipėdos totorių bendruomenės vadovas Ilfiras Gibadullinas nusiteikęs dar kartą pabandyti sėkmę, tačiau esą irgi dar nežinąs, su kokia politine jėga bandys kandidatuoti, nes rusakalbių partijų Klaipėdoje nebeliko.

"Galbūt nelikus "Rusų aljansui" rusakalbiai klaipėdiečiai šį kartą nekurs jokių naujų darinių, o mėgins jungtis prie tradicinių partijų, taip būtų protingiau. Nes geopolitinis fonas dabar labai sudėtingas ir bet kokia politinė jėga, kurio pavadinime yra žodžiai "rusas" ar "rusakalbis", kelia nedviprasmiškų minčių", – dėstė viešumo nepanoręs ne lietuvių kilmės klaipėdietis.

Partijų sąrašai sumenko

"Rusų aljansui" Teisingumo ministerijai antrą kartą iš eilės nepateikus narių sąrašų, partijos likimas jau nulemtas.

Šiuo metu teisinį statusą "likviduojama" turi trys šalies partijos – Lietuvos politinių kalinių partija, "Tvarka ir teisingumas", taip pat Tautos vienybės sąjunga, bet tarp jų "Rusų aljanso" dar nėra.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo registruotos 77 politinės partijos, dabar veikia 24, kurioms priklauso 100 675 nariai.

Per pastaruosius penkerius metus politinėms partijoms priklausančių asmenų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 12 tūkst.

Pačios gausiausios pagal narių skaičių Lietuvoje šiuo metu yra trys partijos – socialdemokratų (14,5 tūkst. narių), konservatorių (12,8 tūkst.) ir Darbo partija (9,7 tūkst. narių).

Jau rytoj, spalio 7-ąją, pradedamas savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas, kuris vyks iki gruodžio 12 d.

Tą pačią dieną, iki rinkimų likus 83 dienoms, prasidės kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimas.

Šiuo laikotarpiu ir paaiškės, ar Klaipėdos rusakalbių bendruomenės nariai bandys siekti savivaldybės tarybos mandatų.

Rinkimų kodeksas numato, kad politinės kampanijos dalyviais registruotis privalo politinės partijos ir politiniai komitetai, kurie planuoja kelti kandidatus į merus ar kandidatų sąrašus artėjančiuose rinkimuose, taip pat teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, ketinantys išsikelti savarankiškai ir kandidatuoti į merus.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.

Pakibo ant plauko

Pagal įstatymą, dukart per metus – iki spalio 1 ir iki kovo 1 d. – politinės partijos Teisingumo ministerijai turi pateikti savo narių sąrašus.

Narių privalo būti ne mažiau nei 2 tūkst. Partijai gresia likvidavimas, jei dukart iš eilės narių skaičius bus mažesnis, nei reikalaujama.

Šį pirmadienį, paviešinus Lietuvos politinių partijų statistiką, paaiškėjo, kad net trys jų – Lietuvos liaudies partija, Kovotojų už Lietuvą sąjunga ir „Rusų aljansas“ savo narių sąrašų nepateikė.

Kovotojų už Lietuvą sąjunga, kuriai vadovauja prieštaringai pagarsėjęs Stanislovas Tomas, tų sąrašų nepateikė jau antrą kartą iš eilės, tad yra tikimybė, kad partijai bus inicijuojamas likvidavimas.

Ateitį nulems nariai

Pirmąkart narių sąrašų nepateikė klaipėdiečių įkurta politinė partija „Rusų aljansas“.

Jos pirmininkė T.Lochankina tikino, kad taip atsitiko dėl to, jog partijos narių suvažiavimo negalima sušaukti dėl pandemijos, bet ji nusiteikusi tai padaryti, kai tik aplinkybės leis.

„Mums svarbu išgirsti savo partijos narių nuomonę, ką jie mano apie tolesnę mūsų politinę veiklą. Mes turime apsispręsti, ar tęsime savo veiklą kaip partija, ar transformuosimės į asociaciją, ar galbūt visai trauksimės iš politikos lauko, nes viskam savas laikas, viskam savo vieta. Kitaip tariant, nauji laikai, naujos dainos. Turime viską gerai pasverti ir kolegialiai nuspręsti dėl „Rusų aljanso“ ateities“, – kalbėjo T.Lochankina.

Kol kas esą jokių sprendimų nepriimta. T.Lochankina tikino, kad jų partijai priklauso lygiai 2 tūkst. narių, tiek, kiek ir reikalauja įstatymas.

Susiskaldė ir pralaimėjo

Teisingumo ministerijos atstovų teigimų, jei iki reikiamo skaičiaus trūksta bent vieno žmogaus, sistema automatiškai fiksuoja, kad partija narių sąrašų nepateikė.

Šiuo atveju ministerijos atstovai patikslino, kad „Rusų aljansas“ iki kovo 1 d. nepristatė savo narių sąrašų, tačiau esą tai nereiškia, kad jų yra mažiau, nei reikalauja įstatymas.

Pastaruosiuose Seimo rinkimuose ši partija nedalyvavo, o 2019-ųjų savivaldybių tarybų rinkimuose, surinkusi mažiau nei 4 proc. balsų, nelaimėjo nė vieno mandato.

Nors per 2015–2019 m. kadenciją jie turėjo net keturias vietas Klaipėdos miesto taryboje.

Tokius rinkimų rezultatus veikiausiai nulėmė tai, kad uostamiesčio rusakalbiai tuomet suskilo į tris politines jėgas, taip suskaidydami ir savo rinkėjų balsus.

Tad į šią miesto tarybą pateko tik du rusakalbių atstovai – visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ nariai.

Partijų sąrašai mažėja

Šiuo metu teisinį statusą „likviduojama“ turi trys šalies partijos – Lietuvos politinių kalinių partija, „Tvarka ir teisingumas“, taip pat Tautos vienybės sąjunga.

Registrų tvarkytojo iniciatyva inicijuojamas likvidavimas Lietuvos rusų sąjungai, kuri triskart iš eilės nepateikė privalomo narių sąrašo.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo registruotos 77 politinės partijos, dabar veikia 25, kurioms priklauso 100 577 nariai.

Per pastaruosius penkerius metus politinėms partijoms priklausančių asmenų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 21 tūkst.

Pačios gausiausios pagal narių skaičių Lietuvoje šiuo metu yra trys partijos – socialdemokratų (16,8 tūkst. narių), konservatorių (13,8 tūkst.) ir Darbo partija (10,7 tūkst. narių).

Oficialiai į partiją minėti žmonės įstojo prieš trejus metus. Prieš Seimo rinkimus Rusų aljansui naujų partiečių padėjo rasti Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

LRT tyrimas atskleidė, kad prieš trejus metus daugiausia Klaipėdoje aktyviai veikiančio Rusų aljanso gretas papildė mažiausia 200 narių iš Rytų Lietuvos, kur pati populiariausia yra LLRA-KŠS.

LRT išsiaiškino, kad vietos seniūnų buvo paprašyta padėti partneriams rasti žmonių, norinčių dalyvauti Rusų aljanso veikloje. Išnagrinėjus sąrašą paaiškėjo, kad Rusų aljanso sąrašą papildė Rytų Lietuvos rajonų savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai, mokytojai, darželių auklėtojai, pensininkai. Kai kurie jų išvis nežino, kad jų pavardė yra Rusų aljanso sąraše.

„Žinokit, nepasakysiu dabar net. (...) – „Jūs aktyviai nedalyvaujat?“ – „Ne ne ne ne. Aš iš tikrųjų nelabai net ir žinojau, kad esu ten įstojus. Į kokią sakėt partiją esu įstojus? Rusų aljansas. Rusų aljansas? Tikrai, žinokit, nežinau“, – sako moteris, kurios pavardė yra Rusų aljanso sąraše. Sąraše nurodytas teisingas buto, kuriame ji gyveno 2015 metais adresas, telefonas ir tėvų adresas.

Šiuo metu Rusų aljansas balansuoja ant išnykimo ribos. Pagal naujausius reikalavimus partijoje turi būti ne mažiau 2 tūkst. narių. Rusų aljansui trūksta keturių. Tačiau bendras LLRA ir Rusų aljanso sąrašas Seimo rinkimuose buvo sėkmingas. Seimo LLRA-KŠS frakcijoje yra aštuoni nariai, jai priklauso ir I. Rozova.

Ragina išsiaiškinti, ar Rusų aljansas nėra fiktyvi partija

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių prašydami išsiaiškinti faktinį politinės partijos Rusų aljansas narių skaičių.

„Kaip teigiama LRT paskelbtame tyrime, dauguma žmonių, į kuriuos kreipėsi žurnalistai, apie savo narystę Rusų aljanse net nežinojo, teigė jokio nario mokesčio nemokantys, ir tik pora žmonių sakė, kad dalyvauja partijos renginiuose. Todėl kyla pagrįstas įtarimas, kad prieš 2016 metais įsigaliojant naujai Politinių partijų įstatymo redakcijai, kurioje buvo numatyta, kad minimalus partijos narių skaičius yra 2000 (prieš tai 1000), buvo neteisėtai ir fiktyviai didinamas politinės partijos Rusų aljansas narių skaičius“, - teigė A. Ažubalis.

Seimo nario L. Kasčiūno teigimu, būtina užkirsti kelią panašioms situacijoms pasikartoti ateityje. „Atsižvelgdami į žiniasklaidoje publikuotą informaciją ir įstatymus, prašome Teisingumo ministerijos atlikti patikrinimą ir pateikti faktinį politinės partijos Rusų aljansas narių skaičių. Taip pat atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pateikti išvadą, ar politinė partija Rusų aljansas atitinka Politinių partijų įstatymo keliamus reikalavimus. Ir svarbiausia, pateikti pasiūlymus (įstatymo pataisas), kaip būtų galima išvengti panašių situacijų ateityje“, - rašto turinį komentavo L. Kasčiūnas.

Kaip skelbia Politinių partijų įstatymas, neturinti pakankamai narių politinė partija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu per šešis mėnesius po narių sumažėjimo politinės partijos nariai nenusprendžia politinės partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

LRT Tyrimų skyriaus publikacijoje skelbiama, kad vadovaujantis Teisingumo ministerijos pateiktais duomenimis, pastebimas staigus politinės partijos Rusų aljansas narių skaičiaus padvigubėjimas 2015 ir 2016 metais. Anot LRT Tyrimų skyriaus turimo sąrašo žmonių, kurie papildė Rusų aljansą, dauguma naujų narių sąraše - Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gyventojai.

Šią savaitę Valstybės saugumo departamento paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime konstatuojama, kad pernai, kaip ir ankstesniais metais, grėsmes didžiąja dalimi lėmė sunkiai prognozuojama, agresyvią užsienio politiką vykdanti Rusija.

Esą Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jos interesams lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais – Rusijos tėvynainiais. Tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija. Tėvynainių politikos tikslus atitinka ir kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės atstovų veikla bei reikalavimai suteikti išskirtines teises šio krašto gyventojams. Keletą metų partija „Rusų aljansas“ bendradarbiauja su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Ir šių metų savivaldos rinkimuose į Vilniaus tarybą išrinktas LLRA lyderio Valdemaro Tomaševskio koalicijos kandidatas Rafaelis Muksinovas, „Savaitėje“ jau rodytas Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamos Tėvynainių tarybos narys. Ir, beje, jis – ne vienintelis nevienareikšmiškai vertintinas su LLRA lyderio vardu į savivaldybių tarybas patekęs asmuo.

Iki šiol atkakliai neigęs menkiausius įtarimus, kad LLRA ir jos lyderio veiklai diriguojama iš Maskvos, šį kartą kandidatas į Vilniaus merus V. Tomaševskis apsinuogino: į savo rinkimų bloko sąrašus įrašė ne tik senus partnerius iš Rusų aljanso, bet ir Socialistinio liaudies fronto ir net Rusijos tėvynainių atstovus. Ir panašu, kad ši draugystė atsirado ne vakar. Viename rinkimų agitacijos klipe draugiškai stovi ponia Irina Rozova iš Rusų aljanso ir Socialistinio liaudies fronto vicepirmininkas Rafaelis Muksinovas. Tas mitingas vyko prieš ketverius metus

V. Tomaševskio koalicijos sąrašus papuošė ir „Pervyj Baltijskij kanal“ žinių laidos „Lietuvos laikas“ žurnalistai Dmitrijus Ikonikovas ir Romualda Poševeckaja. Pastaroji darbuojasi ir europarlamentaro V. Tomaševskio padėjėja. D. Ikonikovas taikėsi į Visagino merus, laimėjęs žadėjo suteikti „politinį prieglobstį“ Vilniaus Žaliojo tilto skulptūroms, įteisinti dvikalbystę. „Aktyviai stengsiuosi įgyvendinti regioninių kalbų idėją“, – tikina jis.

D. Ikonikovas išrinktas Visagino savivaldybės nariu, R. Poševeckaja posėdžiaus sostinės taryboje. Tuo metu Žurnalistų sąjungos etikos komisija dėl žurnalistų politikavimo yra pasisakiusi kategoriškai.

„Arba politika, arba žurnalistika. Nešališka, nepriklausoma žurnalistika neįsivaizduojama tuo metu, kai tas pats žmogus užsiima labai aktyvia politine veikla“, – sako Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Pro S studijos“, rengiančios laidą „Lietuvos laikas“, vadovas tikina, kad politikais tapę žurnalistai reportažų nerengia.

„Tai – užskaitymas, kaip diktorinis darbas. Nemanome, kad tai yra žurnalistinis darbas“, – tikina „Pro S Studijos“ direktorius Saulius Sondeckis.

„Savaitės“ žurnalistų rasti reportažai, kurių titrai skelbia, kad autoriai – minėtieji savivaldybių politikai. V. Tamoševskio koalicijos sąraše išrinktas ir dar vienas „žurnalistas“. Rafaelis Muksinovas, prisistato bendrovės REJSPA žurnalistu. Ši bendrovė iš tiesų leidžia rajoninį laikraštį „Tygodnik Wileńszczyzny“.

Tarp jo savininkų – Seimo nariai Vanda Kravčionok, Michalas Mackevičius, kiti LLLRA ir Rusų aljanso veikėjai. Tačiau R. Muksinovas negali dirbti žurnalistu. Jis yra koordinacinės tėvynainių tarybos prie Rusijos ambasados pirmininkas. R. Muksinovas vienur prisistato sociologijos mokslų daktaru, psichologu, sertifikuotu neurolingvistinio programavimo meistru, kitur – karo vertėju. Jam asmeniškai lėšų skyrė „Rossotrudničestvo“ fondas.

Viename vaizdo įraše matyti, kaip jis Gegužės 9-ąją šmėžuoja už Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo. Maža to, R. Muksinovas yra raudonuoju praminto Socialistinio liaudies fronto pirmininko pavaduotojas.

Kitas šio fronto pirmininko pavaduotojas – Giedrius Grabauskas. Jis buvo vienas iš „Drąsos kelio“ signatarų, turėjo vilčių, tačiau į Seimą prasprūsti nepavyko. Dabar jis prisistato Socialistinio liaudies fronto, Jungtinio demokratinio ir „Vyčio“ judėjimų bei „Pasaulis be nacizmo“ atstovu

„Pasaulis be nazicmo“ savo aktyvistus kviečia į sąskrydžius. Ten renkasi vis tie patys Vladimiro Putino Rusijos garbintojai iš visų trijų Baltijos šalių. Iš Lietuvos – Algirdas Paleckis, Karlis Bilanas ir minėtasis G. Grabauskas

Frontininkas K. Bilanas minta iš to paties geradario „Rossotrudničestvo“ rankų. K. Bilano vadovaujamą „Nepriklausomo žmogaus teisių centrą“ finansuoja Maskva. Šis veikėjas taip pat nuolatinis protesto akcijų dalyvis.

Dar vienas amuo – Žilvinas Razminas. Dešiniojo radikalo atvesta kompanija puikiai sutaria su G. Grabausko socialistais ir kitais marginalais. Šios kompanijos veikla tik dabar susidomėjo prokurorai, teisėsaugininkai krėtė kai kurių namus

Tačiau mėgstantis demonstruoti ginklą, Ž. Razminas dar prieš ketverius ragino žudyti, tačiau šie jo žodžiai praėjo pro ausis. „Šaudyt reikia, reikia imt automatą“, – tuomet sakė Ž. Razminas.

Parlamentaras Arvydas Anušauskas sako, kad į tokius judėjimus negalima žiūrėti atsainiai. Susidarius tam tikroms sąlygoms, jie gali tapti griaunamąja jėga. Anot parlamentaro, V. Tomaševskiui pavesta ypatinga misija ir panašu, jis ją sėkmingai vykdo.

„Jau prieš keletą metų buvo sumodeliuotas Rusijos ambasadoje modelis, kad V. Tomaševskis turi būtinai įtraukti tuos veikėjus į savo sąrašus. V. Tomaševskis visus tuos siūlymus, aš matau, kad realizavo“, – tikina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys A. Anušauskas.

Ir panašu, kad V. Tomaševskio vedama LLRA stojo į bendrą frontą už V. Putino vykdomą politiką Baltijos šalyse. Latvijos Nepiliečių kongreso lyderis viename iš Rusijos tėvynainių susitikimų gyrėsi ypač sėkmingu bendradarbiavimu su lenkų organizacija Lietuvoje.

„Organizacija, kuriai aš atstovauju, palaiko gerus santykius su Lietuvos lenkais. Mes, gindami savo teises prieš tautinę diskriminaciją, randame galimybių dirbti kartu“, – 2013 m. tvirtino Latvijos nepiliečių kongreso lyderis Aleksandras Gaponenka.

Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus neatmeta, kad eiliniai ne visada suvokia, ką veikia partijų viršūnės.

„Vis dėlto viskas priklauso nuo vadovų. Jie vykdo pagrindinę politiką, tą žaidimą. Manau, kad jie daro didžiulę klaidą. Tokioj įtemptoj situacijoj, kur dabar jau niekas negali pasakyt, kad kitaip yra, Lietuvos valstybė bus atidi, tai imsis priemonių. Taip pat jie patys turėtų galvoti, su kuo jie susideda. Tie, kurie organizuoja ir moka už tai, šiuo metu jie galbūt prikalbina, bet praktika gyvenimo ir patirtis aiškiai sako: paskui, kai nereikia, nusišluosto į juos kojas ir pameta“, – tvirtina buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas.

Klaipėdoje Liberalų sąjūdis miesto savivaldybės taryboje dirbs su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija. Savaitės pabaigoje susitarimus tikimasi formalizuoti bendra sutartimi.

„Šios savaitės pabaigoje bus pasirašyta sutartis tarp mūsų ir Rusų aljanso. Esame viską sutarę ir suderinę, belieka tik fiziškai sudėti parašus“, – BNS pirmadienį sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Prie daugumos bus kviečiamos jungtis ir kitos partijos. Mero teigimu, tikėtina, kad prie valdančiųjų prisijungs ir socialdemokratai bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos tarybos nariai.

Pasak V.Grubliausko, susitarimai su kitais koalicijos partneriais turbūt formalizuoti bus kitos savaitės viduryje – tuo metu turėtų paaiškėti ir kandidatai į administracijos vadovus bei vicemerus.

Liberalų sąjūdis, kuriam priklauso meru perrinktas V.Grubliauskas, rinkimuose pelnė 12 mandatų įskaitant merą. Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija taryboje turės keturis narius. Taip pat į tarybą išrinkti trys socialdemokratai, du „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai.

Taryboje dirbs ir keturi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, du „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto nariai ir trys atstovai iš visuomeninio rinkimų komiteto „Puteikis plius“ bei vienas Lietuvos rusų sąjungos atstovas.

Į pirmąjį posėdį naujoji Klaipėdos miesto savivaldybės taryba rinksis balandžio 16 dieną.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių rinkimų komisijos nepažeidė įstatymo, registruodamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koaliciją su Valdemaro Tomaševskio pavarde.

Už tokį sprendimą balsavo aštuoni VRK nariai, prieš buvo ir susilaikė po tris.

Klausimas iškilo, kai kelios savivaldybių rinkimų komisijos suabejojo, ar galima LLRA ir Rusų aljanso koalicijos pavadinime naudoti V.Tomaševskio pavardę. Įstatymas teigia, kad „partijų koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimus ar keliamų ar išsikėlusių kandidatų pavardes“.

Vieni VRK nariai laikėsi pozicijos, kad įstatymas iš principo draudžia pavadinime naudoti kandidato pavardę, kiti tvirtino, jog draudimas galioja tik norint į pavadinimą įrašyti kitos partijos arba iš viso rinkimuose nedalyvaujančio kandidato pavardę.

VRK priimto sprendimo šalininkai pabrėžė, kad įstatymas nedraudžia ir jau yra registruoti visuomeninių rinkimų komitetų sąrašai su kandidatų pavardėmis, tad to neleidus V.Tomaševskio blokui būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygybės principas.

Komisija nusprendė ne balsuoti dėl rekomendacijos, kaip sprendimų nepriėmusios vietos rinkimų komisijos turėtų spręsti dėl sąrašo pavadinimo, t. y. kaip turėtų traktuoti įstatymą, nes tai esanti ne jos kompetencija. Tačiau ji patvirtino konkrečius dviejų komisijų - Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono - sprendimus, kuriais V.Tomaševskio vardas į koalicinio sąrašo pavadinimą įrašytas.

LLRA lyderis europarlamentaras V.Tomaševskis yra iškeltas kandidatu į Vilniaus miesto merus. Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 1 dieną.

Kai kurių savivaldybių rinkimų komisijos atsisako registruoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koaliciją „Valdemaro Tomaševskio blokas“. Joms kliūva V.Tomaševskio pavardė koalicijos pavadinime, pranešė LLRA atstovai.

„Įtarimas, kad norima pakenkti mūsų startui rinkimuose“, - trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Koaliciją tokiu pavadinimo įregistravo tik Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono rinkimų komisijos. Tuo metu kitos, kur koalicija nori kelti savo bendrą sąrašą ir kandidatus į merus, atsisako tai padaryti.

„Keliama problema, kuri, mūsų nuomone, visiškai neatitinka (Savivaldybių tarybų) rinkimų įstatymo 41 straipsnio nuostatos, kurioje parašyta, ir jis buvo patikslintas, kad nekiltų tokių abejonių, jog pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimus ar keliamų, ar išsikėlusių kandidatų pavardes. Mūsų pavadinimas LLRA ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ nenaudoja kitų į koaliciją neįeinančių nei partijų, nei jų kandidatų pavardžių“, - pabrėžė R.Tamašunienė.

LLRA lyderis europarlamentaras V.Tomaševskis yra iškeltas kandidatu į Vilniaus miesto merus.

R.Tamašunienė pabrėžė, kad toks pats koalicijos pavadinimas naudotas ir 2011 metais per savivaldos, ir 2014 metais per Europos Parlamento rinkimus. Tuomet kliūčių įregistruoti koaliciją būtent tokiu pavadinimu nekilo.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyta, kad „partijų koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimus ar keliamų ar išsikėlusių kandidatų pavardes“.

Kaip per spaudos konferenciją tvirtino LLRA deleguotas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Valdemaras Urbanas, net VRK nariai skirtingai interpretuoja šią įstatymo nuostatą.

„Vertinant tą sakinį gramatiniu arba lingvistiniu vertinimu, galima suprasti vienaip, tačiau vertinant kontekstiniu metodu, remiantis logika, galima suprasti visai kitaip. Aišku, buvo kreiptasi ir į kalbininkus, kalbos redaktorius, tačiau iš tarp jų tos vieningos pozicijos nėra“, - teigė V.Urbanas.

Anot jo, vieni supranta, kad koalicijos pavadinimas su V.Tomaševskio pavarde gali būti naudojamas visose savivaldybėse, kiti - kad tokį koalicijos pavadinimą galima registruoti tik toje savivaldybėje, kur koalicijos pavadinime minimas asmuo yra kandidatas, treti siūlo iš viso neleisti naudoti šios pavardės.

VRK narys atkreipė dėmesį, kad nuo 2011 metų, kai „Valdemaro Tomaševkio blokas“ buvo registruotas, įstatymo norma iš esmės nekito.

„Šioje situacijoje labai svarbu pabrėžti ir tai, kad šiuose rinkimuose dalyvaujantys visuomeniniai rinkimų komitetai turi teisę naudoti savo kandidatų pavardes skirtingose savivaldybėse. Jau turime tokį atvejį, kai savo pavadinimuose keli rinkimų komitetai naudoja N.Puteikio pavardę“, - priminė V.Urbanas.

Minėtą problemą penktadienį planuoja svarstyti VRK. Jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas trečiadienį BNS sakė, kad konkretų sprendimą dėl koalicijos registravimo priima savivaldybių rinkimų komisija, bet šiuo atveju VRK gali duoti rekomendaciją arba peržiūrėti apygardos komisijos verdiktą.

„Jau buvo kilęs klausimas dėl N.Puteikio pavardės naudojimo visuomeninių komitetų pavadinimuose (...). Mes davėme sutikimą naudoti ir negavome nusiskundimų“, - informavo Z.Vaigauskas.

Jai nepalankius sprendimus LLRA žada skųsti teismui.

R.Tamašunienė svarstė, kad problemos dėl pavadinimo kilo dėl to, kad jos atstovaujama politinė jėga pirmauja Vilniaus regione.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 1 dieną.

Savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) bei Rusų aljansas dalyvaus kartu.

Bendrus kandidatų sąrašus LLRA ir Rusų aljansas planuoja kelti 15-oje savivaldybių, per spaudos konferenciją ketvirtadienį Seime pranešė LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

„Mūsų dvi parlamentinės partijos, sudarėm bendrą frakciją Seime, eilinį kartą nutarė (dalyvauti) savivaldos rinkimuose kartu, praktiškai jau trečią kartą, sudaromas platus dviejų partijų aljansas iš dviejų partijų ir virš dešimties visuomeninių organizacijų, įvairių tautybių, įvairių regionų“, - sakė V.Tomaševskis.

Europarlamentaras V.Tomaševskis yra iškeltas kandidatu į sostinės merus, Rusų aljanso atstovė parlamentarė Irina Rozova kandidatuos į uostamiesčio mero postą. LLRA atstovas Seimo narys Zbignevas Jedinskis bus kandidatas į Švenčionių rajono merus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija rusų judėjimo atstovus į savo kandidatų sąrašą įtraukė ir per Seimo rinkimus 2012 metais, tačiau formaliai koalicinio dviejų partijų sąrašo nesudarė. Koalicijai yra nustatytas aukštesnis patekimo barjeras.

Savivaldybių tarybų rinkimuose partijos kandidatų sąrašas dalyvauja mandatų skirstyme, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip 4 proc., o už partijų jungtinį - ne mažiau kaip 6 proc. rinkėjų.

Europos Parlamento rinkimuose siekiančios dalyvauti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir Rusų aljansas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) atnešė surinktus rinkėjų parašus.

LLRA pateikė 29,2 tūkst. rinkėjų parašų, Rusų aljansas - 25,8 tūkst. parašų.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS sakė, kad šios partijos yra pranešusios, jog rinkimuose ketina dalyvauti koaliciniu sąrašu, bet rinkėjų parašus rinko atskirai.

Kad partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, jų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 10 tūkst. rinkėjų.

Šią savaitę VRK surinktus parašus jau yra pateikusios Lietuvos socialdemokratų ir Darbo partijos. Pirmoji atnešė beveik 40 tūkst. parašų, antroji - per 20 tūkst. rinkėjų parašų.

Ketinimus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose yra pareiškę 14 partijų ir B visuomeninis rinkimų komitetas.

Šie rinkimai vyks gegužės 25 dieną. Lietuva rinks vienuolika europarlamentarų.