Armėnija pasirengusi kurti naujus teisinius santykius su Europos Sąjunga, bet jie neturėtų prieštarautu šios šalies narystei Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES), pareiškė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas.

„Armėnija linkusi kartu su Es partnerėmis imtis veiksmų naujo teisinio mūsų santykių pamato formavimui taip, kad, viena vertus, jame būtų atspindėtas ankstesnių Armėnijos ir ES derybų turinys, antra vertus – būtų suderinamas su kitais integraciniais procesais, kaip, pavyzdžiui, Armėnijos įsipareigojimai dėl jos narystės EAES“, – pasakė S.Sargsianas penktadienį Rygoje, kur vyksta ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Politinės nuotaikos dėl vizų liberalizavimo Gruzijos ir Ukrainos piliečiams, pradedant nuo 2016 metų, yra labai optimistiškos, sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį per spaudos konferenciją po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje.

Jis nurodė, kad vizų liberalizavimui reikės pritarimo iš visų 28 ES valstybių, tačiau, anot jo, „daug žadantis signalas“ yra tai, kad visi Rygos susitikime dalyvavę premjerai ir prezidentai kalbėjo apie vizų liberalizavimo proceso svarbą.

„Politinė nuotaika, kai kalbama šia tema, yra atsakinga, bet labai, labai optimistiška“, – pasakė jis.

Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma pagyrė Gruziją ir Ukrainą, kad jos aktyviai stengiasi patenkinti visus kriterijus ir reikalavimus, kurių reikia norint panaikinti vizas. Jeigu Europos Komisija metų pabaigoje pareikš teigiamą nuomonę, Gruzija ir Ukraina galės džiaugtis beviziu režimu jau kitais metais, sakė ji.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pažymėjo, kad Gruzija ir Ukraina pastaraisiais mėnesiais padarė milžinišką pažangą. Jis pasakė šiandien pateikęs Gruzijos ir Ukrainos pareigūnams sąrašą sričių, kuriose dar reikia padirbėti.

„Komisija kitą savo vertinimą paskelbs apie gruodžio 15 dieną, tuomet Taryba priims sprendimą. Žiūriu labai optimistiškai į vizų režimo liberalizavimą Gruzijai ir Ukrainai“, – sakė J.-C.Junckeris.

ES Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Latvija gegužės 21-22 dieną surengė Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kuriame buvo priimta Rygos deklaracija, apibrėžianti ES ir Rytų partnerystės šalių santykius artimiausioje ateityje.

Rytų partnerystės forumo susitikime Rygoje buvo pasiekta viskas, ko buvo tikimasi, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis pabrėžia, kad manantieji, jog tokiu būdu bus bandoma į Europos Sąjungą (ES) integruoti šešias buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, klysta.

„Manau, kad tie, kurie teigia, jog visa tai, ką čia veikiame, neturi nieko bendro su naryste ES, formaliai yra teisūs, nes Rytų partnerystės programa – tai nėra narystės proceso dalis, bet jie tikrai neteisūs, visiškai nuo to atsiribodami. Tai, kas čia vyksta, ir asociacijos susitarimų įgyvendinimas, yra ne kas kita kaip politinės asociacijos stiprinimas, ekonominės integracijos su ES stiprinimas. Tai yra ne kas kita, kaip europinis kelias. Paneigti šio proceso tiesiog neįmanoma“, – LRT Radijui sako L. Linkevičius.

– Koks buvo pasirašytos deklaracijos turinys?

– Dokumente tikrai išvydome tai, ko tikėjomės. Taip pat ir dėl mūsų pastangų yra išpildyti daugelis akcentų. Tai yra viziją į ateitį. Ši programa tikrai turi ateitį. Ateityje bendradarbiausime, diferencijuotai žvelgdami į savo bendradarbiavimą su partneriais, nes jie yra labai skirtingi. Tai parodė ir šios deklaracijos derinimas.

Kai kurie politiniai vertinimai skyrėsi. Kai kurios šalys iš mūsų partnerių nori tapti ES narėmis. Kitos – gana stipriai asocijuotos su Rusija. Jų požiūris į veiksmus Ukrainoje arba Krymo aneksiją kiek švelnesnis negu ES. Taip pat yra, pavyzdžiui, nuolatiniai Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimai dėl Kalnų Karabacho. Tikėtis bendros nuomonės šiais aspektai – sunku.

Jeigu kalbėtume apie kitus pagrindinius aspektus, vis dėlto tai [deklaracija – LRT.lt] yra mūsų partnerių europinių aspiracijų pripažinimas arba europinio kelio pasirinkimas. Manau, kad tai – labai svarbus akcentas. Yra parengtas labai pozityvus ir optimistinis tekstas dėl bevizio režimo, nes tokios šalys, kaip Gruzija ar Ukraina, padarė pažangą. Manau, kad, jeigu Gruzija atliks kai kuriuos numatytus darbus, dar šiais metais galėtų tikėtis bevizio režimo pritaikymo. [...] Moldovai, kaip žinia, bevizis režimas įvestas jau praeitais metais. Jis labai svarbus paprastiems piliečiams. Ir Ukraina gali pasistūmėti į priekį, bet apie tai sunkiau kalbėti, nes ten vyksta karas.

Noriu pastebėti, kad nuo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje yra pasiekimų: pasirašyti trys asociacijos susitarimai, pradėtas įgyvendinimas, padidėjusi prekyba su ES. Dokumente pabrėžta, kad Ukraina jau daugiau neatidėlios laisvos prekybos sutarties ir pradės ją įgyvendinti nuo sausio 1 d. Visa tai vyksta nepaprasto, beprecedenčio spaudimo sąlygomis. Tą spaudimą reikėtų įvardyti kaip karą Ukrainoje, slenkančią aneksiją tam tikrose Gruzijos teritorijose arba spaudimą Moldovai. Nepaisant visų skeptikų balsų, ši partnerystės programa turi ateitį ir viziją. Manau, kad galime tik teigiamai vertinti šiuos pasiekimus. Visada galima norėti daugiau. Galbūt mes ir norėtume daugiau, bet šioje situacijoje tikrai pasiekti labai pozityvūs rezultatai.

– Dar kalbant apie konfliktus, kas buvo sutarta dėl Krymo okupacijos sąvokos?

– Tai – tas atvejis, kai yra aiški ES pozicija. Ją esme ne taip seniai apibrėžę viršūnių susitikimo su Ukraina metu bendrame ES ir Ukrainos dokumente. Pasmerkta neteisėta aneksija. Ji – labai aiški. Bet tai yra padaryta tų šalių, kurios yra arčiau Rusijos. Statistiniu požiūriu, kai kuriais paragrafais, yra duotos nuorodos, kad interpretacija gali skirtis. Tiesiogiai tai nėra parašyta bendrame pareiškime. Tai yra vienas iš pavyzdžių, dėl kurių aspektų yra kilę niuansai ir nuomonių skirtumai.

– Dėl ko vis dėlto kilo nesutarimų, pasirašant šią deklaraciją?

– Jūs ir paminėjote – Krymo vertinimas, kokiais žodžiais mes įvertinsime tai, kas vyksta. Žinome, kas vyksta. Tai – aneksija. Pavyzdžiui, Kalnų Karabacho konflikto aspektai. Paprastai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano būna nesutarimų. Buvo gana ilgai diskutuota. Mes labai stipriai advokatavome ir siūlėme, kad bent jau būtų įrašyta formuluotė. Labai rėmėme formuluotę, kad pripažintume europinį mūsų partnerių pasirinkimą. Tai įrašyta tekste.

Manau, kad tie, kurie teigia, jog visa tai, ką mes čia veikiame, neturi nieko bendro su naryste ES, formaliai teisūs, nes Rytų partnerystės programa – tai nėra narystės proceso dalis, bet jie tikrai neteisūs, visiškai nuo to atsiribodami. Tai, kas čia vyksta, ir asociacijos susitarimų įgyvendinimas yra ne kas kita kaip politinės asociacijos stiprinimas, ekonominės integracijos su ES stiprinimas. Tai yra ne kas kita, kaip europinis kelias. Paneigti šio proceso tiesiog neįmanoma.

– O kaip vertintumėte ketvirtadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasakytus pareiškimus, kad ES vykdomas Rytų partnerystės projektas su šešiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis nėra bendrijos plėtros įrankis.

– Aš tai ir norėjau pasakyti – tai nėra stojimo į ES proceso dalis. Tai formaliai nėra stojimo procesas. Kanclerė teisi, bet aš noriu ne paoponuoti, bet patikslinti – neigti, kad tai yra europinis kelias pagal logiką tiesiog neįmanoma. Tiesą sakant, neįmanoma ir pagal tekstą, kuris yra priimtas, nes apie europinę kryptį yra nurodyta asociacijos susitarimuose su tomis šalimis. Kaip jau sakiau, politinė asociacija arba ekonominė integracija su ES yra ne kas kita kaip europinis kelias. Tai – ne narystė. Tai nėra instrumentas siekti narystės, bet tai yra artėjimas prie Europos ir, be jokios abejonės, ES.

Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimo Rygoje dalyviai penktadienį paskelbė baigiamąją deklaraciją, kurioje reiškiamas pritarimas šios programos dalyvių europiniam pasirinkimui.

„Viršūnių susitikimo dalyviai pripažįsta suinteresuotų partnerių europines aspiracijas ir europinį pasirinkimą, kaip nurodoma (jų) asociacijos sutartyse“, – sakoma Rygos deklaracijoje.

Dalyviai taip pat pažymėjo, kad tose sutartyse numatomos politinės asociacijos ir ekonominės integracijos pagrindas yra demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms bei įstatymų viršenybė.

„Jie pripažįsta suinteresuotų partnerių angažavimąsi įgyvendinti ir plėtoti šias vertybes“, – sakoma dokumente.

ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų viršūnių susitikimas ketvirtadienį ir penktadienį vyko Latvijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Bendrijai, sostinėje.

ES kaimynystė politikos ir plėtros derybų komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) sakė žiniasklaidai, kad Rygos deklaracija yra geras visiems priimtino sprendinio paieškų pavyzdys.

Pasak jo, tiek 28 ES narės išmoko siekti kompromiso ir kad tą patį išmoks šešios Rytų partnerystės programos dalyvės.

„Jos tam pasiruošusios', - pažymėjo J.Hahnas.

Komisaras pabrėžė, kad būti vieningiems labai svarbu, tačiau taip pat tapo aišku, kad ES turi laikytis diferencijuoto požiūrio, atsižvelgdama į skirtingų šalių interesus.

„Turime savų interesų, bet mūsų aiškus bendrasis vardiklis - taika, stabilumas ir klestėjimas regione. Skirtingos šalys turi tų pačių interesų, bet skirtingų sprendinių, kaip juos užtikrinti", - sakė J.Hahnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad per pusantrų metų nuo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje pavyko nuveikti nemažai, ir pabrėžia, kad Rytų partnerystė yra indėlis į Europos saugumą.

Tai ji pareiškė ketvirtadienį prieš Rygoje prasidedantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą.

„Prieš pusantrų metų vykęs Vilniaus viršūnių susitikimas tapo lūžio momentu Rytų partnerystės politikoje. Per šį laiką smarkiai pasikeitė geopolitinė situacija Europoje, išryškėjo Rytų partnerių skirtingi tikslai. Tačiau mums pavyko nuveikti išties nemažai – Moldovos žmonės į ES keliauja be vizų, naikinami prekybos apribojimai su Gruzija, Ukraina ir Moldova. Turime ir toliau padėti šioms šalims ir būti atviri jų žmonėms“, - Prezidentūros ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime teigia D.Grybauskaitė.

Jame pažymima, kad Rytų partnerystės politika didžiausią naudą teikia šių šalių žmonėms, nes įgyvendindamos europines reformas, Rytų partnerės tampa ekonomiškai stipresnės, demokratiškesnės ir modernesnės, jose mažėja korupcijos, tuo pačiu didėja stabilumas ir kuriama gerovė.

„Stabili Rytų kaimynystė taip pat reiškia saugesnę Europą“, - sakoma pranešime.

Prezidentė pabrėžia, kad artimiausiu metu labai svarbu padėti Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai toliau įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimus, o ES turi išlikti atvira Rytų partnerių šalių piliečiams. Pasak prezidentės, Gruzijai ir Ukrainai įgyvendinus visus reikalavimus, šių šalių gyventojai į ES turi keliauti be vizų. Taip pat turi būti ir toliau tęsiamas ES ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimas energetikos, transporto, verslo skatinimo ir investicijų srityse, skaitmeninės ekonomikos, švietimo, kultūros srityse. Būtina padėti Rytų partnerėms gerinant viešąjį sektorių, mažinant korupciją, didinant jų gyventojų atsparumą priešiškai propagandai ir stiprinant pilietinę visuomenę.

Ketvirtadienį ir penktadienį Rygoje vykstančiame susitikime aptariami ES santykiai su šešiomis posovietinėmis kaimynėmis rytuose. Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Paskutinis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2013 metų lapkritį vyko Vilniuje. Jame tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES, pasirinkęs išsaugoti glaudesnius ryšius su Rusija. Šis sprendimas išprovokavo kelias savaites trukusius protestus, privertusius nuverstą V.Janukovyčių sprukti iš šalies. Vėliau Rusija aneksavo Krymą, o Maskvos remiami separatistai pradėjo kovą su vyriausybės pajėgomis Ukrainos rytuose. Dabartinis provakarietiškas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka asociacijos su ES sutartį pasirašė pernai birželį. Laisvos prekybos sutartis turėtų įsigalioti kitąmet.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį paragino šešias pokomunistines valstybes siekti glaudesnių ryšių su 28 šalių bloku, nes tai padėtų joms priešintis Rusijos „bauginimo taktikai“ ir kurti šviesesnę ateitį savo piliečiams.

Kalbėdamas per dviejų dienų viršūnių susitikimo atidarymą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo šias buvusias sovietines respublikas, kad jos ne ką laimės, jei užuot gilinusios santykius su Vakarais grįš atgal į Maskvos orbitą.

„Rytų partnerystė nėra grožio konkursas tarp Rusijos ir ES“, – sakė D.Tuskas.

„Bet leiskite tarti atvirai, grožis nėra nesvarbus dalykas. Jeigu Rusija būtų kiek švelnesnė, žavingesnė ir patrauklesnė, galbūt jai nereikėtų savo trūkumų kompensuoti destruktyvia agresija ir savo kaimynių bauginimo taktika“, – pridūrė jis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antrindama D.Tuskui savo ruožtu pareiškė, kad „tarp ES ir Rusijos skirtumas yra skaidrus kaip krištolas. Mes pripažįstame, kad skirtingos Rytų partnerystės šalys gali eiti savo keliu, ir mes pripažįstame šiuos skirtingus kelius“.

D.Tuskas pridūrė, kad jis atvyko į Rygą su trimis paprastomis ir aiškiomis žiniomis.

„Pirma, nepaisydama praėjusių metų bauginimo, agresijos ir karo, ES yra kaip visada nusiteikusi remti savo Rytų partneres, o 28 ES narių dalyvavimas Rytų partnerystės viršūnių susitikime tai dar kartą įrodo“, - sakė D.Tuskas.

„Antra, ES nori skatinti savo santykius su Rytų partnerystės šalimis. O tai reškia, kad mes koreguosime savo bendradarbiavimą su suverenių šalių poreikiais ir pasirinkimais“, - sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

„Trečia, ES - tai ilgalaikis patikimas partneris. Aš gerai žinau, kad mes visi norime permainų. Bet mes taip pat turime panaudoti strateginę kantrybę. Rygos viršūnių susitikimas nėra skirtas dideliems žingsniams. Mūsų partnerystė be vyks žingsnis po žingsnio, taip kaip buvo kuriama ES. Tai geriausiai atitinka mūsų partnerių ir visos Europos interesus“, - sakė jis.