Skelbiama, kad Kultūros ministerijos skelbtame konkurse ji buvo vienintelė dalyvavusi kandidatė.

Archeologė, muziejininkė, humanitarinių mokslų daktarė R. Kačkutė muziejui vadovauja nuo 2019 metų.

Kaip skelbia vienas iš akcijos organizatorių Lietuvos nacionalinis muziejus, gyventojai iš viso paaukojo apie 10 tūkst. eurų.

„Visa parama buvo renkama su tikslu nupirkti Ukrainos muziejams labai reikiamas restauravimo ir konservavimo priemones. Yra specialios priemonės, nes restauruojant eksponatus būtina naudoti tiktai tam tikras medžiagas“, – ketvirtadienį BNS sakė muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.

Jos teigimu, už žmonių suaukotus pinigus buvo nupirkta per 120 vienetų skirtingų restauravimo medžiagų ir įrangos.

„Tai, ką mes nupirkom – visokie specialūs plovikliai, tvirtinimo polimerai, klijavimo priemonės, akvarelės ir tinktūros priemonės, specialus popierius japoniškas, kuris yra naudojamas popieriaus restauravime. Taip pat nupirkom įrangos, pavyzdžiui, mikroskopą su kamera, kad galima būtų įžiūrėti eksponatų subtilybes, kurias reikia restauruoti, padidinamieji akiniai, daugiau dar įvairiausios įrangos, ultragarsinių vonelių nupirkom, ultravioletinių spindulių lempas specialias“, – pasakojo muziejaus vadovė.

Šios priemonės vasario 20 dieną turėtų būti pristatytos į Ukrainos nacionalinį istorijos muziejų, kuris paramą pagal poreikį skirstys kitiems Ukrainos muziejams.

„Mes nuolat bendradarbiavom ir ta parama buvo nupirkta tikrai neatsitiktinė, bet pagal labai aiškų ukrainiečių pateiktą sąrašą. Tiktai tiek, kad jiems tai yra labai sudėtinga tokius dalykus įsigyti, aišku, ir lėšų nėra, ir įsigyti sudėtinga, tai mes visą tą darbą – ir lėšas surinkom, ir tą darbą įsigijimo atlikom, ir dabar nugabensim“, – teigė R. Kačkutė.

Iniciatyvą „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus, nacionalinis transliuotojas LRT ir organizacija „Stiprūs kartu“.

Pagrindiniai mitai

Ar tikrai masonai ir iliuminatai inicijavo Prancūzijos revoliuciją? Kuo remdamasis automobilių gamintojas Henry Fordas parašė knygą „Tarptautinis žydas: opiausia pasaulio problema“, tapusia bestseleriu nacistinėje Vokietijoje? Kodėl kolorado vabalas tapo kontroversiška figūra Šaltojo karo istorijoje? Kas bendro tarp Rugsėjo 11-osios teroristinių atakų ir 20 dolerių banknoto? Tai tik maža dalis klausimų, į kuriuos atsakoma parodoje „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“.

Pirmojoje Lietuvoje tokios tematikos parodoje koncentruotai supažindinama su garsiausiomis sąmokslo teorijomis ir jų atsiradimo aplinkybėmis.

Parodoje bus galima išvysti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno karstus ir variklį iš lifto, veikusio viename iš Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių Niujorke.

Laikinos ir amžinos

Vystantis technologijoms sąmokslo teorijos ėmė plisti po pasaulį geometrine progresija. Šiandien kiekvienas gali skleisti savo teorijas interneto erdvėje, dažnai galima rasti keletą prieštaringų teiginių ta pačia tema. Tačiau jau nuo pat viduramžių sąmokslo teorijomis apipinta begalė dalykų. Vienos jau atpažįstamos, kitos tik pradedamos atpažinti. Vienos gyvavo tik tam tikrą laikotarpį, apie jas žinoma iš vadovėlių ar senelių pasakojimų, kitos – nemarios ar dar tik kuriasi.

Organizatorių nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė, parodos Lietuvoje iniciatorė dr. Rūta Kačkutė teigia, kad šios parodos tema kaip niekada aktuali vėl gyvenant ypač neramiais laikais. Negana to, internetas ir dabartinių technologijų progresas, ypač dirbtinis intelektas, leidžia joms plisti dar greičiau.

„Šiandien per visus įmanomus kanalus mus pasiekia perteklinė informacija, turime nuolat sau atsakyti į klausimą: tikėti ar netikėti. Tačiau kad atsektume, kas yra tiesa, o kas ne, reikia suprasti ištakas, nuolat tikrinti savo budrumą ir lavinti kritinį mąstymą. Štai dabartinis karas vyksta ne tik fiziniu, bet ir skaitmeniniu pavidalu. Propaganda  neatsiejama nuo sąmokslo teorijų, taigi parodoje, apimant visus svarbiausius istorinius etapus, kalbama apie tai, kas vyksta šiandien. Pasirodo, praeitis niekur nedingo – ji kaip niekad gyva“, – pabrėžia R. Kačkutė.

Neramių laikų palydovės

Istorijų namuose veikianti paroda – jau trečia sąmokslo teorijų temos interpretacija. Pirmą kartą parodą sumanė ir parengė Lichtenau mieste veikiantis Dalheimo vienuolyno fondo LWL vienuolynų kultūros muziejus. Didžiulė jos sėkmė paskatino Liuksemburgo miesto istorijos muziejų sukurti parodos adaptaciją.

Parodos kuratorės dr. Ina Ėmužienė ir dr. Milda Kvizikevičiūtė pastebi, kad są̨mokslo teorijos užima unikalią vietą̨ kolektyvinėje są̨monėje. Tiesos, spekuliacijų̨, baimės ir vilties elementus jos sujungia į̨ pasakojimus, kurie turi į̨takos istorijos eigai, tautų likimui ir net asmeninei tapatybei. Ypač – visuotinių krizių metu, kai susiduriama su nesuvokiamais ar neįtikimais dalykais.

Organizatorių nuotr.

„Galimybė pažvelgti į didžiąją dalį įvykių iš istorinės perspektyvos primena, kad neramūs laikai yra palankūs sąmokslo teorijų sklaidai. Per karus, revoliucijas ar istorinius sukrėtimus jos pateikia atsakymus į nerimą keliančius klausimus. Tad kviečiame leistis į kelionę po žmogaus kuriamas teorijas, raginame kelti klausimus, įsigilinti ir mąstyti kritiškai. Pasirinkimas – tikėti ar ne – iš tiesų priklauso nuo kiekvieno mūsų. Juo labiau kad sąmokslo teorijos bent jau artimiausiu metu niekur nedings, o mūsų atmintimi bus manipuliuojama nuolat“, – apibendrina ir parodos kuratorės.

Kas? Paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“.

Kur? Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje).

Kada? Veikia iki gegužės 16 d. antradienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį 10–18 val., trečiadienį 10–20 val.

Ekskursijos su gidu: Sausio 13 d., 20 d. 11 val., sausio 17 d. 18.30 val., sausio 24 d. 17.30 val.

Muziejaus turima kolekcija apima laikotarpį nuo XIX amžiaus penktojo dešimtmečio iki šių dienų, joje – per 270 tūkst. saugojimo vienetų ir dešimt autorinių archyvų, pranešė Nacionalinis muziejus.

Anot jo, saugomi nacionalinės premijos laureatų Algimanto Kunčiaus, Stanislovo Žvirgždo, bene žymiausio lietuvių išeivijos fotografo Algimanto Kezio, neseniai gautas Rimanto Dichavičiaus bei artimiausiu metu planuojami įgyti dar keli kiti asmeniniai archyvai skatina plėsti šią veiklos kryptį ir steigti Fotodokumentikos centrą.

Tam buvusios areštinės kieme Vilniuje planuojama statyti modernias ir šiuolaikines patalpas.

„Mus fotografija domina kaip istorijos, kultūros raidos fiksavimas, fotografija gali būti naudojama antropologiniams tyrimams. Dokumentinė fotografija – kultūrinės atminties saugojimo būdas, savo svarba nenusileidžianti archeologijai ir etnografijai, galinti reprezentuoti šalies istorijos ir kultūros raidą įvairiais pjūviais“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

Anot jos, aktyvi Fotodokumentikos centro veikla ženkliai praplės istorijos ir kultūros pažinimą.

Nacionalinis muziejus teigia formuojantis didžiausią lituanistinės fotografijos rinkinį, kurį sudaro fotoatspaudai, negatyvai, skaitmeniniai vaizdai ir artefaktai, atspindintys Lietuvos istorijos ir kultūros raidą nuo XIX amžiaus vidurio iki šių dienų.

Kaip skelbia Vyriausybė, komisijos nariais taip pat tapo meno istorikė Rasa Antanavičiūtė, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė, baleto solistas Eligijus Butkus, architektas Tomas Grunskis, rašytojas Antanas Jonynas, vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys, menotyrininkas Valentinas Klimašauskas, muzikologas, kompozitorius Linas Paulauskis, teatrologė Daiva Šabasevičienė, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė,  Ministro Pirmininko patarėja Gabrielė Žaidytė.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų.

Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų, premija yra 340 bazinių socialinių išmokų dydžio. Premijos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui. Premija, skiriama kolektyvui, paskirstoma po lygiai kiekvienam jo nariui.

„Aš manau, kad Nacionalinis muziejus turi daugiau atsiverti, ir ne tik Lietuvos žmonėms ir aktyviau dalyvauti, sakyčiau, valstybės gyvenime visom prasmėm. Aš pasigendu muziejaus aktyvaus ėjimo į žmones ir aktyvaus atsivėrimo. Manau, kad šitą dalį tikrai reikės tobulinti“, – 15min. laidoje ketvirtadienį sakė R. Kačkutė.

Pasak R. Kačkutės Nacionaliniame muziejuje ir jo padaliniuose bus rengiama daugiau interaktyvių parodų, palaipsniui erdvės bus labiau pritaikomos visuomenei.

„Tai padaryti yra būtina ir tai yra turbūt vieni iš tokių pirmųjų žingsnių, jeigu mes norime, kad žmogus atėjęs į muziejų ten užsibūtų ir jeigu mes norime, kad jisai ten grįžtų. Žinoma, ne visuose padaliniuose galima bus greitai steigti vaikų kambarius, kavines ar netgi kai kur ir parduotuves, knygynus. Bet pirmiausia aš pergalvojau ką jau dabar turi muziejus padaryti, tai išnaudosiu jau esančius resursus“, – sakė R. Kačkutė.

Pasak jos, Vilniuje, Pilies gatvėje įsikūrusiuose Signatarų namuose, bus siekiama atkurti kavinę.

„Signatarų namuose, pirmame aukšte yra galimybė ten galvoti apie nedidelę kavinę. Žinoma, ta kavinė turėtų derėti, aš labiausiai norėčiau, kad tai būtų istoriškai pagrįsta kavinė, nes ten yra buvusi kavinė. Ir taip pat tai turėtų derėti prie viso muziejaus, to padalinio koncepcijos“, – sakė R. Kačkutė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pareigas R. Kačkutė pradės eiti nuo balandžio vidurio.

Rūta Kačkutė/G. Bartuškos (ELTA) nuotr.

Nuo 2009 m. R. Kačkutė ėjo Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos kultūros klausimais pareigas. Nuo 2014 m. užima Prezidentės vyriausiosios patarėjos pareigas bei vadovauja Lietuvos Respublikos Prezidentės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupei.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose, rašoma Kultūros ministerijos pranešime.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

„Dažnai girdžiu, kad vieną ar kitą renginį remia prezidentė D. Grybauskaitė. Įdomu, kokia forma pasireiškia šis rėmimas – pinigine ar kokia nors kita?“ – domisi LRT RADIJO „Ryto garsai“ klausytoja Aldona iš Vilniaus.

Prezidentės patarėja R. Kačkutė pastebi, kad D. Grybauskaitė ne remia, o globoja renginius, kurie yra aktualūs ir reikšmingi visai Lietuvai: tam tikro įvykio paminėjimo globa, akcijos.

„Pavyzdžiui, akcija „Už saugią Lietuvą“. Tai pačios prezidentės inicijuota akcija, kuri siekia sutelkti įvairias institucijas, bendruomenes, savivaldas, nevyriausybinį sektorių, verslą, žiniasklaidą, paprastus žmones. Siekiama keisti Lietuvą, daryti ją saugią, spręsti skaudžias problemas: smurtą, alkoholizmą ir kita“, – aiškina R. Kačkutė.

Pasak prezidentės patarėjos, D. Grybauskaitė neteikia lėšų: „Prezidentė tuos renginius globoja. Tai nesusiję su finansine išraiška. D. Grybauskaitė renginiams suteikia statusą, globa byloja apie reikšmę, o finansiniai klausimai sprendžiami kitaip.“

Be to, priduria R. Kačkutė, kad prezidento globa negalėtų ir neturėtų būti naudojama finansų paieškai.

Lietuva lieka neapsaugota nuo karo propagandos, dezinformacijos ir nepalankaus informacinio lauko, antradienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, Seimui atmetus siūlymą riboti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.

„Mes gyvename informacinio karo sąlygomis ir prezidentės užduotis yra ginti Lietuvą nuo įvairiausių grėsmių, tą prezidentė ir padarė pateikdama įstatymo pataisas. Tai, kas šiandien įvyko, mums tiesiog rodo, kad Lietuva ir toliau lieka nepakankamai apsaugota nuo karo propagandos, dezinformacijos ir nepalankaus informacinio lauko“, - BNS sakė patarėja švietimo ir kultūros klausimams Rūta Kačkutė.

Prezidentė siūlė įstatyme įtvirtinti, kad programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame televizijos programų pakete, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.

Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.

Už atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 49 parlamentarai. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš ir susilaikė valdantieji bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Projektas grąžintas Prezidentūrai tobulinti.

R.Kačkutė sakė kol kas negalinti atsakyti, ar Prezidentūra pataisas tobulins ir teiks jas pakartotinai, nes šis klausimas dar nesvarstytas.

Paklausta apie kritikų argumentus, kad pataisomis gali būti ribojama žodžio laisvė, prezidentės patarėja atsakė: „Arba tai yra pavyzdys, kad Lietuvoje gerai veikia propaganda ir ji yra galinga, arba tai yra neįsigilinimas į prezidentės pateiktas pataisas“.

„Prezidentės pateiktos pataisos jokių laisvių neapriboja, jos tiesiog suteiktų geresnę galimybę žmonėms matyti ir ES kalbomis transliuojamus kanalus. Pagrindinis retransliavimo paketas susidėtų iš 90 proc. lietuviškai arba kitomis ES kalbomis transliuojamų programų ir 10 proc. programų ne ES kalbomis. Bet galimybė pasirinkti ir kitus paketus kalbos ar žanro pagrindu išlieka, ir niekas šitos laisvės neriboja“, - kalbėjo ji.

Seimo nariai per pataisų pristatymą kėlė klausimus, ar draudimo kelias yra tinkamiausias kovojant prieš propagandą, taip pat nuogąstavo, kad rusiškos produkcijos kiekio ribojimas gali atsisukti visai priešinga kryptimi - transliuojami liks tik propagandiniai kanalai, o ne alternatyvūs.