Abiejų šalių individualūs neutralūs sportininkai „nedalyvaus per atidarymo ceremoniją vyksiančiame delegacijų ir komandų parade, nes jie yra individualūs sportininkai“, po Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vykdomosios valdybos posėdžio Lozanoje pareiškė TOK atstovas Jamesas Macleodas (Džeimsas Makleodas).

„Tačiau jiems bus suteikta galimybė patirti renginį“, – pridūrė jis.

Anot jo, šie individualūs neutralūs sportininkai bus atidarymo ceremonijos vietoje, tačiau nebus įtraukti į Senos upe liepos 26-ąją plauksiančių laivų paradą kaip keleiviai.

J. Macleodas teigė, kad šis scenarijus panašus į panaudotąjį per 1992 metų Barselonos žaidynes, kuriose dalyvavo „nepriklausomi olimpinių žaidynių dalyviai“ iš buvusios Jugoslavijos.

„Sprendimas dėl individualių neutralių sportininkų dalyvavimo uždarymo ceremonijoje bus priimtas vėliau, atsižvelgiant į tai, kad į uždarymo ceremoniją patenka ne komandos, o visi sportininkai kartu.“

Abiejų šalių sportininkams jau buvo uždrausta dalyvauti paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje. Paralimpinės žaidynės Paryžiuje prasidės rugpjūčio 28 dieną, praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms po olimpinių žaidynių pabaigos.

Pernai gruodį TOK nusprendė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti artėjančiose olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems atletams, jei jie neremia Maskvos vykdomos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Iš Rusijos – galbūt 36 individualūs neutralūs sportininkai

Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo puolimą prieš Ukrainą, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo paskelbta sankcijų daugybėje sporto šakų.

Per pastaruosius metus kelios olimpinės sporto šakos sušvelnino apribojimus, leisdamos sportininkams iš abiejų šalių tam tikromis sąlygomis grįžti į varžybas.

Tačiau rusams ir baltarusiams ir toliau draudžiama dalyvauti lengvosios atletikos varžybose.

J. Macleodas pridūrė, kad iš 6 tūkst. kvotinių vietų, kurios jau buvo skirtos 2024 metų olimpinėms žaidynėms Paryžiuje, į šiųmetes vasaros olimpines žaidynes šiuo metu yra patekę 12 individualių neutralių sportininkų su Rusijos pasu ir 7 individualūs neutralūs sportininkai su Baltarusijos pasu.

Šiuo metu prognozuojama, kad „pagal labiausiai tikėtiną scenarijų į olimpines žaidynes pateks 36 individualūs neutralūs sportininkai su Rusijos pasu ir 22 individualūs neutralūs sportininkai su Baltarusijos pasu“.

Didžiausi skaičiai, kurie, pasak J. Macleodo, vargu ar bus pasiekti, būtų atitinkamai 55 ir 28.

Dėl COVID-19 atidėtose Tokijo žaidynėse dalyvavo apie 330 Rusijos ir 104 Baltarusijos sportininkai.

TOK pažymėjo, kad individualūs neutralūs sportininkai turės savo vėliavą ir himną be žodžių. Individualių neutralių sportininkų iškovoti medaliai nebus rodomi bendroje medalių lentelėje.

„2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jokioje oficialioje vietoje ar oficialioje veikloje nebus rodoma jokia Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, nebus giedamas himnas", – sakė TOK.

„Į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje nebus kviečiami ar akredituojami jokie Rusijos ar Baltarusijos vyriausybės ar valstybės pareigūnai“, – pridūrė komitetas.

Remiantis šiuo dokumentu, kurio kopija šią savaitę buvo paskelbta Ukrainos jaunimo ir sporto ministerijos oficialioje interneto svetainėje, atsakingos institucijos turės atšaukti oficialias Ukrainos nacionalinių rinktinių delegacijas iš varžybų olimpinėse, neolimpinėse ir neįgaliųjų sporto šakose, jei jose dalyvaus rusai arba baltarusiai.

Pažeidus draudimą, bus svarstomas klausimas dėl sporto federacijos nacionalinio statuso atėmimo, sakoma įsakyme.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) kovo pabaigoje rekomendavo, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams būtų leista varžytis būsimose tarptautinėse varžybose po neutralia vėliava, ir tik tuo atveju, jeigu jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, jiems buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.

Nors TOK dar nenusprendė, ar Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės varžytis 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, jų sugrįžimas į tarptautines varžybas suteiktų galimybę pereiti kvalifikacinius etapus į olimpiadą.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisako už visišką draudimą rusams ir baltarusiams dalyvauti 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Išties labai apmaudu, kad vis dar tenka tokias organizacijas kaip Tarptautinis olimpinis komitetas įtikinėti, jog šiuo metu vienintelis kvietimas Rusijai gali būti tik į tarptautinį tribunolą. Aiški nacionalinių parlamentų pozicija šiuo klausimu yra labai svarbi, ypač artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, parlamento vadovė asmeniškai išsiuntė laiškus pasaulio parlamentų vadovams, TOK prezidentui Thomasui Bachui (Tomasui Bachui) ir TOK Vykdomosios valdybos nariams.

Laiškuose V. Čmilytė-Nielsen ragina likti ištikimiems olimpiniams principams ir vertybėms, todėl nekviesti ir neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, pareigūnams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir tarptautinėse varžybose be jokių išlygų ar papildomų interpretacijų, net po neutralia vėliava.

Parlamento vadovė pažymi, kad tuo metu, kai vyksta karas Ukrainoje, o jos sportininkai, treneriai, vaikai kasdien žūsta nuo Rusijos raketų ir bombų, kalbos apie tai, jog nereikia painioti sporto ir politikos, yra ciniškos.

„Nekyla nė menkiausių abejonių, kad Rusija ir Baltarusija naudoja sportą propagandai ir mėgins rasti būdų grįžti į olimpinį judėjimą, tarptautines sporto varžybas. Ir, deja, tokių takelių randa“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl, parlamento vadovės teigimu, šiuo metu reikia padaryti viską, kad Rusija ir Baltarusija jokiais būdais neapeitų sankcijų, nepanaudotų kokių nors spragų savo nuodingai propagandai skleisti ir niekas nefinansuotų šio žiauraus karo.

„Laikomės nuomonės, kad šie draudimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams turėtų būti taikomi tol, kol Rusija nutrauks karinę agresiją prieš Ukrainą, išves savo pajėgas iš tarptautiniu mastu pripažintų jos teritorijos ribų, užtikrins atskaitomybę už agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, o bendradarbiavimas su agresorėmis pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką vėl taps įmanomas“, – laiškuose rašo V. Čmilytė-Nielsen.

TOK šią savaitę paskelbė pranešimą, kuriuo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomendavo leisti su kariuomene nesusijusiems sportininkams, „turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodė, jog sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

Šį sprendimą sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos užsienio reikalų bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai.

Dalis Vakarų valstybių taip pat pasmerkė TOK rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo varžybose po neutralia vėliava, pavadinusios tai gėdingu sprendimu.

„Man tai yra liūdna diena girdėti šitokias naujienas. Ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kai vyksta lemiama kova – laisvės ir purvo kova“, – LRT trečiadienį sakė šalies vadovas.

Taip prezidentas reagavo į TOK pranešimą, kuriuo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomendavo leisti su kariuomene nesusijusiems sportininkams, „turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodė, jog sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

Anksčiau trečiadienį tokį sprendimą sukritikavo ir Lietuvos užsienio reikalų bei švietimo ministrai.

Dalis Vakarų valstybių taip pat pasmerkė TOK rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo varžybose po neutralia vėliava, pavadinusios tai gėdingu sprendimu.

Taip jie reagavo į TOK pranešimą, kuriuo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomendavo leisti su kariuomene nesusijusiems sportininkams, „turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad komiteto sprendimas yra nuviliantis, nepaisant įvedamų saugiklių.

„Čia matau langą tarptautinėms federacijoms persvarstyti labai rimtai, kokie gi tie tokie galimi dalyviai, jeigu jiems jau svarstytų leisti dalyvauti, kas būtų labai blogai, aišku“, – žurnalistams trečiadienį teigė ministrė.

Pasak jos, sprendimas kuria nelygias galimybes sportininkams, nes vienose tarptautinėse varžybose rusai dalyvauti galės, o kitose – ne.

„Tai sukelia labai daug sumaišties visoje sporto bendruomenėje“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Jos teigimu, klausimas dėl Paryžiaus olimpinių žaidynių boikotavimo kol kas yra ankstyvas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad jam „asmeniškai yra nepriimtina grąžinimas Rusijos ir Baltarusijos po jokia vėliava“.

„Akivaizdu, kad dauguma žmonių, kurie dalyvautų, yra susiję tiesiogiai net su karinėmis struktūromis“, – BNS sakė diplomatijos vadovas.

TOK taip pat nurodė, jog sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

Dalis Vakarų valstybių pasmerkė TOK rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo varžybose po neutralia vėliava, pavadinusios tai gėdingu sprendimu.

Šiaurės valstybių, Baltijos šalių ir Lenkijos požiūris dėl agresorių šalių dalyvavimo olimpinėse žaidynėse sutampa

„Džiaugiuosi, kad Šiaurės šalys bendrame susitikime išsakė tvirtą poziciją dėl rusų ir baltarusių sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir mūsų pozicijos sutampa. Demokratijos vertybės, parama užpultai Ukrainai yra tai, kas šiuo metu svarbiausia. Tikiu, kad dirbdami kartu, kryptingai, išnaudodami plačias laisvų ir demokratinių valstybių galimybes, galime pasiekti, kad sportas netaptų priedanga karo nusikaltimams, o tarptautinės sporto varžybos – dar vienu propagandos kanalu.

Nenustosime tikinti pasaulio, kad kol tęsia karą, Rusijai ir Baltarusijai nėra vietos tarptautinėse sporto arenose.

Nenustosime tikinti pasaulio, kad kol tęsia karą, Rusijai ir Baltarusijai nėra vietos tarptautinėse sporto arenose. Ukrainoje žūsta civiliai žmonės, žūsta sportininkai. Turime visi kartu siekti, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų po jokia vėliava nebūtų olimpiadoje“, – po susitikimo su ministrais sakė J. Šiugždinienė.

Susitikimo metu sutarta, kad atsakingų ministerijų komandos tęs konsultacijas savo šalyse siekiant Jungtinės Karalystės organizuojamo susitikimo metu penktadienį pateikti vieningą poziciją ir kalbėti vienu balsu.

Lietuva, Estija, Latvija ir Lenkija pakvietė Šiaurės šalis prisijungti prie Lietuvos inicijuoto bendro kreipimosi į tarptautines sporto šakų federacijas ir Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), reikalaujant neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas. 

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai praėjusią savaitę nusprendė kartu kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir TOK, reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas.

Keturių šalių ministrų kreipimesi sakoma, jog yra nepriimtina, kad tuo metu, kai laisvos ir demokratinės valstybės telkiasi kovai su Rusija ir jai talkininkaujančia Baltarusija, didina paramą Ukrainai ir įveda daugiau sankcijų šioms teroristinėms valstybėms, TOK ieško specialių Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo formų. Pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines varžybas prisidengiant neutralumo šydu pateisina šių šalių politinius sprendimus ir plačiai skleidžiamą propagandą, o sportas naudojamas kaip viena priemonių atitraukti dėmesį nuo vykdomos agresijos.

Ministrų įsitikinimu, sugrąžinus rusų ir baltarusių sportininkus į tarptautines varžybas, daugybė sportininkų atsidurtų sudėtingoje situacijoje ir patirtų didesnį spaudimą varžydamiesi prieš agresorių šalių atletus ar susidūrę su jų gerbėjais sporto renginiuose.

Ministrai išreiškė dėkingumą visoms tarptautinėms sporto organizacijoms ir federacijoms, eliminavusioms Rusijos ir Baltarusijos sportininkus ir šių šalių atstovus iš tarptautinių varžybų ir organizacijų, ir ragina likusias tai padaryti nedelsiant.

Ministrai kviečia sporto organizacijas nekeisti pozicijos Rusijos ir Baltarusijos sportininkų ir šių šalių atstovų atžvilgiu tol, kol Rusija ir Baltarusija nenutrauks agresijos prieš Ukrainą.