Aukštai ir plačiai sklindantys varpų garsai kviečia įsiklausyti ir išgirsti istorijos žingsnių aidą, pajausti praeities jėgą ir aktyvų dabarties pulsą.

Mokslininkų teigimu, varpų gaudesio sukeliamos vibracijos išvalo aplinką nuo neigiamos energijos. Žemi varpų dažniai veikia raminamai, padeda atsigauti patyrus stresą, o štai aukšti – aktyvina, suteikia budrumo. Todėl varpų muzikos koncertas gali tapti ne tik puikia terapijos priemone, bet ir malonia laisvalaikio pramoga.

Nespėjusieji į du pirmuosius šios dienos koncertus dar turi galimybę tai padaryti 18 ir 21 valandomis.

18 val. pasigirs „Vakaro varpai“. Kariliono partiją šiame koncerte atliks Monika Kaźimierczak, publikai pažįstama iš ankstesnių festivalių.

Kartu su M. Kaźmierczak muzikuos Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. Šįkart orkestras bus papildytas gausia mušamųjų instrumentų grupe, į kurią suburti su Klaipėda anksčiau ar iki dabar susiję atlikėjai: Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, Tomas Kulikauskas, Andrius Rekašius, Vilius Matijošaitis ir Lukas Budzinauskas. Jie visi yra baigę Klaipėdos S.Šimkaus konservatoriją ar E.Balsio menų gimnaziją.

Koncerto intriga – populiarioji Georges Bizet-Rodiono Ščedrino „Karmen siuita“, atliekama su kariliono interliudijomis. Jas specialiai festivaliui kuria Gdansko muzikos akademijos kompozicijos specialybės studentai Anna Janowicz, Piotras Kasiłowskis, Miłoszas Kowalewskis, Krzysztofas Jurczakas, Milena Słowikowska ir Jakubas Zalewskis.

21 valandą klausytojai turės progą išgirsti „Nakties varpus“.

Karilionu gros jaunosios kartos atlikėjas Bobas van der Linde (Nyderlandai).

Festivalio sceną užpildys Klaipėdos brass kvintetas ir Palangos miesto pučiamųjų orkestras „Palangos orkestras“. Spalvingai kariliono ir pučiamųjų muzikos programai diriguos Vygantas Rekašius ir Egidijus Miknius. „Nakties varpų“ nuotaiką kurs įspūdingos kompozicijos karilionui, melodingumu kerintys arba energija pakraunantys pučiamųjų muzikos hitai, papildyti varpų skambesiu.

Festivalio koncertus veda muzikologė Rūta Vildžiūnienė.

Atsibusti dar prieš aušrą ir nulėkti ten, kur girdimi parskrendančių paukščių garsai, kur galima pamatyti plikąsias Kuršių nerijos kopas ir neaprėpiamas pamario pievas, kur ant stogo galima mėgdžioti sparnuočius, šokti ir dainuoti – tokį norą realybe pavertė Klaipėdos universiteto docentė, etnologė Rūta Vildžiūnienė.

Daug metų drauge švęsti lygiadienį ji kviečia savo studentus, universiteto Menų akademijos folkloro ansamblio „Auksodis“ bei priekuliškių „Vėlingis“ narius, visus pažįstamus ir nepažįstamus žmones.

Pirmieji žemę nušviečiantys saulės spinduliai skelbia šventės pradžią. Sutartinės, paukščių mėgdžiojimai, rateliai ir dainos tokį rytą pabudina ne tik šios šventės dalyvius, bet ir sparnuočius. Dažnai iš pievų pakyla būriai paukščių, o šiemet virš būrelio žmonių pakibo nenutylantis vieversys.

Tą patį ankstyvą rytą netoli Drevernos esančios kaimo turizmo sodybos šeimininkai švenčiantiems lygiadienį būna iškūrenę pirtį. Šiemet lygiadienį bendraminčių būrys pasitiko taip pat, kaip ir kasmet. Sužvarbę žmonės sėdo prie stalo, ant kurio – pačių atsivežtos vaišės.

Kadangi kovo 21-oji yra ir Pasaulinė poezijos diena, o kovo 20-oji – Žemės diena, tą patį rytą savotiškai paminimos ir šios šventės. Kiekvienas norintis skaito pamėgtas eiles, stengiamasi, kad eilėraščiai skambėtų kaip galima daugiau pasaulio kalbų.

Nė vienas anksti pabudęs ir drauge sutikęs aušrą dėl to nesigailėjo, nes kasdienybės skuba ne visada leidžia pasidžiaugti gamtos nubudimu.