„Šia galimybe 2023–2024 m. pasinaudojo 48 rusų kalbos mokytojai“, – į Eltos pateiktą užklausą atsakė ministerija.

Jų teigimu, mokytojus labiausiai sudomino kitų užsienio kalbų studijos ir švietimo pagalbos sritis.

„Pasirinkimai džiugina, nes kaip tik tokių specialistų mokyklose trūksta“, – sakė ŠMSM.

Ministerijos duomenimis, nemažai šio dalyko mokytojų pasirinko studijuoti vokiečių kalbą – VU ir VDU šį dalyką studijuoja 12 žmonių, prancūzų kalbą – 11 žmonių. Maždaug po tiek pat pasirinko specialiosios pedagogikos ir logopedijos perkvalifikavimo studijas. Kiek mažiau mokytojų rinkosi lenkų kalbos, matematikos, biologijos mokomojo dalyko modulius.

„Jau dabar norintys rusų kalbos mokytojai turi galimybę nemokamai ir prioriteto tvarka dalyvauti projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ ir studijuoti pasirinktą mokomojo dalyko modulį, kad įgytų naujų dalykinių kompetencijų ir turėtų teisę dirbti pagal kito mokomojo dalyko bendrojo ugdymo programą“, – į klausimą apie ministerijos teikiamą pagalbą atsakė jie.

ELTA primena, kad apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė ketina nuo rugsėjo būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos pranešė portalas LRT.

„Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – portalui LRT sakė sostinės vicemeras Arūnas Šileris.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad šią iniciatyvą vertina pozityviai, tačiau pabrėžė, kad ministerija tokių ketinimų neturi.

Šeštokams rekomenduojama bus rinktis Europos Sąjungos (ES) kalbas ir ypač siūlomos vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbos. Tiesa, visoje Lietuvoje toks pasirinkimas – tik rekomendacija.

Dvylika metų Lietuvoje gyvenantis Carlosas savo pašaukimą atrado mokykloje, vaikus mokydamas savo gimtosios ispanų kalbos.

Jau nuo kitų mokslo metų ispanų kalba turėtų skambėti ne vienoje sostinės progimnazijoje. Mat Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo būsimiems šeštokams rusų, kaip antros užsienio kalbos, nebesiūlyti. Ir net tiems vaikams, kurie jau mokosi rusų kalbos, Vilnius žada galimybę keisti pasirinkimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes teikiame prioritetą vokiečių, ispanų ir prancūzų kalboms. Tačiau jei norės rinktis lenkų, latvių, prancūzų, danų kalbą, bet kurią kitą ES kalbą, tokios galimybės bus sudarytos. Tikimės, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio nei vienas vaikas nebepasirinks rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Arūnas Šileris.

Vienoje iš mokyklų – ispanų kalba jau šių metų naujovė. Ji savo populiarumu ženkliai lenkia visas kitas kalbas. Dabar ispanų kalbos mokytojas turi penkias mokinių grupes, mokyklos direktorė žada, kad kitąmet jų bus dar daugiau.

„Tas poreikis, susidomėjimas tikrai yra. Mano dabartinių ketvirtokų tėveliai domisi, ar kitais metais galės rinktis“, – teigė Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė.

Be to, kitąmet sostinės Žemynos progimnazija žada įvesti ir dar vieną užsienio kalbą, kuri pakeistų rusų kalbą. Tai – kaimyninė lenkų kalba.

„Nes šios kalbos ir specialistų yra, ir programos, ir medžiagos. Tai yra labai svarbių partnerių, kaimynų, su kuriais turime istoriją ir panašų mentalitetą, kalba“, – šnekėjo L. Armanavičė.

Tačiau švietimo ekspertams nerimas dėl vis dar neišspręstos pedagogų trūkumo problemos išlieka. Vilniaus universiteto profesorius pripažino, kad kasmet mokytojo kelią renkasi vis daugiau kalbininkų. Tačiau profesorius tikino, kad politikai progreso nori per staigiai.

„Ne vieneri metai užtrunka studijos, ne visi absolventai nueina ar iš karto nueina į mokyklas. Taip, kad praeiti turi ne metai, ne du ir ne trys“, – sakė VU Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys.

Tiesa, Vilniaus Žemynos progimnazija pasiryžusi, kol kas išsiversti ir su vienu ispanų kalbos mokytoju.

„Carloso užteks ir šiais mokslo metais, ir kitais. Vėliau, tikiuosi, kad gausime palaikymą iš savivaldybės, taip pat bendradarbiauti esame sumanę su ispanų ambasada, ugdymo įstaigomis, aukštosiomis mokyklomis“, – nurodė L. Armanavičė.

Sostinės savivaldybė viliasi, kad kalbų mokytojų trukumą išspręs ir atstumti rusų kalbos mokytojai. Mat jiems siūloma keisti kvalifikaciją.

„Rusų kalbos mokytojams jau pernai metais buvo siūloma persikvalifikuoti į lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojus. Jie tas galimybes žino ir buvo su jomis supažindinti, aišku, ne visi naudojasi, ne visi nori naudotis“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras.

Rusų kalbos mokytojams jau pernai metais buvo siūloma persikvalifikuoti į lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojus.

Švietimo ministerija tikino, kad specialistų trūkumo klausimą galima išspręsti daugeliu būdų.

„Jau yra baigusių tas specialybes, bet nedirba mokyklose. Tikrai yra galimybė tuos mokytojus prišaukti į mokyklas. Kitas dalykas, kad pagal ES potvarkius, galime kviestis mokytoją mokyti užsienio kalbos metus laiko, net jei jis nemoka lietuvių kalbos“, – tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius.

O gal užsienio kalbų mokytojų nė nepritrūks, mat ministerija visos šalies lygiu griežtai drausti rusų kalbos mokyklose neplanuoja. O ir patys švietimo žinovai stebi, kad rusų kalbos populiarumas kasmet natūraliai mažėja.

„Ir tėvai jaunėja, man atrodo, kad dabartinė tėvų karta jau nebemoka rusų kalbos. Natūraliai susiklosto, kad jie pereina prie ispanų kalbos“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse, o antrosios kalbos – 6 klasėje ir ji yra privaloma iki 10 klasės.

Paskutinius dvejus metus gimnazistai gali mokytis ir vienos užsienio kalbos.

Ministrė akcentuoja, kad Lietuvos švietimo sistemai kiekvienas mokytojas yra svarbus, todėl, pasak jos, rusų kalbą mokantiems pedagogams ir buvo sudaryta persikvalifikavimo galimybė.

„Tikrai suprantame rusų kalbos mokytojų nerimą ir tai, kad rusų kalbos mokytojų bendruomenė išgyvena tikrai sudėtingą laikotarpį. Ir tai vyksta dėl rusų sukelto karo agresijos Ukrainoje ir labai sudėtingo šiuo metu esančio emocinio fono“, – trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir sporto reikalų komiteto posėdyje teigė J. Šiugždinienė.

Ministrė akcentavo, kad kiekvienas mokytojas, nesvarbu, kokį dalyką jis dėstytų, yra labai svarbus. Todėl, pasak jos, Lietuvoje ir nebuvo imtasi griežtesnių priemonių dėl rusų kalbos mažinimo.

Suprantame tikrai situaciją, kad mokytojas nėra kaltas, kad jis yra rusų kalbos dalyko mokytojas, todėl ir pasiūlėme galimybę įgyti antrą kvalifikaciją.

„Suprasdami situaciją ir tai, kad mums kiekvienas mokytojas yra svarbus, brangus, kiekvienas mokytojas turi savo vietą mūsų švietimo sistemoje. Todėl noriu pabrėžti, kad mes nesiėmėme jokiu drastiškų veiksmų, priešingai nei padarė mūsų kaimynai“, – akcentavo ji.

Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje buvo priimtas sprendimas jau nuo 2026 metų mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.

„Suprantame tikrai situaciją, kad mokytojas nėra kaltas, kad jis yra rusų kalbos dalyko mokytojas, todėl ir pasiūlėme galimybę įgyti antrą kvalifikaciją. Matome, kad per vienerius metus rusų kalbą besirenkančių mokinių skaičius sumažėjo beveik 12 proc. ir tas skaičius mažės ir dėl mūsų veiksmų, nes mes aktyviai siūlome ir siūlysime rinktis kitas ES kalbas. Taigi, neišvengiamai rusų kalbos pasirinkimai kaip antros užsienio kalbos trauksis ir jie turi trauktis“, – sakė ministrė.

J. Šiugždinienė taip pat džiaugiasi, kad nemaža dalis rusų kalbos mokytojų jau išreiškė norą įgyti antrąją kvalifikaciją.

„Todėl pasiūlėme ir apklausėme mūsų rusų kalbos mokytojus, kurie yra pasiruošę, kurie norėtų jau nuo rudens įgyti antrą kvalifikaciją, persikvalifikuoti. Labai džiaugiamės, kad beveik 300 mokytojų identifikavo, kad jie nori įgyti antrą kvalifikaciją“, – taip pat pažymėjo ministrė.

ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo 2025 m. neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino. Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tik iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų.

Rusų kalba kol kas išlieka dažniausiai pasirenkama antra užsienio kalba, tačiau jos, kaip antrosios užsienio kalbos, populiarumas mažėja. Šiais mokslo metais padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių – šiais mokslo metais ją pasirinko 21,5 proc. (praėjusiais – 15,2 proc.). Prancūzų kalbą pasirinko 8 proc. (pernai – 7 proc.), informuoja ministerija.

„Iki vasario 24 dienos klausimyną užpildė 375 rusų kalbos mokytojai, o 247 iš jų atsakė norintys įgyti papildomą kvalifikaciją“, – BNS informavo ministerija.

Jos duomenimis, daugiausia rusų kalbos mokytojų norėtų įgyti gyvenimo įgūdžių, specialiosios pedagogikos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos, logopedijos, lietuvių kalbos, anglų kalbos, etikos, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specializacijos kompetencijas.

Anot ministerijos, likusi dalis mokytojų pildydami klausimyną atsakė, kad jų nedomina galimybė įgyti papildomų kompetencijų. Buvo tokių, kurie nurodė, kad jau turi kito mokomojo dalyko ar specializacijos kompetencijų.

„Ministerija registraciją dar pratęsė, nes tikrai ne visi rusų kalbos mokytojai išsakė savo nuomonę. Skaičiuojama, jog rusų kalbos mokytojų yra apie 900“, – pranešė ŠMSM.

Mokytojų apklausa siekiant išsiaiškinti poreikius pratęsta iki pirmadienio, kovo 6 dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė vasarį išplatintame laiške švietimo bendruomenę kvietė imtis konkrečių veiksmų populiarinant Europos Sąjungos kalbų mokymąsi, ieškoti galimybių užtikrinti teisę mokiniams rinktis antrąją kalbą. Kreipimesi rusų kalbos mokytojai buvo raginami įgyti papildomų kito dalyko ar specializacijos kompetencijų ir pažymima, kad antros kvalifikacijos įgijimą finansuos valstybė.

Planuojant šių ir ateinančių metų pedagogų grupes kito mokomojo dalyko ar specializacijos kompetencijoms įgyti, ministerija nurodė, kad šie mokymai prioritetine tvarka bus pasiūlyti rusų kalbos mokytojams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pirmadienį išplatintame pranešime pažymi, kad antros kvalifikacijos įgijimą rusų kalbos mokytojams finansuos valstybė

„Suprantame, kad mažėjant rusų kalbos populiarumui ir keičiantis mokinių ir jų tėvų požiūriui, kokias užsienio kalbas pasirinkti, rusų kalbos mokytojams gali mažėti darbo krūvis. Todėl kviečiame juos naujai pažvelgti į savo galimybes ir polinkius ir įgyti papildomų kito dalyko kompetencijų“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak ŠMSM, planuojant 2023 ir ateinančių metų pedagogų grupes kito mokomojo dalyko ar specializacijos kompetencijoms įgyti, šie mokymai prioritetine tvarka bus pasiūlyti rusų kalbos mokytojams. Šio dalyko mokytojai, ketinantys įgyti antrą kvalifikaciją, iki vasario 24 dienos internete turėtų užpildyti klausimyną.

Suprantame, kad mažėjant rusų kalbos populiarumui ir keičiantis mokinių ir jų tėvų požiūriui, kokias užsienio kalbas pasirinkti, rusų kalbos mokytojams gali mažėti darbo krūvis.

Ministerija taip pat imasi populiarinti vokiečių ir prancūzų kalbas, kurias kaip antrąją kalbą vaikams renkasi mažiau tėvų.

Vokiečių ir prancūzų kalbų studijas planuojama priskirti prie prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų – įstojusiesiems į šių dalykų bakalauro pedagogines, gretutines ar profesines studijas bus skiriamos skatinamosios 300 eurų stipendijos, išankstinę darbo sutartį su mokykla sudariusiems baigiamųjų metų studentams – 500 eurų stipendijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi veiksmų planą, kuris skirtas ES kalboms populiarinti. Vasarį ir kovo pradžioje, bendradarbiaujant su ES šalių ambasadomis ir kultūros centrais, bus organizuojamos bandomosios prancūzų ir vokiečių kalbos pamokos, skirtos mokiniams susipažinti su naujomis užsienio kalbomis, numatomi kiti šioms kalboms populiarinti skirti renginiai.

Pasak pranešimo, bus parengtas nuotolinio, mišraus ir hibridinio mokymo modelis užsienio kalboms mokyti, šių metų rudenį modelis bus išbandomas mokyklose.

Rusų kalba mokyklose kol kas išlieka dažniausiai pasirenkama antra užsienio kalba, tačiau jos, kaip antrosios užsienio kalbos, populiarumas mažėja, pažymi ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių.

Bet ministerija pažymi, kad padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių – šiais mokslo metais ją pasirinko 21,5 proc. (praėjusiais – 15,2 proc.), prancūzų kalbą pasirinko 8 proc. (pernai – 7 proc.), tai yra vokiečių kalbą pasirinko 4 765, prancūzų – 1 814 šeštos klasės mokinių.

Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.