„Tai buvo mano pirmasis susitikimas su popiežiumi nuo Sąjungos įkūrimo. Kalbėjomės apie galimybę gauti leidimą pastatyti Romoje sentikių maldos namus. Popiežius pasakė, kad visokeriopai prie to prisidės“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jis.

L. Sevastjanovo sumanymu, būsimoje šventovėje vienu metu galės melstis apie 150 žmonių, o pavadinti ją planuojama Sergijaus Radonežskio – „šventojo, kuris yra Senovės Rusios simbolis, ir tuo pačiu gerbiamas popiežiaus bei italų“ – garbei.

Per susitikimą L. Sevastjanovas padovanojo Pranciškui XX amžiaus pradžios medinę sentikių ikoną, vaizduojančią Sergijų Radonežskį. Šis šventasis žinomas tuo, kad demonstruodamas savo nuolankumą naudodavosi tik mediniais indais, be kita ko, ir per eucharistijos apeigas.

„Popiežius labai domėjosi sentikių gyvenimu visame pasaulyje, taip pat buvo sudomintas, sužinojęs apie jų persikėlimą iš Lotynų Amerikos į Rusiją“, – pažymėjo L. Sevastjanovas.

Pasak jo, Italijoje yra didelė sentikių bendruomenė, turinti apie 20 tūkst. žmonių – daugiausia rumunų, moldavų ir ukrainiečių. Dauguma jų išvyko iš šalies po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, ieškodami geresnio gyvenimo.

„Suprantama, kad šie žmonės priklauso skirtingoms sentikių grupėms, todėl tiesiog nebuvo ko prašyti palaiminti cerkvės atidarymą Italijoje. Jeigu viskas pavyks, po to perduosime ją grupei, kurios atstovų Romoje bus daugiausiai“, – paaiškino „Interfax“ pašnekovas.

Jis pridūrė, kad šiuo metu Italijoje yra tik viena veikianti sentikių cerkvė – Turine. Daugelis kitų šios konfesijos atstovų meldžiasi namuose.

Anksčiau popiežius perdavė nedideles bažnyčias graikų, bulgarų ir rumunų stačiatikių bendruomenėms Romoje, priminė L. Sevastjanovas.